Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą ir pareiškėjos J. K. priešinį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Ž. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad žmonos laidotuvėmis rūpinosi pareiškėja, kapavietę taip pat tvarkė pareiškėja. Paminklu rūpinosi pareiškėja. Nežino, kiek kainavo remontas ir kapavietės sutvarkymas. Po laidotuvių butą sutvarkė dukra. Pareiškėjas nežiūrėjo, kokius daktus dukra po žmonos mirties pasiėmė, neprieštaravo daiktų paėmimui. Komunalinius mokesčius jis mokėjo parduotuvėje ir pašte. Televiziją įrengė dukros vyras. Buitinės technikos remontą iškvietė ir sutvarkė dukros vyras.

5. Teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo poziciją, nes jis savarankiškas žmogus, pats tvarko butą, moka mokesčius. Dėl J. K. pareiškimo nesutinka, nesupranta, kokiu būdu ji paveldėjo, nes ji teikė tik elementarią pagalbą tėvui.

7. 2023 m. birželio 12 d. gautas pareiškėjos J. K. priešinis pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė savo motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad ji faktiškai priėmė ir motinai priklausančią buto dalį. Pažymėjo, kad pareiškėja J. K. ne tik faktiškai kaip palikimą priėmė dalį motinai priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bet jį valdė bei rūpinuosi juo kaip savu. Faktiškai priėmusi palikimą po savo motinos mirties, J. K. tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą motinai priklausantį nekilnojamojo turto dalį – kartu su savo vyru darė buto smulkus remonto darbus, išvalė visus buto langus, pakeitė buto užuolaidas. Užsakė ir apmokėjo už bute įrengta palydovinę televiziją, iki šiol moka už šios televizijos abonentinį mokestį. Pareiškėjos vyras sutvarkė šaldytuvą, gartraukį, dujinę viryklę. Pareiškėja surinko visus reikalingus dokumentus ir jos pateikė atsakingai institucijai, tam, kad būtų skaičiuojama kompensacija butui. Pasirinko, pateikė prašymą ir sudarė sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad mamą laidojo viena. Mamos santaupos, pašalpos buvo naudojamos laidotuvėms. Kapaviete ji su vyru rūpinosi savo lėšomis. Nurodė, kad iš buto paėmė servizą, mamos rankinę, kelis rūbus, nuotraukas, papuošalus. Daiktus ėmėk kartu su tėvu, tėvas matė, kad ji ima daiktus. Lanko tėvą, už paslaugas nemoka, sutvarkė visas lengvatas už tėvą. Vyras sutaiso, jei kažkas sulūžta. Fizinia jėga prisideda prie buto išlaikymo.

11. Liudytoju apklaustas pareiškėjos sutuoktinis G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su žmona rūpinosi laidotuvėmis, išmokomis, kompensacija, paminklu. Padėjo uošviui, vežė į tyrimus. Demontavo gartraukį, viryklę, televiziją užsakė savo vardu, lovas tvarkė, išvežė senas. Šiukšles išnešdavo, sudarydavo sutartis su elektros tiekėju pareiškėjo vardu. Sprendė problemas dėl elektros. Sutuoktinė tvarkė butą, plovė užuolaidas, pirko maistą. Palydovinę televiziją apmokėjo liudytojas. Už kapavietės sutvarkymą apmokėjo liudytojas su žmona, už laidotuves – maždaug per pusę su pareiškėju. Sutuoktinė paėmė nuotraukas, servizą, rūbų, juvelyrinių dirbinių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. B. pareiškimas tenkinamas, pareiškėjos J. K. priešinis pareiškimas atmetamas.

12. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

13. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

16. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

17. Pareiškėjas B. B. nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad po savo sutuoktinės V. B., mirties, (duomenys neskelbtini), jis vienas priėmė ir valdo palikimą.

18. Tuo tarpu pareiškėja J. K. byloje įrodinėjo, kad ir ji po savo motinos ir pareiškėjo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. B. ir pareiškėja J. K. yra tėvas ir dukra. B. B. buvo sudaręs santuoką su V. B., santuoka įregistruota – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui ir V. B. gimė du vaikai: J. K. ir Ž. B.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 13 d. išrašo matyti, kad B. B. nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Ž. B. šioje byloje reikalavimų nėra pareiškęs. Po V. B. mirties, (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjas, nei jų vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir teisiškai palikimo priėmimo neįformino. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi bute.

20. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute, ten faktiškai gyvena. Pareiškėjas pateikė apmokėjimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kvitus 2022 m. gruodžio 15 d., 2022 m. gruodžio 20 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. birželio 16 d., kuriais apmokėtos sąskaitos už šaltą, karštą vandenį, šildymą ir kt. Taip pat į bylą pareiškėjas pateikė apmokėjimo UAB „Ignitis“ čekius 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. balandžio 20 d., kuriais apmokėta už elektrą ir dujas. Pažymėtina, kad šiame sprendimo punkte aptarti duomenys, patvirtina B. B. aktyvius veiksmus, susijusius su V. B. palikimo priėmimu faktiniu valdymu, pareiškėja byloje jų neginčijo. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad butas registruotas jo vardu, todėl jis buvo įsitikinęs, jog jam sutuoktinės palikimas atiteko tokiu būdu ir į notarą kreiptis nereikia. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas B. B. po sutuoktinės mirties, likęs gyventi bute, mokėjo mokesčius, susijusius su butui teiktomis paslaugomis, rūpinosi butu kaip savo. Ginčo byloje dėlto, kad pareiškėjas priėmė ir valdo velionės palikimą, nekilo. Mirusiosios V. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais B. B. išreiškė valią įgyti teisę į palikimą.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. B. po savo sutuoktinės mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

22. Pareiškėja į bylą pateikė 2022 m. balandžio 25 d. sąskaitą faktūrą dėl paminklo ir granito gaminių ir 2022 m. sausio 29 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, kad pareiškėja apmokėjo kapavietės sutvarkymo išlaidas. Pareiškėja pateikė ir 2021 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo kopiją, 2022 m. balandžio 12 d. prašymo dėl leidimo vykdyti kapavietės įrengimo, pertvarkymo, remonto darbus kopiją. Taip pat pareiškėja pateikė jos vyro vardu 2022 m. gegužės 13 d. sudarytą televizijos paslaugų sutartį bei atliktus mokėjimus pagal minėtą sutartį. Be to, pareiškėja nurodė, kad kartu su savo vyru darė buto smulkus remonto darbus, išvalė visus buto langus, pakeitė buto užuolaidas. Pareiškėjos vyras sutvarkė šaldytuvą, gartraukį, dujinę viryklę. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas pareiškėjos sutuoktinis G. K.. Nors pareiškėjo atstovė minėto liudytojo parodymus prašė vertinti kritiškai, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad laidotuvėmis ir kapavietės tvarkymo rūpinosi dukra, televiziją įrengė dukros vyras, buitinės technikos remontą iškvietė dukros vyras. Liudytojas taip pat nurodė, kad padėjo uošviui kaip galėjo, uošvis už liudytojo apmokėtas televizijos paslaugas atsilygindavo simboliškai. Liudytojas nurodė, kad sudarė sutartis su elektros tiekėjais pareiškėjo vardu. Pareiškėja nurodė, kad mokesčių už butą nemokėjo, kas sumokėjo už buitinės technikos remonto paslaugas, nežino. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad sesuo elementariai padėjo tėvui, jam grįžus butas nebuvo sutvarkytas, televizija nebėra naudojamasi. Pareiškėjos atstovas prašė suinteresuoto asmens parodymus vertinti kritiškai, nes šio asmens naudai yra sudarytas testamentas. Tačiau byloje jokių įrodymų apie pareiškėjo sudarytą testamentą, kuriuo pareiškėjas jam priklausantį turtą paliktų sūnui Ž. B., nėra. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad suinteresuotas asmuo, mamai mirus buvo užsienyje, jo teigimu, į Lietuvą grįžo tik 2022 m. pavasarį, todėl visų reikšmingų bylai aplinkybių gali nežinoti.

23. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja su sutuoktiniu darė smulkius remonto darbus (įrodymai dėl atliktų buto pagerinimo darbų nepateikti CPK 178 straipsnis), užsakė pareiškėjui palydovinės televizijos paslaugas ir jas apmokėjo, išnešė senus daiktus, užsakė buitinės technikos remonto paslaugas, sutvarkė butą rodo, kad jie padėjo pareiškėjui, tačiau nereiškia, kad tokiais veiksmais pareiškėja siekė priimti palikimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad pareiškėjas už įvestą palydovinę televiziją, nors ir simboliškai, bet atsidėkodavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo paaiškinimas nustatyta, jog sutartys su elektros tiekėjais buvo sudaromos pareiškėjo vardu, o ne pačios pareiškėjos, kuri taip pat save laikė turto paveldėtoja. Pareiškėjos akcentuoja aplinkybė dėl kapavietės įrengimo šiuo atveju esminės reikšmės bylai neturi, nes nėra susijusi su konkretaus ginčo turto – buto – priėmimu faktiniu valdymu. Pažymėtina, kad velionės ir pareiškėjo santaupos buvo panaudotos būtent velionės laidotuvėms ir kapavietei, o ne priimtos pareiškėjos kaip dalis palikimo.

24. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji paėmė kelis asmeninius mamos daiktus, taip pat neįrodo palikimo priėmimo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, ji paėmė servizą, mamos rankinę, kelis rūbus, nuotraukas, papuošalus. Iš jos paaiškinimų matyti, kad šiuos asmeninius mamos daiktus po mamos mirties ji paėmė pareiškėjui sutikus. Remiantis CK 5.14 straipsniu, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Darytina išvada, kad V. B. asmeninius daiktus, apyvokos reikmenis, tarp jų ir pareiškėjos nurodomus daiktus, po mamos mirties priėmė kartu gyvenęs sutuoktinis, kuris vėliau sutiko, kad dukra juos pasiimtų. Teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir kitų relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių ar šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-247/2006; 3K-3-547/2008). Taigi pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji paėmė kelis kilnojamuosius daiktus, neįrodo jos aktyvių veiksmų priimti palikimo. Kelių smulkių daiktų valdymas negali reikšti palikimo, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, priėmimo, kai pats nekilnojamasis daiktas visą laiką buvo faktiškai valdomas ir prižiūrimas kito įpėdinio.

25. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu po mamos mirties, netenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

27. Pareiškėjas B. B. byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Pareiškėjos J. K. priešinį pareiškimą atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Kadangi teismo sprendimas priimamas iš esmės pareiškėjo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), valstybės patirtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Šioje byloje buvo patirtos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Pareiškėjos J. K. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.