Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. (A. N.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

A. N. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei išėjimas yra susijęs su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų).

A. P. (A. P.) išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei išėjimas yra susijęs su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. ir A. P. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. neturėdami licencijos; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. liepos 8 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) ribose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo 8 dėžes su cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių – 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 11 862 Eur, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nešdami rankomis gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo pasienio juostos, nuo valstybės sienos ženklų Nr. 0479-0480, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kur nunešus jas apie 500 metrų (duomenys neskelbtini) ribose, buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.A. N. ir A. P. buvo kaltinti tuo, kad jie 2017 m. liepos 8 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) ribose, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0479-0480, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų permestas 8 dėžes cigarečių, t. y. 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, ir nešdami rankomis gabeno jas apie 500 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, viso 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 862 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nuosprendyje konstatavo, kad cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną, buvo permestos/pergabentos ne per muitinę. A. N. ir A. P. pripažino, jog jie paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestas 8 dėžes su cigaretėmis ir jas nešė į Lietuvos Respublikos gilumą, tačiau nebuvo kirtę valstybės sienos. Nėra duomenų, kad A. N. ir A. P. su kuo nors būtų taręsi dėl cigarečių gabenimo per valstybės sieną. Iš jų parodymų matyti, jog A. N. ir A. P. su Lietuvos teritorijoje buvusiu asmeniu (asmenimis) buvo susitarę/sutikę paimti per valstybės sieną permestas cigaretes ir atnešti iki sutartos vietos prie kelio. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų kontaktavę su kokiais nors asmenimis/asmeniu, esančiu už Lietuvos Respublikos ribų (Baltarusijos Respublikoje), t. y. būtų taręsi ir sutikę realizuoti visus ar bent dalį BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų. Be to, nešdami cigaretes A. N. ir A. P. tikėjosi uždirbti, t. y. tyčia apėmė tik cigarečių gabenimą nuo valstybės sienos iki sutartos vietos, todėl byloje nesurinkus jokių objektyvių įrodymų, kad jie būtų kirtę Lietuvos Respublikos sieną, kaip to reikalauja BK 199 straipsnio dispozicija, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį A. N. ir A. P. išteisintini (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. N. kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, pagal BK 199 straipsnio 1 dalimi skirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis) su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausme laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti BK 64 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, teismo nuosprendžiu paskirta bausme laikyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – jas panaikinti. Asmens tapatybės kortelę A. N. vardu, saugomą prie bylos – grąžinti A. N..

Pripažinti A. P. kaltų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, pagal BK 199 straipsnio 1 dalimi skirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis) su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausme laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti BK 64 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, teismo nuosprendžiu paskirta bausme laikyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme (prie šio nuosprendžio pridedant dalį nuosprendžio) ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – jas panaikinti. Asmens tapatybės kortelę A. P. vardu, saugomą prie bylos – grąžinti A. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais buvo išteisinti A. N. ir A. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti. Nuoseklūs, neprieštaringi A. N. ir A. P., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose esanti informacija pagrindžia aplinkybę, kad A. N. ir A. P. bendrininkavo tiek su jiems nepažįstamu asmeniu, pasiūliusiu užsidirbti, tiek su asmenimis, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai permetusiais dėžes su cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą.Iš A. N. ir A. P. parodymų matyti, kad jiems nepažįstamas vyras aiškiai įvardijo, jog reikės pernešti 8 dėžes kontrabandinių cigarečių, kurias per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permes asmenys, būsiantys Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Taigi A. N. ir A. P. suvokė, kad cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną bus gabenamos (permetamos) neteisėtai, su tokiu nusikalstamos veikos planu sutiko, todėl iš anksto susitarė realizuoti ne tik BK 199² straipsnio 1 dalį, bet ir BK 199 straipsnio 1 dalį įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Prokuroro nuomone faktas, kad tiesiogiai A. N. ir A. P. su šiais asmenimis nebendravo, reikšmės šiuo atveju neturi, nes nepažįstamas asmuo jiems nurodė, kokius veiksmus nusikalstamame sumanyme atliks Baltarusijos Respublikos teritorijoje būsiantys asmenys. Be to, A. N. ir A. P. veiksmai – laukimas, kol dėžės su cigaretėmis bus permestos per sieną, perėmimas, jų gabenimas į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą – vertinami kaip konkliudentiniai, t. y. jų ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančių asmenų susitarimas daryti kontrabandą bei neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis.Būdami pilnamečiai, nesergantys psichinėmis ligomis, o A. P. net ir teistas už analogiškų veikų padarymą, A. N. ir A. P. darydami nusikalstamą veiką, neabejotinai suvokė ne tik tai, kad neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis ir norėjo taip veikti, bet ir tai, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje būsiantys/esantys asmenys realizuos/realizuoja kontrabandos požymius, o pasiūlęs jiems užsidirbti vyras padeda jiems daryti nusikalstamas veikas ir su pastaraisiais asmenimis jie veikia bendrai bei norėjo taip veikti. Tai įrodo, kad A. N. ir A. P. turėjo tiesioginę tyčią, veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, realizuoti BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.Iš bylos duomenų matyti, kad kiekvienas iš aukščiau paminėtų asmenų realizavo dalį nusikalstamos veikos požymių, dėl kurios buvo susitarta ir kurias apėmė jų tyčia, arba pats nusikalstamos veikos požymių nerealizavo, tačiau padėjo tai padaryti kitiems bendrininkams (vykdytojams), todėl jų veiksmuose egzistuoja ir dar vienas bendrininkavimo požymis – veikos bendrumas. Nors A. N. ir A. P. bendrininkų tapatybės nenustatytos, tačiau byloje nėra duomenų keliančių abejonių dėl šių asmenų pakaltinamumo ir amžiaus, pakankamo baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Pagal suformuotą teismų praktiką esant kitiems bendrininkavimo požymiams, konstatuojamas kaltininko bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Taip pat konstatuotas ir bendrininkavimui būtinas aspektas – kiekvieno bendrininko veiksmų reikšmingumas bendrai nusikalstamai veikai, nusikalstamos veikos įvykdymo esminis pasunkėjimas, kuriam nors bendrininkui neatlikus savo veiksmų (Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-35-317/2018), t. y. A. N. ir A. P. šių dėžių su cigaretėmis nepaėmus ir negabenus į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, suplanuotos nusikalstamos veikos įgyvendinimas būtų buvęs neįmanomas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad BK 199 straipsnio dispozicija reikalauja, kad kaltininkas kirstų Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes tai numatyta BK 291 straipsnyje, ir valstybės sienos perėjimas nėra kontrabandos sudėties požymis ir neturi jokios reikšmės kaltininko veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį. Todėl A. N. ir A. P. veiksmų kvalifikavimas tik pagal BK 199² straipsnio 1 dalį prieštarauja teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-218-383/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-325-898/2016). Prokuroras konstatuoja, kad egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji A. N. ir A. P. bei nenustatytų asmenų kontrabandos bendrininkavimo požymiai, todėl jie turi būti nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.Prokuroras nesutinka ir su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, nes nepagrįstai A. N. ir A. P. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme įvertino kaip antraeilį, kadangi šie asmenys tarėsi dėl nusikalstamos veikos įgyvendinimo plano, vyko į pasienį, gabeno cigarečių dėžes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nuteistajam A. P. pritaikė BK 75 straipsnį, kuriuo bausmės vykdymą atidėjo. Prokuroras nurodo, kad A. P. baustas administracine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, skirtos bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams. Šio bausmės vykdymo atidėjimo metu A. P., veikdamas bendrininkų grupe, vėl padarė analogiškus nusikaltimus. Iš to aišku, kad A. P., toks bausmės atidėjimas, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir neatėmė galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to akivaizdu, kad be realaus bausmės atlikimo šiuo atveju bausmės tikslai dėl A. P. nebus pasiekti.Apelianto manymu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir į aplinkybę, kad A. N. ir A. P. pripažino savo kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tikslinga už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, skirti mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuris numatytas sankcijoje, t. y. 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų gynėjai – atmesti.Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, pilnai nustatė visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau neteisingai vertintino įrodymus ir todėl nepagrįstai A. N. ir A. P. išteisino pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nustatė, kad A. N. ir A. P. 2017 m. liepos 8 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) ribose, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0479-0480, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje paėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų permestas 8 dėžes cigarečių – 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, ir tokiu būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, viso 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 862 Eur. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu.BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, – kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Taigi, asmeniui, gabenančiam kontrabandos dalyką, nebūtina fiziškai būti kitos valstybės teritorijoje ir pačiam tiesiogiai per Lietuvos valstybės sieną pergabenti privalomus deklaruoti gabenamus daiktus. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Be to, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad cigaretės, kurių vertė nusikalstamos veikos padarymo metu viršijo 250 MGL dydžio sumą, per Lietuvos Respublikos sieną buvo pergabentos ne per muitinę, o permestos per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. apskritai išvengiant muitinės kontrolės. Nuteistieji A. N. ir A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 7 d., apie 22-23 val., jiems geriant alų turgavietėje (duomenys neskelbtini), priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris paklausė jų ar nenorėtų užsidirbti. Jiems sutikus, vyriškis paaiškino, kad reikės pernešti 8 dėžes kontrabandinių cigarečių nuo valstybės sienos, kurias per sieną perduos baltarusiai. A. N. ir A. P. norėjo užsidirbti, nors ir žinojo, kad cigarečių nešti negalima ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Jiems buvo pažadėta už kiekvieną dėžę po 20 Eur, t. y. kiekvienas turėjo gauti po 80 Eur. Šis vyriškis A. N. su A. P. nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur paleidęs netoli valstybės sienos davė diržus, kurių galuose buvo pritvirtinti geležiniai kabliai ir nurodė eiti tiesiai, kur paėjus maždaug apie 300-400 m pamatys valstybės sieną, kur Baltarusijos pusėje jų lauks asmenys, kurie pašvies, kur prieiti, ir kurie permes cigaretes per valstybės sieną. Dėžės su cigaretėmis turėjo nuo valstybės sienos atnešti į tą pačią vietą, kur nepažįstamasis juos paleido, atnešus dėžes, žadėjo sumokėti pinigus. Nepažįstamasis taip pat A. P. davė 2 mobilaus ryšio telefonus – baltos spalvos „Nokia“ ir juodos spalvos „BlackBerry“, kurių numerių nežino. 2017 m. liepos 8 d., 1 val., A. N. su A. P. atėjo prie valstybės sienos, perėjo griovį, kuriame buvo vandens ir pamatė Baltarusijos pusėje stovinčius 3 nepažįstamus asmenis. Jie jiems pašvietė žibintuvėliu. Abu priėję pamatė suartą žemės plotą, suprato, kad būtent čia yra Lietuvos-Baltarusijos valstybių siena. Juos pamatę baltarusiai permetė 8 dėžes cigarečių ir patys pasišalino į Baltarusijos gilumą. Su jais jie nieko nekalbėjo, tik tarpusavyje kažką rusiškai šnekėjo „Greičiau greičiau!“. Nei A. N., nei A. P. nebuvo nuėję į Baltarusiją. Kiekvienas jų nešė po keturias dėžes apjuostas diržais. Jiems panešus cigaretes apie 500 m į Lietuvos Respublikos gilumą, pamatė link jų atvažiuojantį visureigį. Abu suprato, kad tai pasienio pareigūnai. Išsigando, todėl numetę dėžes su cigaretėmis pradėjo bėgti. Nubėgus apie 100 m, abu atsigulė rugių lauke, kur maždaug po 3 min., taip pasislėpusius juos rado pasienio pareigūnai. Besislepiant rugių lauke A. P. pametė nepažįstamojo duotus mobilaus ryšio telefonus (baltos spalvos „Nokia“ ir juodos spalvos „BlacBerry“), į kuriuos taip niekas ir nepaskambino. A. N. ir A. P. juos suradusiems pareigūnams prisipažino, kad nešė cigaretes nuo valstybės sienos ir taip pat parodė vietą, kur jas bėgdami paliko. Pareigūnai aplinkybių išaiškinimui juos pristatė į Purvėnų užkardą. Tokiu būdu, tiek iš A. N., tiek iš A. P. parodymų seka, jog jie sutiko nenustatyto asmens prašymu perimti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Baltarusijos teritorijoje, cigaretes su Baltarusijos banderolėmis ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, o Lietuvos valstybės sienos ruože permestas iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją, jas nunešti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą bei perduoti tyrimo nenustatytam asmeniui. Jie abu suvokė, kad cigaretės bus atgabentos į Lietuvos teritoriją neteisėtai, to siekė, netgi laukė Baltarusijos pusėje esančių asmenų signalo – pašvietimo žibintuvėliu, kad galėtų perimti permetamas per sieną cigaretes.Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojai M. D., A. R., S. S.. Iš šių liudytojų parodymų seka, jog tarnybos metu 2017 m. liepos 8 d., apie 1 val., iš pareigūno, kuris vykdė vaizdo stebėjimo sistemos operatoriaus (toliau – VSSO) funkcijas, gavo pranešimą, kad dažnai pradėjo suveikinėti judesio kabelis tarp valstybės sieną žyminčių ženklų (toliau – VSŽ) Nr. 0479-0480. Stebint nurodytą vietą vaizdo stebėjimo sistemos pagalba, t. y. (duomenys neskelbtini) ribose, tarp VSŽ Nr. 0479-0480, pamatė nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą judančius 2 asmenis su nešuliais. Blokuojant rajoną, apie 600 m atstumu nuo valstybes sienos, kviečių lauke buvo aptikti ir sulaikyti 2 gulintys asmenys – A. N. ir A. P.. Jie prisipažino, kad nešė per valstybės sieną baltarusių permestas cigaretes bei parodė vietą kur įvykdė šį nusikaltimą – (duomenys neskelbtini) ribose, tarp VSŽ Nr. 0479-0480. Tai pat parodė vietą, kur paliko cigarečių ryšulius, kai bėgo slėptis nuo pareigūnų. Apžiūrėjus nurodytą vietovę buvo rastos 8 stačiakampio formos dėžės, suvyniotos į juodos spalvos polietileno plėvelę, o kviečių lauke buvo aptikti du išardytus mobilaus ryšio telefonus: „Nokia“ ir „Blackbery“. Sulaikyti asmenys ir aptiktos dėžės su cigaretėmis buvo pristatyti į Purvėnų užkardą. Liudytojų parodymus patvirtina ir duomenys užfiksuoti 2017 m. liepos 8 d. apžiūros protokole. Iš jo matyti cigarečių, telefonų aparatų radimo vietos, cigarečių pakuočių pobūdis, o taip pat prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0479 einant apie 250 m link VSŽ Nr. 0480 esančioje žolėje neaiškios kilmės brydė, vedanti nuo valstybes sienos link (duomenys neskelbtini)kryptimi (t. 1, b. l. 7-14). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota (01:53 min.) prie valstybės sienos linijos, Lietuvos Respublikos pusėje einantys 2 asmenys, o 02:11 min. stebėjimo kamerai priartinus vaizdą, matyti, kad nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą einantys du asmenys neša nešulius. Netrukus jie dingsta iš stebimo vaizdo, kadangi su nešuliais pasislepia miško tankmėje (t. 1, b. l. 36-39).Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. N. ir A. P. akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o vėliau šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtai disponavo Lietuvos teritorijoje, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatyta, kad kontrabandą bendrininkaudami padarė asmenys, kurių kiekvienas atliko jam skirtą užduotį, kurią įgyvendino konkrečiais veiksmais. Tyrimo metu nenustatytas asmuo, priėjęs prie nuteistųjų Eišiškių turgavietėje, nuvežęs juos automobiliu „Audi A6“ iki (duomenys neskelbtini) netoli Lietuvos valstybės sienos, organizavo kontrabandos gabenimą, sutelkė šiai nusikalstamai veikai padaryti reikalingus asmenis – A. N. ir A. P., vienam iš jų perdavė ryšio priemonę – du telefono aparatus. Baltarusijos Respublikoje buvusiems nenustatytiems asmenims per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0479-0480 permetus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją 8 dėžes su cigaretėmis – 2 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 862 Eur, A. N. ir A. P. cigarečių dėžes perėmė ir nešė toliau į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmiau aptarti įrodymai atskleidžia nuteistųjų tyčią dalyvauti darant kontrabandą, t. y. tai, kad kaltininkai žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – neteisėtai gabenti privalomas pateikti muitinės patikrinimui cigaretes, kartu veikdami su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių bent jau keli buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Taigi, prokuroras yra teisus, teigdamas apeliaciniame skunde, kad kiekvieno bendrininko, iš jų – ir A. N. bei A. P. veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo (kontrabandos) sudėtis. Visi atlikdami skirtingas užduotis veikė jungtinėmis pastangomis, suderintai, iš anksto pasiruošę. Tokiu būdu, nors iš tiesų byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. ir A. P. būtų kontaktavę su kokiais nors asmenimis/asmeniu, esančiu už Lietuvos Respublikos ribų (Baltarusijos Respublikoje), tačiau jų atlikti veiksmai rodo, kad jie ir sutiko realizuoti dalį BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. N. ir A. P. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo išteisinti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl nuteistiesiems skiriamų bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016,Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.Apeliantas neginčija bausmių paskirtų nuteistiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir prašo paskirti jiems bausmes pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, jas subendrinti, taikyti BK 64¹ straipsnį, subendrintas galutines bausmes sumažinti 1/3, o nuteistajam A. P. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų.Nuteistiesiems A. N. ir A. P., pripažinus juos kaltais pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, skirtinos bausmės, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į nuosprendyje nurodomas aplinkybes, įvertinus apeliacinio skundo argumentus.Nuosprendyje nurodyta, kad A. N. ir A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės nustatytos ir pripažįstant A. N. ir A. P. kaltais pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad įvertinus nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei nuosprendyje nurodytas kitus nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, jiems pagal BK 199 straipsnio 1 dalį skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatoma mažesnė už vidurkį, t. y. kaip ir prašoma apeliaciniame skunde – 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Prokuroras taip pat prašo nuteistajam A. P. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes apelianto manymu A. P. naujas analogiškas nusikalstamas veikas padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, veikdamas bendrininkų grupe. Iš to aišku, kad jo bausmės atidėjimas neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo bei neatėmė galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir todėl be realaus bausmės atlikimo šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti. Šie apeliacinio skundo argumentai yra svarbūs, tačiau teisėjų kolegijos nuomone sutiktina su apygardos teismo išvada, jog įvertinus visas aplinkybes jo atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog A. P. jau yra kartą teistas už analogišką nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo laiką nustatė artimą maksimaliam bei nustatė įpareigojimus, galinčius turėti įtakos teigiamai jo elgesio korekcijai. Įvertintina ir dar viena aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatomas 50 Eur. Tai neturi reikšmės abiejų nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nes imamas MGL dydis galiojęs nusikaltimų padarymo metu, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laike netaikomos. A. N. ir A. P. nusikalstamų veikų padarymo metu 2017 m. liepos 8 d. 1 MGL dydis buvo 36,77 Eur. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį atsiranda tuomet, kai šių nusikaltimų dalyko vertė viršija 250 MGL sumą. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9 192,50 Eur, o nuteistųjų neteisėtai gabentų cigarečių vertė 11 862 Eur, t. y. viršijo 250 MGL. Galiojant nuo 2018 m. sausio 1 d. naujam MGL dydžiui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį atsirastų tik viršijus 12 500 Eur sumą. Teisėjų kolegijos nuomone į šią aplinkybę būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo A. P.. Tačiau jam, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatomas maksimalus 3 (trejų) metų atidėjimo terminas.Nuteistiesiems už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes jos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, abiems nuteistiesiems galutinės subendrintos bausmės bendrinamos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. A. P. skirtina griežtesnė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežtesnė už šiuo nuosprendžiu skiriamą galutinę subendrintą bausmę. BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Ši pridedamos bausmės dalis teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus analogiškų nusikalstamų veikų pobūdį, turi būti didesnė nė trys mėnesiai, todėl skirtina prokuroro apeliaciniame skunde siūloma galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai ir 9 (devyni) mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. N. (A. N.) ir A. P. (A. P.) išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, panaikinti.

A. N. (A. N.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 4 (keturių) MGL (150,64 Eur) dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams ir 4 (keturių) MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

- per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

- nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei išėjimas yra susijęs su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

- per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

- nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei išėjimas yra susijęs su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.