Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-08-29 · Civilinė byla Nr. e2-695-577/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-15Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-08-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
e2-695-577/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00602-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-695-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00602-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renegus“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė UAB „Renegus“ yra ieškovės skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 31 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 31 174,66 Eur. Anot ieškovės, mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Ieškovės teigimu, UAB „Renegus“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI ir kitiems kreditoriams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Renegus“ prašė atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės VMI pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti atsakovei UAB „Renegus“ bankroto bylą.

4. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė 2023 metais turėjo 585 429 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 455 452 Eur. Iš 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2023 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 72 152 Eur nuostolį. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė 2024 m. birželio 30 d. turėjo 509 339 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 358 528 Eur; nurodytu laikotarpiu atsakovė fiksavo 21 843 Eur grynąjį pelną. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, per paskutinius metus atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti pelningai. Nors turto dalis per nurodytą laikotarpį nežymiai sumažėjo, mažėjo ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsakovės pelningumas lyginant 2023 metus su 2024 m. birželio 30 d. duomenis išaugo nuo 72 152 Eur nuostolių iki 21 843 Eur grynojo pelno. Teismas pažymėjo, kad, vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo padaryti išvadą apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės.

5. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog prieš atsakovę būtų iškeltos naujos bylos; atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų, išskyrus pareiškėjos VMI turtinį reikalavimą. Nuo 2020 m. įmonė iš esmės turi vieną darbuotoją, draustą valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovė turi 1 249,17 Eur socialinio draudimo skolą, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovė susiduria su išimtiniais finansiniais sunkumais. Teismas nurodė, kad atsakovė reguliariai padengia socialinio draudimo įsiskolinimus, tęsia veiklos vykdymą, išlaiko darbuotojų skaičių, atsakovės finansinė padėtis gerėjo. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės siekį ir tęsti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais.

6. Teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, įmonė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Renegus“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neištyrė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių.

7.2. Vertinant bendrovės nemokumą, turi būti atsižvelgta į faktiškai jos turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. Tai, kad bendrovė nuo 2023 m. gruodžio mėn. neatsiskaito su VMI, ieškovei kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesumokėjo nė vienos įmokos, savanoriškai įsiskolinimo nesumažino, išieškojimas iš bendrovės yra nerezultatyvus, bendrovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, įrodo, kad bendrovė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

7.3. Atsakovė nevykdo mokestinių prievolių, todėl UAB „Renegus“ negali būti laikoma gyvybinga. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė siekia atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais. Bendrovė, tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik kreditorės VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.

7.4. VMI pateikė pakankamai dokumentų ir informacijos, patvirtinančios bendrovės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą.

7.5. Nėra JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, suteikiančių pagrindą teismui priimti nutartį dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą bendrovei. Teismo teiginiai apie bendrovės siekį atsiskaityti su kreditoriais yra neįrodyti, nepagrįsti.

7.6. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų tikrajai bendrovės turtinei padėčiai nustatyti, išvadą apie bendrovės mokumą padarė vadovaudamasis atsakovės argumentais, nesant įrodymų, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti savo turimus įsipareigojimus kreditoriams.

7.7. Mokestinės nepriemokos išieškojimas tęsiasi pakankamai ilgą laiką; operatyviai neiškėlus bankroto bylos, nebus apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir jos pačios interesai.

7.8. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, neteisingai įvertino bendrovės turtinę padėtį, mokumą, gyvybingumą bei nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime atsakovė UAB „Renegus“ prašo atmesti pareiškėjos VMI atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovės prašymas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Renegus“ nepagrįstas, kadangi neatitinka JANĮ 21 straipsnio 2 dalies sąlygų.

8.2. Ieškovės turtinio reikalavimo suma atsakovei pareiškimo pateikimo metu buvo 31 141,52 Eur, atskirojo skundo padavimo metu 31 084,41 Eur, o šio atsiliepimo pateikimo metu yra 29 697,70 Eur, t. y. nuolat mažėja. Be to, būtina įvertinti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2023 m. lapkričio 28 d. buvo 44 138,82 Eur; šios aplinkybės rodo atsakovės galimybes atsiskaityti su ieškove.

8.3. Ieškovės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-367-567/2024 buvo vertinama mokestinės nepriemokos reikšmė nemokumui nustatyti, kai bendrovė nepateikė finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų. Atsakovės pateikti aktualūs finansiniai duomenys pagrindė, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija turto vertės. Atsakovė vykdo veiklą ir, jeigu jai nebus iškelta bankroto byla, atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su pareiškėja.

8.4. Bendrovė turi neregistruoto turto (įskaitant turtines teises), kurio buhalterinė vertė yra 509 339 Eur. Klaipėdos kredito unijoje pareiškėja turi 7 390 Eur, sumokėtus už pajus; atsakovė paprašė pervesti šias lėšas į jos atsiskaitomąją sąskaitą; jos bus skirtos padengti mokestinę skolą. Atsakovė pateikia liepos–rugpjūčio mėn. 6 626 Eur sumos avansines sąskaitas faktūras, kurios rodo jos būsimas veiklos pajamas ir veiklos vykdymą. Atsakovė turi dvi lizingo sutartis, kurias vykdo, jos nėra nutrauktos. Atsakovė neturi kitų pradelstų įsipareigojimų, teisminių ginčų, išskyrus mokestinę nepriemoką.

8.5. Ieškovė nesutiko išdėstyti mokestinės nepriemokos grąžinimą, suteikti mokestinę paskolą, todėl atsakovės vadovas iš dalies už atsakovę padengė įsiskolinimą, atsakovė kitais būdais mažina įsiskolinimą. Ieškovė nesiima priemonių sudaryti sąlygas atsakovei sumokėti skolą, nors iškėlus bankroto bylą ieškovė neteks galimybių patenkinti savo finansinį reikalavimą, dėl to nukentės kiti atsakovės kreditoriai, kuriems prievolių įvykdymo terminai šiuo metu nėra pradelsti.

8.6. Vien tai, kad atsakovė trumpą laiką negali padengti mokestinės nepriemokos, neturi būti pagrindas nemokumo procesui inicijuoti. Atsakovė vykdo veiklą ir siekia ją vykdyti, veikia pelningai; nėra sistemiško įsipareigojimų nevykdymo kreditoriams; atsakovė turi turto, kuris būtų pakankamas įsipareigojimų kreditoriams įvykdymui; atsakovės įsipareigojimai ieškovei mažėja, todėl tik ieškovės, kurios finansinis reikalavimas nesudaro 10 proc. visų įsipareigojimų (nepradelstų) kreditoriams sumos, pareiškimo pagrindu atsakovei iškėlus bankroto bylą, nukentėtų kiti kreditoriai – kadangi atsakovės veikla būtų nutraukta ir ji nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Renegus“, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Ieškovė (apeliantė) VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 26 d. išrašą (balansą) apie atsakovės įsiskolinimą, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (įplaukos) išrašą.

11. Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – 2024 m. liepos 2 d. prašymą Klaipėdos kredito unijai leisti išstoti iš unijos ir perleisti 7 290 Eur pajų, sąskaitų išrašus; 2024 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. avansines sąskaitas pirkėjams V. V. ir MB „Statmetra“; VMI duomenis apie nepriemokos dydį; įrodymus apie 2024 m. liepos 24 d. pateiktą prašymą VMI sudaryti (pakeisti) mokestinės paskolos sutartį, 2023 m. lapkričio 28 d. bei 2024 m. liepos 23 d. VMI išvadas dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2024 m. sausio 8 d. VMI atsakymą atsakovei.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi kilusiam ginčui dėl bendrovės (ne)mokumo išspręsti, byloje dalyvaujantys asmenys su šiais naujais įrodymais galėjo susipažinti ir iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo, nurodytus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą (ne)pagrįstumo

15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Renegus“ turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo, jos turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, įmonė vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nenustatė teisinio pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, neteisingai įvertino bendrovės turtinę padėtį, mokumą, gyvybingumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiam argumentui.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausiai rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pagal 2024 m. birželio 30 d. balanso duomenis, bendrovė turi 509 339 Eur turto (ilgalaikis turtas – 48 194 Eur, trumpalaikis turtas – 460 027 Eur (iš jų 34 460 Eur – atsargos, 425 556 Eur – per vienerius metus gautinos sumos)), o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 358 528 Eur.

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015, 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).

22. Atskirajame skunde teisingai pabrėžiama, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

23. Atsakovės pateiktame debitorių sąraše yra duomenys, kad didžiausias bendrovės debitorius (kurio skola bendrovei UAB „Renegus“ – 424 244,85 Eur) yra Ž. M., t. y. UAB „Renegus“ vadovas bei akcininkas.

24. Atsakovės pateiktoje VMI 2023 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. duomenimis 458 586 Eur bendrovės turto vertės dalį sudarė pradelsta akcininko skola. Vėlesnėje (2024 m. liepos 23 d.) VMI išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad 99,7 proc. bendrovės debitorinio įsiskolinimo sudaro akcininko skola; bendrovė nepateikė paaiškinimo, kaip planuoja atgauti šią skolą. 2024 m. sausio 8 d. atsakyme į atsakovės prašymą atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI taip pat prašė pateikti informaciją apie bendrovės suteiktas paskolas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims ir šių sutarčių kopijas.

25. Atsakovė, akcentuodama tai, kad ji daug kartų prašė ieškovės išdėstyti mokestinės nepriemokos grąžinimą, suteikti mokestinę paskolą, – nei VMI, nei teismui įrodymų apie realią galimybę atgauti skolą iš akcininko, nenurodė ir nepateikė.

26. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą išdėstyti atsakovės teiginiai, kad iškėlus bankroto bylą, ieškovė neteks galimybių patenkinti savo finansinį reikalavimą, leidžia pagrįstai manyti, kad faktinė bendrovės turto vertė neatitinka balanse nurodytos vertės, t. y. nėra didesnė už bendrovės įsipareigojimų sumą ir bendrovės turto nepakaktų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, rėmėsi balanso duomenimis, iš esmės nevertindamas jame įrašyto turto pobūdžio, skolininkų prievolių įvykdymo galimybės ir pan. (t. y., ar balanse įrašyta bendrovės turto vertė yra reali).

27. Apskųstoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti nenuostolingai, o tai patvirtina atsakovės siekį tęsti ūkinę komercinę veiklą, atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas atsakovei būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams.

28. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

29. Pažymėtina, kad vien tai, jog bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įmonė yra gyvybinga. Turi būti vertinamos šios veiklos perspektyvos ir aiškinamasi, ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius, ar, priešingai, yra galimybė atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

30. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ji verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo, vystymo, įrengimo, konsultavimo (tarpininkavimo) šioje srityje veiklomis, todėl pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkai ėmus trauktis, lėtėti pardavimams ir pan., atsakovės pajamos laikinai tapo nereguliarios. Tačiau atsakovės teiginiai apie nereguliarių pajamų gavimo laikiną pobūdį nepagrįsti objektyviais duomenimis. Įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad pirmiau paminėtos aplinkybės pakito ir atsirado realios perspektyvos gauti didesnes pajamas, leisiančias atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, atsakovė neatskleidė. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad iš dalies už atsakovę įsiskolinimą dengė ir atsakovės vadovas, t. y. įsiskolinimo dalis ieškovei padengta ne tik iš bendrovės veiklos gautų lėšų. Su atskiruoju skundu pateiktos avansinės sąskaitos, nesant sutarčių, neleidžia įvertinti sutartinių įsipareigojimų apimties bei numatomų gauti pajamų. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos 2 d. yra pateikusi prašymą išstoti iš unijos ir pervesti lėšas už pajus; šios lėšos bus skirtos padengti mokestinę skolą. Pažymėtina, kad skola ieškovei iki šiol nėra sumažėjusi atsakovės nurodytu pajaus dydžiu (7 390 Eur).

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. bendrovėje buvo 2 apdraustieji asmenys, tačiau nuo 2024 m. birželio 19 d. bendrovėje liko tik vienas darbuotojas. Nutartyje nenurodyta, kokiais konkrečiai viešais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad atsakovė reguliariai padengia socialinio draudimo įsiskolinimus. Šiuo metu atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1 278,63 Eur, t. y. nežymiai padidėjo ir po apskųstos nutarties priėmimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliantės teiginiui, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas tęsiasi pakankamai ilgą laiką. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 24 d. VMI pateiktame prašyme prašė išdėstyti (atidėti) skolos mokėjimą laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., tačiau ir po pačios atsakovės nurodytos datos skola nebuvo sumokėta, atsakovė teikė ieškovei naujus prašymus dėl skolos išdėstymo (atidėjimo).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis bendrovės turimo turto – trumpalaikis, nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, nevertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič