- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- eB2-2237-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00602-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“
- Kategorijos
- 3.4.3Juridinių asmenų bankrotas
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renegus“ (toliau – atsakovė, Bendrovė).
2. Pareiškime nurodė, kad atsakovė UAB „Renegus“ yra ieškovės skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 31 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 31 174,66 Eur. Anot ieškovės, mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Ieškovės teigimu, UAB „Renegus“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI ir kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Renegus“ prašė atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad iki nurodytos skolos susidarymo atsakovė dalimis atsiskaitinėjo su pareiškėja, t. y. gebėjo vykdyti savo įsipareigojimus. Pareiškėja nėra suinteresuota atgauti įsiskolinimą, nesiima priemonių sudaryti sąlygas atsakovei išmokėti skolą, nors inicijuodama bankroto bylą puikiai supranta, kad ją iškėlus pareiškėja galutinai neteks galimybių patenkinti savo finansinį reikalavimą. Šiuo metu atsakovė yra pagerinusi savo finansinę būklę.
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės VMI pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti atsakovei UAB „Renegus“ bankroto bylą.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Renegus“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame debitorių sąraše yra duomenys, jog didžiausias bendrovės debitorius (kurio skola bendrovei UAB „Renegus“ – 424 244,85 Eur) yra Ž. M., t. y. UAB „Renegus“ vadovas bei akcininkas. Atsakovės pateiktoje VMI 2023 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. duomenimis 458 586 Eur bendrovės turto vertės dalį sudarė pradelsta akcininko skola. Vėlesnėje (2024 m. liepos 23 d.) VMI išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad 99,7 proc. bendrovės debitorinio įsiskolinimo sudaro akcininko skola, tačiau atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie realią galimybę atgauti skolą iš akcininko. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, rėmėsi balanso duomenimis, iš esmės nevertindamas jame įrašyto turto pobūdžio, skolininkų prievolių įvykdymo galimybės ir pan. (t. y., ar balanse įrašyta bendrovės turto vertė yra reali).
Atsiliepimas
7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ji verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo, vystymo, įrengimo, konsultavimo (tarpininkavimo) šioje srityje veiklomis, todėl pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkai ėmus trauktis, lėtėti pardavimams ir pan., atsakovės pajamos laikinai tapo nereguliarios. Tačiau atsakovės teiginiai apie nereguliarių pajamų gavimo laikiną pobūdį nepagrįsti objektyviais duomenimis. Įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad pirmiau paminėtos aplinkybės pakito ir atsirado realios perspektyvos gauti didesnes pajamas, leisiančias atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, atsakovė neatskleidė. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad iš dalies už atsakovę įsiskolinimą dengė ir atsakovės vadovas, t. y. įsiskolinimo dalis ieškovei padengta ne tik iš bendrovės veiklos gautų lėšų. Su atskiruoju skundu pateiktos avansinės sąskaitos, nesant sutarčių, neleidžia įvertinti sutartinių įsipareigojimų apimties bei numatomų gauti pajamų.
8. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Renegus“ pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės nustatant atsakovės realią finansinę padėtį bei bendrovės finansines galimybes realiai atsiskaityti su kreditoriais: 1) nurodyti ir pateikti įrodymus apie realią galimybę atgauti skolas iš debitorių; 2) pateikti bendrovės finansinės ataskaitos duomenis šios nutarties dienai ir pateikti duomenis kas sudaro įmonės turtą bei pateikti įrodymus, jog bendrovė disponuoja finansinėje ataskaitoje nurodytu turtu; 3) pateikti įrodymus apie vykdymą veiklą, sudarytas sutartis, iš kurių būtų galima spręsti kada ir kokio dydžio piniginių lėšų bendrovė gaus; 4) pateikti įrodymus, jog bendrovė reguliariai dengia socialinio draudimo įsiskolinimą, moka mokesčius; 5) pateikti šios nutarties dienai aktualius duomenis apie bendrovės kreditorius ir kaip planuojama atsiskaityti su kreditoriais.
9. 2024 m. rugsėjo 24 d. teisme gauti atsakovės papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai. Atsakovė nurodė, kad:
9.1. Po 2024 m. rugsėjo 3 d. finansinės atskaitomybės sudarymo, Bendrovė sutarė, jog Bendrovės 140 500 Eur įsipareigojimas kreditoriui J. P. turi būti įvykdytas iki 2026 m. spalio 1 d., o 48,916,40 Eur įsipareigojimas MB „Žvėryno projektai“ iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad 189 416,40 Eur dydžio įsipareigojimai turės būti įvykdyti tik 2026 metais.
9.2. Bendrovės kreditoriumi yra ir jos debitorius Ž. M., tai reiškia, kad Bendrovės 28 379,42 Eur skola bus bet kada sudengta su jo įsiskolinimu Bendrovei.
9.3. Bendrovė pradelstų įsipareigojimų dėl socialinio draudimo neturi, paskutinį įsiskolinimą padengė 2024 m. rugsėjo 23 d. Taipogi, Bendrovės debitorius grąžino dalį skolos, tačiau VMI dar jos nenurašė nuo Bendrovės sąskaitos. Bendrovės kiti įsipareigojimai nėra pradelsti, lizingo sutartys yra vykdomos, tačiau Bendrovė planuoja parduoti pagal jas įsigyjamus automobilius taip sumažinant įsipareigojimus ir gaunant papildomų lėšų.
Atsiliepimas
9.4. Bendrovė yra pateikusi avansines sąskaitas dėl gautinų lėšų su atsiliepimu į atskirąjį skundą, taip pat teikia 2024 m. rugsėjo 17 d. avansinę sąskaitą 14 866 Eur sumai.
9.5. Pagrindinis įmonės debitorius Ž. M., kurio skolos Bendrovei suma yra 424,244,85 Eur, yra įsipareigojęs grąžinti dalį paskolos iki 2024 m. gruodžio 31 d., kitą dalį iki 2025 m. gruodžio 31 d. Debitorius turi du butus, vertybinių popierių bei kilnojamojo turto iš kurio būtų galima išieškoti, jeigu jis neįvykdytų savo sutartinių įsipareigojimų Bendrovei, taip pat būtų užskaityta Bendrovės skola jam.
9.6. Dėl VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovė negali aktyviai vykdyti veiklos, kadangi nėra tikra dėl savo ateities ir negali prisiimti ilgalaikių didelių įsipareigojimų kurie nebūtų įvykdyti jai iškėlus bankroto bylą.
9.7. Bendrovė Klaipėdos kredito unijoje turi jai priklausančius 7 390 Eur sumokėtus už pajus. Siekdama greičiau gauti piniginių lėšų Bendrovė sudarė sutartį dėl dalies pajaus perleidimo už 5 100 Eur, tai reiškia, jog artimiausiu metu ši suma bus sumokėta Bendrovei ir ja sumažintas įsiskolinimas valstybei.
10. 2024 m. spalio 10 d. teisme gauti atsakovės papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai. Nurodė, kad:
10.1. Iš debitoriaus Ž. M. turto įkeitimo sandorių matyti, kad debitoriaus įsiskolinimas AB Šiaulių bankui yra 173 366,86 Eur, įkeisto turto vertė 2021 m. buvo 234 300 Eur, o šiuo metu dėl infliacijos ir kitų visuotinai žinomų ekonominių priežasčių yra ženkliai padidėjusi (yra apie 400 000 Eur); debitoriaus įsiskolinimas UAB „Investum Pro“ yra 110 000 Eur, įkeisto turto vertė 2023 m. 120 000 Eur, o šiuo metu dėl infliacijos ir kitų visuotinai žinomų ekonominių priežasčių yra ženkliai padidėjusi (yra apie 173 000 Eur). Taigi, jei debitorius artimiausiu metu negalėtų įvykdyti hipotekos įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko būtų realizuotas turtas (kam nėra jokių prielaidų), po jo realizavimo liktų mažiausiai 70 933,14 Eur. Be to, debitoriaus pajamos 2023 m. buvo 58 093,77 Eur, tai rodo, jog jo finansinė padėtis yra gera.
10.2. Atsakovė pateikia 2024 m. rugpjūčio 2 d. sutartį su MB „Statmetra“ dėl 7 600 Eur planuojamų pajamų, kuriai buvo išrašyta 2024 m. rugpjūčio 7 d. avansinė sąskaita, kuri nėra apmokėta, kadangi pagal Sutarties 5.2. p. ji turi būti apmokėta kai atsakovė suranda pasiūlymus dėl finansavimo, kas šiai dienai nėra įvykdyta.
10.3. Atsakovė pateikia 2024 m. spalio 9 d. sutartį su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur planuojamų pajamų.
11. 2024 m. spalio 10 d. teisme gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai. Nurodė, kad:
11.1. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau Bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo tik nuo 31 174,66 Eur iki 29 285,99 Eur, t. y. vos 1 888,67 Eur. Didžioji dalis šios 1 888,67 Eur sumos susidarė dėl Bendrovės tikslintų deklaracijų, tuo tarpu įplaukų į VMI sąskaitą buvo vos 564,12 Eur. Be to, Bendrovė jau nuo 2021 m. gruodžio 28 d. turi pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. Taigi Bendrovė mokestinę nepriemoką turi jau beveik 3 metus.
11.2. Bendrovės viso turto vertė turi būti mažinama 431 393 Eur suma (debitoriaus skola). Šiuo atveju tikroji Bendrovės turto vertė – 70 483 Eur (501 876 Eur - 431 393 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimas sudaro 290 941 Eur, akivaizdu, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
11.3. Ž. M. įsiskolinimas Bendrovei sudaro 424 244,85 Eur. VMI duomenimis, Bendrovės vadovas Ž. M. 2024 m. birželio 21 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3583 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bendrovei MB „Žvėryno projektai“. Sandorio vertė – 125 000,00 Eur. Tačiau iš šios sumos debitorius negrąžino net dalies skolos Bendrovei.
11.4. Automobiliai yra įsigyti pagal lizingo sutartis, kurios dar nėra įvykdytos, todėl Bendrovės teiginiai apie planuojamą jų pardavimą vertintini kaip deklaratyvūs. Įsiskolinimas Šiaulių banko lizingo bendrovei – 15 664,71 Eur. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Bendrovės siekius parduoti automobilius.
11.5. Ž. M. turi įsiskolinimą ne tik Bendrovei, bet ir kitiems kreditoriams, o jo turtas, iš kurio būtų galima padengti 424 244,85 Eur įsiskolinimą Bendrovei, yra apsunkintas hipoteka. Paaiškinime pateikti teiginiai, jog turto vertė yra ženkliai padidėjusi, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi nepateikti jokie faktiniai įrodymai, patvirtinantys įkeistų nekilnojamojo turto objektų verčių padidėjimą. Net ir vertinant, kad turto vertė yra tokia, kurią nurodo pats Ž. M. (apie 573 000 Eur), jos neužtenka visų kreditorių reikalavimų patenkinimui.
11.6. Atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 2 d. sutartį su MB „Statmetra“ dėl 7 600 Eur planuojamų pajamų bei 2024 m. spalio 9 d. sutartį su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur planuojamų pajamų. Tačiau iš sutarčių matyti, kad pajamų gavimo laikotarpis nėra aiškus. VMI nuomone, sutartys vertintinos kaip trumpalaikės ir neefektyvios ilgalaikiu aspektu.
12. 2024 m. spalio 14 d. teisme gauti atsakovės papildomi įrodymai. Atsakovė pateikė rangos sutartį su MB „Karesta“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
13. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 20 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).
15. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Renegus“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-762-450/2024).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vertindamas atsakovės finansinę padėtį teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, rėmėsi balanso duomenimis, iš esmės nevertindamas jame įrašyto turto pobūdžio, skolininkų prievolių įvykdymo galimybės ir pan. (t. y., ar balanse įrašyta bendrovės turto vertė yra reali). Taip pat realių galimybių iš debitorių atgauti skolas.
20. Iš Juridinių asmenų registrui atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. nustatyta, kad atsakovė 2022 m. turėjo turto už 634 343 Eur (43 036 Eur ilgalaikis turtas, 458 503 Eur trumpalaikis turtas ir 337 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 431 287 Eur (98 834 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 332 453 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2022 m. atsakovė veikė pelningai, gavo 46 101 Eur pelno.
21. Iš 2023 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad atsakovė 2023 metais turėjo turto už 585 429 Eur (51 289 Eur ilgalaikis turtas, 533 473 Eur trumpalaikis turtas ir 667 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 455 452 Eur (107 679 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 347 773 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2023 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 72 152 Eur nuostolį.
22. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus 2024 m. rugsėjo 3 d. Iš teismui pateiktų atsakovės 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenų nustatyta, kad atsakovė turėjo iš viso 501 876 Eur vertės turto (43 036 Eur ilgalaikis turtas; 458 503 Eur trumpalaikis turtas (26 972 Eur atsargos, 431 393 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 138 Eur pinigai, 337 Eur sąnaudos ir sukauptos pajamos)), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 290 941 Eur. Iš 2024 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu atsakovė fiksavo 70 959 Eur grynąjį pelną.
23. Taigi, aukščiau aptartais finansinių ataskaitų duomenimis, atsakovės turtas per paskutinius metus sumažėjo, tačiau sumažėjo ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai, šiais metais veikė pelningai. Tačiau minėta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas spręsdamas juridinio asmens nemokumo klausimą turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
24. Atsakovei teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti duomenis kas sudaro įmonės turtą bei pateikti įrodymus, jog bendrovė disponuoja finansinėje ataskaitoje nurodytu turtu. Atsakovė pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Bendrovė Klaipėdos kredito unijoje turi jai priklausančius 7 390 Eur sumokėtus už pajus. Siekdama greičiau gauti piniginių lėšų, Bendrovė sudarė sutartį dėl dalies pajaus perleidimo už 5 100 Eur. Atsakovės pateiktas AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas pavirtina, jog Bendrovė gavo 5 100 Eur pinigines lėšas už parduotus pajus. Atsakovė taipogi Paysera sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turi 125 Eur piniginių lėšų. Taigi, atsakovė pagrindė, jog šiuo metu Bendrovė disponuoja viso 7 515 Eur piniginėmis lėšomis.
25. Atsakovė nurodė, kad jos pagrindinis debitorius yra Ž. M., kurio skolos bendrovei suma yra 424 244,85 Eur bei kurios dalį jis įsipareigojęs grąžinti iki 2024 m. gruodžio 31 d., kitą dalį iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei debitorius negrąžins šios sumos, ją bus galima išieškoti iš debitoriaus nekilnojamojo ar kito turto.
26. Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
27. Iš pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad minėtam debitoriui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turtui taikoma hipoteka. Taip pat, debitoriui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taipogi taikoma hipoteka. Atsakovė papildomai paaiškino bei pateikė įrodymus, kad pagal hipotekas debitoriaus įsiskolinimas AB Šiaulių bankui yra 173 366,86 Eur, įkeisto turto vertė 2021 m. buvo 234 300 Eur; debitoriaus įsiskolinimas UAB „Investum Pro“ yra 110 000 Eur, įkeisto turto vertė 2023 m. 120 000 Eur. Atsakovės tvirtinimu, net ir laikant, kad turto vertė nepakito, o debitorius artimiausiu metu negalėtų įvykdyti hipotekos įsipareigojimų kreditoriams (kam nėra jokių prielaidų), dėl ko būtų realizuotas turtas (kam nėra jokių prielaidų), po jo realizavimo liktų mažiausiai 70 933,14 Eur. Nors atsakovė tvirtina, kad šiuo metu dėl infliacijos ir kitų visuotinai žinomų ekonominių priežasčių yra ženkliai padidėjusi turto vertė, tačiau teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog reali nekilnojamojo turto vertė būtų daug didesnė. Teismas taip pat pažymi, kad debitorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi grąžinti dalį paskolos, t. y. beveik po trijų mėnesių, tačiau šiai dienai nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Juolab, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog Bendrovės vadovas ir debitorius Ž. M. 2024 m. birželio 21 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3583 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bendrovei MB „Žvėryno projektai“, sandorio vertė – 125 000,00 Eur, tačiau iš šios sumos nepadengė net dalies paskolos, tokiu būdu sudarant galimybes Bendrovei padengti skolą ieškovei ir kitiems kreditoriams.
28. Nors atsakovė nurodo, kad šiai dienai nėra jokių prielaidų, jog debitorius atsakovei negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų, kadangi jo atžvilgiu nėra pradėta jokių teisminių procesų dėl įsiskolinimo, jo pajamos 2023 m. buvo 58 093,77 Eur, tačiau teismas nesutinka su šiais atsakovės teiginiais. Visų pirma, pažymėtina, jog pagal pateiktą debitoriaus 2023 m. pajamų deklaraciją, debitoriaus metinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 47 254,69 Eur (58 093,77 Eur - 10 839,08 Eur), tuo tarpu debitoriaus grąžintina suma per vienerių metų ir kelių mėnesių laikotarpį yra 424 244,85 Eur ir viršija debitoriaus gaunamas metines pajamas (neatskaičius metinių išlaidų) daugiau nei aštuonis kartus, todėl neaišku, kaip debitorius sugebės grąžinti tokio dydžio paskolą. Antra, debitoriaus nekilnojamam turtui taikoma hipoteka, todėl į jį, be pradinių kreditorių sutikimo, iš esmės nebūtų įmanomą nukreipti išieškojimo, o pagal pačios atsakovės pateiktus paskaičiavimus, net it pardavus turtą, ir padengus hipotekos reikalavimus, liktų 70 933,14 Eur suma, kurios akivaizdžiai nepakaktų išmokėti paskolą Bendrovei, juolab, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), debitoriui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Trečia, nors debitorius yra ir kitos įmonės akcininkas, tačiau nėra aišku, kokią realią piniginę vertę sudaro jo akcijos, taip pat neaišku ir jų pardavimo galimybės.
29. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nepagrindė realios galimybės iš debitoriaus atgauti 424 244,85 Eur paskolos sumą. Tuo tarpu aplinkybių, jog atsakovė pateiktame debitorių sąraše atgaus iš kitų debitorių nurodomą bendrą 7 149 Eur sumą, apskritai neįrodinėjo.
30. Atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų apie neaptartą „Kitą trumpalaikį turtą“. Pažymėtina, kad į balanso eilutę „Kitas trumpalaikis turtas“ yra įrašoma viso trumpalaikio turto vertė, kuri nebuvo įtraukta į kitus trumpalaikio turto straipsnius. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, sumokėti avansai, pagal sutartis vykdomų darbų vertė, biologinis turtas, per vienus metus gautinos sumos, trumpalaikės investicijos, pinigai ir jų ekvivalentai ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą. Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė ir būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, koks turtas yra nurodytas balanse ir kad jis yra realus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-763-934/2024). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad 2024 m. balanse nurodytas ir neaptartas „Kitas trumpalaikis turtas“ nėra pagrįstas įrodymais, nėra aiški jo sudėtis, nėra pagrindo šį turtą vertinti kaip realų bendrovės turtą ir įtraukti į bendrą turto masę.
31. Apie disponuojamą ilgalaikį turtą atsakovė taip pat nepateikė duomenų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovė valdo dvi transporto priemones: 1) VOLKSWAGEN TIGUAN, VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) ALFA ROMEO STELVIO, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad Lizingo sutartys yra vykdomos, tačiau Bendrovė planuoja parduoti pagal jas įsigyjamus automobilius taip sumažinant įsipareigojimus ir gaunant papildomų lėšų, tačiau teismas pritaria ieškovei, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Bendrovės siekius parduoti transporto priemones. Be to, atsakovei transporto priemonės nepriklauso nuosavybės teise.
32. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju Bendrovės turtas turi būti mažinamas debitorių 431 393,85 Eur suma. Tuo tarpu vertinant likusį 2024 m. rugsėjo 3 d. balanse įrašyta turtą, laikytina, jog atsakovė pagrindė, kad šiuo metu realus Bendrovės turtas sudaro 7 515 Eur. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2024 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turto vertę.
33. Nors nustatant bendrovės nemokumą užtenka konstatuoti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų, tačiau teismas vertina bendrovės nemokumą ir likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių).
34. Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad prieš atsakovę pastaruoju metu būtų iškeltos naujos bylos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų, išskyrus pareiškėjos VMI minėtą turtinį reikalavimą.
35. Minėta, kad atsakovės pateiktais 2024 m. rugsėjo 3 d. balanse įrašytais duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 290 941 Eur. Atsakovės pateikto kreditorių 2024 m. rugsėjo 3 d. sąrašo duomenimis, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 280 870,11 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos): 485,56 Eur AB „Šiaulių bankui, 700 Eur MB „Sostinės architektai“. 1 381,07 UAB „Proximum nexum“, 5 573,16 Eur MB „Investolita“, 140 500 Eur J. P., 48 916,40 Eur MB „Žvėryno projektai“, 15 786,67 Eur Ž. M., 15 664,71 Eur AB Šiaulių banko lizingui, 12 592,75 Eur darbo užmokestis Ž. M., 29 569,79 Eur VMI.
36. Po 2024 m. rugsėjo 3 d. balanso sudarymo, atsakovė su J. P. 2024 m. rugsėjo 16 d. sudarė susitarimą, kuriuo sutarė, jog 140 500 Eur įsiskolinimą Bendrovė sumokės iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taip pat, atsakovė su MB „Žvėryno projektai“ 2026 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo sutarė, jog 48 916,40 Eur įsiskolinimą sumokės iki 2026 m. gruodžio 31 d. Atsakovė sutinka su atsakove, kad įsiskolinimai Ž. M. (28 379,42 Eur) bet kada gali būti sudengtas su jo įsiskolinimu Bendrovei. Tačiau netgi ir vertinat vien tik mokėtinas sumas per metus (53 374,29 Eur), atskaičius pratęstus kreditorinius įsipareigojimus ir sudengus Ž. M. reikalavimą, laikytina, kad Bendrovės mokėtinos sumos viršija Bendrovės realų turtą (7 515 Eur). Šiame kontekste teismas pažymi, kad sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-762-450/2024), todėl aplinkybė, kad du atsakovės kreditoriai – MB „Žvėryno projektai“ ir J. P. – sutiko kuriam laikui atidėti įsiskolinimų sumokėjimą, priešingai nei įrodinėja atsakovė, nepatvirtina nei įmonės gyvybingumo, nei to, kad ji yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais ir iš tiesų bus pajėgi ateityje padengti turimas skolas tiek šiems, tiek ir kitiems bendrovės kreditoriams.
37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020, 31-36 punktai; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-661-516/2024).
38. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/renegus/) nustatyta, kad Bendrovė turi tik vieną darbuotoją, iš aptarto kreditorių sąrašo matyti, kad Bendrovė turi 12 592,75 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą vadovui, vadinasi, atsakovė negeba vykdyti bendrovės prievolių darbuotojui. Nors minėti vieši duomenys patvirtina, jog atsakovė neturi skolos VSDFV, tačiau ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. nemoka mokesčių valstybės biudžetui (VMI). Mokesčių įsiskolinimas nebuvo padengtas ir bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju VMI nesutiko nesumokėtos mokestinės nepriemokos išdėstyti dalimis. Šios aplinkybės paneigia atsakovės įrodinėjamą bendrovės gyvybingumą.
39. Sprendžiant bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo klausimą, būtina įvertinti ir įsipareigojimų nevykdymo trukmę, taip pat nustatyti, ar yra pakankamai pagrįstų prielaidų padaryti išvadą, kad finansinius įsipareigojimus bendrovė galės sėkmingai vykdyti ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-577/2024). Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
40. Minėta, kad Bendrovė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. laiku neatsiskaito su VMI. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos (2024 m. gegužės 31 d.) praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau Bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo tik nuo 31 174,66 Eur iki 29 285,99 Eur, t. y. 1 888,67 Eur. Didžioji dalis šios 1 888,67 Eur sumos susidarė dėl Bendrovės tikslintų deklaracijų, įplaukų į VMI sąskaitą buvo vos 564,12 Eur. Teismui pateikiamas MAIS įplaukų išrašas patvirtina, kad ši 564,12 Eur suma susidarė Bendrovei patikslinus deklaracijas ir atsiradus permokai. Dalį šios sumos (248,12 Eur) padengė Ž. M. Nors atsakovė nurodė, kad padengė dalį VMI reikalavimo, tačiau nenurodė nei kiek, nei pateikė jos teiginius pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditore yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
41. Juridinio asmens gyvybingumas taipogi yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-577/2024).
42. Atsakovės tvirtinimu, Bendrovė vykdo veiklą, yra gyvybinga, veikia pelningai. Atsakovė į bylą pateikė: 1) 2024 m. rugpjūčio 2 d. sutartį su MB „Statmetra“ dėl 7 600 Eur planuojamų pajamų, kuriai buvo išrašyta 2024 m. rugpjūčio 7 d. avansinė sąskaita, kuri nėra apmokėta, kadangi nėra surastas tarpininkas; 2) 2024 m. spalio 9 d. sutartį su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur planuojamų pajamų; 3) 2024 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį Nr. 09/10 su užsakove MB „Karesta“ dėl rangos darbų atlikimo ir jos pagrindu išrašytą 2024 m. rugsėjo 17 d. avansinę sąskaitą Nr. 14 866 Eur sumai, kuri šiai dienai taipogi nėra apmokėta.
43. Aptariamų paslaugų verslo teikimo sutarčių, sudarytų su MB „Statmetra“ ir MB „Work to Invest LT“ , dalykas – paslaugų teikėjas (Bendrovė) įsipareigoja šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis atstovauti vykdant finansavimo Paslaugų gavėjui paiešką, inicijuojant galimai finansuojančių subjektų (finansavimo institucijų, įstaigų, įmonių ir kt.) ir Paslaugų gavėjo derybas bei vykdyti kitus šios Sutarties įsipareigojimus, o Paslaugų gavėjas įsipareigoja sumokėti Paslaugų teikėjui (Bendrovei) Sutartyje nustatyto dydžio avansą ir atlyginimą už suteiktas paslaugas. Šalys 1.4. punktu sutarė, kad tinkamu sutarčių įvykdymu bus laikomas Paslaugų teikėjo (Bendrovei) pateiktas ir surastas Paslaugų gavėjui finansavimas, atitinkantis Sutarties 1.2 punkte nurodytas sąlygas. Taigi Bendrovė, kaip įrodymą apie veiklos vykdymą, pateikia sutartis, iš kurių tikėtinos gauti bendros pajamos – 20 470 Eur (7 600 Eur + 12 870 Eur). Tačiau pajamų gavimo laikas neaiškus, kadangi paslaugos įvykdymo laikas priklauso ne nuo Bendrovės, o nuo trečiojo asmens, kuris sutiktų finansuoti MB „Statmetra“ ir MB „Work to Invest LT“ nekilnojamojo turto pirkimo bei įrengimo projektus. Be to, nėra aišku, ar sutartys apskritai bus įvykdytos – ar ieškovei pavyks rasti finansuotojus. Teismas taip pat pritaria ieškovei, kad šios sutartys vertintinos kaip trumpalaikės ir neefektyvios ilgalaikiu aspektu, taip padengiant finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
44. 2024 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartimi Nr. 09/10 rangovė (atsakovė) įsipareigojo MB „Karesta“ atlikti rangos darbus iki 2025 m. vasario 20 d. Atliekami rangos darbai: griovimas, statybinių ir kitų atliekų išvežimas, gerbūvio sutvarkymas, kiti darbai. Bendra sutartyje nurodytų darbų kaina 30 000 Eur. Taip pat, Sutarties 6.4 punktu šalys sulygo, kad užsakovas iki 2024 m. lapkričio 17 d. sumoka rangovui 14 866 Eur avansą, kuris įskaitomas į faktiškai atliktų darbų kainą. Minėta, kad bendrovėje dirba tik vienas asmuo, todėl abejotina, kad vienas darbuotojas pajėgs įvykdyti rangos sutartį.
45. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ar realiai vykdys ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna (gaus) pajamas (pelną) ir dengia (dengs) kreditorių įsiskolinimus. Teismas konstatuoja, kad šios sutartys nepagrindžia atsakovės veiklos tęstinumo perspektyvų ir galimybių ateityje gauti pajamų iš apeliantės pateiktų sutarčių vykdymo, taip padengiant finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovės tvirtinimu, jos gyvybingumą patvirtina pelningumas 2024 metais – 70 959 Eur, tačiau gavus tokio dydžio pajamas, įsiskolinimą VMI padengė tik 423,01 Eur įsiskolinimą (248,12 Eur vadovo padengta suma ir 174,89 Eur vadovo padengta suma), todėl neaišku, kaip gaudama daug mažesnes pajamas, Bendrovė bus pajėgi padengti visą įsiskolinimą VMI ir kitiems kreditoriams. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
47. Teismas prieina išvadą, kad UAB „Renegus“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su pareiškėja ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Atsakovė neįrodė, kad UAB „Renegus“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir UAB „Renegus“ keltina bankroto byla.
48. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo administratorę UAB „VALEKSA“. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl UAB „VALEKSA“ skiriama administruoti atsakovę UAB „Renegus“.
49. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 924 Eur MMA. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriui nustatytinas bazinis 4 620 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 924 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą.
50. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
51. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
52. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
53. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina, gavusi duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškusi atsakovė, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti atsakovės kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas atsakovės turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25–26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“.
Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“, juridinio asmens kodas 304030798, registruotos buveinės adresas M. Valančiaus g. 7, Vilnius, bankroto bylą.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“ nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „VALEKSA“, juridinio asmens kodas 123703158, sąrašo Nr. N-JA0041, kontaktai: A. Jakšto g. 5, Vilnius, tel. +370 5 2121110, el. p. admin@valeksa.lt.
Nustatyti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „VALEKSA“ 4 620 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Taikyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“, juridinio asmens kodas 304030798, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Išaiškinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nustatyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Išaiškinti, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Nutarties kopijas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti ieškovei, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“, nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „VALEKSA“, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
Nutarties dalis dėl nemokumo bylos iškėlimo, turto arešto per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.