Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu teisiamajame posėdyje dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Ramučiui Mickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinius kartus teistas:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pakeista 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto bausmę;

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 25 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, subendrinta 39 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme;

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2024 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtos 26 parų arešto bausmės iš dalies pridėjus 2023 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu skirtos ir 2024 m. kovo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi pakeistos, šios nutarties priėmimo dienai neatliktą bausmės dalį 9 paras, bausmės dalį – 5 paras arešto, galutine 31 (trisdešimt vienos) paros arešto bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos – 2024 m. lapkričio 21 d., bausmę atlikęs;

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 64¹ straipsnį ir paskirtas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros aštuoniems mėnesiams, jį įpareigojant: dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdančios nuosprendį institucijos gavimo dienos; per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdančios nuosprendį institucijos gavimo dienos legaliai įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 17 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K. 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., V. rajone, kelyje D.-M., vairavo motorinę transporto priemonę, tai yra motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kraujyje rasta 2,13 proc. (promilių) etilo alkoholio. M. K. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, neprisipažįsta, tačiau jo kaltę įrodo liudytojų parodymai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. K. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, jog supranta kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. Kaltinamasis tiesiog nusuko prie tos valgyklos, ėjo namo, tada susipynė kojos, krito ir atsikėlė jau ligoninėje. Ką jis daugiau gali pasakyti? Tokie jo yra pirminiai parodymai ir jis jų nekeis – ne dėl to, kad neatsimena, bet jis žino, kad nevažiavo su juo. M. K. nežino, ką kiti matė, bet jis sako taip, kaip yra. Daugiau ką pasakyti neturi. Kalbėjosi su kitais (liudytojais) – ką jie galėjo matyti, visi buvo išvažiavę, niekas negalėjo nieko matyti. Jokių sužalojimų pas kaltinamąjį nebuvo, nei vieno lūžio nebuvo, tiesiog daktarai jam prapjovė galvą pažiūrėti, kodėl jis neatsikelia iš komos, ir tai yra viskas, kas buvo padaryta. Jokių lūžių, jokių traumų neturėjo. Taip, yra ankščiau vairavęs motociklą, yra turėjęs legalų, kurį galėjo vairuoti. R. M. pažįsta – tai jo pusbrolis, jis motociklo neturi ir su motociklu atvažiavęs nebuvo (2 t., b. l. 87).

Liudytojas R. M., kaltinamojo pusbrolis, teisiamajame posėdyje parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad prisimena, jog buvo apklausa ir akistata su M. K. Neduos parodymų – jau yra juos davęs. Galima jo klausti – jis atsakys. Turėjo motociklą. Iš Druskininkų už 2 000 eurų, krosinį motociklą pirkęs – apvalino 1 950 eurų, sakydamas jog 2 000 eurų mokėjo. Motociklo neturėjo gegužės 21 d. – jis buvo parduotas, bet kada pardavė, jau neatsimena. Išvažiavo į užsienį ir viskas, pardavė rugsėjo 1 d. ar 2 d. Gegužės 21 d. jau neturėjo motociklo. Pardavė rugsėjo pradžioje ar rugpjūtyje. Gegužės mėnesį – tai taip, turėjo (apie motociklą). Atsimena parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmieji jo parodymai neteisingi duoti ikiteisminiame tyrime, kur jis melavo, datos nebeatsimena. Taip, birželio 5 d. parodymai neteisingi. Taip, teisingi tie parodymai, kurie yra akistatoje (2 t., b. l. 105).

Teismas, liudytojui R. M. posėdyje davus mažiau išsamius ir konkrečius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. parodė, kad jis 2025 m. gegužės 8 d. už 1 950 eurų įsigijo kroso motociklą „YAMAHA“, be valstybinių numerių, daugiau mėlynos nei baltos spalvos. 2025 m. gegužės 21 d. nuo 18.00 val. iki 20.00 val. jis su šiuo motociklu važinėjo po laukus. Sugrįžus prie namų ant keliuko ir jam nulipus nuo motociklo, prie jo pribėgęs neblaivus pusbrolis M. K. liepė duoti motociklą, nes norėjo pasivažinėti. Jis, nenorėdamas duoti nurodė, jog motocikle nėra kuro, tuomet M. K. atsakė, kad užpils. Jam atsakius, jog vis tiek neduos, tuomet jau atremtą į medį motociklą M. K. užsivedė ir vienas nuvažiavo link Šeštinių kaimo. Jis girdėjo nuvažiuojančio motociklo garsą tik apie 3-4 minutes, kuriam nutilus jis nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Maždaug už 500 metrų nuo namų, staigiame kelio vingyje pamatė nelenktą kelio ženklą, t. y. ženklą, įspėjantį apie kelio vingį ar posūkį (baltos ir raudonos spalvos), ir 10 m už pastarojo lauke pamatė ant dešinio šono gulintį savo motociklą bei ant pilvo gulintį M. K. Pastarojo veidas buvo pasuktas link motociklo, kuris judino ranką ir kvėpavo. Kadangi jo judriojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl išsigandęs jis pasiėmė savo motociklą ir nustūmė jį į M. K. namus. Tuomet M. K. motinai J. J. liepė greitai kviesti greitąją, nes M. K. pateko į avariją. M. K. motina iškvietė medikus. Po to, J. J. pagal jo nurodymus, jog įvykis įvyko prie vadinamo „dvaro posūkio“, išėjus, jis motociklą įstūmė į garažą. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, gal manė, jog policija atims jo motociklą. Pasielgė neteisingai, kad iš įvykio vietos patraukė motociklą ir apie pasekmes nepagalvojo. Apie 21.00 val. atvykus policijos pareigūnams jis papasakojo viską kaip buvo, kad M. K. be jo leidimo pasiėmė motociklą, tačiau to nelaiko vagyste. Stumdamas motociklą iš įvykio vietos, jokių apgadinimų nepastebėjo.

Papildomai apklaustas 2025 m. birželio 19 d. parodė, kad jis išsigandęs, jog gali būti paimtas iš jo motociklas, pirmojoje apklausoje nurodė kitokias aplinkybes, nes jo motociklu niekas nevažiavo ir šis nedalyvavo jokiame eismo įvykyje.

Akistatos 2025 m. birželio 19 d. metu su M. K. parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., pas jį prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), keliuko, priėjęs M. K. paėmęs jo krosinį motociklą šį nusistūmė link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl kas toliau buvo su tuo motociklu – nežino (1 t., b. l. 41-43, 67-68, 70-71).

L. R. Mykolaitis teisiamajame posėdyje parodė, kad teismo pagarsinti parodymai tikrai yra jo ir jie duoti geranoriškai, be jokios prievartos jo atžvilgiu naudojimo. Šitie parodymai neteisingi, parodymus išsigalvojęs, nes buvo išsigandęs – išsigalvojo šitą istoriją, motociklas buvo (apie 1 t., b. l. 41-43 parodymus). Buvo taip, kad M. K. motociklą pasiėmė ir nusistūmė link namų, o liudytojas nuėjo į savo namus. Ateinantį pirmadienį liudytojas turi išvažiuoti į Daniją, kur dabar gyvena ir dirba. Akistatos parodymus irgi tvirtina (apie 1 t., b. l. 67-68 akistatos protokolą). Antrus – akistatos parodymus, patvirtina. Su pirmos apklausos parodymais nesutinka. Atgavo motociklą ir pasakė tiesą (akistatos metu). Taip, tokie parodymai buvo (dėl 1 t., b. l. 70-71 papildomos apklausos). Kitą dieną viską matė, jis išsigalvojo, kad matė tą vakarą (dėl žinojimo apie įvykio aplinkybes). Pareigūnams, kai jie atvyko, jis nieko nesakė. Nebuvo nuėjęs pas M. K. mamą. Taip, žino (kad dėl visiškai skirtingų parodymų davimo atsako įstatymo nustatyta tvarka) (2 t., b. l. 105-106).

Liudytoja J. J., kaltinamojo motina, parodė, kad negali pasakyti, ar parodymai teisingi, nes ji net nematė kas vyko. Atsisako teisme duoti parodymus prieš savo sūnų M. K. (2 t., b. l. 106).

Teismas, liudytojai J. J. teisiamajame posėdyje atsisakius duoti parodymus prieš savo sūnų, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., į jos namus atėjęs sūnėnas R. M. pasakė, jog jos sūnus M. K. vairavo motociklą ir padarė avariją. Ji iškarto nuėjo pažiūrėti ir Mažučių k. pusėje javų laukuose rado gulintį sūnų, prie kurio buvo T. B. ir Artūras, kurio pavardės nežino. Atvykusi greitoji sūnų išsivežė. Įvykio vietoje motociklo jau nebuvo. Tą dieną M. K. kaime su T. B. vartojo alkoholį. Po to, sūnus sugrįžęs namuose toliau vartojo alkoholį bei išėjo į gatvę. Kiek jai pasakojo R. M., tai pastarajam gatve stumiantis motociklą prie šio priėjęs prašė leisti pavažiuoti motociklu, o R. M. nedavus, tas savavališkai apsiėmė motociklą ir nuvažiavo Mažučių kaimo link, kur padarė avariją. Policijos pareigūnai jos sutikimu apžiūrėdami patalpas, rado motociklą, kuris jos šeimos nariams nepriklauso, todėl suprato, jog tai R. M. motociklas, kuris šį po eismo įvykio įvarė į jos ūkinį pastatą. Policijos pareigūnams ji iš pradžių pasakė, kad R. M. iš įvykio vietos paimtu motociklu atvažiavo į jos kiemą pranešti kas įvyko, tačiau taip pasakė ekspromtu, kadangi J. J. taip atrodė (1 t., b. l. 36-37 ir 38-39).

Liudytoja J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad teismo pagarsinti parodymai tikrai yra jos ir jie duoti geranoriškai, be jokios prievartos jos atžvilgiu naudojimo. Jos tai parodymai, bet šiaip negalėtų patvirtinti, nes ji asmeniškai nematė kas kaip vyko, papasakojo tik tiek, kiek jai pasakojo, tai tiek ir užfiksavo, kai klausė. Viską papasakojo pati (dėl parodymų davimo). Jai atbėgo R. M. pasakyti į namus, kad jos sūnus guli be sąmonės ir kad ji kviestų greitąją pagalbą. Pasakė, kurioje vietoje sūnus guli. Nesakė, kodėl ten guli, tik pasakė, kad kvieskite greitąją, nes M. K. guli be sąmonės. Tuo momentu ji neklausė, kodėl jis ten guli be sąmonės – jai svarbiausia buvo vaiko sveikata. Paskambino į greitąją ir bėgo keliu link tos pusės, kur R. M. parodė, kur sūnus yra. Rado savo vaiką gulintį be sąmonės – jis nekalbėjo (2 t., 106).

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis M. K. tėtį pažįsta – R. K., dirbo su juo kartu miške (su kaltinamojo tėčiu). M. K. pažįsta kaip jo sūnų, nesipyksta, nėra nieko, kas trukdytų liudytojui duoti parodymus (dėl santykių). Su R. K. gėrė, neturi informacijos (dėl įvykio aplinkybių) (2 t., b. l. 107).

Teismas, liudytojui T. B. teisiamajame posėdyje davus akivaizdžiai mažiau išsamius ir konkrečius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. jis pas R. K. namų virtuvėje kartu su juo vartojo alkoholį. Ar tą dieną matė M. K., neprisimena. Bevartojant alkoholį R. K. jam liepė paieškoti sūnaus, nes tas neblaivus elgiasi neadekvačiai. Jam paklausus, kur galėtų šį rasti, atsakė, kad prie buvusios valgyklos. Jam einant link valgyklos M. kryptimi, jokių asmenų nesutiko ir jokio motociklo nematė. Paėjus apie 300 metrų kelio vingio kairėje pusėje, nuo kelio apie 5 m atstumu, javuose ar kitokioje kultūroje rado ant pilvo gulintį M. K., prie kurio jokių transporto priemonių ar daiktų nebuvo. Prie M. K. veido buvo kraujo bala, todėl patikrino pulsą, tačiau šio neužčiuopė, gal dėl to, kad buvo stipriai neblaivus. M. K. į jo paklausimus nereagavo. Jis tuo metu pastebėjo keliu važiuojantį automobilį, todėl išbėgęs į kelią šį sustabdė. Automobilį vairavo A. P. Šis asmuo iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jis nekvietė, nes jo telefonas buvo likęs pas R. K. lauko virtuvėje. Pranešus apie įvykį pradėjo rinktis kiti asmenys – ar buvo ir M. K. motina J. J., neprisimena. Iki atvykstant medikams M. K. nerodė jokių gyvybės ženklų. Kaip M. K. atsirado toje vietoje, jis nežino. Patvirtina, kad pareigūnams sakė, kad pas M. K. buvo atvykęs asmuo su motociklu, kuriuo išvažiavo M. K., pats vairuodamas šią transporto priemonę. Kodėl pareigūnai taip nurodė, jis nežino, gal tiesiog jį ne taip suprato (1 t., b. l. 73-75).

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad teismo pagarsinti parodymai tikrai yra jo ir jie duoti geranoriškai, be jokios prievartos jo atžvilgiu naudojimo. Neprisimena daugiau nieko (bet neatsisako duoti parodymus). Taip, jam aiški tvarka dėl parodymų davimo. Neprisimena, turbūt dviese (buvo, kai vartojo alkoholį) lauko virtuvėje, moteris (J. J.) gal ir buvo užėjusi į lauko virtuvę, neprisimena. Uždara virtuvė, kaip lauko virtuvė su lauko durimis, langas ar yra, nėra įsidėmėjęs tokių dalykų. Jis nežiūri pro langus, kai sėdėjo prie stalo, tai nesidairė. Taip, toliau vartojo alkoholį (po to, kai buvo M. K. išvežtas į ligoninę). Nežino, čia reikia M. K. tėčio klausti, nes kis nelabai prisimena ar jis ten sakė ką, ar nesakė (dėl tėčio reakcijos, kad sūnui blogai) (2 t., b. l. 107).

Liudytojas A. P. parodė, kad M. K. dabar yra jo pažįstamas, taip ir iki įvykio buvo pažįstamas, jiedu bendroje aplinkoje gyvena. Liudytojas tiesiog važiavo iš taško A į tašką B, iš D. į M., kai į kelią išbėgo jam matytas asmuo ir gana pavojingai stabdė jį ir sakė iškviesti greitąją. Nepažįsta jo vardu ir pavarde, tik iš matymo, teismo salėje jis yra (rodo į liudytoją T. B.). Kada liudytojas išlipo iš transporto priemonės, pamatė M. K. gulintį pasėliuose. Po to laukimas, stebėjimas, padėjimas įkelti M. K. į automobilį – reanimobilį, ir viskas (2 t., b. l. 108).

Teismas, liudytojui A. P. teisiamajame posėdyje davus mažiau išsamius ir konkrečius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2025 m. gegužės 21 d. jam važiuojant nuo S. link M. vietinis asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, išbėgęs į kelią jį sustabdė bei paprašė kviesti medikus. Iš pradžių jis nesuprato kam jų reikia, nes prie kelio buvo pasėliai iki kelių aukščio. Tik jam žengus nuo kelio apie 20 metrų pamatė veidu ant žemės gulintį žmogų. Jis iškarto pažino, kad tai M. K., nes buvo pasuktas veidas ir jis šį matė. Bendraujant su jį sustabdžiusiu asmeniu, pastarasis nurodė, jog M. K. su motociklu nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, tačiau įvykio vietoje motociklo nebuvo. Kaip nutiko tas įvykis – taip pat nematė (1 t., b. l. 78-79).

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad posėdyje teismo pagarsinti 2025 m. birželio 17 d. parodymai tikrai yra jo, duoti savanoriškai. Iš piliečio (T. B.), stabdžiusio jį, važiuojantį kryptimi į Mažučių gyvenvietę (sužinojo apie motociklą). Nenurodė šių aplinkybių (dėl apvirtusio motociklo) BPC. Ten diskusija vyko, kalbėjo telefonu, kol laukė atvažiuojant greitosios medicinos pagalbos – gerai jam nelikę atmintyje, greičiausiai, gal ir klausė, kaip žmogus susižaloti galėjo ir panašiai. Sakykime, kad liudytojas sakęs, jog buvo asmuo su motociklu – iš bendros turimos informacijos medicinos pagalbos darbuotojui, konsultantui (2 t., b. l. 108).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje yra: motociklas, saugomas pas motociklo savininką R. M. (1 t., b. l. 102); butelio kamštelis, saugomas Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriuje (1 t., b. l. 107).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelio D. – M. 3 km, V. raj. sav., (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurio vingyje kairėje kelio pusėje yra pasviręs (apgadintas) kelio ženklas Nr. 146 – posūkio kryptis į dešinę pusę, už kurio yra javų laukas. Javuose stebimos galimai motociklo paliktos žymės bei dar toliau nuo kelio matosi išguldyta javų vieta, kurioje galimai gulėjo žmogus bei rastas butelio kamštelis ir raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Iš įvykio vietos paimtas butelio kamštelis (1 t., b. l. 15-29).

Tarnybiniu N. K. pranešimu nustatyta, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.14 val., Vilkaviškio rajono PK buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos sūnus M. K. už 500 metrų nuo jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) nusivertė nuo motociklo. 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.26 val., vykstant į įvykio vietą D. kaimo kryptimi, pastebėjo einantį asmenį, prisistačiusį R. M., kuris nurodė, jog yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, esančią kelio D. – M. 3 km, pastebėjo laukuose gulintį M. K., prie kurio motociklo nebuvo. M. K. buvo nesąmoningas, tačiau kvėpavo bei nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi pastarasis buvo nesąmoningas, todėl nebuvo galimybės nustatyti šio neblaivumą. Bendraujant su pranešėja J. J., ši nurodė, jog pas ją su motociklu atvykęs sūnėnas R. M. pranešė, kad jos sūnus M. K. su pastarojo motociklu nuvažiavo nuo kelio ir susižalojo. Bendraujant su T. B. pastarasis nurodė, kad matė kaip R. M. atvažiavo pas M. K., kuris sėdęs ant mėlynos baltos spalvos motociklo išvažiavo. Atvykę medikai M. K. išvežė į V. ligoninę, kur buvo paimti kraujo ir šlapimų mėginiai, tikslu nustatyti alkoholio ir narkotinių medžiagų buvimą organizme. Ieškant M. K. vairuoto motociklo, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur duris atidaręs R. M. teigė nežinąs, kur yra motociklas, nes šio nematė, nežino kieno jis yra bei pats motociklo neturi. Iš J. J. gavus leidimą apžiūrėti patalpas, patikrintas garažas ir jame buvo surastas mėlynos spalvos su baltos spalvos elementais motociklas „YAMAHA“, be valstybinio numerio, motociklo VIN: (duomenys neskelbtini), kurio variklis dar buvo šiltas. Neblaivus R. K. prašė motociklo neimti, nes šis yra jo (1 t., b. l. 32-33). BPC pokalbio išklotine nustatyta, kad moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog jos sūnus M. K., būdamas neblaivus, važiavo motociklu ir prie D. kaimo parpuolė su motociklu, jai apie tai pasakė šio pusbrolis. Taip pat vyras pranešė, kad S. kaime posūkyje yra be sąmonės vyras, kuris apsivertė su motociklu ir kvėpuoja, o fone girdisi kito asmens pasakymas „nu su britva“ (1 t., b. l. 130-133).

Ligos istorijos Nr. 25-1494 epikrize ir anamnezės santrauka nustatyta, kad M. K. rastas griovyje nukritęs nuo motociklo, o motinos teigimu šį vairavo būdamas neblaivus ir posūkyje nesuvaldęs motociklo vertėsi į griovį (1 t., b. l. 146-167).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos pareigūnų vaizdo stebėjimo kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas laukas ir jame gulintis vaikinas bei du vyrai ir moteris. Moteris nurodo, kad asmuo gulintis lauke pasiėmė iš vaiko pasivažinėti motociklą, o to motociklo savininkas R. M. motociklu atvyko pas ją pasakyti ir tai pakartoja kelis kartus. T. B. nurodo, kad jis matė kaip asmuo nuvažiavo su motociklu. Įvykio vietoje motociklas pareigūnų nefiksuotas, todėl pasiteiravus kur šis, M. K. motina nurodė, kad motociklą bus greičiausiai paėmęs R. M., kuris yra M. K. pusbrolis, kad greičiau atvyktų iki jos ir praneštų apie tai kas nutiko (1 t., b. l. 134-38).

V. rajono savivaldybės administracijos V. seniūnijos pažyma nustatyta, kad iki to įvykio dėl nulenkto kelių ženklo stulpo seniūnijai nebuvo žinoma apie turto sugadinimą (1 t., b. l. 31).

Elektroniniu paštu R. M. pateiktomis nuotraukomis bei susirašinėjimu yra nustatyta, kad R. M. iš svetainės „autogidaslt“ skelbimą įdėjusio asmens įgijo mėlynos baltos spalvos motociklą pavaizduota nuotraukose (1 t., b. l. 44-64).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas motociklas „YAMAHA“ be valstybinio numerio, VIN: (duomenys neskelbtini), ant kurio kėbulo yra apibraižymų, įlenkimų, o ant rankenų yra žemių ir augalų likučių (1 t., b. l. 80-93).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje surastas butelio kamštis kaip daiktas, turinti įrodomąją reikšmę (1 t., b. l. 103-106).

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad motociklo „Yamaha YZ450F“, 2005 m. gamybos vertė yra 1 950 eurų (1 t., b. l. 97).

Specialisto išvada Nr. T-N 1632/2025(01) nustatyta, kad M. K. kraujuje rasta 2,13 proc. etilo alkoholio ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, šlapime – 2,22 proc. etilo alkoholio (1 t., b. l. 123).

Alkotesteriu T. B. nustatytas 2,77 neblaivumas (1 t., b. l. 76).

BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Motyvuojamoji dalis

Visi teisme ištirti įrodymai – liudytojų, atitinkama dalimi – ir kaltinamojo parodymai, daiktai, turintys įrodomąją reikšmę, rašytinė bylos medžiaga, laikytini tinkamais ir vertinami kaip kaltinamojo kaltės įrodymai, kurie neprieštarauja vieni kitiems, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – tuo nusikaltęs asmuo už tai baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nors kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nurodė savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažįstąs, tačiau byloje nustatytos aplinkybės – tokios kaip kaltinamojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, daiktai, turintys įrodomąją reikšmę, jų apžiūros protokolai, BPC pokalbių išklotinės, ligos istorijos epikrizė ir anamnezės santrauka, alkotesterio rodmenys, specialisto išvados ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra 2025 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., V. rajone, kelyje D.-M., vairavo motorinę transporto priemonę, tai yra motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kraujyje rasta 2,13 proc. (promilių) etilo alkoholio.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina kaltinimo pagrįstumą, o kaltinamojo savo kaltės nepripažinimas, aiškinant, jog nurodomu laiku ir vietoje jis tik ėjęs namo, susipynę kojos, kritęs ir atsikėlęs jau ligoninėje, nieko neprisimenąs, tik užtikrintai žinąs, jog nevažiavęs su motociklu, – yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti įstatymo numatytos bausmės.

Teismas vertina, kad yra pagrindas remtis liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl to, kad nors liudytojas ir nedavęs kaltinamajam motociklo, bet neblaivus M. K. jau atremtą į medį motociklą užsivedė ir vienas nuvažiavo, – kadangi tai yra pirminiai, galimai nesuderinti su kaltinamuoju parodymai, kuriais būtų siekiama M. K. padėti išvengti gresiančios bausmės.

Nėra pagrindo tikėti R. M. paaiškinimu teisme, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo nuvažiavimą su motociklu sugalvojo todėl, kad bijojo prarasti motociklą, kad įvykio vietą pamatė tik kitą dieną, o ne tą patį įvykio vakarą, – toks jo aiškinimas neatitinka tikrovės, nes liudytojas nurodė tokias aplinkybes, kurių jis negalėjo išsigalvoti nežinodamas jų, t. y. kurioje tiksliai vietoje įvyko įvykis, antra – kad buvo nulenktas kelio ženklas. Šias aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja J. J., teigusi, kad R. M. įvykio vakarą jai pranešė kur yra jos sūnus ir kas jam nutiko bei būtent tai, kad sūnus važiavo su motociklu.

M. K. motina J. J., nesutikusi prieš savo sūnų duoti parodymus teisme, tačiau teismui nutarus pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino juos ikiteisminio tyrimo metu davusi savanoriškai, be jokios prievartos jos atžvilgiu naudojimo, o būtent: kad jos sūnus – kaltinamasis M. K. susižalojo vairuodamas transporto priemonę, t. y. motociklą, kad apie tai ji sužinojo iš R. M. Kad J. J. apie tai žinojo, patvirtina ir BPC pokalbio išklotinė, kurioje ji pasakojo, jog sūnus važiavo motociklu, nurodė kurioje vietoje nukrito nuo motociklo – maždaug 500 metrų atstumu nuo jos namų, kad sūnus yra be sąmonės ir kad apie šį įvykį sužinojo iš R. M.. Tokios aplinkybės patvirtina pirminius liudytojo R. M. parodymus, kuriuos vėliau liudytojas neigia neva kaip neteisingus.

M. K. vairavimo motociklo faktą iš dalies patvirtina ir liudytojas T. B., atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams parodęs ir tai yra užfiksuota tarnybiniame pranešime, kad matęs, jog neblaivus M. K. vairavo motociklą, matęs, kad kaltinamasis išvažiavo iš namų kiemo su motociklu.

Liudytojas T. B. teisme teigė nieko nebeprisimenąs apie įvykį, nes tą vakarą buvo neblaivus. Teismas vertina esant reikalingu pasisakyti dėl T. B. parodymų vertinimo – būtent dėl to, kad jis įvykio metu pareigūnams nurodė vienokias ar kitokias aplinkybes, tačiau teisme nurodė, kad jis gerai neprisimena šio įvykio aplinkybių. T. B. pagal byloje esančius duomenis buvo nustatytas 2,77 promilės neblaivumas – sunkus girtumo laipsnis, tad darytina išvada, kad išsiblaivęs šis liudytojas galėjo ir užmiršti įvykio aplinkybes, tačiau tai nepaneigia jo duotų policijos pareigūnams parodymų, iš esmės neprieštaraujančių kitoms nustatytoms įvykio aplinkybėms.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais patvirtino, kad įvykio vietoje jį stabdęs ir ten buvęs asmuo – dabar jau žino, jog tai liudytojas T. B., jam nurodė, kad M. K. susižalojo būtent vairuodamas motociklą ir tai jam įvykio vietoje pasakė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas posūkio ženklas, pažymėtas Nr. 146, kuris yra nulenktas – tai patvirtina pirminius R. M. parodymus, kad jis įvykio vietoje tikrai buvo, nes jis šias aplinkybes iš karto nurodė.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas R. M. priklausantis motociklas, ant kurio rankenos ir ant kitų dalių rasta žolės liekanų, kurios patvirtina, kad būtent su šiuo motociklu įvykio vakarą ir aplinkybėmis kaltinamasis neblaivus važiavo ir griuvo, padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Specialisto išvada nustatyta, kad M. K. kraujyje nustatyta 2,13 promilės alkoholio, kas atitinka daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą.

Reziumuojant aptartus įrodymus, darytina išvada, jog liudytojo T. B. policijos pareigūnams įvykio vietoje duoti parodymai, kurie atitinka visas kitas įvykio aplinkybes, R. M. pirminiai parodymai, J. J., A. P. parodymai, skambučių į BPC telefoninių pokalbių išklotinių duomenys, kitų objektų apžiūros protokolu nustatyti ir aprašyti duomenys pagal pareigūnų vaizdo stebėjimo kameromis padarytus vaizdo įrašus patvirtina, kad motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo būtent kaltinamasis M. K..

Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kadangi kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino. Teismas taip pat neturėjo galimybės bylą išnagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nors kaltinamajam ir buvo pranešta apie tokią galimybę, todėl bausmės negali būti ir atitinkamai trumpinama (švelninama).

Teismo pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Tai yra Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 64¹ straipsnį ir paskirtas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros aštuoniems mėnesiams, jį įpareigojant: dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdančios nuosprendį institucijos gavimo dienos; per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdančios nuosprendį institucijos gavimo dienos legaliai įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 17 d. Įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus, kaltinamasis M. K. pripažintinas recidyvistu.

Teismas pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-222/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 204- 942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų bei įstatymo negerbimo, jų nuostatų, draudžiančių neblaiviam vairuoti transporto priemones, ignoravimo; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam M. K. skyrimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimą, reziumuoja, jog kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, reikiamų išvadų nepadarė, anksčiau teistas: 2024 m. rugsėjo 27 d. už baudžiamąjį nusižengimą 26 parų arešto bausme; 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams, vėliau bausmė teismo pakeista į 90 parų arešto. Todėl teismo nuomone bausmės tikslai be terminuotos laisvės bausmės kaltinamajam paskyrimo nebus pasiekti.

Teismo vertinimu, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) šiuo atveju neturėtų būti taikomas, kadangi M. K. iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, nors jam jau ir buvo paskirtos laisvės apribojimo, du kartus arešto bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bausmė turėtų būti skirtina artima įstatymo numatytam bausmės vidurkiui, tai yra kaltinamasis nuteistinas 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėtina Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pakeista pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “b” papunkčio taisykles, tai yra 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirtina 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BK 68 straipsniu paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – laikinai uždraustina naudotis specialiąja teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šią priemonę skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 12 d.

Taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad motociklas „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – R. M. Objektyvių duomenų apie tai, kad motociklo savininkas būtų savanoriškai perdavęs neblaiviam kaltinamajam vairuoti transporto priemonę, byloje nėra – priešingai, pagal nustatytas aplinkybes kaltinamasis savavališkai pasiėmė motociklą ir juo nuvažiavo. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis motociklo „Yamaha“ vertė yra 1 950 eurų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina konfiskuoti iš kaltinamojo valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuotos transporto priemonės vertę – 1 950 eurų.

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas. Daiktiniai įrodymai: motociklas, kuris saugomas pas savininką R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus visam laikui perduotinas R. M.; kamštelis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, spręstina dėl kreipimosi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl savo kompetencijos ribose ėmimosi visų įstatymų numatytų priemonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo liudytojo R. M. atžvilgiu, jo veikoje galimai esant BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti recidyvistu.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę, pakeistą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “b” papunkčio taisykles, tai yra 2 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti ar įgyti teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 12 d.

M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo į valstybės pajamas išieškoti motociklo „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų).

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą pas motociklo savininką R. M., visam laikui perduoti (gražinti) R. M.; butelio kamštelį, sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.