Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9937-2025 tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti nutarimą ir G. V., nubaustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumažinti iki 360 Eur, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9937-2025 (toliau – ir Nutarimas) G. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2025-02-20 10.35 val. Vilniuje, Vilnius - N. Vilnia pervažoje (4+634 km) vairuodamas automobilį „Toyota Auris“ (valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168, 170 punktų reikalavimus. G. V. paskirta 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 2 mėnesiams.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. nesutikdamas su Institucijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti nutarimą dalyje dėl paskirtos baudos (ją sušvelninti) ir administracinio poveikio priemonės.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi G. V. skundas tenkintas iš dalies, nutarta pakeisti nutarimą ir G. V., nubaustam pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumažinti iki 360 Eur, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. prašo panaikinti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.1. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį rėmėsi tam tikromis nepatikrintomis prielaidomis ir nepašalino byloje likusių abejonių, kurios lėmė neobjektyvų procesą. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas prašė pakviesti atsakingą už geležinkelio pervažos priežiūrą specialistą, kuris galėtų paaiškinti, ar byloje figūruojančioje pervažoje tinkamai veikė šviesoforo signalas kartu su jo eismo kryptimi esančiomis užkardomis. Byloje yra pateiktas UAB „LTB Kompetencijų centro“ 2025 metų vasario mėnesio neaišku kokios dienos raštas, adresuotas Kelių policijos skyriui, kuris yra ne tik be konkrečios datos, be numerio, t. y. privalomų raštvedybai nustatytų reikalavimų, tačiau jis neatsako į apelianto keltus klausimus proceso metu (ar tinkamai veikė geležinkelio pervažoje šviesoforas, ar nebuvo nustatytų joje jokių gedimų, kada paskutinį kartą buvo pervažoje atliekamas techninis aptarnavimas užkardos ir šviesoforo ir t.t.). To nepadarius byloje liko neaišku, kokiais faktiniais objektyviais duomenimis teismas rėmėsi, kad minėta geležinkelio pervaža veikia tinkamai ir nebuvo tuo momentu sugedusi. Laiku teismas neišreikalavo svarbių duomenų, todėl dabar nebegalės objektyviai ir teisingai įvertinti tariamo administracinio pažeidimo aplinkybių, nes nebegalės patikrinti kaip tuo metu veikė užtvaras ir šviesoforas.

4.2. Skunde teigiama, kad jo argumentai grindžiami pridedamais vaizdo įrašais, iš kurių aiškiai matyti, kad pervažose, pravažiavus traukiniui ir pakilus užkardoms, raudonas šviesoforo signalas iškart užgęsta, taip iškart leisdamas eismą pakilus užkardai. Vadinasi ir pervažoje, kurioje buvo užfiksuotas jo KET pažeidimas, turėjo būti toks pat užkardos ir šviesoforo cikliškumas. Teismas nesiaiškino šios svarbios aplinkybės, ar minėtoje geležinkelio pervažoje esančioje užkardoje ar šviesofore nebuvo kokio nors techninio gedimo, kuris lėmė ir apelianto, tariamai prieštaraujančius teisei, veiksmus. Jis, turėdamas didelę vairavimo patirtį ir ne pirmą kartą važiuodamas per Lietuvos Respublikoje veikiančias geležinkelio pervažas, puikiai suvokė ir žinojo, kad užkardos yra sinchronizuotos kartu su šviesoforais, todėl joms pakilus, užgęsta ir raudonos spalvos šviesoforo signalas, kartu leisdamas transporto priemonių eismą. Taip ir įvyko skundžiamu atveju. Apeliantas pajudėjo iš vietos tik matydamas, kad pakilusi užkarda jau suteikia galimybę eismo dalyviams pradėti judėti šia eismo juosta.

4.3. Taip pat nurodoma, kad jis neatvažinėjo iš toli, o sustojęs stovėjo, laukė ir matė visą procesą, t. y. sustojo priešais užtvarą, o jai pakilus, priartėjęs prie geležinkelio pervažos apsidairė aplink, įvertinęs situaciją ir matydamas, kad nėra jokios kliūties (traukinio), tęsė savo važiavimą toliau, t. y. tinkamai vykdė visus KET reikalavimus. Suprantama policijos ir teismo pozicija bei toks jo veikos vertinimas būtų tik tokiu atveju, jei apeliantas būtų važiavęs per geležinkelio pervažą nepakilus užkardai ir neleidžiant jai transporto priemonių eismo ta kelio juosta, bet šioje situacijoje apeliantas toliau važiavo transporto priemone, tik pakilus užkardai, pravažiavus traukiniui bei įvertinęs visas svarbias eismo saugumui aplinkybes.

4.4. Teismas turėjo sistemiškai aiškinti ir ANK 421 straipsnio nuostatas („Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas“) ne tik kalbant apie nubaudimą, o vertinant ir įstatymų leidėjo suvokimą kaip turi būti pravažiuojama geležinkelio pervaža. Nes straipsnyje numatomos tam tikros alternatyvos, tačiau jos nėra išskaidomos (ar išskiriamos prioriteto tvarka, kad sukelia ar gali sukelti tam tikrą painiavą realiose situacijose). Paaiškinimas: aukščiau minėtas kodekso straipsnis numato, kad yra baudžiamas važiavimas per geležinkelį kai yra a) įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar b) pervažos budėtojo signalui arba c) kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis ir t.t. Esant bent vienai sąlygai, transporto priemonės vairuotojas turi teisę toliau tęsti savo kelionę, o ne laukti kol bus įvykdytos visos sąlygos, nes jos yra alternatyvios, t. y. yra žodeliai „ar“, „arba“, t. y. suteikiantys jam teisę toliau važiuoti kuomet įvyksta vienas iš nurodytų veiksmų: a, b arba c veiksmas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju G. V. prašo panaikinti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nors iš skundo aukštesniajam teismui argumentų matyti, kad jis neigia ir savo kaltę padarius nusižengimą.

7. Nagrinėjamu atveju G. V. Institucijos 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 400 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. V. skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, t. y. administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažino iki 360 Eur, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

8. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

9. Skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didžiausią dėmesį suteikė draudžiamam šviesoforo signalui, o ne kelio užtvarui, tačiau sutikti su skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju aktualus būtent ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė; KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.

10. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad G. V. buvo sustojęs prie geležinkelio pervažos, tačiau pradėjo judėti, kai pakeliamasis užtvaras dar nebuvo visiškai pakilęs, be to, dar degant raudonam šviesoforo signalui. Akcentuodamas šią aplinkybę G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad kylant užtvarui nebuvo jokio pavojaus pradėti judėti per geležinkelio pervažą, užtvarui kylant, ta juosta ir eismas yra galimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 421 straipsnio 1 dalies konstrukciją, atsakomybė asmeniui kyla „<...> už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <...>“. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vieno iš minėtų požymių, t. y. kaip nurodyta Institucijos nutarime – įvažiavimo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, priešingai nei skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kad G. V. įvažiavo į geležnkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, patvirtina tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas jo administracinio nusižengimo padarymas, tiek jo pateis pateikti „pavyzdiniai“ vaizdo įrašai. Visuose vaizdo įrašuose užfiksuota analogiška situacija – pravažiavus traukiniui pradeda pamažu kilti kelio užtvaras, o jam visiškai pakilus, nustoja degti ir raudonas šviesoforo signalas. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, G. V. stovėjo pakankamu atstumu nuo pervažos, iš ten negalėjo nematyti šviesoforo signalo, negalėjo nematyti, kad užtvaras dar tik kyla, o nėra visai pakilęs. Nėra jokio pagrindo abejoti techniniais pervažos trukdžiais, todėl atitinkamai spręstina, kad nėra pagrindo aptartų aplinkybių vertinti in dubio pro reo (visos abejonės ar neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo kontekste.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu jis kreipėsi prašydamas panaikinti (sumažinti) paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę.

12. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

13. Nagrinėjamu atveju asmeniui yra paskirta minimali ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, ir minimalus numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas (ANK 421 straipsnio 2 dalis). Prašydamas panaikinti baudą ir administracinio poveikio priemonę ar sumažinti paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonės terminą administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V. iš esmės prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

15. Neabejotina, kad G. V. atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, tačiau neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas G. V. padarytą nusižengimą laiko šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, privalomą administracinio poveikio priemonės taikymą, tuo pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo G. V. padarytą KET pažeidimą, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, vertinti kaip nepavojingą.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. V. praeityje nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Iš 2025 m. gegužės 16 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad iš esmės pareiškėjas nėra asmuo, kuris sistemiškai darytų administracinius nusižengimus (2024 m. gegužės 5 d. – 1 kartą baustas; 2022 m. – 3 kartus; 2021 m. – 2 kartus; 2020 m. – 2 kartus), beveik visi nusižengimai už greičio viršijimą, visos paskirtos baudos apmokėtos, pagrįstai sprendė, kad tikslinga G. V. paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą, tačiau nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos konstatuotu, kad jog jo išdėstytos aplinkybės neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti netaikoma ar dar labiau sumažinta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad nėra nustatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

17. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad G. V. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas dviem mėnesiams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeista.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.