Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-276-825/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
A2.6.-276-825/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05694-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Andrius Kšanauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-276-825/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05694-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui padėjėjui Andriui Kšanauskui, išnagrinėjęs A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. liepos 24 d., apie 22.30 val., prie Senajiesio g. 28, Kaune, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinį tinklą, stulpą ir tris gyvatvorės medelius. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, tvora ir medeliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

A. S. nepripažino pažeidimo. Paaiškino, kad dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Su K. Š. kirpo gyvatvorę. Buvo apie 16 valanda. Jam atsilygino, pastatė išgerti, užkasti. Darbą baigė apie 18 valandą. Po darbo važiavo su K. Š., jo automobiliu VW Passat, iki Rokų parduotuvės. Apsipirko, grįžę pabaliavojo. Prisijungė keli sodininkai. Jis tiek prigėrė, kad žmona, G. S., atėjo jo. Gyvatvorę kirpo pas jį, bet žmona nesutiko, kad vaišintųsi pas juos ir vaišinosi pas K. Š.. Ji atėjo su drauge R. G.. Jis buvo tokiame stovyje, kad pats paeiti negalėjo. Jo telefonas liko Švelnio automobilyje. Telefono pasigedo tik žmona iš ryto. Ji skambino ieškoti telefono ir atsiliepė policija. Jį pažadino, važiavo atsiimti telefono ir tapo kaltinamuoju. P. R. pažįsta nuo mažų dienų.

G. S. paaiškino, kad liepos 24 dieną, apie 22 valandą, su drauge R. G., parsivedė A. S. iš žmogaus, kuris padėjo kirpti tujas. Tai buvo K. Š.. Jis buvo girtas ir nepaėjo. Dviese už parankių parsivedė. Jo neklausė kaip jis gėrė ir kiek gėrė. Ryte pradėjo skambinti, kur jo telefonas, nes nerado. Kai buvo darbe, jai paskambino policijos pareigūnas, paskambino iš vyro telefono. Paklausė, kas tokia. Pradžioje nenorėjo sakyti, paskui prisistatė. Paklausė kieno telefonas, pasakė, kad A. S. ir jis pasakė, kad vyrui reikia atvažiuoti. Kai parsivedė, vyras miegojo. Pabudo ryte, kai kėlėsi į darbą. Jis atsikėlęs neieškojo telefono. Kai nuėjo pas Švelnį, ten jie buvo tik dviese. Švelnys irgi buvo girtas. Švelnio mašina stovėjo kieme. Rusecką pažįsta, kiekvieną rytą sveikinasi.

Liudytojas E. I. paaiškino, kad neatsimena kaip rado telefono savininką. Atpažino pagal nuotrauką. Žmogus parašė, kad tai tas asmuo, su kuriuo bendravo įvykio dieną. Žmogus, su kuriuo bendravo įvykio vietoje, sako, kad vairavo, bendravo su juo, išlipo iš mašinos per keleivio pusę.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad buvo namuose. Išgirdo bumbtelėjimą. Nuėjo pasižiūrėti. Garsas buvo iš lauko, kai atsitrenkė į tvorą. Namas netoli tvoros. Išėjo ir pamatė degančias šviesas, mašina buvo įvažiavusi į teritoriją per tvorą. Tvora metalinio tinklo. Jis nupjovė stulpą. Mašina buvo pilkšva, markės nežino. Jis neužvedė mašinos. Įvažiavęs jis buvo per pusę mašinos. Tvora nuo kelio per metrą. Ant tujų buvo pasikabinęs. Jis sėdėjo automobilyje vienas, tai šis asmuo (rodo į Stonį). Matėsi, kad jis išgėręs, iš veido matėsi. Jis bandė užvesti mašiną. Neatsidarė ir vairuotojo pusės durys. Jis nėrė per duris, kurios atsidarė. Nubėgo į pakalnę. Pasakė jam, kad skambins policijai. Paskambino policijai, kuri atvažiavo po gero pusvalandžio. Kai priėjo prie automobilio, jis siūlė 25 litus už tvorą, paskui 50, 500 litų. Kai policija atvažiavo jo jau nebuvo. Tujas pirko turguje po 12 litų. Sugadintos trys tujos. Pirko tujas 1986 metais. Du agrastai sugadinti. Tvorą laikinai suremontavo. Žala 500 litų. Įvykis nuo to apšvietimo buvo 70 metrų atstumu. Jį atpažino policijos komisariate. Anksčiau jo nepažinojo.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad paskambino jo žmona, G. S., kad jos vyro telefonas policijoje, ar galėtų nuvežti Aurimą pasiimti telefoną. Jis atėjo, nuvažiavo į Kelių policiją. Aurimas paklausė ar gali atsiimti telefoną, policininkas pasakė tuoj, reikės 10 - 15 minučių palaukti. Davė rašyti jam kažkokį pasiaiškinimą. Laukė 2-3 valandas. Paskui išgirdo, kad turi atvežti nukentėjusį. Kaip telefonas atsidūrė policijoje jis nežino. Kai prašė nuvežti į policiją, klausė, sakė buvo kažkoks įvykis, mašinoje paliko telefoną. Sakė neatsimena kaip parėjo namo, užmigo ir nežino kaip telefonas ten atsidūrė. Klausė kas nukentėjęs, jis nenorėjo labai ką aiškinti. Policininkai atsivežė P. R., kuris yra kaimynas. Stonis neturėtų pažinti Rusecko. I. R. iš apklausos kabineto, pakvietė Stonį, atidavė telefoną. Stonis sakė kaltina jį, kad jis girtas vairavo. Paklausė ar tikrai jis vairavo, sakė ne.

Liudytoja R. G. paaiškino, kad atėjo pas draugę, G. S.. Atėjo vakare, viena. R. G. ir jos vyrą. Atsigėrė kavos. Aurimas paskui išėjo, kurią valandą nežino. Gal tarp 22 - 23 valandos ėjo jo pasiimti, sutiko pusiaukelėje. Jis girtas ėjo namo. Tikriausiai Gitana su kažkuo susiskambino ir ėjo jo pasiimti. Gitana paprašė eiti kartu. Sutiko vieną Aurimą, girtą, jis vos paėjo. Padėjo jį parvesti namo.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad schemą braižė kolega. Ieškojo pabėgusio asmens, tvoros savininkas nurodė į kurią pusę pasišalino, bet nieko nerado.

Liudytojas K. Š. paaiškino, kad sode buvo autoįvykis, galėjo būti liepos 24 dieną. Kas padarė autoįvykį nežino. Automobilis jo. Tą dieną atvažiavo į sodą tuo automobiliu, atvažiavo atsipalaiduoti. Buvo nevartojęs alkoholio pusę metų, buvo nervinė įtampa, važiavo pailsėti, pažvejoti ir išgerti. Nusivežė degtinės, gėrė vienas. Automobilis buvo prie namelio. Kai važiavo į sodą, labai buvo apaugusi tujomis gyvatvorė Stonio, nuėjo ir pasakė, kad tujos maišo pravažiuoti, gali apkarpyti, turi žirkles. Apkarpė tujas, jis sakė neliks skolingas. Grįžo, dar išgėrė vienas. Paskui atėjo kaimynas, atsinešė romo butelį. Paskui atėjo A. S., matomai ir jis irgi atsinešė, bet ką atsinešė nežino, dar gėrė. Pradėjo trūkinėti ,,plionkė“. Pamena, kad mašinoje muzika grojo, kada kaimynas išėjo, kaip išsiskirstė nepamena. Ryte pažadino kaimynas, su kuriuo gėrė romą, paklausė kur mašina. Jis pasakojo, kad mašina nuvežta, kad kažkas su ja įvažiavo į tvorą. Jis važiavo į miestą ir kalbėjo su tuo žmogumi, kuriam į tvorą įvažiavo. Buvo visai girtas, pagalvojo automobilis saugioje vietoje, policijoje, ir tegul stovi. Nežino, kas važiavo. Tą dieną nevažiavo alkoholio pirkti, užteko. Nežino iš kur automobilyje atsirado Stonio telefonas. Gal sode mašinoje klausėsi muzikos.

Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), P. R. paaiškinimu (b. l. 6), A. S. paaiškinimu (b. l. 7), pranešimu dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10), fotonuotraukomis (b. l. 11 - 13), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. neigė vairavęs transporto priemonę ir nurodė, kad jis negalėjo vairuoti dėl savo girtumo. Bet jo parodymus paneigia liudytojas P. R. nurodęs, kad iš karto po autoįvykio priėjęs prie automobilio jame pamatė A. S., kuris bandė išlipti per automobilio vairuotojo pusės dureles, bet, kadangi jos buvo užstrigusios, išlipo per automobilio keleivio pusės dureles, bendravo su juo siūlydamas pinigų dėl padarytos žalos, bet liudytojui pasakius, kad kvies policiją, pametęs įvykio vietoje mobilų telefoną, pabėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, jie nuo pat pradžių aiškūs ir nuoseklūs, jis atpažino A. S., kurio anksčiau nepažinojo, tai patvirtino ir liudytojas V. S., kaip įvykio vietoje už vairo buvusį asmenį ir policijoje, atpažino jį ir teismo posėdžio metu. Nenustatyta jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jis siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir A. S.. A. S. teiginį, kad mobilųjį telefoną jis galėjo pamesti kai važiavo su K. Š., jo automobiliu VW Passat, iki Rokų parduotuvės, paneigė liudytojas K. Š. nurodęs, kad su A. S. jis niekur nevažiavo ir negalėjo važiuoti, nes tik atvykęs į sodus girtavo, gėrimų buvo pakankamai ir jam nebuvo reikalo kur nors važiuoti. Nepatvirtina A. S. paaiškinimų ir liudytojos G. S. ir R. G., nes jos nurodė, kad A. S. ėjo pasiimti tarp 22.00 – 23.00 valandos, t. y. tuo metu kai A. S. jau galėjo eiti iš įvykio vietos. Pažeidimų faktas bei A. S. kaltė pilnai įrodyta rašytine bylos medžiaga bei apklaustų liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus bylos rašytinę medžiagą bei liudytojų parodymus, teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad tai A. S. 2014 m. liepos 24 d., apie 22.30 val., prie Senajiesio g. 28, Kaune, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinį tinklą, stulpą ir tris gyvatvorės medelius, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino, eismo įvykio metu sugadintas automobilis, tvora ir medeliai, t. y. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. padarė itin šiukštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalino, transporto priemonės savininkas K. Š. neužtikrino jos saugumo, sprendžia, kad įvertinus padarytų pažeidimų aplinkybes ir jų pavojingumo laipsnį, jam turi būti skirtina alternatyvi papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų, t. y. 347 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių) eurų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 4300 (keturių tūkstančių trijų šimtų) litų, t. y. 1245 (tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių) eurų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WVWZZZ3BZXE017021, konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 4300 (keturių tūkstančių trijų šimtų) litų, t. y. 1245 (tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių) eurų baudą su transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WVWZZZ3BZXE017021, konfiskavimu.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).