- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1323-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00456-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkinti prašymai dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-645-112/2014 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrūna“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos monolitas“; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – SIA „BGS“) dėl statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, statybos rangos sutarties pripažinimo pasibaigusia dėl atsakovės kaltės, skolos ir netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos monolitas“ kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 vykdymo tvarkos pakeitimo, prašydama leisti likusią neišieškotą 10 801,86 Eur piniginę sumą išieškoti iš atsakovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai priklausančių piniginių lėšų. UAB „Klaipėdos monolitas“ nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinį ginčą dėl to, kam atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcija privalo išmokėti lėšas už subrangovės UAB „Klaipėdos monolitas“ 2013 m. sausio mėnesį atliktus darbus: pačiai subrangovei ar genrangovei RUAB „Vėtrūna“ ir 2013 m. gruodžio 9 d. daliniu sprendimu iš atsakovės priteisė UAB „Klaipėdos monolitas“ 745 933,27 Lt sumą, išieškant iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymais Danske Bank deponuotų lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo dalinis sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis taip pat palikta nepakeista.Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė Danske Banke buvo deponavusi 708 636,61 Lt už UAB „Klaipėdos monolitas“ 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus. Ši suma sudarė 95 proc. atliktų darbų vertės, nes 5 proc. buvo sulaikyti iki visų sutartinių darbų pabaigos. Taip pat atsakovė deponavo 695 001,41 Lt už 2013 m. vasario mėn. atliktus darbus. Ši suma sudarė 100 proc. atliktų darbų vertės. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, jog ginčo sumą už 2013 m. sausio mėn. priklauso išmokėti tiesiogiai UAB „Klaipėdos monolitas“, nusprendė, kad analogiškais pagrindais UAB „Klaipėdos monolitas“ priklauso išmokėti ir deponuota piniginė suma už 2013 m. vasario mėnesį atliktus darbus, todėl 2014 m. liepos 21 d. pavedimu Nr. 915344 iš deponuotų lėšų pervedė trečiajam asmeniui 695 001,41 Lt už vasario mėn. atliktus darbus ir 2014 m. liepos 21 d. pavedimu Nr. 915375 pervedė 708 636,61 Lt už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus (95 proc. atliktų darbų vertės su PVM). Likusios 37 296,66 Lt (745 933,27 – 708 636,61) piniginės sumos už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus atsakovė nėra išmokėjusi iki šiol ir atsisako tai padaryti. Išieškojimas priteistos piniginės sumos iš Danske banke deponuotų lėšų yra nebegalimas, nes banke deponuotų lėšų nebėra.Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nesutikdama su trečiojo asmens prašymu, pateikė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir nurodė, kad 2012 m. spalio 24 d. būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties 3.1.1 punktu UAB „Klaipėdos monolitas“ su RUAB „Vėtrūna“ sutarė, jog naujasis kreditorius realizuos būsimą reikalavimo teisę į skolininką dalimis, lygiomis naujojo kreditoriaus pagal subrangos sutartį atliktų ir joje nustatyta tvarka ir terminais kreditoriaus priimtų darbų kainai. Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2012 m. spalio 23 d. statybos subrangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Klaipėdos monolitas“ ir RUAB „Vėtrūna“, 11.1.2 punktą šalys susitarė, jog Genrangovas iš kiekvienos subrangovui mokamos sumos sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka per 30 dienų po šalių subrangovo atliktų darbo galutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir subrangovo garantinio arba laidavimo rašto, nurodyto šios sutarties 4.2.25. punkte, pateikimo dienos. Jeigu subrangovas pateikia genrangovui garantinių įsipareigojimų laidavimo arba garantinį raštą trumpesniam nei 2 (dvejų) metu galiojimo laikotarpiui, tai genrangovas sumoka subrangovui ne visą, o tik dalį sulaikytos neišmokėtos sumos, kuri yra apskaičiuojama tokia proporcija, kaip išduotame garantiniame arba laidavimo rašte nurodyto galiojimo laikotarpio ir šios sutarties 4.2.28. punkte numato 2 (dvejų) metų galiojimo laikotarpio santykiu. Jeigu toks garantinis arba laidavimo raštas nėra pateikiamas, sulaikytas sumas genrangovas sumoka subrangovui pasibaigus 2 metų terminui po objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Be to, subrangos sutarties 11.1.4 punkte nustatyta, kad sulaikytą sumą užsakovas (atsakovė) sumoka subrangovui po to, kai iš genrangovo gauna patvirtinimą ar prašymą sumokėti sulaikytą sumą.Atsakovė paaiškino, kad ji sulaikytas 5 proc. sumas pervedė RUAB „Vėtrūna“, atsižvelgdama ir į tai, jog dėl 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų sulaikytų 5 proc. sumų atsakovei buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtino aplinkybę, kad nebuvo pagrindo sulaikytas sumas sumokėti tiesiogiai UAB „Klaipėdos monolitas“. Atsakovė pažymėjo, kad 2012 m. sausio–balandžio mėn. tarp rangovo ir UAB „Klaipėdos monolitas“ nebuvo ginčo dėl 5 proc. sulaikytų sumų, ir tai be kita ko patvirtina UAB „Klaipėdos monolitas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros rangovui, pagal kurias galima suprasti, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ pripažįsta, jog jam turi būti sumokėta už darbus be 5 proc. sulaikytų sumų. Atsakovė akcentavo, kad ji pagal sulaikytų sumų sumokėjimo momentu susiklosčiusius teisinius santykius pagrįstai ir sąžiningai įvykdė prievolę, sumokėdama sulaikytas 5 proc. sumas tiesiogiai RUAB „Vėtrūna“.Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, atsakovė prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 vykdymo tvarką, nustatant: „Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos monolitas“ 216037,21 Eur (745933,27 Lt) už 2013 m. sausio mėnesį atliktus darbus, išieškant iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu Danske Bank deponuotų lėšų 205235,35 Eur (708636,61 Lt) ir išieškant iš RUAB „Vėtrūna“ priklausančių piniginių lėšų 10 801,86 Eur (37296,66 Lt)“RUAB „Vėtrūna“, atsiliepdama į pateiktus prašymus, nurodė, kad prašymus pateikę asmenys nenurodo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje, todėl prašymai atmestini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymų netenkino.Teismas nurodė, kad teismai bylą sprendė būtent pareikštų reikalavimų ribose ir nustatė, jog pinigus už sausio mėnesio darbus turi gauti UAB „Klaipėdos monolitas“. Pagal sprendimą priteista pinigų suma yra kur kas mažesnė nei banko sąskaitose deponuota pinigų suma, todėl deponuotos pinigų sumos turėjo ir akivaizdu, kad pakako sprendimui įvykdyti. Todėl, teismo vertinimu, jeigu atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 745 933,27 Lt, sprendimas yra įvykdytas ir nėra jokio pagrindo keisti jo vykdymo tvarkos. Sprendžiant dėl vykdymo tvarkos, teisiškai neturi jokios reikšmės atsakovės deklaruojama 745 933,27 Lt mokėjimo paskirtis ar lėšų paskirstymas. Teismas pastebėjo, kad jeigu atsakovė sumokėjo kitas pinigų sumas trečiajam asmeniui, koks yra šių mokėjimų traktavimas, t. y. už ką mokama, ir ar pakankamai sumokėta, nėra susiję su sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo pagrindais ir nėra pagrindas ją keisti, o gali būti kito teisinio ginčo priežastimi. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog pinigai buvo deponuoti, nereiškia, kad tik iš deponuotų lėšų gali būti vykdomi atsiskaitymai, šalys turi teisę kreiptis į antstolį dėl neišieškotų sumų priteisimo.Teismas taip pat konstatavo, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymas, kad būtų iš RUAB „Vėtrūna“ lėšų išieškota 10 801,86 Eur suma, yra nepagrįstas, nes byloje savarankiški reikalavimai buvo pareikšti būtent atsakovei ir priteistos pinigų sumos gali būti išieškotos tik iš jos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atsakovė sulaikytas 5 proc. sumas pervedė RUAB „Vėtrūna“, atsižvelgdama į tai, kad dėl 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų sulaikytų 5 proc. sumų atsakovei buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtino, jog nei tuo laikotarpiu, nei 2013 m. rugpjūčio mėn. nebuvo pagrindo sulaikytas sumas sumokėti tiesiogiai UAB „Klaipėdos monolitas“. Antai tarp UAB „Klaipėdos monolitas“ ir RUAB „Vėtrūna“ buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 12 d. reikalavimo teisės (dalies) perleidimo sutartis dėl sumos be 5 proc. sulaikytos sumos, taip pat be 5 proc. sulaikytos sumos buvo sutarta ir 2013 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės (dalies) perleidimo sutartyje. Galiausiai, UAB „Klaipėdos monolitas“ 2013 m. kovo 29 d. raštu atsakovei pateikė 2012 m. spalio 24 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, pažymą apie 2013 m. sausio mėn. atliktus statybos darbus bei sąskaitą faktūrą, kurią UAB „Klaipėdos monolitas" pateikė RUAB „Vėtrūna“ ir kurioje buvo labai aiškiai nurodyta, kad „sulaikoma 5 proc. 37296,66 Lt“ ir „Suma apmokėjimui 708636,61 Lt“. Būtent dėl šių faktinių aplinkybių, t. y. ginčo dėl sulaikytų 5 proc. sumų nebuvimo ir UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimo sumokėti už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus 708636,61 Lt sumą be 5 proc. sulaikytos sumos, atsakovė pervedė į banko depozitinę sąskaitą minėtą sumą be 5 proc. sulaikytos dalies.Statybos rangos sutartį atsakovė 2012 m. balandžio 24 d. pranešimu nutraukė dėl rangovo kaltės. Vadovaudamasi CK 6.221 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.671 straipsniu ir statybos rangos sutarties 3.14 punktu, atsakovė dar iki dalinio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo priėmimo sudarė statybos darbų kokybės vertinimo aktą, kurio pagrindu visas sulaikytas sumas, kurios nebuvo deponuotos, 2013 m. rugpjūčio 9 d. pervedė RUAB „Vėtrūna“, nes subrangos sutarties Nr. 913-3 ir 2012 m. spalio 24 d. būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygos dėl sulaikytų sumų nebuvo įvykdytos. Taigi atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir CK reikalavimus, nes pagal sulaikytų sumų sumokėjimo momentu susiklosčiusius teisinius santykius pagrįstai ir sąžiningai įvykdė prievolę, sumokėdama sulaikytas 5 proc. sumas tiesiogiai RUAB „Vėtrūna“.Jeigu teismas laikytųsi nuomonės, kad vis dėlto atsakovė sulaikytas 5 proc. sumas turėjo sumokėti tiesiogiai UAB „Klaipėdos monolitas“, tai teismas, priimdamas sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, turėtų vadovautis CK 6.45 straipsniu, numatančiu, jog kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jei įrodo, kad suklydo sąžiningai. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl šių atsakovės argumentų. Be to, teismas visiškai neargumentavo savo motyvų nurodydamas, kad „be to, tai kad pinigai buvo deponuoti, nereiškia, jog tik iš deponuotų lėšų gali būti vykdomi atsiskaitymai, ir šalys turi teisę kreiptis į antstolį dėl neišieškotų sumų priteisimo“. Šiuo atveju yra faktinės aplinkybės, leidžiančios pakeisti vykdymo tvarką taip, kaip yra nurodyta atsakovės prašyme dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Taip nebūtų keičiamas atsakovas, t. y. iš Uosto direkcijos į RUAB „Vėtrūna“, o tik pakeičiama sprendimo įvykdymo tvarka, įvertinant CK 6.45 straipsnio nuostatas.
Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atskirojo skundo patenkinimas reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimą. UAB „Klaipėdos monolitas“ tenkina atsakovės skundžiama teismo nutartis, nes jos motyvuojamoje dalyje išaiškinta, kad tai, jog pinigai buvo deponuoti, nereiškia, kad tik iš deponuotų lėšų gali būti vykdomi atsiskaitymai ir šalis turi teisę kreiptis į antstolį dėl neišmokėtų lėšų priteisimo. Tokiu būdu, nors šia nutartimi ir buvo atmestas trečiojo asmens prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jo tikslas buvo pasiektas ir skųsti nutarties nebuvo pagrindo, nes jos motyvuojamoje dalyje pateiktas išaiškinimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, leidžiantis pasiekti norimą rezultatą. Įsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai, UAB „Klaipėdos monolitas“ kreipsis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstine tvarka, per antstolį, išieškos iš atsakovės likusią neišmokėtą dalį daliniu sprendimu priteistos pinigų sumos.Ginčo sumą (10 801,86 Eur), sudarančią 5 proc. UAB „Klaipėdos monolitas“ 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų vertės, atsakovė pervedė RUAB „Vėtrūna“, jau vykstant Klaipėdos apygardos teisme ginčui dėl to, kuriam iš kreditorių atsakovė privalo sumokėti už statybos darbus. Tai reiškia, kad atsakovė, žinodama, jog į nurodytą pinigų sumą pretenduoja ir UAB „Klaipėdos monolitas“ ir RUAB „Vėtrūna“, nelaukdama ginčo išsprendimo teisme, pervedė RUAB „Vėtrūna“ 37 296,66 Lt. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nenuoseklus ir nesąžiningas, tuo labiau, kad teisme ginčas vyko būtent dėl 2013 m. sausio mėn. atliktų darbų apmokėjimo visa 100 poc. apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. dalinio sprendimo vykdymo tvarką.CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Kasacinis teismas, analizuodamas pirmiau nurodyto instituto taikymo galimybę, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia pareigų ir kitam asmeniui, išskyrus to atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus, negalima. Naujo skolininko įtraukimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą, nes tai reikštų, jog teismas nagrinėja klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. daliniu sprendimu priteisė iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Klaipėdos monolitas“ 745 933,27 Lt už 2013 m. sausio mėnesį atliktus darbus, išieškant iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymais Danske Bank deponuotų lėšų. Atsakovė prašo pakeisti minėto dalinio sprendimo vykdymą taip, kad 205 235,35 Eur (708 636,61 Lt) suma (95 proc.) būtų išieškoma iš pačios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2013 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu Danske Bank deponuotų lėšų, o likusi 10 801,86 Eur (37 296,66 Lt) suma (5 proc.) iš RUAB „Vėtrūna“ priklausančių piniginių lėšų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymo argumentus ir bylos medžiagą bei vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir trečiojo asmens pozicija, kad atsakovės prašymo patenkinimas faktiškai reikštų ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o įsiteisėjusio teismo sprendimo iš esmės pakeitimą, nes atsakovu pagal pirmiau nurodytą teismo dalinį sprendimą būtų įtrauktas dar vienas asmuo (UAB „Vėtrūna“), kurio atžvilgiu nebuvo reiškiami reikalavimai ir dėl kurio pareigos sumokėti trečiajam asmeniui 37 296,66 Lt sumą nebuvo nuspręsta.Klaipėdos apygardos teismo daliniu sprendimu buvo išspręstas visos (100 proc.) atlyginimo už sausio mėnesį atliktus darbus sumos priklausimo klausimas. Kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. dalinio sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai įvardytais mokėjimais Danske bankui deponuotų lėšų sumos (kuri yra kur kas didesnė nei minėtu sprendimu iš atsakovės trečiajam asmeniui priteista suma) turėjo pakakti sprendimui visiškai įvykdyti. Savo ruožtu aplinkybė, kad atsakovė iš bankui deponuotų lėšų sumokėjo trečiajam asmeniui kur kas daugiau nei buvo priteista pagal pirmiau nurodytą teismo sprendimą, taip pat tai, kaip pati atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo minėtus mokėjimus iš deponuotų lėšų traktavo (už ką yra mokama ir pan.), ir tuo labiau dėstomi argumentai, jog teismo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nurodytu 2013 m. liepos 8 d. mokėjimu deponuotos lėšos skirtos vasario mėnesio darbams apmokėti, o už sausio mėnesį atliktus darbus atsakovė buvo deponavusi tik 95 proc. atlyginimo sumos ir likusias lėšas pervedė UAB „Vėtrūna“, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Kaip minėta, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteista visa 745 933,27 Lt suma (t. y. visi 100 proc. atlyginimo), mokėtina už sausio mėnesį, todėl apeliantės nurodomų aplinkybių, neva 5 proc. minėtos sumos ji turėjo pagal tarp šalių sudarytas sutartis ir susitarimus pervesti UAB „Vėtrūna“, o ne trečiajam asmeniui (ką, atsakovė, jos teigimu, ir padarė), ir dėl tos priežasties būtent iš UAB „Vetrūna“ lėšų ši 5 proc. suma turėtų būti išieškoma, nagrinėjimas faktiškai reikštų Klaipėdos apygardos teismo dalinio sprendimo iš esmės peržiūrėjimą.Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir atsakovės argumentas dėl CK 6.45 straipsnio taikymo. Klaipėdos apygardos teismui pripažinus, kad trečiajam asmeniui priklauso ir turėjo būti sumokėta visa (100 proc.) atlyginimo už sausio mėnesį atliktus darbus suma ir priteisus visą 745 933,27 Lt sumą būtent iš atsakovės, apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, jog atsakovė turi būti atleista nuo 37 296,66 Lt (5 proc. nuo 745 933,27 Lt) mokėjimo pagal CK 6.45 straipsnį, reikštų Klaipėdos apygardos teismo dalinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo peržiūrėjimą bei paneigimą. Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog trečiasis asmuo nepagrįstai byloje reikalavo iš atsakovės priteisti visą 745 933,27 Lt sumą (o būtent dėl tokios sumos buvo pareikštas savarankiškas trečiojo asmens reikalavimas ir atsakovei tuo metu, kaip kad ji teigia, jau pervedusiai visas sulaikytas ir nedeponuotas sumas UAB „Vetrūna“, tai buvo žinoma), visus savo argumentus (atsikirtimus) dėl 5 proc. pervedimo UAB „Vėtrūna“ ir CK 6.45 straipsnio taikymo galimybės, turėjo reikšti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui, tačiau to nedarė. Tuo tarpu tokie civilinio proceso institutai, kaip sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, negali būti naudojami šalies materialiesiems teisiniams reikalavimams išspęsti, t. y. negali būti naudojami kaip iš esmės išnagrinėtos bylos rezultato peržiūrėjimo instrumentas.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.