Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui E. J. (toliau – atsakovas), tretieji asmenys : Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, antstolis A. A., antstolė A. L., antstolė S. Ž., institucija teikianti išvadą byloje – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Pagal byloje surinktus duomenis (įrodymus) nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2004 m. gruodžio 17 d. Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 245. Ieškovė ieškinyje aprašytais argumentais ir teismo posėdžio metu teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Dėl to atsakovas prieštaravimų nepateikė, ieškinio argumentų nepaneigė, posėdyje nedalyvavo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu jei paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Be to, nepavykus atsakovui įteikti pradinių procesinių dokumentų apie civilinės bylos iškėlimą, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis jis buvo deklaravęs išvykimą (duomenys neskelbtini).. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška ir ji nutraukta tik 2022 m. rugsėjo 20 d. iš Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato gavus duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą D. B. ir sėkmingai jam tuo adresu įteikus teismo procesinius dokumentus.

Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, iš esmės pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima pareigas. Šalys jau daugiau nei 10 metų gyvena skyrium, atsakovui palikus šeimą. Toks nederamas atsakovo elgesys prieštarauja prisiimtiems įsipareigojimams sudarant santuoką, rodo neatsakingą požiūrį į šeimą ir patį santuokos institutą. Toks požiūris lėmė šalių santuokos iširimą, ko pasėkoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Todėl, teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl turtinių prievolių pripažinimo atsakovo asmenine prievole

Ieškovė nurodė, kad pati jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus sužinojo gavusi 2020 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuria buvo nuspręsta tenkinti UAB „Gelvora“ pareiškimą ir nustatyti, kad skolininkui (atsakovui) E. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. J. darbo užmokesčio.

Pagal į bylą pateiktą rašytinį įrodymą - antstolio A. A. 2020 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo Nr. S-200000902, aišku, kad antstolis areštavo ieškovės darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl sutuoktinio darbo užmokesčio, kaip bendrosios nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo. Ieškovė atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė, priimtos nutarties taip pat neginčijo.

Pagal teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatyta, kad dėl išieškojimo iš skolininko (atsakovo šioje byloje) yra vykdomos sekančios vykdomosios bylos :

1. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 237,09 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. J. pagal 2018 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-305/2018 dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išieškotoja byloje - Valstybinė mokesčių inspekcija;

2. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš E. J. pagal 2018 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą 2-353-305/2018, išieškotoja byloje - A. J.;

3. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 325,46 Eur skolos išieškojimo iš E. J. UAB „GelvoraSergel“ naudai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2703-399/2009, kur pradinis kreditorius AB „Swedbankas“, - dėl 2007-01-19 E. J. pasirašyto Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr.06-108049-RK, pagal kurią bankas išdavė atsakovui kreditinę sidabrinę VISA mokėjimo kortelę ir suteikė jam kredito limitą;

4. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. J. civilinėje byloje Nr. 2-2703-399/2009 dėl skolos priteisimo, išieškotoja - Valstybinė mokesčių inspekcija;

5. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 713,90 Eur skolos išieškojimo iš E. J. išieškotojo „G. S.“ naudai, kurioje pradinis kreditorius UAB „Snoro lizingas“, pagal 2008 m. birželio 3 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2701-399/2008.

6. vykdomoji byla Nr. 0140/08/01193 dėl 1,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. J. valstybės naudai, skolos priteisimo byloje Nr. L2-2701-399/2008, išieškotojas byloje - Valstybinė mokesčių inspekcija.

7. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2818,25 Eur skolos išieškojimo iš E. J. UAB „GelvoraSergel“ naudai, kur pradinis kreditorius AB „Swedbank“ (buv. „Hansabankas“) dėl 9568,77 Lt negrąžinto kredito, 84,12 Lt nesumokėtų palūkanų, 5,35 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 0,16 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 9 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 9568,77 Lt kredito sumą pagal sutartį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 72,44 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), pagal 2007 m. gruodžio 6 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4744-374/2007.

Ieškinyje minima vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo UAB „Telia“ naudai, pagal 2009 m. gruodžio 8 d. teismo įsakymą yra užbaigta, ją visiškai įvykdžius 2020 m. rugpjūčio 5 d.

Kreditoriniai įsipareigojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo pagal 2018 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą 2-353-305/2018, kur išlaikymas yra priteistas nepilnamečio vaiko naudai ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 237,09 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal 2018 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-305/2018 dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kur išieškotoja byloje yra Valstybinė mokesčių inspekcija pagal savo pobūdį yra asmeninės atsakovo prievolės ir plačiau neturi būti aptariamos, nes jam jos yra prievolės pagal įstatymą (CK 3.192 straipsnis, 3.112 straipsnio 2 dalis).

Kitos piniginės prievolės, kurių išieškojimai yra vykdomi priverstinai antstolių vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali būti bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės, tai yra gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005).

Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo priteistos skolos civilinėse bylose Nr. 2-2703-399/2009, L2-2701-399/2008 ir L2-4744-374/2007, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) yra kilę iš paskolų sutarčių.

CK 3.92 straipsnio 3 dalis numato jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Byloje nėra duomenų, kad piniginės prievolės, kilusios iš paskolų sutarčių, kurių pagrindu yra vykdomi antstolių išieškojimai būtų kilę iš šeimos interesų, todėl kreditoriniai įsipareigojimai, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose Nr. 0076/09/01710, 0023/08/01708, 0076/08/00337 ir su jais susijusių vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimas pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Pagal CK 3.112 straipsnio 2 dalį teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais. Taigi, pripažinus, kad piniginės prievolės, kilusios iš paskolų sutarčių yra asmeninės atsakovo prievolės, šiose civilinėse bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir išlaidos antstoliui, susijusios su šių sumų išieškojimu vykdomosiose bylose Nr. 0140/08/01193 ir Nr. 0140/18/00635, taip pat pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Teismui išreikalavus duomenis iš kelių transporto priemonių registro apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones per teismų informacinę sistemą „Liteko“, paaiškėjo, jog ieškovės A. J. vardu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodu (duomenys neskelbtini).

CPK 385 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. CPK 541 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. Taigi, nors ir ieškinyje nėra prašymo padalinti santuokos metu įgytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau teismas privalo šį klausimą išspręsti savo nuožiūra.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. Šie atvejai detalizuoti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Akivaizdu, kad ieškovė minėtą automobilį savo piniginėmis lėšomis įgijo po faktinės šalių santuokos iširimo, po ieškinio teismui pateikimo. Be to, atsakovas, ieškovės šios transporto priemonės įsigijimo metu, buvo paieškomas ir nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie minėto automobilio įsigijimo. Pagal šias aplinkybes teismas pripažįsta automobilį (duomenys neskelbtini). gamybos, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodu (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės A. J. nuosavybe ir dėl to šis automobilis nedalintinas.

Dėl ieškovės ½ dalies darbo užmokesčio Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pripažintos priklausančia atsakovui

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2055-399/2020, tenkindamas pareiškėjos (išieškotojos vykdomajame procese) UAB „Gelvora“ (dabar „GelvoraSergel“) prašymą, nustatė, kad skolininkui (atsakovui byloje) E. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. J. darbo užmokesčio.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Pagal tai ir anksčiau aprašytus argumentus pripažinus, kad kreditorinis įsipareigojimas, pagal kurį vykdomas išieškojimas antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susijusio vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimas pripažintas asmenine atsakovo prievole, bei nutraukus santuoką, ieškovės darbo užmokestis jo gavimo momentu jau priklausys jai asmeninės nuosavybės teise, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-399/2020 naikintina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir jo išlaikymo

Nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų L. J., gimusį (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra nepilnametis. Jo išlaikymo klausimas išspręstas Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-305/2018 ir šioje byloje iš naujo nenagrinėjamas.

Kadangi nepilnametis sūnus L. J. gyvena su atsakove ir ji užtikrina teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sudaro šalių nepilnamečiam vaikui, tinkamas sąlygas augti ir vystytis, t. y., ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jo auklėjimu, todėl L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina visiškai atitiks geriausius vaiko interesus. Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Todėl šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė ieškinyje teigia, kad konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku nėra tikslo nustatyti, nes ji netrukdė ir nežada trukdyti tėvui bendrauti su vaiku šalims tinkamu ir iš anksto suderintu laiku. Pagal tai nustatoma neribota tėvo E. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. J. ir dalyvavimo jį auklėjime tvarka, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.

Dėl kitų klausimų spręstinų nutraukiant santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.“. Atsakovas, prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, - po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „J.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „J.“.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11). Duomenų dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą byloje ieškovei, nėra. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje taip pat nėra.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, atsakovui tenka pareiga atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro teismo turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 31,13 Eur (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), 100,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius neturtinio pobūdžio reikalavimus nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1984 m. balandžio 14 d., ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1985 m. sausio 7 d., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „J.“, atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti jo pavardę „J.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. J., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jį auklėjant be jokių apribojimų, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.

Pripažinti, kad ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu už asmenines lėšas įgyta bei įregistruota jos vardu kelių transporto priemonė (lengvasis automobilis) V. G., kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės A. J. asmenine nuosavybe nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui.

Pripažinti asmeniniais atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais, kuriuos jis vykdys iš savo asmeninių pajamų ir turto, - kreditorinius įsipareigojimus šiems kreditoriams:

1) valstybei (išieškotoja VMI) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-305/2018 (pagal jį antstolės A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/18/01567),

2) pavestas uzufrukto teise tvarkyti A. J. pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-305/2018 (pagal jį antstolės A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/18/00635),

3) UAB „GelvoraSergel“ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2703-399 (pagal jį antstolės S. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/09/01710),

4) valstybei (išieškotoja VMI) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2703-399 (pagal jį antstolės A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/09/01708),

5) UAB „GelvoraSergel“ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-2701-399 (pagal jį antstolio A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/08/01708),

6) valstybei (išieškotoja VMI) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-2701-399 (pagal jį antstolės A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/08/01193),

7) UAB „GelvoraSergel“ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-4744-374 (pagal jį antstolės S. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/08/00337).

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,13 Eur (trisdešimt vieną eurą 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752; kai sumokamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminis mokestis – nurodomas įmokos kodas 5662; kai sumokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – nurodomas įmokos kodas 5630 ir mokėjimo paskirtis „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, o jei vykdomasis raštas išduotas – nurodomas įmokos kodas 5661).

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo (Marijampolės rūmai) 2020 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2055-399/2020, kuria pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimas tenkintas, ir kuria nutarta nustatyti, kad skolininkui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilkaviškio savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.