Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-231-817/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-27
Bylos Nr.: 1A-231-817/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39011-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis: A. G.
Nukentėjusysis: R. A.
Advokatai: Algirdas Misevičius, Liubovė Kuprusevičienė

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1–2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-817/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39011-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.4.1.; 2.1.6.3.; 2.1.14.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei, Jolitai Žylienei,dalyvaujan t prokurorui Dainiui Dambrauskui,nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,nukentėjusiosios R. A. atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka atlikus dalinį įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės (toliau – ir apelianto gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 1 414,10 Eur turtinę žalą R. A..

Priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš A. G. 5 864,93 Eur žala.

Priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. G. 1 470,03 Eur žala ir 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista R. A. iš A. G. 1 414,10 Eur turtinė ir 5 000 Eur neturtinė žala bei 910 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį bendro darbingumo ir ilgai sirgo, o būtent: A. G. 2022 m. spalio 2 d., apie 14.00 val., būdamas M. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su kartu namuose buvusia R. A. metu rankomis sugriebė jai už plaukų ir purtė galvą. R. A. iš namų išbėgus į kiemą, A. G. ją pavijo ir tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia R. A. rankomis pastūmė, tokiu būdu ją pargriaudamas ant žemės, ir tyčia rankomis sudavė keturis smūgius R. A. į galvą bei kartą į galvą tyčia spyrė koja, tokiu būdu R. A. padarydamas kraujosruvas abiejų akių vokuose bei nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžius, dėl ko nukentėjusiajai atsirado regos funkcijos sutrikimas ir bendro darbingumo netekimas 20 proc., t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti A. G., jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) atlikti dalinį įrodymų tyrimą, teismo posėdžio metu kaip liudytojus apklausiant šiuos asmenis – V. U., J. Š., E. A. bei R. G..

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus – savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nes jis neatliko visų kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, o veiksmai, kuriuos atliko, negalėjo sukelti kaltinime nurodytų padarinių. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas negalėjo pagrįsti A. G. kaltės remiantis vien šiais parodymais.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Prokuroras kaltinamajame akte nenurodė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, t. y. nebuvo nurodyti duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, o tai suvaržė apelianto teisę į gynybą. Kaltinime nurodyta, kad A. G. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo, tačiau pačiame kaltinime nenurodyta jokia liga, kuria R. A. neva sirgo – dėl šios priežasties minėtas požymis turi būti pašalintas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tik A. G. kaltę patvirtinantys, bet ne ir jo kaltę paneigiantys duomenys, o tai reiškia, kad tyrimas byloje atliktas tendencingai neobjektyviai ir šališkai.

5. Apelianto gynėjos manymu, apelianto kaltė įrodyta remiantis vien tik bylos baigtimi suinteresuoto, todėl neobjektyvaus ir šališko, liudytojo M. G. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo atlikimo metu turėjo artimus santykius su nukentėjusiąją bei kuris nuolat keitė savo parodymus ir, kaip pats nurodė, melavo, todėl teismas apskritai negalėjo remtis šio asmens parodymais. Be to, M. G. asmenybė yra vertintina neigiamai, nes jis yra anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu turi neišnykusį teistumą.

6. Skunde pažymima, jog šiuo atveju yra būtina apklausti šiuos asmenis – pareigūną, atlikusį pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus – P. K.; M. G. pusbrolį bei jo artimiausią kaimyną, kuris iš karto po įvykio matė nukentėjusiosios realius sužalojimus ir savijautą bei gali patvirtinti byloje esančią, iš karto po įvykio darytą, R. A. nuotrauką – V. U.; asmenį, kuriam V. U. siuntė minėtą nukentėjusiosios nuotrauką – J. Š., bei atlikti kitus papildomus proceso veiksmus – surinkti R. A. charakterizuojančius duomenis, kurie patvirtintų jos nevaldomą charakterio būdą, rizikingą bei pavojingą elgesį, kuriam galimai turi įtakos alkoholio vartojimas, atlikti kitus objektyviam ir nešališkam bylos nagrinėjimui būtinus veiksmus. Apelianto gynėja pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlikti šiuos veiksmus, kadangi įrodinėjimas gali būti pagrįstas ir netiesioginiais įrodymais. Tokiais teismo veiksmais buvo neužtikrinta apelianto, kaip kaltinamojo asmens, teisė teikti jį teisinančius įrodymus, dėl ko nebuvo pašalinti esminiai byloje esantys prieštaravimai ir abejonės.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. U. bendravo bei vartojo alkoholinius gėrimus su nukentėjusiąją kitą dieną po įvykio bei kuris užfiksavo nukentėjusiosios veidą savo telefonu ją nufotografavus prie stalo su cigarete bei alaus buteliu, po ko persiuntė nuotrauką J. Š., kuri ją pateikė apeliantui, kas lėmė tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą, kad šių liudytojų parodymai nėra susiję su byla.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. G. spyrė nukentėjusiajai į galvą, inkriminuota remiantis tik ikiteisminio tyrimo metu, gynėjui nedalyvaujant, duotais A. G. parodymais. Nei nukentėjusioji, nei M. G. tokios aplinkybės nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįrodė.

9. Apelianto gynėjos vertinimu, dėl iškilusių pagrįstų abejonių prokuroro bei teismo objektyvumu ir nešališkumu, nenušalinus prokuroro Dainiaus Dambrausko nuo valstybinio kaltinimo palaikymo šioje byloje ir teismui nenusišalinus pačiam, buvo pažeista A. G. teisė į nešališką bei teisingą teismą, kurį garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir BPK.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog 2022 m. spalio 24 d. apklausos metu, 2023 m. sausio 13 d. papildomos apklausos metu bei 2023 m. lapkričio 21 d. apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. G. davė nuoseklius parodymus, kad R. A. išbėgo į lauką ir trenkė jam į kaktą, apdraskė veidą. Ją nuo A. G. atstūmė M. G., bet ji nenurimo, paėmusi į rankas nedidelį kareivišką kastuvėlį, vėl jį puolė. Tą kastuvėlį jai iš rankos traukė M. G., o nuteistasis sukdamasis ją stūmė nuo savęs į šalį. Ji nuo jo stūmimo griuvo kieme ant žemės, tačiau iš karto vėl kėlėsi. Apeliantui buvo akivaizdu, kad ji vėl puls. M. G. jam sakė, kad ji buvo sugalvojusi, jog jie su M. G. ją išprievartavo. Pripažįsta, kad vieną kartą spyrė, tačiau šis veiksmas buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios, jis taip gynėsi, nes ji pati elgėsi agresyviai, jokių kitų smūgių kumščiais nesudavė. Pabrėžiama, jog apeliantas serga (duomenys neskelbtini), todėl neturi jėgos rankose ir negali suglausti kumščių. Tuo pačiu ir kojose nėra tokios jėgos, be to, jo batų nosys neapvalios, todėl jis taip stipriai negalėjo suduoti.

11. Apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai R. A. duotose parodymuose:

11.1 2022 m. spalio 13 d. savo pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad, būnant M. G. namo virtuvėje, jai iš matymo pažįstamas vyras ėmė šaukti ant jos ir stvėrė jai už plaukų bei juos rovė. Ji, išsigandusi tokio elgesio, išbėgo į kiemą, o paskui ją bėgo ir M. G. su minėtu asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris, priėjęs prie jos, pastūmė ją dviem rankom, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Jai gulint ant žemės, šis vyras ėmė ją trankyti kumščiais į galvą, sudavė nuo keturių iki šešių smūgių.

11.2 2022 m. spalio 13 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji nurodė, kad atvykęs draugas, kai visi sėdėjo prie stalo, stvėrė jai už plaukų ir stipriai papurtė galvą. Jai išbėgus į kiemą, būnant ant laiptų, minėtas vyras dviem rankom ją stipriai pastūmė, dėl ko ji kieme nugriuvo, po ko jis priėjo prie jos ir kumščiais, ne mažiau kaip keturis kartus ir ne daugiau nei šešis kartus, sudavė į galvą. Norėjo apie įvykį pranešti policijai, tačiau M. G. įkalbėjo nedaryti nesąmonių, sakė, kad praeis savaime.

11.3 Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis viena ranka paėmė už plaukų, tąsė, purtė ir, kai tik ją paleido, ji išbėgo į lauką. Lauke kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė į šoną, prie laiptų, kur ji nugriuvo ant šono, tada jis pradėjo daužyti kumščiu į galvą – apie 4 kartus, į viršugalvį. Ji nieko nedarė, cypė, buvo šokas. Greitosios su M. nekvietė. Nukentėjusioji į prokuroro klausimą atsakė, kad tuo metu, kai ji sėdėjo prie stalo, virtuvėje, priešais kaltinamąjį, jis persilenkė per stalą, jam reikėjo atsistoti – atsikelti. Ji išbėgo į lauką, sustojo prie durų, nukrito, apsivertė, nežino kaip, tik ne į žemę veidu, kai kaltinamasis pradėjo smūgiuoti, be pertraukų viskas vyko. Nesikreipė į gydytojus – buvo šokas. Tačiau spalio 3 d. pranešė šeimos gydytojai apie temperatūrą virš 38 laipsnių, neatmeta, kad kreipėsi pas gydytojus tik spalio 10 d.

12. Apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai M. G. duotose parodymuose:

12.1 2022 m. spalio 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad A. G. stvėrė R. A. už plaukų, po ko ji išbėgo į lauką, o A. G. iš paskos. A. G., tik išėjęs pro duris, pastūmė R. A. ir ji griuvo ant žemės. Tada A. G. puolė ją daužyti kumščiais, sudavė mažiausiai tris smūgius. R. A. nuo žemės atsikėlė pati, visi kurį laiką buvo lauke, bet praėjus 5 minutėms, R. A. pradėjo svaigti galva. Liudytojas parodė, kad tuo metu ant R. A. veido jokių sumušimo žymių nesimatė. Jis manė, kad viskas praeis savaime. Tą vakarą R. A. iš lovos nesikėlė, kitą dieną irgi liko gulėti lovoje, o jis išvažiavo į darbą. Grįžo namo apie 17.30 val., rado R. A. gulinčią lovoje. Tuo metu matėsi kraujosruva aplink dešinę jos akį. Ji gėrė vaistus nuo skausmo.

12.2 2023 m. liepos 31 d. apklaustas teisme liudytojas parodė, kad, kai R. įsikišo į pokalbį, A. G. abiem ar viena ranka įsivėlė jai į plaukus, o jai išėjus į lauką – pastūmė ją nuo laiptų ir ji nugriuvo ant žemės. Pastūmė viena ranka, turbūt už nugaros. Pastūmimo nematė, ji nugriuvo šonu į žemę. Jis nuėmė A. G. nuo jos, kuris ją jau daužė per veidą, sudavė mažiausiai tris smūgius. Greitosios jie nekvietė, ji atsigulė į lovą. Ji gulėjo ir kitą dieną. Parodytą kaltinamojo gynėjos nuotrauką, datuotą 2022 m. spalio 3 d., liudytojas M. G. atpažino, atpažino joje nukentėjusiąją R. A., sėdinčią prie stalo su užklijuota akimi, parodė, kad pats užklijavo jai akį, o stovintis ant stalo alkoholis yra jo. Parodė, jog fotografavo pusbrolis, kuris lankėsi pas jį kitą po įvykio dieną, tą dieną nesusirašinėjo, pusbrolis tiesiog atsiuntė jam tą nuotrauką. Pusbrolis rodė jam šitą nuotrauką, kai jie gėrė 0, 7 1 talpos butelį degtinės, o R. sėdėjo kartu su jais prie stalo. Pusbrolio vardas ir pavardė yra V. U.. Liudytojas M. G. prisipažino, kad suklaidino ikiteisminį tyrimą, pateikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui neatitinkančią tikrovės informaciją, t. y. melavo, kad jis 2022 m. spalio 3 d., pirmadienį, kitą po įvykio dieną, buvo nuėjęs į darbą ir grįžo namo tik 17.30 val. Iš tikrųjų tą dieną jis su savo pusbroliu V. U. pas liudytoją namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Į darbą jis nenuėjo, padarė pravaikštą. Nukentėjusioji R. A. visą dieną lovoje nepraleido, ji gamino liudytojui su pusbroliu užkandą bei sėdėjo kartu su jais prie stalo, dalyvaudama išgertuvėse.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, bylos duomenimis, nukentėjusioji medikams apie neva tokią apsunkintą savo sveikatos būklę nieko nepranešė net 8 dienas. Ji nekvietė nei greitosios medicininės pagalbos, nei nepranešė apie įvykį policijai. Parodė, kad 2022 m. spalio 10 d. į medikus kreipėsi įvertinti savo sveikatos būklę. 2022 m. spalio 3 d. R. A. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki spalio 5 d., kur pažymėta, kad nedarbingumo priežastis yra liga, po ko, spalio 6 d. nedarbingumas pratęstas iki spalio 10 d., nepakeičiant nedarbingumo priežasties ir tik 2022 m spalio 10 d., tęsiant toliau nedarbingumo laikotarpį, nurodyta, kad nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas buityje. Šis nedarbingumo laikotarpis, kuris įvardintas kaip liga, neįtrauktas į Sodros civilinį ieškinį, nes, pasak Sodros, nukentėjusioji R. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jau tuo metu ji buvo sužalota ir tai gali būti prilyginta nedarbingumui dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusioji R. A. neįrodė ir teismui, kad būtent nagrinėjamu laikotarpiu patyrė 2022 m. spalio 10 d. nustatytus sužalojimus, kai ji 8 dienas nesikreipė pas gydytojus tik dėl to, kad M. G. pasakė nesikreipti dėl nesąmonių, arba dėl to, kad neįvertino padėties rimtumo, nors, pasak jos, negalėjo dėl didelių skausmų nei valgyti, nei miegoti, tai dėl šoko, o galiausiai gydytojams pareiškė – dėl kaltinamojo keršto.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog iš teismui pateiktos nuotraukos, padarytos V. U. 2022 m. spalio 3 d., t. y. iš karto po įvykio, matyti, jog nukentėjusioji dalyvauja išgertuvėse. Taip pat ji sekančią dieną, spalio 4 d., vairavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau pas gydytoją tame pačiame mieste jau nevažiavo, medikams nepranešė apie patirtus, pasak jos, rimtus sužalojimus, dėl kurių nemiega, nevalgo, nors konsultuojasi su gydytoja ne kartą savaitės bėgyje telefonu. Manytina, kad būtent dėl dešinės akies kraujosruvos (mėlynės po akimi), kurią nukentėjusioji gavo buityje bei kurią jai galimai ir padarė kaltinamasis savo vienu spyriu, nukentėjusioji apgavo šeimos gydytoją, nes, kaip pati teisme teigė, jai buvo gėda pasirodyti žmonėms. Taigi, išanalizavus byloje esančius objektyvius duomenis, galima teigti, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareikštą apeliantui kaltinimą.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iškyla klausimas, kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji R. A. galėjo patirti nustatytus jai sužalojimus. Nukentėjusiosios artimas draugas M. G. yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, o paskutinį kartą buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą – nesunkaus sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji R. A. po įvykio kreipėsi į gydytojus tik spalio 10 d., kai kiekvieną savaitgalį ji praleisdavo pas savo sugyventinį M. G., kartu vartodavo alkoholinius gėrimus.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad maždaug prieš 10 ar daugiau metų R. A. panaudojo peilį sužalojant buvusį savo draugą, o tai reiškia, jog jos būdas yra pavojingas ir rizikingas, ji gali išprovokuoti neteisėtus veiksmus prieš save ir tuo apkaltinti kitą, ne tokį artimą jai, asmenį. Nenuoseklūs, prieštaringi ir net melagingi nukentėjusiosios bei jos sugyventinio, vienintelio kaltinimo liudytojo M. G., parodymai tik patvirtina tokį gynybos manymą. Be to, gynyba teikė teismui prašymą užklausti Policijos departamento dėl duomenų apie R. A. asmens charakteristiką dėl jos galimo nubaudimo už smurtinio nusikaltimo padarymą panaudojant peilį, siekiant šią informaciją prijungti prie bylos, kadangi tai turėtų didelę reikšmę nukentėjusiosios parodymų patikimumui, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios elgesys įvykio metu buvo pavojingas ir provokuojantis. Tokiam jos būdui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Akivaizdu, kad šios aplinkybės nustatymas yra labai svarbus sprendžiant asmens galimos atsakomybės klausimą, nes pavojingas ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog gynyba teikė teismui prašymą užklausti Sodrą ir dėl nukentėjusiosios R. A. charakteristikos iš buvusios darbo vietos, nes, pasak nukentėjusiosios, apeliantas sutrukdė jai lipti karjeros laiptais – dėl įvykio ji negalėjo toliau dirbti (duomenys neskelbtini) bei prarado gerą darbą. Pati nukentėjusioji R. A. savo teigiamos charakteristikos iš buvusios darbovietės teismui taip ir nepateikė, kas leidžia pagristai abejoti jos teiginiais dėl sužlugdytos (duomenys neskelbtini) karjeros. Pastebėtina, kad šiuo metu nukentėjusioji ir toliau dirba (duomenys neskelbtini) darbą, kas paneigia jos teiginius apie sužlugdytą karjerą.

18. Apelianto gynėja nurodo, kad nukentėjusioji R. A. nesikreipė dėl sužalojimų į policiją 11 dienų. Su pareiškimu į policiją nukentėjusioji kreipėsi spalio 13 d., prispirta medikų, ir tai ji padarė iš ryto, paskubomis, prieš pat atsigulant į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur ji buvo nukreipta operacijai atlikti. Tokie nukentėjusiosios veiksmai kelia pagrįstas abejones dėl patirtų sužalojimų gavimo aplinkybių, kas tik pagrindžia apelianto manymą, jog ant jo pečių buvo perkelta kito, kalto dėl šių sužalojimų, asmens atsakomybė.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vyresnysis tyrėjas P. K. 10.05 val. parengė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškimą R. A. pateikė nuo 09.26 val. iki 09.43 val. Taigi, nuo pareiškimo surašymo praėjus 22 min., kai įstatymas numato pareigūnams nuo 3 iki 10 dienų spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nepranešus apie įvykį (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vadovui, nesuderinus su pastaruoju ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo, negavus vadovo rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamą BK straipsnį, tyrėjas pats skubėdamas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Maža to, iš liudytojos R. A. apklausos protokolo matyti, kad apklausa vyko nuo 09.56 val. iki 10.42 val., kai tuo metu tyrėjas 10.05 val., neva nutraukus apklausą, pradėjo rengti pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kai jau apklausos pradžioje, 09.56 val., jis liudytojo apklausos protokole nurodė ikiteisminio tyrimo numerį, kurio akivaizdu dar negali žinoti bei turėti, nes pranešė apie ikiteisminio tyrimo pradžią pagal metaduomenis tik 10.05 val. Taip pat P. K., dar negavęs jokio pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuris buvo pateiktas tik 2022 m. spalio 13 d., dieną prieš, vėlų vakarą, ne darbo metu, 2022 m. spalio 12 d. nuo 18.58 val. iki 19.25 val. apžiūri dar jam nežinomo įvykio vietą, nurodant, kad apžiūros objektas yra M. G. namas ir kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais vyresnysis tyrėjas P. K. grubiai pažeidė ikiteisminio tyrimo pradžios bei jos registracijos tvarkos reikalavimus, kas užtraukia tarnybinę atsakomybę. Be to, šiuo atveju neatmetami ir galimo dokumentų suklastojimo bei piktnaudžiavimo tarnyba požymiai, kas rodo surinktų ikiteisminio tyrimo byloje įrodymų neleistinumą bei jų neteisėtumą.

20. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiosios R. A. parodymus apie tai, kad ji kitą dieną po įvykio (spalio 3 d.) pragulėjo lovoje su dideliais skausmais, paneigia ne tik liudytojo M. G. parodymai, bet ir pateikta teismui fotonuotrauka, kurią pats liudytojas M. G. atpažino teisme, kaip padarytą jo pusbrolio. Jokių sužalojimų nukentėjusiosios R. A. veide, be užklijuotos vienos akies, nematyti. Nuotraukoje nurodytas aplinkybes dėl alkoholio vartojimo kitą po įvykio dieną patvirtina A. G. parodymai apie tai, kad kai jis skambino R. A. bei jos atsiprašė, ji pareiškė jam, jog jai viskas yra gerai ir, kad ji „gydosi“. Nukentėjusioji R. A. dėl nuotraukos klausimų neturėjo, neigė pas M. G. spalio 3 d. net mačiusi V. U. bei neigė sėdėjusi su juo ir M. G. prie stalo, t. y. neigė objektyvius duomenis. Teismo vertinimas nurodytų aplinkybių, kaip nesusijusių su faktinėmis aplinkybėmis ir padarytais sužalojimais, yra visiškai nepagrįstas bei nemotyvuotas, todėl atmestinas.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog gynėja bylos nagrinėjimo metu sulaukė teismo pastabos bei priminimo apie ypatingą nukentėjusiosios statusą byloje. Pažymima, kad nukentėjusiuoju pripažintas asmuo nėra „Šventa karvė“. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus apie visas bylai reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios R. A. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji teismui pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2024 m. lapkričio 25 d. apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. parodė, kad yra apelianto žentas, uošvis jam pasakojo, kad, būnant svečiuose, įvyko kažkoks ginčas ir uošvį užpuolė. Po to uošvis gindamasis smūgiavo. Jis prisimena, kad uošvis buvo sumuštas, nes rašė apie tai broliui ir mamai žinutes per „Messenger“ programėlę. Be to, bylos medžiagoje yra liudytojo T. A. mamai siųstos SMS žinutės, kuriose jis praneša apie uošvio sumušimą. Taigi, liudytojo T. A. parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad tas vienas spyris, kurį jis sudavė nukentėjusiajai R. A. ir dėl kurio labai gailisi bei teisme atsiprašė, buvo suduotas būtent kaip atsakas į jos pačios smurtinį, pavojingą elgesį kaltinamojo atžvilgiu, todėl kaltinamasis buvo priverstas gintis. Apelianto gynėjos manymu, akivaizdu, kad apeliantas veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nukentėjusiosios veiksmai buvo pavojingi, nes ji užpuolė apeliantą. Nukentėjusiosios R. A. veiksmai atitinka ir realaus kėsinimosi kriterijų, nes nukentėjusioji panaudojo prieš kaltinamąjį kareivišką kastuvėlį, kuriuo praskėlė jam antakį ir skruostą, be to, trenkė į kaktą, tuo padarydama ant kaktos guzą bei apdraskė nosį. Kaltinamojo veiksmai – spyris į galvą, kai jis, sėdėdamas ant suoliuko, rūkė, o ji gulėjo ant žemės ir kėlėsi tiesiai ant jo, todėl jis, išsigandęs tolimesnio smurto iš jos pusės, sudavė koja. Jis teigia, kad tikrai spyris nebuvo toks stiprus, jog galėtų sukelti jam inkriminuojamas pasekmes, be to, jis serga (duomenys neskelbtini), kai nei rankose, nei kojose nėra tokios jėgos – jam nustatyta diagnozė bei (duomenys neskelbtini).

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, ar sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2022 m. spalio 2 d., akcentuojant tai, kad nustatyti kraujosruvos abiejų akių vokuose bei nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2022 m. spalio 10 d. 2024 m. kovo 5 d. parengtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertas S. C. nurodė, kad neatmetama galimybė, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 2 d. įvykio metu, tačiau duodamas paaiškinimus teisme 2024 m. lapkričio 25 d. patikslino, kad iš tokios formuluotės seka ir kita išvada, jog neatmetama ir kita galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti ir nepadaryti įvykio metu. Teisiamajame posėdyje ekspertas paklaustas, kaip kitą dieną galėjo atrodyti nukentėjusysis asmuo su nustatytais sužalojimais, kategoriško atsakymo nesuteikė, nurodė, kad poodinės kraujosruvos gali išryškėti per dieną nuo sužalojimų. Kai vyksta nosies kaulų lūžis, vyksta kraujo pratekėjimas į minkštuosius audinius ir į vokus, ir dėl to išryškėja abipusės kraujosruvos akių vokuose. Apelianto gynėja pažymi, kad kitą po įvykio dieną abipusių kraujosruvų akių vokuose pas nukentėjusiąją nepastebėta, nuotraukoje aiškiai matyti, jog užklijuota dešinė akis, o aplink kairę akį kraujosruvos nėra. Minėti sužalojimai pasireiškė būtent po kito savaitgalio, kai spalio 10 d. R. A. nuvyko į greitosios pagalbos ligoninę medicininės pagalbos. Tokią pat išvadą padarė ir ekspertas S. C. pirminėje Specialisto išvadoje. Be to, nukentėjusiajai nustatytas akiduobės sienelės impresinis lūžis, tokiu atveju, trauminis poveikis turėjo būti į veido sritį, o ne į viršugalvį. Eksperto išvados aiškiai paneigia nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai kaltinamasis daužė kumščiais į viršugalvį. Be to, ekspertas konstatavo, kad dvi operacijos dėl akių ašarų latakų uždegimo bei užpūliavimo įvyko dėl besikartojančių užpūliavimo procesų nukentėjusiosios organizme iki įvykio, t. y. dėl nukentėjusiosios organizmo individualių savybių. Todėl, pasak eksperto, negalima kategoriškai teigti, kad supūliavęs ašarų maišelis yra patirto sužalojimo pasekmė. Iš medicininių dokumentų, prijungtų prie baudžiamosios bylos, matyti, kad tokie sutrikimai kaip nemiga, galvos skausmai, užsikimšimas ašarų latakų, įvairus pūliai, dėl ko buvo atkliktos dvi operacijos, bei kuriuos savo ieškinyje nukentėjusioji vadina ilgalaikėmis sužalojimų pasekmėmis ir prašo priteisti iš apelianto 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos, neatitinka ne tik teismų praktikos, bet ir prasilenkia su sveiku protu. Minėti negalavimai pasireiškė daug metų iki nagrinėjamo įvykio. Pirmieji pūlingi procesai nukentėjusiosios organizme prasidėjo jau (duomenys neskelbtini), tai patvirtina iš VšĮ „L.“ gauti R. A. sveikatos istorijos duomenys.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) I teritorinio skyriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vertintinas kaip nereikšmingas dokumentas, nes vadovaujantis ekspertizės aktu bei eksperto paaiškinimais R. A. padarytos traumos padariniai yra būtent dvejinimasis ir žvairumas.

25. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, apklausta Liudytoja J. Š. nurodė, kad 2022 m. spalio 2 d. M. G. namuose ji nebuvo ir nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, apie įvykio aplinkybes žino tik minimaliai iš nuogirdų. Nukentėjusiosios R. nuotrauką jai atsiuntė po paros nuo tada, kai ji tariamai buvo sumušta. Toje nuotraukoje R. visiškai sveika, o veidą galima ir šiaip užklijuoti. Liudytoja J. Š. patvirtino, jog byloje esanti nuotrauka (3 t., b. l. 18), yra ta pati nuotrauka, kuri kitą parą po įvykio jai buvo atsiųsta. Iš karto po įvykio R. A. ji nematė. Niekada nematė, kad R. vaikščiotų su užklijuota akimi.

26. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. G. nurodė, kad A. G. yra jos sutuoktinis, 2022 m. spalio 2 d. įvykio M. G. namuose nematė, apie šį įvykį žino tiek, kad ji matė, kaip jos vyras grįžo, o jo kaktoje, virš kairio antakio, buvo didžiulis gumbas, matėsi kirstinė žaizda, buvo apdraskytas jo veidas. Vyro paklausus, kas atsitiko, jis iš karto nieko nepasakė, matėsi, kad jam labai nemalonu kalbėti, buvo suirzęs, atrodė prastai, buvo išbalęs. Kai įvykio dieną vyras grįžo į namus, jis buvo išgėręs. Į namus jis grįžo automobiliu, būdamas išgėręs. Grįžęs namo, vyras nuėjo į kambarį ir atsigulė, nesikreipė į medikus. Tik po kurio laiko, maždaug po mėnesio, jis pasakė, kad jis buvo pas G., ten vyko pasisėdėjimas. Jis išėjo parūkyti, sėdėjo lauke ant suoliuko ir tada iš namų išėjo A. ir kažkokiu daiktu trenkė jam. Vyras sakė jai, kad jis gynėsi, buvo kažkoks fizinis kontaktas, M. G. atplėšė R. nuo jo. Vyras jai sakė, kad kontaktas buvo tik su R., jis spyrė jai. Į kurią vietą spyrė, ji nežino. Jis sakė, kad jai spyrė todėl, kad ji užpuolė jį ir ji jam trenkė. Liudytoja R. G. nurodė, kad jos vyro fizinė būklė nėra gera, jis turi problemų su (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini). Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Dabar jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini), slaugo savo mamą.

27. Liudytoja E. A. apklausta apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad A. G. yra jos tėtis, 2022 m. spalio 2 d. įvykio M. G. namuose nematė, apie šį įvykį žino tiek, kad tėtis grįžo namo, o kai ji priėjo prie jo pabendrauti, pamatė, kad jis turi didelį guzą su kirstine žaizda virš kairės akies, taip pat buvo nubrozdintas tos pačios pusės žandas. Kai ji paklausė jo, kas atsitiko, jis neaiškiai numykė, kad ji neklaustų jo, jis buvo suirzęs ir pabalęs. Tėtis aiškiai nepasakė, kas atsitiko, nenorėjo apie tai kalbėti. Į namus tėtis grįžo automobiliu, jis galimai buvo neblaivus. Tėtis nesikreipė nei į policiją, nei į medikus. Sekančią dieną po įvykio tėtis paprašė kepuraitės su snapeliu, kurią jis nešiojo apie porą savaičių. Vėliau tėtis pasakė jai, kad jis, G. ir G. draugė buvo pas G.. Tėtis išėjo į lauką parūkyti, tada į lauką išėjo moteris ir trenkė jam kažkokiu daiktu, tėtis gynėsi. Tėtis sakė, kad jis tą moterį nuo savęs atstūmė, o tada G. ją sulaikė, t. y. kažkaip atplėšė. Daugiau neminėjo, kaip dar jis gynėsi. Dabar tėtis slaugo savo mamą ir gyvena (duomenys neskelbtini).

28. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. U. nurodė, kad dieną prieš byloje nagrinėjamą įvykį jis matė R. A., tačiau jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo. Liudytojas V. U. taip pat nurodė, kad 2022 m. spalio 2 d. vakare atvažiavęs pas M. G. į svečius pamatė, jog R. A. akis buvo sužalota, t. y. ant akies buvo priklijuotas bintas. Jis paklausė, kas čia buvo, ji sakė, kad ar susimušė, ar ten davė jai, jis labai nesigilino. Ji sėdėjo ir verkė, buvo blogai su akim. Akys ašarojo, nukentėjusioji jautėsi blogai. Sakė lauks ryto važiuoti pas daktarus pažiūrėti kas ten aky. Kai matė, buvo sužalota tik akis, kitų nusiskundimų ji nereiškė. Kiek žino, ji gavo invalidumą dėl akies.

29. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, papildomai prašė priteisti iš valstybės jos ginamajam A. G. patirtas advokato išlaidas, nuteistasis A. G. palaikė gynėjos prašymą.

30. Teismo posėdžio metu prokuroras Dainius Dambrauskas bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. atstovas advokatas Algirdas Misevičius prašė nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą atmesti, papildomai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. atstovas advokatas Algirdas Misevičius prašė priteisti iš nuteistojo A. G. jo atstovaujamajai R. A. patirtas advokato išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinis skundas atmestinas

31. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl teismo šališkumo

32. Atsakant į skundo argumentus dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo, pažymėtina, kad teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Tačiau nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, jog teismas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-303/2020, 2K-274-654/2022 ir kt.). Gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai, teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, Nr. 2K-102-648/2022 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-628/2019, 2K-253-458/2020). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi išsprendė bylą nagrinėjusiai teisėjai bei prokurorui Dainiui Dambrauskui pareikštų nušalinimų klausimus, motyvuotai šių prašymų netenkindamas (t. 3, b. l. 84-86). Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių, paneigiančių skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumą ar sudarančių pagrindą juo abejoti, jokių motyvuotų argumentų, keliančių pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo, nepateikta ir apeliaciniame skunde. Tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netenkino gynybos prašymų dėl liudytojų apklausos, nukentėjusiąją charakterizuojančių duomenų rinkimo ir pan., nenušalino byloje kaltinimą palaikiusio prokuroro nesudaro pagrindo spręsti apie teismo šališkumą nagrinėjamoje byloje. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistasis, jo gynėja nesutinka su teismo išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų patikimumo, taip pat nelaikytina bylą nagrinėjusio teismo šališkumu.

Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras kaltinamajame akte nenurodė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, t. y. nebuvo nurodyti duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, o tai suvaržė apelianto teisę į gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra procesinis dokumentas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260-222/2019, Nr. 2K-77-489/2022 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kliūčių bylą nagrinėti teisme, taip pat ir BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, 2023 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, dalyvaujant gynėjai, nuteistasis nurodė, kad kaltinimą supranta. Prokurorui pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, nuteistajam ir jo gynėjai buvo sudarytos sąlygos pasiruošti gynybai. Teisėjų kolegijos vertinimu, surašytame kaltinamajame akte (t. 1, b. l. 166-168) ir prokuroro prašymu pakeistame kaltinime (t. 4, b. l. 151) buvo nurodytos BPK 219 straipsnio reikalaujamos aplinkybės, kaltinamasis aktas yra be esminių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių nėra galimybės suprasti, kokių konkrečių veiksmų atlikimu yra kaltinamas A. G. ir dėl to efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo P. K. surašytų procesinių dokumentų

34. Teisėjų kolegija atsakydama į skundo argumentus, susijusius su vyresniojo tyrėjo P. K. galimais ikiteisminio tyrimo pradžios bei jos registracijos tvarkos reikalavimų pažeidimais, pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas P. K. R. A. 2022 m. spalio 13 d. protokolą-pareiškimą pradėjo pildyti 2022 m. spalio 13 d. 09.26 val., baigė – 09.43 val. Tą pačią dieną jis rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 2022 m. spalio 13 d. 10.05 val. pasirašytu pranešimu apie tai pranešė R. A.. BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija. Tokiu būdu šiuo atveju ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas. Minėtų rekomendacijų 38 punkte įtvirtinta, kad, jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra pagrindo atlikti pareiškimo patikslinimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl tai, kad vyresnysis tyrėjas P. K., įvertinęs R. A. nurodytas 2022 m. spalio 13 d. protokole-pareiškime užfiksuotas galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius atitinkančias aplinkybes, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą ir atliko būtinus proceso veiksmus (apklausė R. A., pripažino ją nukentėjusiąja ir kt.) nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir galėtų būti laikomas pradėtu neteisėtai. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jis yra surašytas 2022 m. spalio 13 d., tačiau jame nurodytas apžiūros laikas yra 2022 m. spalio 12 d., tai yra tuomet, kai dar nebuvo gautas R. A. 2022 m. spalio 13 d. protokolas-pareiškimas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nesirėmė 2022 m. spalio 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, jo kaltinamajame akte nenurodė ir prokuroras, todėl minėtas procesinio dokumento netikslumas nereiškia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl A. G. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

35. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), eksperto S. C. paaiškinimais teismo posėdžių metu, nusprendė, kad byloje yra įrodyta, kad A. G. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neturi pagrindo nesutikti.

36. Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojamas nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. duotų parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad dėl R. A. sužalojimo aplinkybių jų parodymai yra iš esmės nuoseklūs. 2022 m. spalio 13 d. protokole-pareiškime R. A. nurodė, kad 2022 m. spalio 2 d., jai būnant pas M. G. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir M. G. draugo kilo žodinis konfliktas, M. G. draugas stvėrė ją už plaukų, juos rovė, nukentėjusiajai išsigandus ir išbėgus į kiemą, minėtas asmuo pastūmė ją rankomis, dėl ko ji nugriuvo, R. A. gulint ant žemės minėtas vyras ėmė trankyti ją kumščiais į galvą (sudavė nuo keturių iki šešių smūgių), dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 13 d. ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teisiamajame posėdyje R. A. taip pat parodė, kad 2022 m. spalio 2 d. M. G. namuose, jai įsikišus į A. G. ir M. G. pokalbį, kas A. G. labai nepatiko, A. G. paėmė viena ranka jai už plaukų viršugalvyje ir papurtė galvą, jai išbėgus į lauką iš paskos atėjęs A. G. pastūmė ją rankomis, nuo pastūmimo ji nugriuvo ant žemės, tada jis puolė ją daužyti kumščiu į galvą (smūgių buvo apie keturis). Tada M. G. atitraukė A. G.. Ji buvo visa kruvina, kraujas bėgo iš nosies, jai buvo šokas, isterija. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 17 d. liudytojas M. G. parodė, kad 2022 m. spalio 2 d. į svečius atvažiavus A. G., R. A. įsikišo į jų pokalbį, tarp jų prasidėjo ginčas, A. G. pasikarščiavo ir stvėrėsi R. A. į plaukus, po to R. A. išbėgo į lauką, o A. G. iš paskos jos. A. G. tik išėjęs pro duris R. A. pastūmė, ji griuvo ant žemės, tada jis puolė ją daužyti kumščiais. Kol liudytojas pripuolė R. A. ginti, A. G. jai spėjo suduoti į galvą mažiausiai tris smūgius. Apklaustas teisiamajame posėdyje M. G. parodė, kad 2022 m. spalio 2 d. jam ir A. G. šnekantis ir vartojant alkoholį, į pokalbį įsiterpė R. A., tuomet A. G. rankomis vėlėsi į R. A. plaukus, R. A. išėjus į lauką, A. G. išėjo iš paskos, liudytojas per virtuvės langą matė, kaip R. A. griuvo ir atsitrenkė į žemę šonu (nematė, ar A. G. ją pastūmė), liudytojui išėjus į lauką, A. G. R. A. daužė, sudavė mažiausiai 3 smūgius į veidą. Negali pasakyti, ar A. G. jai spyrė. M. G. atitraukė A. G. nuo jos ir liepė išvažiuoti. Nuo suduotų smūgių R. A. bėgo kraujas iš nosies. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės buvo nuoseklūs ir logiški, neprieštarauja vieni kitiems, o vieni kitus papildo. Byloje nustatyta, kad M. G. buvo nuteistojo draugas, R. A. nuteistąjį pažinojo tik kaip M. G. pažįstamą, duomenų, kad R. A., M. G. turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, nepagrįstai apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu, nėra. Tai, kad jie nenurodė nuteistojo pripažįstamo spyrio nukentėjusiajai į galvą, jų parodymų patikimumui įtakos neturi, nes ne visas konkretaus įvykio aplinkybes įvykio liudytojai, o tuo labiau nukentėjusieji, gali tiksliai matyti, įsiminti, o vėliau duoti apie juos parodymus. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiosios būdas, charakteris, elgesio įpročiai, taip pat aplinkybė, kad M. G. sakė netiesą apie savo darbą, nepaneigia jų parodymų apie R. A. sužalojimo aplinkybes. Be to, R. A., M. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

37. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. A. nustatytos kraujosruvos abiejų akių vokuose bei nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 2 d. įvykio metu. Be to, ekspertizės akte yra konstatuota, kad R. A. nustatytas neįgalumas dėl regos funkcijos sutrikimo ir darbingumo praradimas yra R. A. 2022 m. spalio 2 d. patirtų sužalojimų, užfiksuotų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasekmė. Tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 2 d. teisme patvirtino ir ekspertas S. C.. Taigi, R. A. padaryti sužalojimai ir šių sužalojimų pasekmės jos sveikatai yra nustatyti.

38. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji R. A. į medikus kreipėsi tik praėjus 8 dienoms po įvykio, nėra ta aplinkybė, kuri paneigtų kitus faktinius bylos duomenis, patvirtinančius A. G. inkriminuotos veikos padarymą. Šiuo atveju pati nukentėjusioji turėjo teisę apsispręsti, ar kreiptis į medikus, policiją ir kada tai padaryti. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad į gydytojus iš karto nesikreipė, nes jai buvo šokas, ji neįvertino padėties rimtumo, M. G. ramino, kad viskas praeis, susitvarkys, kad nieko nereikia daryti. Apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu apklaustas liudytojas V. U. nurodė, kad dieną prieš byloje nagrinėjamą įvykį matė R. A., tačiau jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2022 m. spalio 2 d. vakare atvažiavęs pas M. G. į svečius pamatė, kad R. A. akis buvo sužalota, ji dengėsi ją bintu, akys ašarojo, nukentėjusioji jautėsi blogai. Liudytoja J. Š. apklausta apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kitą parą po įvykio jai buvo atsiųsta byloje esanti nuotrauka (3 t. b. l. 18). Iš fotonuotraukos matyti, kad R. A. viena akis yra užklijuota, ekspertas S. C., susipažinęs su šia fotonuotrauka, teisme patvirtino, kad taip nukentėjusioji galėjo atrodyti kitą dieną po sužalojimo. Tai, kad A. G. kažkam sudavė, liudytojas T. A. parašė ir 2022 m. spalio 2 d. siųstose žinutėse. Sugretinus šiuos byloje esančius duomenis su R. A., M. G. parodymų, eksperto S. C. paaiškinimų turiniu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotais R. A. nustatytais sužalojimais, galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne kitu laiku, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o būtent 2022 m. spalio 2 d. Tai, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigą, policiją kreipėsi po kurio laiko, nėra tas faktas, kuris keltų pagrįstų abejonių dėl jos patirtų sužalojimų atsiradimo laiko bei aplinkybių.

39. Vertinant gynybos iškeltą būtinosios ginties versiją, pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

40. Nuteistasis A. G. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad, jam būnant lauke, R. A. pradėjo šūkauti, jam pamačius, kad kažkas negerai, ir išėjus į lauką, atbėgusi R. A. trenkė jam kažkuo turėtu rankoje į kaktą, ją praskėlė, apdraskė veidą, paskui ji įbėgo į koridorių, pasiėmė kastuvą ir vėl jį puolė. M. G. kastuvą išmušė, R. A., bėgdama per laiptus, užkliuvo už slenksčio, jai griūnant, A. G. spyrė jai į galvos sritį. Spyrė, nes buvo išsigandęs, norėjo ją nutolinti nuo savęs. Tačiau spyris buvo nestiprus, juo nukentėjusiajai negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

41. Apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos R. G., E. A. nurodė, kad 2022 m. spalio 2 d. jokio įvykio M. G. namuose nematė, paaiškino, kad A. G. tą dieną į namus grįžo su gumbu ir kirstine žaizda virš antakio bei apdraskytu veidu. Tačiau abi liudytojos teigė, kad 2022 m. spalio 2 d. nuteistasis nieko apie tai, kas atsitiko joms neaiškino, tik vėliau papasakojo, kad jam būnant pas M. G., jį užpuolė R. A. bei jam trenkė. Nei nukentėjusioji, nei vienintelis įvykio liudytojas M. G. nenurodė, kad R. A. būtų naudojusi fizinį smurtą prieš nuteistąjį. Todėl spręsti, kad liudytojų R. G., E. A. nurodytus sužalojimus A. G. padarė būtent R. A. nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad net, jei tikėti nuteistojo versija, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios, iš jo parodymų akivaizdu, kad jis R. A. spyrė ne tuo metu, kai ji tariamai jį puolė, o jai griūnant, tai yra, kai pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs, be to, M. G. spyrė griūnančiai nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl tokia gynyba neatitiko tariamo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje būtinosios ginties situacija nenustatyta.

42. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistasis negalėtų atlikti nukentėjusiosios nurodytų smurtinių veiksmų. Nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau bylos medžiaga taip pat leidžia spręsti, kad nuteistasis vairuoja automobilį, dirba pakankamai fizinių jėgų reikalaujančiose (duomenys neskelbtini) pareigose. Be to, tai, kad spyrė nukentėjusiajai, pripažino ir pats. Atsižvelgiant į tai, daryti išvadą, kad dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo nukentėjusiajai padaryti byloje konstatuotų sužalojimų, nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės, civilinių ieškinių

43. Apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių.

44. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu už nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. G. skirta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 1 414,10 Eur turtinę žalą R. A.. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ir dėl to neteisingą bausmę.

45. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė vieną baigtą, tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog praeityje A. G. teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą (t. 1, b. l. 104-108), nors teistumas yra išnykęs, tačiau jis yra linkęs smurtauti ir išvadų nėra padaręs, be to, 3 metų laikotarpyje jis ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 109-116). Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (atkaklus, darbštus, pareigingas, draugiškas, nekonfliktiškas). Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, pavartoto smurto pobūdį ir intensyvumą, nusikalstama veika sukeltas pasekmes, veikos motyvus. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio išvadas, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, padaręs klaidų, skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį, dydį bei nustatydamas A. G. skirtinus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. paskirta bausmė, kartu su ja nustatant įpareigojimus, susijusius su jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir jos padarinių šalinimu, bei iš esmės nesukeliančius ypatingų apribojimų nuteistajam, neskiriant intensyvios priežiūros, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai nusikalstamai veikai.

46. Skunde nurodoma, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pavojingus, iš esmės prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus, kurie skatintų nuteistąjį prieš ją smurtauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės, kai nukentėjusiosios nurodytas dėl politikos kilęs žodinis konfliktas, sprendžiamas aktyviais smurtiniais nuteistojo veiksmais, niekaip negali būti laikomos provokuojamu ar rizikingu nukentėjusiosios elgesiu. Atsižvelgiant į tai, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai nebuvo nustatyta.

47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, nukentėjusiosios civilinius ieškinius dėl turtinių žalų atlyginimo, vadovavosi pateiktais žalų dydžius pagrindžiančiais dokumentais, baudžiamojo proceso bei civilinės teisės normų reikalavimų nepažeidė. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padaryta išvada, kad nukentėjusioji dėl jai padarytų ir specialisto išvadoje objektyviai konstatuotų veido sužalojimų (kraujosruvų abiejų akių vokuose, nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžių) patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Neabejotina, jog dėl nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžių buvo pasikeitusi nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, įprastas gyvenimo ritmas. R. A. buvo atlikta akiduobės rekonstrukcijos operacija, kas vienareikšmiškai sukėlė skausmą, emocinį stresą, nepageidaujamus neigiamus ilgesnį laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus. Bylos duomenimis, R. A. nustatytas neįgalumas dėl regos funkcijos sutrikimo ir darbingumo praradimas yra R. A. 2022 m. spalio 2 d. patirtų sužalojimų pasekmė. Skiriant neįgalumą dominavo akies sužalojimo sukelti padariniai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad po patirto sužalojimo R. A. skundėsi nerimu, baime, nemiga, dėl ko jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Įvertinus vertybę, į kurią nuteistasis pasikėsino, padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosios sveikatai sukeltas pasekmes, A. G. atliktų veiksmų intensyvumą ir jų tyčinį pobūdį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista 5 000 Eur suma (civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tris kartus didesnę pinigų sumą) neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė kompensacija už jos patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Dėl proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą

48. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

49. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. pateikė 2023 m. kovo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. spalio 24 d. „Swedbank“ AB išrašą, patvirtinantį jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 910 Eur (t. 4, b. l. 154-161), ir prašė visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš A. G..

50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nusprendė, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgęs į tai, kad R. A. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo betarpiškai, tiesiogiai bei išskirtinai sąlygotos kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų, todėl konstatavo, jog iš A. G. išieškotinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 910 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistų atstovavimo išlaidų dydis pagrįstas, priteistos išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos ta apimtimi, kurią nusprendė priteisti pirmosios instancijos teismas.

Dėl proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme

51. Aukščiau minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-194-895/2020).

52. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. interesais, todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusioji ir civilinė ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. atstovas advokatas Algirdas Misevičius pateikė 2025 m. kovo 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 600 Eur sumai ir 2025 m. liepos 1 d. „Swedbank“ AB išrašą, patvirtinantį R. A. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 450 Eur, prašė išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš A. G.. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta 450 Eur išlaidas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidomis. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl nuteistojo A. G. neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, taip pat teiktos teisinės pagalbos pastovumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, taip pat, kad apygardos teisme nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinis skundas išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, per keturis teismo posėdžius, bylos rezultatą, taip pat protingumo bei sąžiningumo principus, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad 450 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, yra protinga, adekvati ir proporcinga nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui, todėl priteistina iš nuteistojo. Vien tai, kad šioje byloje nuteistajam A. G. bendra priteistų finansinių įpareigojimų suma yra reikšminga, nesant objektyvių duomenų apie nuteistojo negalėjimą jų įvykdyti, nesudaro pagrindo šių išlaidų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai nepriteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydama iš nuteistojo A. G. R. A. priteistinų proceso išlaidų dydį atsižvelgia į byloje pateiktus duomenis, patvirtinančius realiai R. A. patirtas išlaidas.

Dėl proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme

53. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašė priteisti iš valstybės jos ginamajam A. G. patirtas advokato išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis.

54. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą, siekiant, kad nuteistojo A. G. atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuris buvo atmestas ir A. G. nebuvo išteisintas, todėl tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iš savo lėšų ir jo patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų nėra atlyginamos .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A. jos patirtas 450 Eur išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė