Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui A. G. ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A. ir jos atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Čepaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, teismo salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)", gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį bendro darbingumo ir ilgai sirgo.

A. G. 2022-10-02, apie 14.00 val., būdamas M. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su kartu namuose buvusia R. A. metu rankomis sugriebė jai už plaukų ir purtė galvą. R. A. iš namų išbėgus į kiemą, A. G. ją pavijo ir tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia R. A. rankomis pastūmė, tokiu būdu ją pargriaudamas ant žemės, ir tyčia rankomis sudavė keturis smūgius R. A. į galvą bei kartą į galvą tyčia spyrė koja, tokiu būdu R. A. padarydamas kraujosruvas abiejų akių vokuose bei nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžius, dėl ko nukentėjusiajai atsirado regos funkcijos sutrikimas ir bendro darbingumo netekimas 20 proc., t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

2. Kaltinamasis ir civilinis atsakovas A. G. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022-10-02 atvažiavo pas M. G.. Užėjus į vidų, R. A. gulėjo lovoje gerai išgėrusi. Tarp M. G. ir R. A. buvo kažkoks konfliktas dėl pinigų. Ji iš M. G. išviliojo pinigus, nes pastarasis supirko baldus, viską. Abu pikti buvo, rėkavo vienas ant kito. Jis juos pradėjo raminti. R. A. atsikėlė. Visi priėjo prie stalo. Išgėrė po dvi taureles degtinės. R. A. buvo kažkokioje isterijoje. M. G. kalbėjo, kad jį apgavo 5000 - 7000 Eur. R. A. pradėjo šūkauti. Jis (A. G.) pamatė, kad kažkas negerai, todėl išėjo į lauką ir atsisėdo prie namo. Tuo metu R. A. atbėgo. Nežino, ką ji turėjo rankoje. Jam ji trenkė į kaktą ir praskėlė, apdraskė veidą. M. G. ją nutraukė. Ji į šoną pasidavė, paskui įbėgo į koridorių, pasiėmė kastuvą ir vėl puolė jį (A. G.). M. G. kastuvą išmušė. Ji, bėgdama per laiptus, už slenksčio užkliuvo. Jai jau griūnant, jis tuo momentu spyrė jai į galvos sritį. Spyrė, nes buvo išsigandęs, norėjo ją nutolinti nuo savęs. Nuo jo spyrio negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Spyris buvo nestiprus. Jam buvo praskelta kakta, buvo guzas, buvo visas apdraskytas, bėgo kraujas. Dvi savaites jis negalėjo eiti į darbą. Į medikus jis nesikreipė, nes kitą rytą paskambino M. G. ir kalbėjo su R. A.. Ji pasakė: „Nežinau kaip čia išėjo šitie dalykai. Niekada taip nebuvo man“. Jis pasakė: „Aš irgi neįsivaizduoju. Rūkiau, prišokai, aptalžei. Šampano ar saldainių nupirksiu“. R. A. atsakė: „Nu yra kaip yra. Dabar gydomės“. Daugiau jokių ryšių neturėjo. Jo santykiai su M. G. buvo draugiški, o dabar neturi jokių. Kumščiais nesudavė nei vieno smūgio. Už plaukų tąsymo taip pat nebuvo. Jis neatmeta galimybės, kad R. A. ir M. G. galėjo dar susimušti tarpusavyje jam nebūnant. M. G. jam sakė, kad R. A. norėjo paduoti pareiškimą, kad jie dviese ją išprievartavo. M. G. teisme melagingus parodymus duoda. Neigė, kad buvo kastuvėlis. M. G. yra provokuojamas, kažkuo gąsdinamas. R. A. iš to gyvena. Čia yra ne pirmas atvejis. Ji vieną kartą pinigus paėmė. Buvo peilį suvariusi žmogui - sugyventiniui. Jis po įvykio policijos pareigūnų nekvietė. Po įvykio jis išvažiavo ir nematė, kaip ji atrodė. Jis suprato, kad jos išsireiškimas „gydomės“ reiškia jam niekur nesikreipti. Jis turi neįgalumą. Pas jį artritas, sąnariai, pirštai iškreipti. Rankose nėra stiprumo. Jam padarytus sužalojimus matė kartu gyvenantys šeimos nariai – dukra, žentas. Įėjus į namus, vaikai matė, kad kraujai bėga, kakta praskelta, apdraskytas veidas. Jeigu kreipiamasi po aštuonių dienų, tai neatmeta, kad jie galėjo tarpusavyje susimušti. M. G. minėjo, kad sekančią dieną jisai ją (R. A.) slaugė. Pripažįsta savo veiksmus dėl spyrio ir gailisi. Nepripažįsta smūgių. Jis nuotrauką su R. A. vaizdu gavo jau prasidėjus teismams. Nuotraukos padarymo data buvo ant nuotraukos. Dėl 15000 Eur civilinio ieškinio nesutinka. R. A. jį užpuolė, ne jis ją. Sutiktų dėl 2000 Eur moralinės žalos atlyginimo. Kitų civilinių ieškinių nepripažįsta.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi, asmeniškai jo nepažįsta. Jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. 2022-10-01 buvo atvažiavusi padėti M. G.. 2022-10-02 ruošėsi į namus. Atvažiavo A. G.. Bendravo su M. G. apie politiką, labai negražiai kalbėjo ir teko prisėsti, įsikišti, pareikšti savo nuomonę, kuri jam labai nepatiko. Tada A. G. paėmė viena ranka jai už plaukų viršugalvyje ir papurtė galvą. Jai skaudėjo, buvo šokas. Ji išėjo į lauką. Išbėgo į kiemą prie namo laiptų. Tada išėjo iš paskos M. G. ir A. G.. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada A. G. dar labiau supyko ir ją pastūmė su dviem rankomis iš šono. Nuo pastūmimo ji nugriuvo šonu ant žemės. Gal paskui pasivertė. Tada jis puolė ją daužyti kumščiu į galvą. Smūgiai buvo į galvą. Smūgių buvo apie 4. Buvo daužoma kaip obuolį. Tada M. G. atitraukė A. G.. Ji tuo metu gulėjo. Kai atitraukė, A. G. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji buvo visa kruvina, kraujas bėgo iš nosies, jai buvo šokas, isterija. Visa galva buvo hematomose. Visa galva buvo minkšta. Negali pasakyti, ar buvo smūgis į nosį. Jai buvo nustatytas akiduobės lūžis, nosikaulio lūžis ir viršutinio žandikaulio lūžis. Tie sužalojimai atsirado nuo smūgių į galvą, kai ji gulėjo ant žemės. Viskas labai greitai įvyko. Su koja jos niekas nespardė. Greitosios medicinos pagalbos niekas neiškvietė. Niekas nepagalvojo, kad čia tokie lūžiai. M. G. ją ramino, kad viskas praeis, kad nieko nereikia daryti, viskas susitvarkys. Sekančią dieną dar nelabai žymės buvo. Buvo pabrinkimas, akių, veido patinimas. Po kurio laiko atsirado mėlynės. Nosis atrodė ištinusi ir dabar jos nosis kreiva. Nieko nejautė, nes buvo aptirpusi viena veido pusė. Atsigerti galėjo, o valgyti negalėjo gal visą savaitę nuo streso, šoko, skausmo, sužalojimų. Lovoje pragulėjo 2 dienas. Pastoviai nuo skausmo vaistus gėrė. Į policiją kreipėsi savaitės bėgyje. Į medikus kreipėsi pirmadienį. Jai buvo aukšta temperatūra. Gydytojai ji neišdrįso pasakyti, kad yra sumušta. Penktadienį šeimos gydytoja ją pamačiusi nukreipė į Lazdynų greitosios priėmimą. Kai padarė kompiuterinę tomografiją, tai pasakė lūžius. Žalgirio klinikoje jai buvo atlikta akiduobės operacija, įdėta titano plokštelė, kad neįkristų akies obuolys į vidų. Pakartotinė operacija buvo gal už poros mėnesių. Smegenų sutrenkimas nebuvo nustatytas. Po šito įvykio pasikeitė regėjimas. Iki įvykio nešiojo akinius tik vairavimui, nes yra toliaregystė. Žalgirio klinikoje nustatė akies žvairumą. Ji turi neįgalumą. Pagrindinė neįgalumo priežastis žvairumas. Operacijos nebus, nes niekas negali padėti. Dėl šio įvykio yra įbauginta. Ji net vakarais neveda šuns pasivaikščioti ir geria antidepresantus. Po ligoninės jautėsi blogai. Ji yra slaugytoja. Pakeitė darbovietę, kad būtų mažesnė darbo apimtis. Po įvykio negalėjo vairuoti. Visą žiemą nevairavo. Šiuo metu vairuoja automobilį. Pas psichiatrą kreipėsi vieną kartą, kuris paskyrė medikamentinį gydymą. Ligoninėje negulėjo.

Turtinė žala jai negautos pajamos 1934 Eur, patirtos išlaidos 447, 47 Eur. Bendras prašomas priteisti turtinės žalos dydis 2381,47 Eur. Neturtinė žala yra 15000 Eur. Padarytas smurtinis nusikaltimas, daugybiniai veido sužalojimai, kurie reikalavo ilgo, pakartotinio gydymo. Ilgą laiką ji buvo nedarbinga, turėjo kreiptis pagalbos į specialistus, tapo neįgali. Civilinį ieškinį palaiko.

4. Iš 2022-10-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato protokolo-pareiškimo matyti, kad R. A. pranešė apie įvykį ir nurodė, kad jai 2022-10-02 būnant pas draugą M. G. gyv. (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., tarp jos ir pas M. G. atvykusio jo draugo, pavardės ir vardo nežino, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kilo žodinis konfliktas dėl politinės padėties. Būnant M. G. namo virtuvėje, jai tik iš matymo pažįstamas vyras ėmė šaukti ant jos ir stvėrė jai už plaukų bei juos rovė. Ji, išsigandusi tokio jo elgesio, išbėgo į kiemą, o paskui ją M. G. ir asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris, priėjęs prie jos, pastūmė dviem rankom, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Jai gulint ant žemės, vyras, kurį pažįsta tik iš matymo, ėmė ją trankyti kumščiais į galvą (nuo keturių iki šešių) smūgių, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies bei buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 1-3).

5. 2023-10-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini)., (namas, įvažiavimas, ūkiniai, pagalbiniai pastatai). Detaliai aprašytas gyvenamasis namas: laiptai, durys, prieangis, virtuvė (I t., b. l. 15-17), padarytos fotonuotraukos (I t., b. l. 18-23).

6. Byloje pateiktos 4 fotonuotraukos (reverse pažymėtos 003, 009, 010, reverse 013 averse 2022-10-06 13:25). Nuotraukose užfiksuota šviesiaplaukė moteris su matomais akių patinimais ir kraujosruvomis aplink akis. 010 nuotraukoje matomas nosies srityje priklijuotas ir dalinai pakeltas baltas tvarstis, atidengiantis randą-pažeidimą (III t., b. l. 119 (vokas).

7. Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022-10-01 pas jį atvažiavo R. A. ir liko nakvoti. 2022-10-02, apie pietus, atvažiavo pažįstamas A. G.. Kažkada jie kartu dirbo, bendravo. Dviese su A. G. šnekučiavosi apie karą, išgėrė alkoholio. Į virtuvę užėjo R. A., alkoholio nevartojo, gal įsiterpė į pokalbį. A. G. turbūt nepatiko. R. A. jo pulti nebandė, nieko nedarė. Jis rankomis vėlėsi į R. A. plaukus. Truko sekundžių reikalas. Jis pasimetė. Po to R. A. išėjo į lauką. A. G. išėjo iš paskos. Jis per virtuvės langą matė, kaip R. A. griuvo ir atsitrenkė į žemę šonu. Nematė, ar A. G. ją pastūmė. Jis išėjo į lauką. Jis (A. G.) ją daužė. Mažiausiai 3 smūgiai buvo į veidą. Negali pasakyti, ar A. G. jai spyrė. Jis (M. G.) atitraukė A. G. nuo jos ir liepė išvažiuoti. A. G. išvažiavo. Nuo suduotų smūgių R. A. bėgo kraujas iš nosies. Nežino, kodėl nekvietė Greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Negali atsakyti, ar jis ją atkalbinėjo, kad policijos nekviestų. Atnešė pridėti ledo, davė vaistų nuo skausmo. Kitą dieną ją slaugė. Trečią dieną jis išėjo į darbą, ji išvažiavo namo. Kas buvo toliau, nežino. 2022-10-10 žinutėmis susirašinėjo su R. A.. Ji parašė, kad buvo Žalgirio klinikoje. Po įvykio su R. A. santykiai pablogėjo. Jo pusbrolis V. U. padarė šitą R. A. nuotrauką.

8. Liudytojas T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. žentas. Nukentėjusiosios nepažįsta. Žino, kad uošvis yra kaltinamas žmogaus sužalojimu. Jis prisimena, kad prieš 2 metus, spalio pradžioje, ar tai uošvienė, ar tai žmona, pasakė, kad jis (A. G.) yra sumuštas: gumbas virš akies ir kirstinė žaizda. Po to įvykio jis kelias dienas ar savaitę vaikščiojo su beisbolo kepurėle, snapelis buvo ant akių užtrauktas. Žino apie įvykį tiek, kiek pasakojo, kad jisai buvo užsukęs į svečius, įvyko kažkoks ginčas ir jį užpuolė. Po to jis gindamasis smūgiavo. Žinutes broliui rašė, kad uošvis sumuštas, tačiau pats nematė, jam apie tai žmona ir uošvė pasakė. Po įvykio jis asmeniškai su juo nebendravo, nes jie bendrauja mažai. Jis (A. G.) minėjo, kad gal darbe kažkas sumušė, kitą dieną sakė, kad nukrito. Paskui, kai atėjo šaukimas į teismą, tada prisipažino kaip iš tikrųjų buvo. Kai gavo teismo šaukimą į teismą, tiksliai nepamena, kas buvo kalbėta. Lyg buvo kalbėta, kad jis buvo užsukęs pas tą savo draugą M. G. į svečius. Ten lyg buvo jo draugė svečiuose. Jie ten pasėdėjo kažkiek. Įvyko kažkoks ginčas tarp M. G. ir jo draugės. Jis kažką dėl draugo užsistojo ir pasakė keletą frazių, kas jai (R. A.) nepatiko. Jis (A. G.) tada išlėkė parūkyti susinervinęs, nes jis visą laiką taip daro. Kiek žino, ji (R. A.) nusivijo jį į lauką ir trenkė jam su kareivišku kastuvėliu. Paskui M. G. iš jos tą kastuvėlį atėmė. O jis (A. G.) suprato, kad gindamasis jai įspyrė.

9. Liudytojas T. A. pateikė susirašinėjimą per „Messenger“ programą, iš kurio matyti, kad 2022-10-02 T. A. rašo: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, klausimas T. A. „(duomenys neskelbtini)?”, T. A. rašo „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, “ (duomenys neskelbtini)” (V t., b. l. 10-11).

10. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. A. nustatytos kraujosruvos abiejų akių vokuose bei nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 53-54).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės 2024-03-05 – 2024-08-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. A. nustatytas neįgalumas dėl regos funkcijos sutrikimo ir darbingumo praradimas yra R. A. 2022-10-02 patirtų sužalojimų pasekmė, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Po traumos išliekant dvejinimuisi dešine akimi bendro darbingumo netekimas sudaro 20 %, todėl sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: nosikaulių, viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžiai, abiejų akių periokulinės ekchimozės padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL (2022-10-10). Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-10-02 įvykio metu. Išoriškai gali būti matomi išoriniai sužalojimai - kraujosruvos, nubrozdinimai ir žaizdos. Vidinių sužalojimų - skeleto kaulų lūžių, vidaus organų sužalojimų, nustatymui naudojami radiologiniai tyrimai, nes išoriškai gali būti nematomi. Duomenų apie nukentėjusiosios netinkamus veiksmus ar gydytojų rekomendacijų nesilaikymą, kas galėjo sukelti ašarų latako supūliavimą, nėra. Duomenų apie nukentėjusiosios netinkamus veiksmus ar gydytojų rekomendacijų nesilaikymą nėra. Neįgalumas skirtas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytas diagnozes: (duomenys neskelbtini) Akies ir akiduobės sužalojimo padariniai; (duomenys neskelbtini) Potrauminis streso sutrikimas; (duomenys neskelbtini) Kiti patikslinti galvos skausmo sindromai; (duomenys neskelbtini) Vertikalusis žvairumas; (duomenys neskelbtini) Miopija (trumparegystė); (duomenys neskelbtini) Presbiopija; (duomenys neskelbtini) Dvejinimasis (diplopija); (duomenys neskelbtini) Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); (duomenys neskelbtini) Svaigulys ir galvos sukimasis; R5J Galvos skausmas. Skiriant neįgalumą dominuoja akies sužalojimo sukelti padariniai, kai tuo tarpu minima hipertenzinė širdies liga yra kaip lydintis ir gretutinis susirgimas. Regos sutrikimai – žvairumas ir dvejinimas, nukentėjusiajai diagnozuoti remiantis nukentėjusiosios nusiskundimais bei atlikus objektyvius tyrimus (pvz.: Shober, Cover testus, bei įvertinus akies optines terpes). Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, duomenų, apie žvairumą ir dvejinimąsi iki įvykio, nėra. Nukentėjusiajai iki įvykio buvo nustatyta trumparegystė, kai žvairumas ir dvejinimasis diagnozuoti po įvykio. Todėl žvairumas ir dvejinimasis yra sietini su patirtais akies srities sužalojimais (IV t., b. l. 72-80).

12. Ekspertas S. Chmieliauskas teisiamojo posėdžio metu dėl pateiktos eksperto išvados, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta eksperto - išvada rašoma remiantis pateiktais medicinos dokumentais. 2022-10-10 ligos istorijos duomenimis nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir lūžiai. Kaip sužalojimai gali atrodyti sekančią dieną, kategoriško atsakymo negali būti. Poodinės kraujosruvos gali išryškėti per parą nuo sužalojimų. Tiksliai pasisakyti, kaip nukentėjusioji galėjo atrodyti po įvykio, negalima. Kai įvyksta nosies kaulo lūžis, įvyksta kraujo pratekėjimas į minkštuosius audinius. Į minkštuosius audinius ir į vokus kraujo pratekėjimas gali įvykti ir dėl to išryškėja abipusės kraujosruvos akių vokuose. Pagal esamą nuotrauką taip nukentėjusioji galėjo atrodyti sekančią dieną po sužalojimų. Po smūgių į galvą gali nebūti galvos smegenų sutrenkimo požymių. Remiantis pateiktais medicinos dokumentų išrašais, aptirpimas veide, dvejinimasis akyse - tokie yra nurodyti nukentėjusiosios nusiskundimai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašę – rega nesutrikusi, o Žalgirio klinikos išraše – aptirpimas veide ir dvejinimasis akyse. Čia pirminiai dokumentai. Kai rega nesutrikusi, tai turimas omenyje regos aštrumas, kaip žmogus gerai mato, aiškiai mato, o dvejinimasis yra jau kita sąvoka. Kai dvejinasi, negali matyti, sufokusuoti, žiūrėti į objektą. Aptirpimas, dvejinimasis galėjo būti padaryti dėl akiduobės lūžio. Esant lūžiui, spaudžiami akį judinantys raumenys ir spaudžiamas nervas, dėl to gali įvykti aptirpimas veide, tiek į žandą, tiek į viršutinį žandikaulį, būtent dėl nervo eigos plačiai – žandas ir viršutinė lūpa. Dėl nervo aptirpimo gali būti tokie simptomai. Labiausiai tikėtina, kad visas aptirpimas tiek viršutinės lūpos, tiek žando yra nuo akiduobės lūžio, kuris sukėlė nervo suspaudimą. Dėl to nervas yra suspaustas ir visa ta simptomatika tęsiasi į žandą. Buvo impresinis lūžis akiduobės sienelės. Tokiu atveju trauminis poveikis turėjo būti į veido sritį, o ne į viršugalvį. Negali pasakyti kategoriškai, kas sąlygoja komplikacijų susiformavimą. Tai gali būti individualios organizmo savybės. Remiantis Lazdynų poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenimis yra nustatyta eilė sutrikimų: hipertenzinė retinopatija, 2017 metais pūliniai, šunvotės, piktvotės, kurios vėliau pasikartoja ir 2022 metais. Kadangi yra pasikartojantys tokie procesai, tai neatmetama galimybė, kad tai galėjo nulemti akių ašarų maišelio uždegimą. Neįgalumas skirtas dėl eilės sveikatos sutrikimų, tame tarpe yra hipertenzija, bet neįgalumas skirtas ir būtent dėl žvairumo ir dvejinimosi. Neįgalumas skirtas būtent dėl šitų išsivysčiusių komplikacijų po akiduobės lūžio. Sužalojimo padariniai yra žvairumas ir dvejinimasis. Patirtų sužalojimų pasekmė – neįgalumas. Lūžio padariniai – žvairumas, dvejinimasis, o visos kitos lydinčios būklės, tai yra tik gretutinės ligos, nes prieš įvykį jau yra nustatyta arterinė hipertenzija, galvos svaigimas, miego sutrikimai ir kitos ligos, o konkretūs sužalojimo padariniai yra žvairumas ir dvejinimasis. Prieš įvykį 2018 metais jau nukentėjusioji kreipėsi, kad pageidauja akinių. Nustatytos diagnozės prieš įvykį yra presbiopija ir miopija. Buvo matoma, kad 2020 metais buvo užkritęs dešinysis vokas. Daugiau informacijos medicinos dokumentuose neaptikta, kokios priežastys būtent to voko užkritimo. Dvejinimasis ir žvairumas jau diagnozuoti po įvykio. Tiek trumparegystė, tiek toliaregystė iki sužalojimo tikrai nustatyta. Radiologiškai nustatyta dešinės pusės akiduobės dugno lūžis ir kompiuterinės tomografijos tyrimuose nustatytas nosikaulio lūžis. Ši informacija yra visuose įrašuose pasikartojanti ir ji yra tiksli. Diagnozė akiduobės dugno lūžis patvirtinta, kad yra akiduobės dugno lūžis, kuris buvo fiksuotas chirurginiu būdu – plokštele (Žalgirio klinikų įrašas). Rekomendavo pašalinti osteosintezės plokštelę planine tvarka, tačiau 2022-10-08 atliktas gydytojų konsiliumas, paaiškintos operacijos rizikos komplikacijos ir alternatyva operacijai, kad galimas tiesiog būklės stebėjimas, laukiant atsistatymo. Pacientė pasirinko ne chirurginį būdą. Galima interpretuoti, kad gydymo planas neįvykdytas. Būtent minėtas ašarų uždegimas galėjo įvykti dėl individualių organizmo savybių, o nebūtinai dėl titaninės plokšelės nepašalinimo. Apie supūliavusį ašarų maišelį, kad tai yra sužalojimo pasekmė, kategoriškai teigti negalima. Esant nepilnam gydymo procesui, šiuo atveju nepilną kursą suvartojus antibiotikų, liga – ašarų maišelio supūliavimas, vėl gali atsinaujinti, esant nepakankamam gydymui. Kokį kursą pacientė suvartojo antibiotikų, remiantis medicinos dokumentais, jis pasakyti negali. Pasisakė, kad netinkamas gyvenimo būdas gali nulemti gijimo laikotarpį ir kitas komplikacijas. Paskutinė operacija buvo – vamzdelio išvedimas/statymas pro nosį. Neatsimena, kada buvo pašalinta, žiūrėti reikia e.sveikatoje. Mažai tikėtina, kad drėkinantys lašai galėtų sukelti supūliavimą. Vienintelis dalykas, ką kategoriškai gali pasakyti, kad šie paminėti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į ligoninę (kalba apie išvados 3 p.). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu. Kategoriškos išvados nėra. Remiantis medicinos dokumentais, kuriuose atlikti testai, galima teigti, kad objektyviai yra pagrįsta būtent šita diagnozė: žvairumas ir dvejinimasis. Vertinami konkretūs sužalojimo padarinius. Jeigu gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo netekimo požymiai išliktų po patirtos traumos, bet turi būti įrodomas priežastinis patirtos traumos ryšys su nustatyta komplikacija. Šiuo atveju yra konkrečios komplikacijos, tai žvairumas ir dvejinimasis. Remiantis jomis įrodomas priežastinis ryšys su trauma. Yra gretutiniai susirgimai, kurie lemia sveikatos neįgalumo lygį. Sutrikdymo mastui gali turėti įtakos kitos ligos. Dėl kitų sveikatos sutrikimų keičiasi neįgalumo laipsnis. Po traumos, jau pirmo apsilankymo metu, nusiskundimai yra dvejinimasis, kuris visą procesą ir išlieka. Tai gali kategoriškai pasisakyti, kad tai yra traumos pasekmė. Šiuo atveju supūliavimas, kaip žinia, eilė mėnesių jisai nebuvo fiksuojamas ir išsivysto kur kas vėlesniu laikotarpiu. Todėl sakyti, kad tai yra traumos pasekmė, tikrai kategoriškai negali. Jeigu pritaikius visas gydymo praktikas, reabilitacines priemones, komplikacija išlieka, tada vertinama komplikacijos pasekmė, sužalojimo komplikacijos. O šis fiksuotas sveikatos sutrikdymas kaip dvejinimasis, buvo fiksuojamas jau prieš operaciją po nustatyto sužalojimo.

13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių .

14. Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, nurodymas kad pati nukentėjusioji R. A. trenkė jam į kaktą ir praskėlė bei apdraskė jam veidą, ji pasidavė į šoną, įbėgo į koridorių, pasiėmė kastuvą ir vėl puolė jį, o jis kastuvą išmušė. Nurodė, kad R. A., bėgdama per laiptus, už slenksčio užkliuvo ir, jai griūnant, jis tuo momentu spyrė jai į galvos sritį. Jis spyrė, nes buvo išsigandęs, norėjo ją nutolinti nuo savęs. Nuo jo spyrio negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kurie nurodyti kaltinime. Esmė tokių kaltinamojo parodymų yra tame, kad jis tik spyrė R. A. į galvą, gindamasis nuo jos smūgių, o sužalojimų, kurie yra nustatyti R. A., jis nepadarė, t. y. kaltinamasis neigia padaręs kaltinime nurodytą nusikaltimą, o jo vienas smūgis - spyris R. A. buvo būtinoji gintis nuo jos smurtinių veiksmų prieš jį.

15. Teismas savo išvadas dėl pareikšto kaltinimo A. G. pagrįstumo ir kaltinamojo iškeltos gynybinės versijos daro remdamasis tiesioginiais įrodymais byloje, t. y. nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu. Kaltinamasis ir jo gynėja pateikė savo vertinimus nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. duotų parodymų, o būtent, kad jų parodymais negalima tikėti, nes nukentėjusioji ir liudytojas yra sugyventiniai, todėl duoda neteisingus parodymus ir A. G. apkalba. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji R. A. ir liudytojas M. G. buvo ar yra siejami artimu ryšiu ir dėl to apkalba A. G. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. A. susižalojo pati, ar ją sužalojo kitas asmuo, nes specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad R. A. sužalojimai atsirado nurodyto įvykio metu ir aplinkybėmis. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. A. ir liudytojo M. G. parodymais nėra, nes jie ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme buvo nuoseklūs ir logiški bei nesukėlė teismui jokių pagrįstu abejonių dėl jų patikimumo. Gynėjos nurodyta aplinkybė, kad liudytojas M. G. sakė netiesą apie jo darbą, nėra tiesiogiai susijusi su įvykiu ir teismo vertinama, kaip liudytojo galimybė kitų su juo susijusių aplinkybių apskritai neatskleisti bei kitaip interpretuoti.

16. Kaltinamojo ir gynėjos nurodytos aplinkybės, kurios neva neigiamai charakterizuoja nukentėjusiąją R. A. ir todėl negalima ja tikėti, nėra niekaip tiesiogiai susijusios su įvykiu, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Byloje yra gynėjos pateiktos 3 fotonuotraukos. Fotonuotraukoje (averse pažymėtoje OCT 3AT 13:14) matoma moteris šviesių plaukų (R. A.), kurios dešinė akis yra užklijuota baltu tvarsčiu. Moteris prisidega cigaretę. Ant stalo matyti maisto, nepilnas degtinės butelis, alaus ir gaiviųjų gėrimų buteliai. Nuotraukoje su QR kodu (averse) užfiksuoti patalpos – M. G. namo virtuvės, vaizdai (virtuvė Nr. 6, virtuvė Nr. 7). Nuotraukoje (reverse pažymėtoje Fb 2022.07.03) užfiksuota moteris šviesių plaukų, dėvinti akinius juodais rėmeliais, apsirengusi balta palaidine (III t., b. l. 18 (vokas). Nukentėjusiosios būdas, charakteris, jos nuotraukoje užfiksuoti elgesio įpročiai (rūkymas ir pan.) negali būti panaudoti jos parodymams apie jai padarytus sužalojimus vertinimui teisingumo prasme, nes tai nėra tiesiogiai susiję su jai padarytais sužalojimais ir faktinėmis aplinkybėmis. Alkoholio vartojimas ir rūkymas po įvykio taip pat negali paneigti, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo dieną prieš tai sumušta, o patvirtina tik tai, kaip nukentėjusioji po įvykio rūkė, kas ir buvo užfiksuota nuotraukoje. Nuotrauka neatspindi, kaip nukentėjusioji jautėsi ir nėra duomenų, kad ji buvo linksma, gerai jautėsi, vartojo alkoholį ir buvo neblaivi. Yra suprantamas ir logiškas nukentėjusiosios paaiškinimas, kad po įvykio ji dar tikėjosi, kad jos būklė pagerės ir ji pasveiks be gydytojų pagalbos, todėl nei pas medikus, nei į policijos pareigūnus ji iš karto po įvykio nesikreipė, tačiau toks R. A. elgesys po įvykio negali vienareikšmiškai paneigti to, kad ji buvo kaltinamojo sumušta ir patvirtina tik jos pasirinkimą, kaip elgtis tokioje neįprastojoje kiekvienam žmogui situacijoje.

17. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis A. G. galėjo būti pats sumuštas šio įvykio metu, ką patvirtino kaltinamasis ir jo prašymu apklaustas liudytojas – jo žentas T. A.. Tačiau iš teismui šio liudytojo pateiktų žinučių turinio matyti, kad kaltinamasis sumušė kitą žmogų. Liudytojas T. A. pateikė susirašinėjimą per „Messenger“ programą, iš kurio matyti, kad 2022-10-02 T. A. rašo: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, klausimas T. A. „(duomenys neskelbtini)?”, T. A. rašo „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, “ (duomenys neskelbtini)” (V t., b. l. 10-11).

18. Teismas galimai kaltinamajam A. G. padarytus sužalojimus (guzas ir pan.) turi įvertinti tik būtinosios ginties kontekste, nes tokią versiją iškėlė kaltinamasis A. G., o plačiau dėl to teismas neturi pagrindo pasisakyti, nes išeitų už šios bylos nagrinėjimo ribų. Taigi pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. G. gynėsi nuo nukentėjusios R. A. veiksmų, nėra, nes to nepatvirtino ne tik nukentėjusioji R. A., bet ir tiesioginis įvykio liudytojas M. G., kurių parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų apie kastuvą ir apie padarytus atitinkamus sužalojimus kaltinamajam, dėl ko jam būtų pagrindas gintis. Kaltinamojo nurodytas liudytojas T. A. susirašinėjime nurodo, kad kaltinamasis parvairavo girtas ir turi „(duomenys neskelbtini)“ ant kaktos. Be to pats kaltinamasis A. G. nurodė, kad jis R. A. tik išsigando. Teismas daro išvadą, kad taikyti Baudžiamojo kodekso 28 straipsnį pagrindo nėra, o kaltinamojo A. G. nurodytos aplinkybės apie jo galimą sumušimą ir smurtą prieš jį yra tik jo galimybė išvengti atsakomybės, kurią teismas visapusiškai patikrino.

19. Kaltinamojo gynėja nurodė visą eilę, jos manymu, padarytu pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Iš byloje esančio 2024-04-26 A. G. gynėjos advokatė L. Kuprusevičienės prašymo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkui dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad advokatė prašė pateikti informaciją bei tą informaciją patvirtinančius dokumentus apie R. A. galimai 2010-2011 metų laikotarpyje pareikštus įtarimus dėl Vilniaus mieste jos veiksmais padaryto, naudojant peilį, kūno sužalojimo artimoje aplinkoje bei priimtą byloje procesinį sprendimą. Taip pat prašė pateikti informaciją bei tą informaciją patvirtinančius dokumentus apie R. A. 2022-10-04 Širvintų rajone policijos pareigūnų užfiksuotą jos vairavimo esant neblaiviai faktą bei priimtą dėl to procesinį sprendimą (III t., b. l. 1-3). 2023-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi buvo atmestas kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės prašymas apklausi liudytojus V. U., J. Š., kurie kitą dieną po įvykio matė nukentėjusiąją R. A., bei P. Kirtiklį, kuris atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, dėl galimai padarytų procesinių pažeidimų (III t., b. l. 31). Dėl pagrindo šioje byloje rinkti charakterizuojančią medžiagą apie R. A. teismas pasisakė jau aukščiau ir priimtoje nutartyje, todėl daryti išvadą kad tokios medžiagos nerinkimas pažeidė kaltinamojo teises bei sutrukdė surinkti visus įrodymus apie kaltinimo pagrįstumą, pagrindo nėra.

20. Prašymas apklausti netiesioginius liudytojus bei policijos pareigūną teismo taip pat buvo įvertintas priimta nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pakanka tiesioginių įrodymų apie įvykį, todėl tik prašymo nepatenkinimas dėl to, kad toks buvo, negali būti vertinamas, kaip procesinis pažeidimas, ar ne visų įrodymų kaltinamojo naudai surinkimas. Tik tuo atveju, jeigu kaltinimas būtų grindžiamas vien netiesioginiais įrodymais, būtų pagrindas rinkti ir vertinti papildomus netiesioginius įrodymus, tačiau šioje byloje tokio poreikio nebuvo, nes kaltė yra įrodyta tiesioginiais šioje byloje ištirtais įrodymais.

21. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad A. G. sudavė mažiausiai keturis smūgius, paliekant, kad buvo suduoti 4 smūgiai. Formuluotė „mažiausiai“ aiškiai sunkina kaltinamojo padėtį ir nėra apibrėžta skaičiumi, todėl G. G. negali būti kaltinamas padaręs neapibrėžtą skaičių smūgių.

22. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas įrodytas.

23. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

24. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje yra duomenų, kad A. G. įvykio metu vartojo alkoholį, tačiau nėra duomenų apie jo girtumą – jis nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

25. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) smurtinio pobūdžio nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Praeityje kaltinamasis teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą (I t., b. l. 104-108), t. y. nors jis neturi teistumo – jis išnykęs, tačiau yra linkęs smurtauti ir išvadų nėra padaręs; jis administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (I t., b. l. 109-116), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (atkaklus, darbštus, pareigingas, draugiškas, nekonfliktiškas) (I t., b. l. 118-121, 56-60). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, pavartoto smurto pobūdį ir intensyvumą, nusikalstama veika sukeltas pasekmes, veikos motyvus. O būtent į tai, kad kaltinamasis sumušė moterį, sudavė ne vieną smūgį į galvos sritį, nukentėjusioji ilgai sirgo dėl jo smurtinių veiksmų prieš ją. Teismas priima kaltinamojo pasirinkta poziciją gintis ir išvengti galimos atsakomybės, tačiau jam pripažinus smurtavus prieš nukentėjusiąja nors ir ne kaltinime nurodyta apimtimi, jis nebuvo kritiškas savo veiksmams, neparodė jokio gailesčio ir supratimo, o jo pozicija kaltinti kitą asmenį už prieš jį pavartotą smurtą tuo, kad jis, jo manymu, gali būti neigiamai charakterizuojamas ar pan., leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis toleruojantis smurtą apskritai, ką pateisina bet kokiomis priemonėmis, nesuvokdamas, kad smurtas prieš kitą asmenį yra apskritai negalimas, kas rodo jo pavojingumą.

26. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta atitinkamos trukmės bausmė – laisvės apribojimas. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės apribojimo bausmės dydis nenumatytas. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įstatymo numatytas pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktai), kurios sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų jį, apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir baudžiamojo įstatymo paskirtį.

Dėl civilinių ieškinių

27. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV) 2023-01-01 pateikė: civilinį ieškinį Nr. (8.5E)DV S (I t., b. l. 72-87), 2023-02-21 patikslintą civilinį ieškinį Nr. (8.5E)DV_S (I t., b. l. 184-198), 2023-06-14 patikslintą civilinį ieškinį Nr. (8.5E)DV_S (II t., b. l. 89-158), 2024-09-19 patikslintą civilinį ieškinį Nr. (8.5E)DV_S (IV t., b. l. 108-122), prašydamas iš A. G. priteisti 5864,93 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2022-10-02 įvykusio konflikto metu dėl patirtų sužalojimų R. A. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2022-10-11 iki 2023-02- 01, o dėl minėtų sužalojimų liekamųjų padarinių – laikotarpiais nuo 2023-05-05 iki 2024-05-08 ir nuo 2023-05-22 iki 2023-06-23. VSDFV 2022-10-19 sprendimu Nr. VPA_SP1E-441756, 2022-11-03 sprendimu Nr. VPA_SP1E- 456943, 2022-11-14 sprendimu Nr. VPA_SP1E-469858, 2022-11-25 sprendimu Nr. VPA_SP1E-483130, 2022-12-28 sprendimu Nr. VPA_SP1E- 526626, 2023-01-12 sprendimu Nr. VPA_SP1E-25708, 2023-02-09 sprendimu Nr. VPA_SP1E-65995,2023-02-20 sprendimu Nr. VPA_SP1E- 77843, 2023-05-19 sprendimu Nr. VPA SP1E-192129, 2023-06-23 sprendimu Nr. VPA_SP1E-237578 ir 2023-06-28 sprendimu Nr. VPA_SP1E- 241442 R. A. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-10-11 iki 2023-02-01 ir už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2023-05-07 iki 2023-05-08 ir nuo 2023-05-24 iki 2023-06-23 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso buvo paskirta 5864,93 Eur ligos išmoka. Teisiamojo posėdžio metu VSDFV atstovė civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

28. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. G. veiksmais, dėl ko VSDFV patyrė išlaidas dėl laikino R. A. nedarbingumo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant iš kaltinamojo 5864,93 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

29. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir VTLK) 2022-12-14 pareiškė civilinį ieškinį Nr. 33491, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 1470,03 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo (I t. b. l. 64-65). VTLK prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

30. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais (gydymo paslaugų apskaitos išrašu Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t. b. l. 66). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

31. Nukentėjusioji R. A. 2023-03-15 pareiškė civilinį ieškinį (II t., b. l. 1-55), 2023-07-24 patikslintą civilinį ieškinį (II t., b. l. 171-180), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2381,47 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patirtų sužalojimų ji patyrė ilgalaikę fizinę žalą, buvo sutrikdyta jos sveikata, dėl to kreipėsi į šeimos daktarą, chirurgus (patyrė operaciją). Dėl kaltinamojo smurto veikos ji tapo neįgali. Neįgalumas susijęs su tokia itin svarbia funkcija kaip rega. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga (operacijos, pooperacinio laikotarpio, pasekmių po traumų sukelto didelio fizinio skausmo), viso nedarbingumas truko 4 mėnesius. Dėl to patirta žala sudaro 1934 Eur, kuri apskaičiuojama sekančiai: iš per 4 nedarbingumo mėnesius gautino vidutinio darbo užmokesčio atimamos VSDFV išmokėtos išmokos (5900-3996). Taip pat ieškovė patyrė 447,47 Eur išlaidų medikamentams ir gydytojų konsultacijoms. Bendras turtinės žalos dydis pagal ieškovės paaiškinimą sudaro 2381,47 Eur.

32. Prie civilinių ieškinių pateikti banko išrašai ir kasos kvitai patvirtina, kad: R. A. Santaros klinikose buvo suteiktos medicininės paslaugos už 10 Eur (2023-02-01 kasos kvitas II t., b. l. 3), akių gydytojo praktika už 30 Eur (II t. b. l. 179). Viso 40 Eur. Gintarinėje vaistinėje pirkta medikamentų už: 13,84 Eur, 12,75 Eur 14,38 Eur (II t., b. l. 3), 9,27 Eur (II t. b. l. 174), 28,52 (II t. b. l. 175), 33,28 Eur (II t. b. l. 176), 5,49 Eur (II t. b. l. 177), 28,03 Eur (II t. b. l. 180). Viso 145,56 Eur. Camelia vaistinėje pirkta medikamentų už: 32,82 Eur, 32,87 Eur (II t., b. l. 3). Viso 65,67 Eur. Euro vaistinėje pirkta medikamentų už 4,90 Eur, 27,48 Eur 27,48 Eur (II t., b. l. 3), 28,08 Eur (II t. b. l. 178). Viso 87,94 Eur. Pagal pateiktus kvitus viso sumokėta už medikamentus ir medicinines paslaugas 339,17 Eur.

33. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad R. A. VSDFV per 4 mėnesius nuo 2022-10-24 iki 2023-02-22 išmokėjo: 2022-10-24 389,79 Eur (II t. b. l. 46), 2022-11-07 389,79 Eur (II t. b. l. 45), 2022-11-09 487,23 Eur (II t. b. l. 43), 2022-11-17 389,80 Eur (II t. b. l. 44), 2023-01-04 828,29 Eur (II t. b. l. 42), 2023-01-16 682,14 Eur (II t. b. l. 41), 2023-02-15 828,30 Eur (II t. b. l. 40), 2023-02-22 48,73 Eur (II t. b. l. 47). Viso išmokėta 4044,07 Eur. Byloje taip pat pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikti darbo užmokesčio mokėjimai: 2022-02-24 250 Eur (II t. b. l. 48), 2022-04-11 1200,02 Eur (II t. b. l. 53), 2022-06-23 250 Eur (II t. b. l. 49), 2022-06-10 804,62 Eur (II t. b. l. 50), 2022-05-24 250 Eur (II t. b. l. 51), 2022-05-10 1049,17 Eur (II t. b. l. 52), 2022-03-24 250 Eur (II t. b. l. 54), 2022-03-10 1065,17 Eur (II t. b. l. 55). Viso išmokėta per 4 mėnesius 5118,98 Eur. Vidutinis darbo užmokestis pagal pateiktus 4 mėnesių duomenis sudaro 1279,75 Eur per mėnesį. Taigi, negautos pajamos 4 mėnesių laikotarpiu sudaro: iš vidutinio darbo užmokesčio 5119 Eur (4x1279,75 Eur) atėmus VSDFV išmokas per 4 mėnesius 4044,07 Eur, žala sudaro 1074,93 Eur. Medicininės paslaugos ir medikamentai sudaro 339,17 Eur. Bendra turtinė žala yra 1414,10 Eur.

34. Be to nukentėjusioji R. A. patyrė neigiamų nemalonių dvasinių išgyvenimų, didelį fizinį nevienkartinį skausmą, kadangi akiduobės atstatymui buvo reikalinga akies operacija, buvo dedama akies obuolį palaikanti titano plokštelė, buvo skausmingas ir gąsdinantis pooperacinis periodas, buvo skiriami dideli antibiotikų kiekiai prieš infekcinei būklei sustabdyti, tai alino ieškovės imuninę sistemą, gijimo periodas iki dabar nėra prognozuojamas, atsirado žvairumas, kuriam atstatyti ateityje reikalinga operacija, dvejinimasis akyse gydomas akinių prizme, sutriko ieškovės rega, per šį laiką ieškovė patyrė dar vieną operaciją, kadangi traumuotoje akyje užsikimšo ašarų latakas. Taip pat buvo stipriai sužalotas ieškovės veidas, dėl to ji negalėjo ilgą laiką rodytis viešumoje, o bet koks pasirodymas sukeldavo gėdos ir diskomforto jausmą. Dėl pastovaus nerimo, įkyrių minčių apie įvykusį sumušimą, baimės vyrams, nemigos ir košmariškų sapnų, ieškovei teko lankytis pas psichiatrą, kuris nustatė potrauminį streso sindromą ir paskyrė medikamentus depresijai ir nemigai gydyti. Dėl patirto sužalojimo ieškovė negalėjo dalyvauti mylimos mamos mirties metų minėjime ir šv. Mišiose, kurios vyko (duomenys neskelbtini), o tai sukėlė labai stiprių neigiamų išgyvenimų. Dėl patirto sužalojimo ieškovė nebegalėjo toliau tęsti savo profesinės veiklos, kadangi jos darbas buvo lankyti pacientus su specialiais poreikiais, bei paliatyvius pacientus namuose, kiekvieną dieną juos slaugyti namuose. Pas juos ji vykdavo nuosavu automobiliu, o po sužalojimų vairuoti galimybės pasidarė apribotos, dėl matomumo. Teko palikti darbo vietą ir šiuo metu spręsti darbo profilio pakeitimą, tai labai pakenkė ieškovės karjerai. Jos sveikata buvo sutrikdyta be jokios paaiškinamos priežasties, o A. G., net neatsiprašė, nesigailėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

35. Byloje nustatyta, kad A. G. šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad visi šie kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus teismo posėdyje bei byloje nustatytas įvykio aplinkybes, pavartoto smurto pobūdį ir pasekmes, akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė moralinę žalą, kadangi dėl A. G. veiksmų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo veika sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus – nustatytas Potrauminis streso sindromas, paskirti medikamentai depresijai ir nemigai gydyti, dėl patirto sužalojimo R. A. nebegalėjo toliau tęsti savo profesinės veiklos, po sužalojimų vairuoti galimybės pasidarė apribotos, ilgą laiką turėjo vengti viešumos dėl gėdos ir diskomforto jausmo.

36. Neturtinė žala, asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, depresija ar neigiama emocinė būsena, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos pažeistos asmeninės neturtinės vertybės, teismo įvertintos pinigais. Neturtinė žala atlyginama tada, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat remiasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad neturininės žalos dydis sudaro 5000 Eur.

37. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teikdama civilinius ieškinius R. A. įtraukė turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji R. A. ir jos atstovas advokatas A. Misevičius teisme pateikė sąskaitas (2023-03-15 AM Nr. 230306 (120 Eur), 2023-06-12 AM Nr. 230609 (120 Eur), 2023-07-24 AM Nr. 230713 (170 Eur), 2023-09-15 AM Nr. 230910 (150 Eur), 2023-10-23 AM Nr. 231008 (130 Eur), 2023-11-16 AM Nr. 231109 (100 Eur), 2024-09-27 AM Nr. 240914 (120 Eur), mokėjimo nurodymus (IV t., b. l. 152-161) ir prašė priteisti nukentėjusiajai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo betarpiškai, tiesiogiai bei išskirtinai sąlygotos kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų, todėl šios išlaidos pripažintinos tiesioginėmis, dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir priteisiamos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad nukentėjusiosios R. A. patirtos 910 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 1414,10 Eur turtinę žalą R. A.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš A. G. 5864,93 Eur žalą.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. G. 1470,03 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti R. A. iš A. G. 1414,10 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą bei 910 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.