Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo atstovui I. V., atsakovo atstovui advokatui Mantui Armaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui RUAB „Vėtrūna“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kurioje trečiasis asmuo – UAB „Klaipėdos monolitas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2016-11-10 padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ 10 801,86 Eur be pagrindo įgytų lėšų, gautų iš ieškovo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013-08-09 mokėjimo pavedimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą sumą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 priėmimo dienos, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir RUAB „Vėtrūna“, veikianti su jungtinės veiklos partneriu SIA „BGS“, 2012-08-21 sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis) dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 90-96 statybos. Šios Sutarties vykdymo metu atsakovas susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais, dėl to kilo reali grėsmė, kad gali būti laiku neužbaigtas nacionaliniam saugumui reikšmingas objektas. Klaipėdos uosto krantinių Nr. 90-96 statybos darbams vykdyti RUAB „Vėtrūna“ pasitelkė subrangovą UAB „Klaipėdos monolitas“. Atsakovas ir trečiasis asmuo, be Subrangos sutarties, papildomai sudarė Būsimo reikalavimo perleidimo sutartis, kuriose aptarė atsiskaitymo sąlygas, t. y. kokioms sąlygoms esant ir pagal kokius dokumentus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atsiras prievolė už rangos darbus atsiskaityti tiesiogiai su UAB „Klaipėdos monolitas“. Ieškovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas 2013-05-09 vienašališkai nutraukė Sutartį dėl rangovo kaltės. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad tarp RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ kilo ginčas dėl to, kam turėtų būti pervesti pinigai už 2013 m. sausio mėn. (civilinė byla Nr. 2-1391-112/2013), ieškovas pinigų sumą (95 proc. visų atliktų darbų vertės) pervedė į banko depozitinę sąskaitą. Pasak ieškovo, tuo metu ginčo dėl sulaikytų 5 proc. nebuvo, o UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavo sumokėti už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus 205 235,35 Eur (708 636,61 Lt), t. y. be 5 proc. sulaikytos sumos, todėl Uosto direkcija ir pervedė į banko depozitinę sąskaitą nurodytą sumą be 5 proc. sulaikytos dalies, t. y. be 10 801,86 Eur. Ieškovas, dar iki teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 pradžios, vertindamas galiojančių sutarčių (rangos, subrangos bei reikalavimo teisės perleidimo sutarčių) nuostatas, laikė, kad elgiasi teisėtai ir sąžiningai, į banko depozitinę sąskaitą už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus pervedęs 205 235,35 Eur sumą, be 5 proc. sulaikytos sumos (10 801,86 Eur). Ieškovo teigimu, vadovaudamasis pirmiau nurodytų sutarčių nuostatomis, CK 6.221 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.671 straipsniu, 2012-­08-21 Statybos rangos sutarties Nr. 34-2012-310 3.14 punktu, jis dar iki dalinio Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-08 sprendimo priėmimo sudarė Statybos darbų kokybės vertinimo aktą Nr. V12-155, kurio pagrindu visas pagal Statybos rangos sutarties Nr. 34-2012-310 nuostatas sulaikytas sumas, kurios nebuvo deponuotos, 2013-08-09 pervedė RUAB „Vėtrūna“, nes Subrangos sutarties Nr. 913-3 ir 2012-10-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygos dėl sulaikytų sumų nebuvo įvykdytos. Dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, o UAB „Klaipėdos monolitas“ toje pačioje byloje pateikė savarankišką reikalavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl 216 037,21 Eur (745 933,27 Lt) sumos už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-09 daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, RUAB „Vėtrūna“ reikalavimą dėl vienašalio Statybos rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė, tačiau tenkino UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimą ir iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos UAB „Klaipėdos monolitas“ naudai priteisė 216 037,21 Eur (745 933,27 Lt) už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, išieškant iš 2013-04-29 ir 2013-07-08 mokėjimo nurodymais Danske Bank deponuotų lėšų. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-04 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1065/2014) Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-08 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-261-421/2015) Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nutarčiai, iš depozitinės banko sąskaitos sumokėjo UAB „Klaipėdos monolitas“. UAB „Klaipėdos monolitas“ 2015-11-26 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 13 568,33 Eur, tarp jų - 10 801,86 Eur sumą, t. y. 5 proc. atliktų darbų vertės su PVM už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, laikydamasi pozicijos, kad prievolę atsiskaityti su rangovu įvykdė tinkamai ir sąžiningai, savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškiniu ir prašė jį atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sustabdė civilinės bylos Nr. e2-17873-991/2015 nagrinėjimą, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą dėl 2013-12­09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 (naujas Nr. 2-645-112/2014) vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. nustatant prievolę priteistą sumą (10 801,86 Eur) išieškoti tiesiogiai iš RUAB „Vėtrūna“. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-08 nutartimi Uosto direkcijos prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-08 nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į nurodytas teismų nutartis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016-10-17 kreipėsi į RUAB „Vėtrūna“, prašydama geranoriškai grąžinti 10 801,86 Eur sumą, tačiau RUAB „Vėtrūna“ atstovas advokatas M. Armalis 2016-10-21 el. paštu informavo, kad „(...) šiuo atveju nėra jokio nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo gauto turto“, taip patvirtindamas, kad RUAB „Vėtrūna“ atsisako grąžinti nurodytą sumą. Ieškinyje pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-08 nutartyje (3 psl.) nurodė, jog „jeigu atsakovas sumokėjo kitas pinigų sumas trečiajam asmeniui ir koks yra šių mokėjimų traktavimas, t. y. už ką mokama, ir ar pakankamai sumokėta, nėra susiję su sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo pagrindais ir nėra pagrindas ją keisti, o gali būti kito teisinio ginčo priežastimi.“ Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas teigia, kad jis elgėsi pagrįstai ir sąžiningai, tuo tarpu atsakovas negali nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita (CK 6.237-6.242 straipsniai), todėl privalo grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą – 10 801,86 Eur, be to, sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis) už be pagrindo įgytą sumą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 priėmimo dienos, be to, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas RUAB „Vėtrūna“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos 2012-08-21 Statybos rangos darbų sutarties 3.14 punkte numatyta atsiskaitymo tvarka: pagal atliktų darbų aktus sumokama 95 proc. darbų kainos dalis, o likusi 5 proc. mokėtina suma sumokama pašalinus visus defektus ir pasirašius statybos objekto užbaigimo aktą. Sutartyje numatytų darbų daliai atlikti atsakovas pasitelkė UAB „Klaipėdos monolitas“, sudarydamas 2012-10-23 Subrangos sutartį, taip pat 2012-10-24 Būsimo reikalavimo perleidimo sutartis. Už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, pagal ieškovo ir atsakovo pasirašytą atliktų darbų aktą, atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą RUN 6981. Ieškovas 2013-04-24 pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsakovo teigimu, po vienašališko Sutarties nutraukimo jis pareikalavo, kad ieškovas atsiskaitytų už visus faktiškai atliktus darbus, t. y. už darbus, atliktus 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėn. 2013-07-22 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos su ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašydamas iš ieškovo priteisti skolą už pagal Sutartį atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn., taip pat pagal PVM sąskaitą-faktūrą RUN 6981 už 2013 m. sausio mėn. bei 2013 m. vasario mėn. atliktus darbus teismą (civilinė byla Nr. 2-1391-112/2013). Toje byloje trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškovo atžvilgiu pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas iš ieškovo priteisti 745 933,27 Lt skolą už pagal Subrangos sutartį 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus. Atsakovo teigimu, jo ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ieškovas iš dalies pripažino, 2013-08-09 sumokėdamas atsakovui 4406,49 Lt už 2012 m. lapkritį atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą RUN 6897; už 2012 m. gruodį atliktus darbus – 10 900,62 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą VET 7567; už 2013 m. vasario mėn. – 40 472,40 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą VET 7713; taip pat 42 669,09 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą RUN 6981 už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus. Pasak atsakovo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš dalies ieškinį pripažino ir patenkino dalį pareikštų reikalavimų, atsakovas patenkintų ieškinio reikalavimų dalies atsisakė ir 2013-10-04 patikslino ieškinio dalyką, sumažindamas reikalaujamą priteisti pinigų sumą už pagal Sutartį atliktus darbus. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ pareikšto savarankiško reikalavimo sumos dydžio neginčijo, o atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas patenkino dalį jo pareikšto ieškinio, ginčijosi tik dėl likusios sumokėti pinigų sumos, t. y. dėl 95 proc. sumos už 2013 m. sausio ir vasario mėn. atliktus darbus (atitinkamai 708 636,61 Lt ir 695 001,41 Lt) bei dėl 100 proc. sumos už 2013 m. kovo mėn. atliktus darbus (79 282,85 Lt). Dėl atsiskaitymo už 2013 m. kovo mėn. atliktus darbus šalys sudarė taikos sutartį, o reikalavimas priteisti skolą už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktus darbus ieškovo pripažintas ir patenkintas visiškai. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas praturtėjimas atsirado iš UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalaujamos sumokėti 10 801,86 Eur sumos už 2013 m. sausio mėn. pagal 2013-01-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Dėl šios sumos UAB „Klaipėdos monolitas“ 2015-11-26 pareiškė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-1488-991/2016). Tačiau, atsakovo teigimu, patikslintu ieškiniu UAB „Klaipėdos monolitas“ atsisakė šio reikalavimo ir nebereikalauja 10 801,86 Eur iš ieškovo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakymą priėmė ir šioje dalyje 2016-11-30 sprendimu byla nutraukta. Pasak atsakovo, tai reiškia, kad ieškovas nepraranda jokio turto dėl UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimo sumokėti 10 801,86 Eur už 2013 m. sausio mėn. Atsiliepime teigiama, kad nėra faktinių ir teisinių pagrindų tam, jog būtų galima konstatuoti nepagrįstą atsakovo praturtėjimą 10 801,86 Eur suma, nes ieškovas atsakovui sumokėjo už darbus, atliktus pagal Sutartį; ieškovas pripažino ir patenkino atsakovo ieškinio reikalavimą priteisti skolos dalį už pagal Sutartį atliktus darbus. Atsakovo teigimu, ieškovas, nieko neklaidinamas, pats priėmė sprendimą ir riziką, susijusią su atsakovo ieškinio pripažinimu. Atsiliepime pabrėžta, kad ieškovas pinigus sumokėjo, civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 pripažinęs atsakovo pareikšto ieškinio dalį dėl skolos už 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio bei vasario mėn. atliktus darbus, todėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje atsakovas ginčo atsisakė, atitinkamai visiškai atsisakydamas reikalavimų priteisti skolą už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktus darbus bei 5 proc. sumažindamas ieškininio reikalavimą priteisti skolą už 2013 m. sausio mėn. (sumažinta iki 708 636,61 Lt) ir vasario mėnesiais atliktus darbus (sumažinta iki 695 001,41 Lt). Atsakovo nuomone tai reiškia, kad ginčas šiuo aspektu tarp ieškovo ir atsakovo jau yra teisiškai išspręstas, ir negali būti sprendžiamas dar kartą. Be to, ieškovas kitoje civilinėje byloje, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1488-991/2016 pagal ieškovo UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškinį dėl skolos už atliktus darbus, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2016-11-10 teismo posėdyje, tvirtino, kad 5 proc. atsakovui buvo sumokėti pagrįstai, ir pats pripažino, jog sumų dydžio klausimą ar CK 6.45 straipsnio normos taikymo klausimą reikėjo (galėjo) kelti jau išspręstoje byloje Nr. 2-1391-112/2013. Taip pat nurodytoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje UAB „Klaipėdos monolitas“ atsisakė reikalavimo priteisti 10 801,86 Eur už 2013 m. sausio mėn. ir ta bylos dalis nutraukta, todėl nėra jokio nepagrįsto praturtėjimo dėl 2013 m. sausio mėn. Ieškovas už 2013 m. sausio mėnesį sumokėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ 708 636,61 Lt sumą, dėl kurios Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 ginčijosi atsakovas ir ieškovas, byloje nėra įrodymų, kad už 2013 m. sausio mėn. ieškovas būtų nepagrįstai patyręs 10 801,86 Eur nuostolių, leidusių nepagrįstai praturtėti atsakovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1323-516/2016, aiškiai pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog UAB „Klaipėdos monolitas“ nepagrįstai reikalavo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti visą 745 933,27 Lt sumą, savo argumentus (atsikirtimus) dėl 5 proc. pervedimo UAB „Vėtrūna“ ir CK 6.45 straipsnio taikymo galimybės, turėjo reikšti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui, tačiau to nedarė (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, 19 punktą). Atsiliepime teigiama, kad ieškovo veiksmų, sumokant 5 proc. atsakovui, nenulėmė atsakovo (ar UAB „Klaipėdos monolitas“) neteisėti arba nesąžiningi veiksmai, pats ieškovas priėmė sprendimą (neginčydamas UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimo dydžio pagrįstumo) atlikti mokėjimą atsakovui, prisiėmė su tuo susijusią riziką dėl galimų nuostolių. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais apie neva tai kreditoriaus kaltę ar nepagrįstą praturtėjimą. Dėl ieškinio reikalavimo CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už 10 801,86 Eur sumą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo priėmimo, atsiliepime nurodyta, kad šis reikalavimas atmestinas visų pirma dėl to, jog atsakovas iš ieškovo nėra įgijęs jokio turto be pagrindo, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 sprendime nėra konstatuota jokių aplinkybių dėl nepagrįsto turto ar pinigų gavimo. Antra, CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacinės, o ne mokėjimo palūkanos, todėl reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas turi būti įvertintas konkrečia pinigų suma, kurią ieškovas galėjo maksimaliai apskaičiuoti iki ieškinio teismui pateikimo dienos, nes joms nėra taikomos procesinių palūkanų nustatymo taisyklės. Trečia, CK 6.37 straipsnio 4 dalis draudžia skaičiuoti palūkanas už priskaičiuotas palūkanas, todėl šiuo atveju ieškovas galėtų reikalauti tiek vienų iš palūkanų.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas, remdamasis ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė patenkinti ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dėl atsiliepime į ieškinį, taip pat 2017-05-02 rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir atsakovas UAB „Vėtrūna“, veikianti su jungtinės veiklos partneriu SIA „BGS“, 2012-08-21 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2012-310 (toliau – Sutartis) dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 90-96 statybos. Pagal Sutarties 3.9 punktą atsiskaitymai su rangovu už faktiškai atliktus ir užsakovo priimtus darbus bus atliekami po atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų tarp rangovo ir užsakovo pasirašymo. Sutarties 3.10 punkte nustatyta, kad už faktiškai atliktus darbus atsiskaitoma pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pervedant pinigus rangovui per 90 kalendorinių dienų po darbų priėmimo aktų pasirašymo ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Pinigai už tinkamai atliktus darbus pagal šią Sutartį bus pervedami į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą (Sutarties 3.11 punktas). Pagal atliktų darbų aktą rangovui sumokama 95 proc. atliktų darbų vertės; likusi nesumokėta dalis (5 proc.) sumokama per 3 mėnesius, pašalinus visus defektus ir pasirašius objekto statybos užbaigimo aktą (Sutarties 3.14 punktas).

Šiai Sutarčiai vykdyti atsakovas UAB „Vėtrūna“ pasitelkė subrangovą – trečiąjį asmenį UAB „Klaipėdos monolitas“, su kuriuo 2012-10-23 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 913-3 (toliau – Subrangos sutartis). Subrangos sutarties 11.1.4 punkte nustatyta, kad mokėjimus pagal šią sutartį subrangovui tiesiogiai atlieka užsakovas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija); Genrangovas pasirašytą subrangovo PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje turi būti nurodyta 5 proc. sulaikoma suma, per 3 dienas po jos pasirašymo perduoda užsakovui; sulaikytą sumą užsakovas sumoka subrangovui po to, kai iš genrangovo gauna patvirtinimą ar prašymą sumokėti sulaikytą sumą; genrangovas užsakovui patvirtinimą ar prašymą sumokėti sulaikytą sumą subrangovui pateikia tik tada, kai tarp subrangovo ir genrangovo pasirašomas galutinis perdavimo-priėmimo aktas, ir subrangovas yra pateikęs garantinio laikotarpio laidavimą arba garantinį raštą.

Atsakovas UAB „Vėtrūna“ ir trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ 2012-10-24 sudarė Būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido trečiajam asmeniui (naujajam kreditoriui) būsimo reikalavimo į skolininką (ieškovą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją) dalį – 2 365 586 Lt, susitariant, kad šis reikalavimas galės būti realizuojamas tik dalimis, šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Atsakovas UAB „Vėtrūna“ pateikė ieškovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą RUN6981 už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, kurių kaina – 853 381,70 Lt (247 156,42 Eur) (su PVM), kartu nurodant, jog mokėtina suma – 810 712,61 Lt (234 798,60 Eur), sulaikomas 5 proc. suma – 42 669,09 Lt (12 357,82 Eur).

Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ atsakovui UAB „Vėtrūna“ 2013-02-18 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, kurių kaina – 745 933,27 Lt (216 037,21 Eur) (su PVM), kartu nurodant, jog mokėtina suma – 708 636,61 Lt (205 235,35 Eur), sulaikomas 5 proc. suma – 37 296,66 Lt (10 801,86 Eur).

Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi UAB „Vėtrūna“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2013-04-25 sudarė su Danske Bank Sąlyginio deponavimo sutartį ir 2013-04-29 pervedė į depozitinę sąskaitą už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus mokėtiną sumą – 708 636,61 Eur (205 235,35 Eur) iki įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus nurodyta, kuriam asmeniui – UAB „Vėtrūna“ ar UAB „Klaipėdos monolitas“ – turi būti vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto piniginė prievolė dėl pinigų mokėjimo pagal 2013-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 3 už sausio mėn. ir 2013-01-31 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3.

Atsakovui UAB „Vėtrūna“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2013-04-24 pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį dėl rangovo kaltės nuo 2013-05-09.

UAB „Vėtrūna“ 2013-07-22 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama pripažinti vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolą už atliktus statybos darbus (t. y. likusius 5 proc. už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bei 100 proc. už 2013 m. sausio, vasario kovo mėn. (atsakovo RUAB „Vėtrūna“ atsiliepimo į ieškinį priedas).

Šioje byloje trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas iš atsakovo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 745 933,27 Lt už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, remdamasis tuo, kad pagal 2012-10-24 su UAB „Vėtrūna“ sudarytą Būsimo reikalavimo perleidimo sutartį užsakovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliktų bei priimtų darbų pagrindu atsiskaitys su UAB „Klaipėdos monolitas“; iškėlus UAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo bylą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesumoka trečiajam asmeniui už darbus, nes su tokiu atsiskaitymu nesutinka UAB „Vėtrūna“, pasak kurios, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atsiskaičiusi tiesiogiai su UAB „Klaipėdos monolitas“, būtų pažeistos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos (Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, aprašomoji dalis).

2013-08-08 Statybos darbų kokybės vertinimo aktu Nr. V12-155 komisija nustatė, kad krantinių Nr. 90-96 statybos darbai pagal 2012-08-21 Statybos rangos sutartį Nr. 34-2012-310, priimti pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

2013-08-09 mokėjimo nurodymu ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pervedė atsakovui UAB „Vėtrūna“ 98 448,60 Lt (28 512,69 Eur) sumą, nurodydama, kad, vadovaudamasi 2013-08-08 atliktų darbų dalies kokybės įvertinimo aktu, perveda pagal Sutartį Nr. 34-2012-310 sulaikytas sumas.

2013-10-04 UAB „Vėtrūna“ patikslino ieškinio reikalavimą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, nurodydama, kad 2013-08-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sumokėjo 98 448,60 Lt, tarp jų ir 42 669,09 Lt sulaikytą pinigų sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą RUN6981 (už 2013 m. sausio mėn.). UAB „Vėtrūna“ nurodė teismui, kad, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 1 482 920,87 Lt už atliktus darbus.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-09 daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės dėl ieškovo RUAB „Vėtrūna“ ieškinio reikalavimo atsiskaityti už 2013 m. kovo mėn. atliktus darbus; kitą ieškinio dalį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimą teismas patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 745 933,27 Lt už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, išieškant iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013-04-29 ir 2013-07-08 mokėjimo nurodymais Danske Bank deponuotų lėšų; kitą trečiojo asmens reikalavimų dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-07-04 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-09 dalinį sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-05-08 nutartimi atmetė RUAB „Vėtrūna“ kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-04 nutartį paliko nepakeistą.

Ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016-11-10 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ priteisti 10 801,86 Eur be pagrindo įgytą sumą, gautą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1984, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą sumą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 priėmimo dienos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Dėl reikalavimo priteisti 10 801,86 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą

Atsakovas RUAB „Vėtrūna“ nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigdamas, kad ginčo sumą jis gavo pagrįstai, už pagal Sutartį atliktus darbus.

Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal byloje esančius įrodymus už 2013 m. sausio mėn. atliktus pagal Sutartį darbus atsakovas ieškovui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą RUN6981 dėl 853 381,70 Lt (247 156,42 Eur) (su PVM) sumos, ir šioje sąskaitoje nurodyta, kad mokėtina suma – 810 712,61 Lt (234 798,60 Eur), sulaikoma 5 proc. suma – 42 669,09 Lt (12 357,82 Eur). Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio mėn. subrangovas trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškovo užsakytame objekte atliko darbų už 745 933,27 Lt (216 037,21 Eur) (su PVM) sumą. Trečiojo asmens genrangovui UAB „Vėtrūna“ 2013-02-18 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, be kita ko, nurodyta, kad mokėtina suma – 708 636,61 Lt (205 235,35 Eur), sulaikomas 5 proc. suma – 37 296,66 Lt (10 801,86 Eur). Pažymėtina, kad genrangovas RUAB „Vėtrūna“, manydamas, jog užsakovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus privalo atsiskaityti su juo, bet ne su subrangovu UAB „Klaipėdos monolitas“, 2013-07-22 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudamas priteisti iš užsakovo visą sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą RUN6981. Užsakovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, gavęs 2013-08-08 Statybos darbų kokybės vertinimo aktą Nr. V12-155, kuriuo nustatyta, kad krantinių Nr. 90-96 statybos darbai pagal 2012-08-21 Statybos rangos sutartį Nr. 34-2012-310, priimti pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, manydamas, jog pagal Sutarties nuostatas neliko pagrindo nemokėti rangovui sulaikytų sumų, 2013-08-09 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui UAB „Vėtrūna“ 98 448,60 Lt (28 512,69 Eur) sumą, tarp jų – 42 669,09 Lt (12 357,82 Eur), t. y. 5 proc. sulaikytą sumą už 2013 m. sausio mėn. objekte atliktus darbus, dėl kurių buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra RUN6981 dėl bendros 853 381,70 Lt (247 156,42 Eur) (su PVM) sumos. Jau minėta, kad byloje nustatyta, jog iš 2013 m. sausio mėn. užsakovo objekte atliktų darbų trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ atliko darbų už 745 933,27 Lt (216 037,21 Eur) (su PVM), ir trečiojo asmens 2013-02-18 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, be kita ko, nurodyta, kad mokėtina suma – 708 636,61 Lt (205 235,35 Eur), sulaikomas 5 proc. suma – 37 296,66 Lt (10 801,86 Eur).

Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui 2013-08-09 pervedus atsakovui 42 669,09 Lt (12 357,82 Eur) sulaikytą 5 proc. sumą už 2013 m. sausio mėn. objekte atliktus darbus, iš šios sumos 37 296,66 Lt (10 801,86 Eur) buvo už trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškovo objekte atliktus darbus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų analizė patvirtina, nurodytą pinigų sumą ieškovas pervedė atsakovui (genrangovui), o ne trečiajam asmeniui (subrangovui), manydamas, kad pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas nebuvo pagrindo sumokėti tiesiogiai subrangovui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ginčo pinigų sumą ieškovas atsakovui pervedė nesąžiningai, siekdamas išvengti piniginės prievolės trečiajam asmeniui vykdymo. Priešingai bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad ieškovas sąžiningai siekė atsiskaityti už atliktus darbus, kurių kokybė buvo patvirtinta 2013-08-08 Statybos darbų kokybės vertinimo aktu Nr. V12-155, taip vengdamas neigiamų turtinių padarinių už pavėluotą atsiskaitymą.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB „Vėtrūna“ dar iki 2013-07-22 inicijuoto teisminio ginčo, laikėsi kategoriškos pozicijos, jog, iškėlus jam restruktūrizavimo bylą, ieškovas atsiskaitymus turi vykdyti būtent jam, o ne subrangovui tiesiogiai (žr. UAB „Vėtrūna“ 2013-04-19 raštą ieškovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl 2012-10-24 Būsimo reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo).

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, konstatuota, jog nuo 2012-10-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo UAB „Vėtrūna“ neteko reikalavimo teisės į atsiskaitymą už subrangovo UAB „Klaipėdos monolitas“ pagal Subrangos sutartį atliktus ir tinkamai priimtus darbus, todėl, 2013-02-15 iškėlus UAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo bylą, Bendrovė jau nebeturėjo reikalavimo teisės į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją už UAB „Klaipėdos monolitas“ statybos objekte atliktų darbų dalį.

Ši teismo išvada, patvirtinta apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo, neabejotinai reiškia, kad atsakovas RUAB „Vėtrūna“ neturėjo teisinio pagrindo 2013-08-09 gauti iš ieškovo 37 296,66 Lt (10 801,86 Eur) sumą už trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškovo objekte 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo RUAB „Vėtrūna“ argumentai, kad jis turėjo teisinį pagrindą gauti ginčo sumą, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas taip pat nurodo, kad šalių ginčas dėl 10 801,86 Eur sumos jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013, todėl iš naujo negali būti keliamas ir sprendžiamas šioje byloje.

Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija.

Atsakovas teisingai nurodo, kad RUAB „Vėtrūna“ 2013-07-22 pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 100 proc. atsiskaitymą už objekte 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, dėl kurių buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra RUN6981. Teisingai nurodyta ir tai, kad, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2013-08-09 pervedus RUAB „Vėtrūna“ 5 proc. sulaikytą sumą už 2013 m. sausio mėn. (42 669,09 Lt), RUAB „Vėtrūna“ patikslino ieškinį, sumažindama reikalaujamą priteisti už pagal Sutartį atliktus darbus sumą. Tačiau kartu nurodytina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 nespręstas ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo klausimas, teismas nepriėmė ieškinio dalies atsisakymo ir bylos dalies nenutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ginčo sumos klausimas yra teisiškai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013.

Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje ieškovo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl atsakovo be teisinio pagrindo įgytos 10 801,86 Eur sumos priteisimo nelaikytinas tapačiu, todėl nėra CPK 296 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pagrindo bylai nutraukti. Priešingas nagrinėjamos teisinės situacijos vertinimas, teismo nuomone, be kita ko, neatitiktų ir CPK 3 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos nagrinėti bylas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Atsakovas taip pat remiasi tuo, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ 2015-11-26 ieškiniu, pareikštu Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1488-991/2016, be kita ko, prašė priteisti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir ginčo sumą – 10 801,86 Eur, tačiau patikslintu ieškiniu šio reikalavimo atsisakė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimu ši bylos dalis nutraukta, ir tai reiškia, kad ieškovas nepraranda jokio turto dėl UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimo sumokėti 10 801,86 Eur už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus.

Tokie atsakovo argumentai yra aiškiai nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1488-991/2016 UAB „Klaipėdos monolitas“ ieškinio reikalavimo dėl 10 801,86 Eur sumos priteisimo atsisakė ne dėl to, jog nusprendė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nereikalauti šios sumos, bet dėl to, kad nurodyta suma jau yra priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013. Ieškinio dalies atsisakymo motyvai aiškiai nurodyti 2016-11-10 UAB „Klaipėdos monolitas“ pareiškime teismui (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1488-991/2016). Kita vertus, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje yra konstatuota, kad nuo 2012-10-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo RUAB „Vėtrūna“ neteko reikalavimo teisės į atsiskaitymą už subrangovo UAB „Klaipėdos monolitas“ pagal Subrangos sutartį atliktus ir tinkamai priimtus darbus, tai ta aplinkybė, UAB „Klaipėdos monolitas“ faktiškai reikalauja iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šios sumos ar ne, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsakovo be teisinio pagrindo gautos sumos grąžinimo ieškovui – atsakovas privalo grąžinti ieškovui turtą, kurį jis gavo nesant tam teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog ginčo sumą – 10 801,86 Eur – už trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ 2013 m. sausio mėn. objekte atliktus darbus atsakovas iš ieškovo 2013-08-09 pavedimu gavo be teisinio pagrindo, nes nuo 2012-10-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo RUAB „Vėtrūna“ neturėjo reikalavimo teisės į atsiskaitymą už subrangovo UAB „Klaipėdos monolitas“ pagal Subrangos sutartį atliktus ir tinkamai priimtus darbus.

Įstatymo nustatyta, kad asmuo be teisinio pagrindo įgytą turtą privalo grąžinti asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pareiga grąžinti įgytą turtą atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo teisingai pažymėta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 308/2010; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ginti pažeistas ieškovo teises, naudojantis be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutu: pirma, atsakovas ginčo sumą – 10 801,86 Eur – gavo 2013-08-09 neturėdamas tam teisinio pagrindo – įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nuo 2012-10-24 Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo RUAB „Vėtrūna“ neturėjo reikalavimo teisės į atsiskaitymą už subrangovo UAB „Klaipėdos monolitas“ pagal Subrangos sutartį atliktus ir tinkamai priimtus darbus; antra, atsakovas realiai gavo ginčo pinigų sumą; trečia, ieškovas neturi galimybių apginti savo pažeistos teisės kitais civilinių teisių gynybos būdais (CK 6.237 straipsnis).

Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo remtis nurodytoje teisės normoje įtvirtinta išimtimi, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas iš jį įgijusio asmens.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas ginčo sumą atsakovui pervedė suvokdamas, jog neturi pareigos tai daryti. Ieškovas, siekdamas išvengti neigiamų turtinių padarinių, sąžiningai siekė atsiskaityti už 2013 m. sausio mėn. objekte atliktus darbus, tik suklydo aiškindamasis jo, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių nuostatas dėl asmens, kuriam turi būti sumokėta sulaikyta 5 proc. dydžio sulaikyta suma. Tai, kad ieškovas, pervesdamas ginčo sumą, suklydo, subjektyviai aiškindamas sutarčių nuostatas, šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindas paneigti jo teisę susigrąžinti iš atsakovo 10 801,86 Eur sumą, kurios gauti atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, juolab kad ne atsakovas, o trečiasis asmuo atliko statybos darbus, už kuriuos pervesta ši suma. Teismo vertinimu, neišreikalavimas iš atsakovo be teisinio pagrindo gautos ginčo sumos, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 neginčijo trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ pareikšto reikalavimo dydžio dėl 5 proc. sumos už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, kurie jau buvo pervesti atsakovui, šiuo atveju nėra teisinė kliūtis nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalauti iš atsakovo nurodytos 5 proc. sumos, kurią, akivaizdu, šis gavo be teisinio pagrindo, už darbus, kurių neatliko.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo sumos priteisimo atmestinas ir dėl to, jog ieškovas, sumokėdamas ginčo sumą vykstant teisminiam ginčui, kas turi reikalavimo teisę dėl 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų, taip prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių.

CK 6.106 straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi atsakovas, įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie kilusį ginčą, kam priklauso reikalavimas, tą jis daro savo rizika. Ši įstatymo nuostata reiškia tai, jog paaiškėjus, kad prievolė įvykdyta asmeniui, kuris neturėjo reikalavimo teisės, tikrasis kreditorius turi teisę reikalauti, jog skolininkas jam įvykdytų prievolę. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko: įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus ieškovas, kaip užsakovas, turi sumokėti tiesiogiai subrangovui – trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos monolitas“, šis trečiasis asmuo pareikalavo ieškovo atsiskaitymo, nepaisant to, jog šis gynėsi, kad 5 proc. dydžio suma jau yra sumokėta genrangovui, t. y. atsakovui RUAB „Vėtrūna“. Ieškovas trečiajam asmeniui 2017-02-13 faktiškai sumokėjo 5 proc. dydžio sumą už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, t. y. prisiėmė rizikos, sumokant nurodytą sumą atsakovui, kol neišspręstas, kas yra tikrasis kreditorius, padarinius. Tačiau CK 6.106 straipsnio 3 dalyje aptartos rizikos prisiėmimas savaime nėra teisinė kliūtis ieškovui išsireikalauti sumokėtą ginčo sumą iš asmens, neturėjusio reikalavimo teisės ją gauti, t. y. atsakovo. Ieškovo rizika lėmė tai, kad jis turi imtis papildomų teisinių priemonių, kad susigrąžintų sumą, sumokėtą reikalavimo teisės ją gauti neturėjusiam atsakovui.

Atsakovo argumentai, kad jis neprivalo grąžinti ieškovui ginčo sumos dėl to, jog ieškovas, sumokėdamas ją, kol neišspręstas teisinis ginčas, kam – rangovui ar subrangovui – reikia mokėti, taip prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, atmestini kaip nepagrįsti dėl netinkamo CK 6.106 straipsnio 3 dalies aiškinimo ginčo atvejui, be to, neatitinkantys CK 6.106 teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pagal kuriuos privalo veikti civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Kitus atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentus teismas laiko teisiškai nereikšmingais kilusiam ginčui dėl be teisinio pagrindo gautos sumos priteisimo išspręsti, todėl dėl jų nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu pareikštas ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina be teisinio pagrindo įgyta 10 801,86 Eur suma (CK 6.237, 6.241 straipsniai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą turtą

Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostatas už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos; šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovo reikalavimas priteisti šias palūkanas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 priėmimo negali būti tenkinamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, 2013-08-09 pervedęs atsakovui ginčo sumą, ilgą laiką laikėsi pozicijos, jog šią sumą pervedė atsakovui pagrįstai, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, ir šią poziciją įrodinėjo teismo tvarka. Tik 2016-10-17 el. laiške atsakovo atstovui ieškovas aiškiai pareiškė, kad ginčo sumą atsakovas gavo be teisinio pagrindo, ir pareikalavo ją grąžinti, vadovaudamasis CK 6.237 straipsniu. Darytina išvada, kad būtent nuo šio pareikalavimo atsakovas turėjo sužinoti, jog ieškovas ginčo sumą laiko sumokėta atsakovui be teisinio pagrindo ir reikalauja ją grąžinti.

Aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už be pagrindo įgytą 10 801,86 Eur sumą nuo 2016-10-18, t. y. kitos dienos, po tos, kurią atsakovas turėjo sužinoti apie ieškovo reikalaujamą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2016-11-09 imtinai.

Atsakovo argumentai, kad nurodytų palūkanų ieškovas turi teisę reikalauti tik nuo 2017-02-13, kai faktiškai pervedė trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos monolitas“ 10 801,86 Eur sumą, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas iš atsakovo reikalauja ne nuostolių regreso tvarka atlyginimo, tačiau be teisinio pagrindo įgytos pinigų sumos grąžinimo, todėl ta aplinkybė, kada ieškovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu nėra teisiškai reikšminga nustatant pareigos mokėti palūkanas už be pagrindo įgytą turtą atsiradimo momentą. Šios pareigos atsiradimo momentas nustatytas CK 6.240 straipsnio 1 dalyje – palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie be pagrindo įgytą pinigų sumą turėjo sužinoti iš ieškovo 2016-10-17 el. laiške padaryto pareiškimo.

Kita vertus, nuo atsakovo nurodyto momento CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. metinės palūkanos negali būti skaičiuojamos, nes šių palūkanų ieškovas turi teisę reikalauti iki ieškinio padavimo (šiuo atveju – iki 2016-11-09), o nuo bylos iškėlimo ieškovo prašymu priteisiamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimas nereiškia dvigubų palūkanų, kurios draudžiamos pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą palūkanų pagal prievoles skaičiavimas sustabdomas tik laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už be pagrindo įgytą 10 801,86 Eur sumą nuo 2016-10-18 iki 2016-11-09 imtinai, iš viso už 23 dienas – 34,04 Eur palūkanų (1,48 Eur (už 1 kalendorinę dieną) x 23 dienos).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovo prašymu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 10 835,90 Eur sumą (10 801,86 Eur be pagrindo įgytų lėšų + 34,04 Eur palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui iš atsakovo priteistina 243 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (juridinio asmens kodas 240329870) iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ (juridinio asmens kodas 180315137) 10 835,90 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 10 835,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 243 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.