Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys antstoliai Sonata Vaicekauskienė, Saulius Užkuraitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį informuota viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai (el. b. l. 48–49, 80–81).

Trečiasis asmuo antstolis Saulius Užkuraitis prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (el. b. l. 66, 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4).

Šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2015 metų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukiamas į posėdžius neatvyko, toks atsakovo procesinis elgesys laikytinas sutikimu su ieškinio reikalavimais. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jis nuolatos vartodavo alkoholį, būdavo agresyvus, savo veiksmais žemindavo ieškovę. Atsakovas prisipažino, kad ieškovei buvo neištikimas. Atsakovas ne kartą prieš ieškovę buvo panaudojęs fizinę jėgą. Dėl tokio atsakovo elgesio šeimoje būdavo pastovi įtampa, ieškovė gyveno baimėje.

Liudytoja G. S. davė parodymus, kad šalis pažįsta. Ieškovė yra dukra, o atsakovas – buvęs žentas. Jie nuo 2015 metų negyvena kartu. 9 mėnesius gyveno kartu su šalimis Anglijoje. Su atsakovu neįmanoma gyventi, nes jis labai girtaudavo, pastoviai nedirbdavo, lošdavo, skolindavosi pinigus. Ieškovė dirbdavo ir atiduodavo atsakovo skolas. Atsakovas smurtaudavo, smaugdavo ieškovę, todėl, kad ji neduodavo pinigų alkoholiui. Atsakovas buvo neištikimas, išeidavo, sakydavo „tu man nereikalinga“, paskui po kiek laiko pareidavo. Jų gyvenimas buvo siaubingas. Atsakovas nepareidavo po savaitę, po mėnesį. Šalys vaikų neturėjo. Turto jie neturėjo, nuomojosi gyvenamąją vietą. Atsakovas sakydavo, kad susiras geresnę nei ieškovė. Niekas nežino, kur atsakovas yra.

Tokiais savo veiksmai pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima. Atsakovas buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, šeima visiškai ja nesirūpina. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, nėra pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei liudytojos parodymais. Ieškovės atlaidumas laikytinas kaip siekiu išsaugoti šeimą.

Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojos parodymus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys vienerius metus negyvena kartu, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti ikisantuokines pavardes – S. ir S. Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos ikisantuokinės pavardės – S. ir S.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (el. b. l. 5–9).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje išreikalauti duomenys dėl šalių kreditorių (el. b. l. 14, 16–20). Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Minibank“, nėra.

Ieškovė prašo kreditorinius įsipareigojimus bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliams Sonatai Vaicekauskienei, Sauliui Užkuraičiui, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėmis teisėmis ir pareigomis.

Atsakovas jokių prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo nepateikė. Kreditoriai prieštaravimų nepareiškė.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Minibank“ bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 11).

Ieškovė sumokėjo 700,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. b. l. 67–68) ir 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 69–70). Iš viso 1 000,00 Eur.

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovės pareikšti patikslinto ieškinio reikalavimai.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (75,00 Eur + 1 000,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 13,80 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovas informuotinas išsiunčiant jam sprendimo kopiją žinomu jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. S. palikti ikisantuokinę pavardę S., atsakovui A. S. – S.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomas skolos išieškojimas pagal 2015 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-276-825/2015, vykdomosios bylos Nr. 0034/15/00476) ir uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“ (antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomas skolos išieškojimas pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-11823-639/2013, vykdomosios bylos Nr.0114/13/01959), bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas pripažinti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 075,00 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,80 Eur (trylikos eurų 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Atsakovui A. S. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.