- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2-559-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00558-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krone Scanbalt“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krone Scanbalt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krone Scanbalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krone Scanbalt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Integre Trans“ 801 789 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant atsakovei pareikštų reikalavimų sumos (801 789 Eur) areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tiek esantį pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus – areštuoti ir atsakovės vertybinius popierius, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas.
3. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kadangi jame išdėstyti aiškūs argumentai, prie ieškinio pridėti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo išvadai, kad toks ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai netinkamą ir (ar) nepagrįstą savo teisių gynimo būdą.
4. Ieškovė paaiškino, kad pagal šalių sudarytus susitarimus dėl skolos grąžinimo atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. liepos 20 d. padengti 1 123 830,12 Eur dydžio įsiskolinimą, taip pat sumokėti 2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2024 m. sausio 31 d. susitarimuose numatytas palūkanas (iš viso 39 885,96 Eur). Be to, atsakovė taip pat turėjo mokėti einamąsias įmokas pagal sudarytas nuomos sutartis. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl 801 789 Eur skolos iš atsakovės priteisimo. Atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, o bendra įsiskolinimo suma, lyginant su pradine skolos suma, yra sumažėjusi nežymiai. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Ieškovė pažymėjo, kad tiek faktą, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, tiek faktą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, patvirtino pati atsakovė, viešai paskelbdama apie ketinimą inicijuoti nemokumo (t. y. restruktūrizavimo) procesą.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovės nuomojamų (išperkamų) transporto priemonių, taip pat turimų automobilio priekabų skaičius per metus laiko sumažėjo maždaug dvigubai. Nors atsakovės pagrindinė veikla susijusi su automobiliais ir transportu, atsakovė išsiparduoda savo transporto priemonių parką, todėl atsakovės galimybės tiek uždirbti pajamas, tiek grąžinti skolą ieškovei mažėja. Atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) viršija 2 000 000 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) siekia daugiau kaip 353 000 Eur.
6. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovė turi daug kitų kreditorių, paskutiniais mėnesiais atsakovės atžvilgiu teismuose inicijuojamos bylos dėl piniginių reikalavimų, iš jos išieškomos didelės sumos (viršija šimtus tūkstančius eurų). Ieškovės vertinimu, kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali elgtis nesąžiningai, bandydama išvengti prievolių ieškovei vykdymo, pavyzdžiui, siekdama atsiskaityti su kitais kreditoriais, prioritetą teikdama kitiems (mažesniems) kreditoriams, todėl yra būtina byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei nurodė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
9. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė grėsmę tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymui grindžia didele ieškinio suma ir prasta atsakovės finansine padėtimi. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad didelė ieškinio suma ir prasta atsakovės finansinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti atsakovei ribojimus disponuoti turtu.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Priešingai, ieškovė patvirtino, kad pradinė atsakovės skola ieškinio pateikimo dieną yra sumažėjusi, o tai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė nėra linkusi elgtis nesąžiningai ir sąmoningai vengti vykdyti savo prievoles. Teismas pažymėjo, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Vien tai, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, neįrodo jos nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
11. Teismas nutarė, kad nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Krone Scanbalt“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Negalima sutikti su teismo išvada, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka duomenų, preliminariai patvirtinančių, jog atsakovė turi ar gali turėti nesąžiningų ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti. Atsakovės nuomojamų (išperkamų) transporto priemonių, taip pat turimų automobilių priekabų skaičius per metus sumažėjo maždaug dvigubai, tą patvirtina išrašas iš leidinio „Verslo žinios“ portalo rekvizitai.lt. Šie duomenys rodo, kad atsakovė perleidinėja turimą turtą. Teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių ne tik neįvertino, bet apskritai dėl jų nepasisakė.
12.3. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl didelės ieškinio sumos. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo grindžiamas vien tiktai didelės ieškinio sumos aplinkybe. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia ne tiek sprendimo įvykdymo procedūros, kiek grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu. Tikimybė, kad asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra daug didesnė, nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir reikalavimo sumos dydį (tačiau ne tik absoliutų dydį), atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, taip pat įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes.
12.4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškinio suma (801 789 Eur) atsakovei didelė, o atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Šią aplinkybę iš esmės pripažino ir teismas. Atsakovė perleidžia turimą turtą, dėl ko ne tik mažėja atsakovės galimybės uždirbti pajamas bei grąžinti skolą ieškovei, bet ir kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ateityje. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovė turi daug kitų kreditorių, jog paskutiniais mėnesiais atsakovės atžvilgiu teismuose inicijuojamos bylos dėl piniginių reikalavimų, iš jos išieškomos didelės sumos. Atsakovei susidūrus su dideliais finansiniais sunkumais, kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali elgtis nesąžiningai, bandydama išvengti prievolių ieškovei vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
16. Nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė juos (reikalavimus) tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji reikšmė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (sprendimas šios bylos nagrinėjimo dieną nėra įsiteisėjęs, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, vertina, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Integre Trans“, prašydama priteisti iš atsakovės 801 789 Eur skolą. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).
19. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad nesąžiningus atsakovės veiksmus patvirtina tai, jog atsakovė perleidžia turimą turtą, taip pat ji turi daug kitų kreditorių, kurie teismuose inicijuoja bylas dėl piniginių reikalavimų. Be to, ieškovė akcentuoja, kad atsakovės finansinė padėtis sunki, todėl ieškinio suma (801 789 Eur) jai yra didelė.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti šias priemones, nurodė, jog didelė ieškinio suma savaime nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo; byloje nėra įrodymų (konkrečių duomenų), kad atsakovė gali būti nesąžininga ir vengtų vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, jog ji arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu nėra pakankamo pagrindo.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises itin varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
22. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-495-933/2024).
23. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju didelė ieškinio suma lemia poreikį atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ryšys tarp atsakovės UAB „Integre Trans“ finansinės padėties ir grėsmės galimam ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
24. Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovės atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
25. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
26. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Integre Trans“ tikėtinai turi finansinių problemų, tračiau nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti areštą jos turtui, tuo tik pabloginant atsakovės, kaip ūkio subjekto, galimybes vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės nesąžiningumo bei ketinimo slėpti turtą neįrodo ir tai, kad ji turi daug kreditorių, jog jos atžvilgiu yra inicijuojamos bylos dėl piniginių reikalavimų, taip pat, kad mažėja atsakovės turimo turto masė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšys tarp turėtų ir šiuo metu atsakovės turimų (valdomų) turto vienetų yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos vertinant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė nesąžiningai ketina išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad laikinųjų priemonių taikymas, nesant bent tikėtinų duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo, neatitiktų proporcingumo principų, kadangi būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei, o atsakovės padėtis pablogėtų iš esmės. Net ir tenkinus ieškinį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės finansinė padėtis netaptų geresnė, o atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2306-936/2024 yra sprendžiamas klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei UAB „Integre Trans“ iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dar labiau pablogintų atsakovės padėtį ir gebėjimą veikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas taipogi pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartyje, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 19 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad nuo teismo nutarties priimti pareiškimą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas UAB „Integre Trans“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus arba nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo. Taigi JANĮ 19 straipsnio 5 dalis numato tam tikrą automatinę laikiną apsaugą, kai teismas priima pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kuri reiškia įstatymų leidėjo siekį jau nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą priėmimo teisme akumuliuoti, išsaugoti to juridinio asmens turtą.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas.
30. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti pirmiau nurodyti principai.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teismų praktiką, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių. Analizuotu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.