- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-362-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08181-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- B. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“
- Kategorijos
- 1.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. (B. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl darbo ginčo iš esmės nagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovas B. A., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bleiras logistics“, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; priteisti iš atsakovės 7 819,82 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius bei priteisti netesybas.
2. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2024 m. spalio 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18426/2024.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovė prašymą dėl praleisto vieno mėnesio termino prašė atnaujinti motyvuodama tuo, kad ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų. Pažymėjo, kad ieškinį parengė laiku, tačiau dėl ieškovo mobilumo su juo laiku nebuvo susisiekta. Nurodė, kad gavus ieškovo patvirtinimą, nedelsiant ieškovo atstovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovo B. A. prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2024 m. lapkričio 23 d., todėl kreipėsi į teismą ženkliai praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą. Taip pat nustatė, kad ieškovą darbo ginčų komisijoje atstovavo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkas G. D..
Žemesnės instancijos teismas
6. Sprendė, kad ieškovas, būdamas ne Lietuvos Respublikos piliečiu ir padedamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovo, veikiančio ieškovo vardu, turėjo objektyvias galimybes tinkamai ir savalaikiai kreiptis į teismą. Dėl to teismas kritiškai vertino ieškovo atstovės pateiktus argumentus, jog terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl negalėjimo su ieškovu susisiekti laiku. Pažymėjo, jog profesinių sąjungų atstovai, atstovaudami darbuotojus, veikia jų vardu, jiems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl to, atstovaudami kitą asmenį, turėjo kreiptis į teismą per kuo trumpesnį laiką, o šiuo atveju, ieškinys pateiktas praleidus keturis mėnesius.
7. Teismas taip pat įvertino ir pasyvų paties ieškovo elgesį skundžiamo sprendimo apskundimo laikotarpiu, kuris laikomas ieškovo aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises, nes tokiais savo veiksmais pats ieškovas prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, ypač įvertinus tai, kad nuo DGK sprendimo priėmimo praėjo 5 mėnesiai. Teismas nurodė, kad tokio kreipimosi į teismą momentas pažeidžia ir tam tikrą darbo teisinių santykių stabilumą, apibrėžtumą bei buvusio darbdavio lūkesčius DGK priimto sprendimo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jokių nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių, kurios gali būti pagrindu spręsti dėl termino atnaujinimo, ieškovo atstovė nenurodė, o aplinkybės, kad ieškovas yra mobilus užsienio pilietis ir nesupranta lietuviškai bei nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų teismo vertintinos kritiškai.
8. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo atstovės nurodytas termino atnaujinimo motyvas negali būti laikomas tinkama, pagrįsta ir svarbia priežastimi terminui atnaujinti, todėl prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti netenkino, o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
9.1. Apelianto atstovė nurodo, kad ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų ir todėl nežinojo apie iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistą nuostolių atlyginimą. Teigia, kad buvo nustatyta, jog atsakovė nesąžiningai neatsiskaitinėjo su darbuotojais, todėl teismui buvo pateikti ieškiniai. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nustatė, kad su ieškovu taip pat nebuvo atsiskaityta, laiku parengė ieškinį, tačiau dėl ieškovo mobilumo su juo laiku susisiekta nebuvo. Nurodo, kad gavus ieškovo patvirtinimą, ieškinys nedelsiant buvo teikiamas teismui.
9.2. Mano, kad nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi, o ieškovui kylančios pasekmės (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.
9.3. Nurodo, kad analogišku atveju jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-630-638/2024 ir konstatavęs, kad tokiu atveju teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui ir tokioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti. Taip pat nurodo, kad panašiai yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1168-912/2021) bei Šiaulių apygardos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-261-368/2024).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo, atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, prašymas atnaujinti praleistą ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį dėl darbo ginčo atsisakyta priimti teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau jis privalo būti pateiktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, o viena iš jų – įstatymuose nustatytas terminas kreiptis į teismą su ieškiniu.
13. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu ginčo šalies procesiniame dokumente nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina nuostatą, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
15. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas yra Kirgizijos pilietis, nuo 2024 m. kovo 15 d. tapęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Atstovavimo sutartimi, kurioje nenurodyta jos pasirašymo data, ieškovas yra suteikęs teisę Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai atstovauti ieškovą darbo ginče su UAB „Bleiras“ (taip nurodyta sutartyje) Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose. Prie ieškinio pateiktas DGK 2024 m. spalio 23 d. sprendimas patvirtina, kad DGK posėdyje dalyvavo ir ieškovą atstovavo ieškovo B. A. atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkas G. D.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek su atsakove sudarytoje darbo sutartyje, tiek Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketoje nurodytas ieškovo elektroninis paštas, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga buvo įsipareigojusi atstovauti ieškovą tiek bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, tiek visų instancijų teismuose, tačiau ieškinys ieškovo vardu teisme paduotas jo atstovės praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą penkiais mėnesiais.
17. Iš ieškovo atstovės pateikto atskirojo skundo matyti, kad jame nėra nurodyti jokie argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, o iš esmės atkartoti ieškinyje nurodyti argumentai dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo.
18. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo suteikti įgaliojimai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai bei atstovės turimi ieškovo kontaktiniai duomenys sudarė sąlygas ieškovui ir jo atstovei tiek laiku susipažinti su DGK sprendimu, tiek laiku kreiptis į teismą su ieškiniu DGK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, tiek atstovei suderinti su ieškovu poziciją dėl jo valios kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo atstovė nurodo, kad jai tik po ilgo laiko pavyko susisiekti su ieškovu, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atstovė nepateikė jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų, teismui nebuvo teikti rašytiniai įrodymai apie bandymą susisiekti su ieškovu jo nurodytais kontaktais tiek telefonu ar elektroniniu paštu, tiek per jo nario anketoje nurodytą darbovietę ar paštu siunčiant korespondenciją jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
19. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas, tapdamas profesinės sąjungos nariu ir suteikdamas jai teisę atstovauti jį darbo ginče su atsakove, pats iniciavo darbo ginčo nagrinėjimą, žinojo apie pradėtą procesą ir turėjo pareigą rūpintis savo teisių įgyvendinimu tiek bendradarbiaudamas su atstove, tiek pats domėdamasis darbo ginčo nagrinėjimo eiga. Ta aplinkybė, kad darbuotojas yra mobilus, nors duomenų apie esamą ieškovo darbą teismui nepateikta, nepaneigia jo pareigos būti aktyviam ir domėtis teisinio proceso eiga ir savaime nepatvirtina, kad bendravimas su tokiu darbuotoju, ypač turint jo visus kontaktinius duomenis, yra apsunkintas, todėl negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti (DK 231 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).
20. Nors ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos Respublikos įstatymų, ieškovo atstovė, atstovavusi jį tiek DGK, tiek teisme, yra darbo teisės srities profesionalė. Ieškovo atstovei keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, todėl preziumuojama, kad jai turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas dėl jos atstovaujamo darbuotojo ieškinio padavimo teisme po darbo ginčo išnagrinėjimo DGK termino, šio termino praleidimo pasekmių bei praleisto termino atnaujinimo sąlygų (CPK 75, 78 straipsniai, DK 231 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi apygardos teismų bylose, kuriose darbuotojus atstovauja būtent Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1586-1070/2025).
21. Nors ieškovo atstovė remiasi kitomis apeliacinės instancijos teismų nutartimis, priimtose panašiose bylose, nurodytose bylose ir šioje byloje nurodomos aplinkybės nėra tapačios. Ieškovo atstovės nurodytose bylose terminai ieškiniams pateikti praleisti trumpesnį laiką, kai kuriose bylose skiriasi ir termino praleidimo priežastys, todėl vadovautis ieškovo atstovės nurodytomis apygardos teismų nutartimis nėra pagrindo.
22. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo ir ieškinį atsisakyta priimti, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.