- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2-367-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00178-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Horna“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horna“ direktoriaus A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Horna“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Horna“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 6 716,96 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė už 2018 m.–2019 m. birželio mėn. laikotarpį. Nuo 2020 m. vasario mėn. buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka. Išieškojimą vykdžiusi antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė išieškojimo negalimumo aktą, nes įmonė neturi piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto. Bendrovė turi dvi transporto priemones, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) 2023 m. gruodžio 5 d. sudarė 363,13 Eur. Bendrovė nuo 2020 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų. Atsakovė nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Horna“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti G. V..
4. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaitas įmonė turėjo 103 272 Eur vertės turto, 3 156 Eur skolų, patyrė 17 096 Eur nuostolių. Bendrovė turi dvi transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Įmonė nuo 2024 m. vasario 13 d. neturi dirbančių asmenų (apdraustųjų), skola VSDFV sudaro 363,13 Eur, VMI – 6 716,96 Eur, kurių nepavyko išieškoti, nors mokestinė nepriemoka susidarė 2018–2019 m.
5. Teismas priėjo išvadą, kad UAB „Horna“ yra nemoki. Įmonės prievolių kreditoriams nevykdymas yra tęstinis, įmonė šiuo metu neturi realaus turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos. Įmonė nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog įmonė galės įvykdyti prievoles ateityje, todėl teismas nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovės UAB „Horna“ direktorius A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Horna“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nors įmonė nevykdo veiklos, tačiau jai priklauso vilkikas ir puspriekabė, kurių vertės (apie 7 000 Eur) pakanka sumokėti mokestinę nepriemoką. Šios informacijos įmonės vadovas negalėjo laiku pateikti, nes yra įkalinimo įstaigoje.
6.2. Transporto priemonės 2022 m. buvo išnuomotos įmonei, esančiai užsienyje. Nuomos sutartis baigsis 2027 m., todėl po nuomos sutarties pabaigos UAB „Horna“ galės atsiskaityti su VMI.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki. Įmonės mokestinė nepriemoka 2024 m. balandžio 15 d. sudarė 6 681,46 Eur. Mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti nuo 2020 m.
7.2. Atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje mokestinė nepriemoka mažės, o patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti UAB „Horna“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
9. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad įmonei priklausančių transporto priemonių vertės pakanka atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau transporto priemonės šiuo metu yra išnuomotos, todėl įmonė mokestinę nepriemoką galės sumokėti 2027 m.
10. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
11. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
13. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
14. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
15. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. įmonės mokumas ir gyvybingumas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
18. Atsakovės vadovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad įmonė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei 5 dienų terminą pateikti juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjų pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2019 m. rugpjūčio 31 d. matyti, jog jau nurodytais metais įmonė turėjo finansinių sunkumų. Nors įmonė turėjo 103 272 Eur vertės turto, 3 156 Eur skolų, tačiau bendrovė veiklos nevykdė (negavo pajamų), patyrė 17 096 Eur nuostolius. Atsakovė nepateikė išsamių duomenų apie šiuo metu turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė disponuoja 2019 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę. Atsakovė nuo 2020 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės nemokumo pagrįstai nutarė pagal pareiškėjos pateiktus ir viešai prieinamus duomenis.
23. Atsakovės vadovas atskirajame skunde nurodė, kad įmonei priklauso vilkikas ir puspriekabė, kurių vertė yra apie 7 000 Eur, tačiau nepateikė šių transporto priemonių vertę pagrindžiančių įrodymų. Įmonei priklauso vilkikas ir puspriekabė, tačiau šių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jos yra areštuotos. Atsakovės vadovas taip pat nurodė, kad transporto priemonės iki 2027 m. yra išnuomotos užsienio įmonei, tačiau nepateikė šio turto nuomos sutarčių. Taigi, byloje nėra duomenų apie įmonės transporto priemonių vertę, jų buvimo vietą, nuomos kainą ir pan.
24. Pareiškėjos VMI pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės mokestinė nepriemoka yra 6 681,46 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė 2018–2019 m. laikotarpiu, tačiau jos nepavyko išieškoti priverstine tvarka nuo 2020 m. Išieškojimą vykdžiusi antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad įmonė neturi piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir nepavyko nustatyti areštuoto vilkiko ir puspriekabės buvimo vietos.
25. Atsakovės vadovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, nuo 2024 m. pradžios neturi darbuotojų, skola VSDFV sudaro 363,13 Eur. Atsakovės vadovas nepagrindė įmonei priklausančių transporto priemonių vertės, nenurodė konkrečios jų buvimo vietos, nepateikė nuomos sutarčių, todėl laikytina, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti.
26. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės vadovas nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokios įmonės būklės. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovės vadovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad įmonė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbuotojų neturėjimas patvirtina, kad apeliantė neturi ketinimų vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Priešingai, atsakovės vadovas įmonės mokumą išimtinai grindė įmonei priklausančių transporto priemonių verte, nors šios vertės ir transporto priemonių vietos bei nuomos kitiems asmenims teisinio pagrindo nepagrindė įrodymais. Net jei ir laikyti, kad įmonei priklausančių transporto priemonių vertė yra 7 000 Eur, tai šios sumos nepakanka šiuo metu egzistuojantiems pradelstiems finansiniams reikalavimas padengti (7 044,59 Eur).
28. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima nuspręsti apie įmonės turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
30. Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
31. Byloje nėra duomenų apie įmonės gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, įmonė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2023 m. gruodžio mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skolos VMI priverstine tvarka neišieškomos ilgą laiką, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
32. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Horna“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su valstybės biudžetu neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Atsakovės vadovas neįrodė, kad įmonė yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes bendrovė yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Horna“ yra nemoki ir nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.