Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-816-1133/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-816-1133/2025Nutartis · 2025-08-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-375-497/2025Nutartis · 2025-10-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
eII-816-1133/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00758-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Pažeidėjas
G. V.
Kategorijos
  • 16.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo bylaNr. eII-816-1133/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00758-2025-0(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.5; 21.11.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant G. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudojančiam e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. (toliau – ir Institucija) 2025-04-25 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9937-2025, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025-04-25 nutarimu Nr10-ANR_N-9937-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad G. V., 2025-02-20 10.35 val. Vilniuje, Vilnius - N. Vilnia pervažoje (4+634 km) vairuodamas automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Nurodyta, jog tokiais savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168, 170 punktų reikalavimus. Jam paskirta 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) du mėnesius.

Pareiškėjas G. V., nesutikdamas su Institucijos nutarimu teismui pateikė skundą, kurį patikslino teisme. Skunde prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl paskirtos baudos (ją sušvelninti) ir administracinio poveikio priemonės. Savo skundą argumentuoja tuo, kad jo nuomone, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nesilaikant ANK 571 straipsnyje ir ANK 616 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Be to administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors jis to prašė. 2024-02-28 nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių, esantį Vilniuje, Sietyno g. 24, aiškintis situacijos, kur civiliai apsirengęs darbuotojas, išklausęs jį ir peržvelgęs protokolo turinį, jam (pareiškėjui) parodė 3 s vaizdo įrašą, pagal kurį jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir davęs blanką pasiūlė pateikti raštišką nesutikimą dėl protokolo. Duotame blanke išdėstė savo nesutikimo motyvus ir paprašė šį atvejį ištirti jam dalyvaujant. Po to 2025-03-10 gavo e. laišką, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius gavo jo 2025-02-28 skundą bei pranešė, jog bylos nagrinėjimo metu 2025-04-24 Administracinių bylų nagrinėjimo pareigūnas įvertins skunde išdėstytas aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą. Tačiau šiame laiške nenurodė nei koks pareigūnas nagrinės, nei kur vyks nagrinėjimas. Kadangi daugiau jokių laiškų negavo, jis 2025-04-23 papildomai kreipėsi e. laišku prašydamas nurodyti informaciją apie tikslią nagrinėjimo vietą ir laiką, nes pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, kad galėtų tinkamai susipažinti su galimais įrodymais dėl tariamo jo padaryto nusižengimo. Atsakymo negavo. Tada 2025-04-25 e. laišku gavo skundžiamą nutarimą, kartu su skundu pareiškėjas pateikė susirašinėjimą su institucijos atstovu elektroniniu paštu.

Byloje taip pat pateikti keturi vaizdo įrašai: vaizdo įrašas „26-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-828 10-AP-3665.mp4“, kuriame užfiksuota pervaža. Vaizdo įraše užfiksuota, kad užkardos, esančios vairuotojams iš kairės pusės yra pakeltos, o dvi užkardos, esančios vairuotojams iš dešinės kyla sinchroniškai, tačiau tuo metu dega draudžiamas raudonas šviesoforo signalas. Vaizdo įrašo 5 s matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis pradėjo judėti nepakilus užkardoms ir degant draudžiamam šviesoforo signalui. O vaizdo įrašo 8 s pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į geležinkelio pervažą, kai dar iki galo nepakilo užkardos ir vis dar dega draudžiamas šviesoforo signalas. Vaizdo įrašo laiku 9 s pareiškėjo vairuojamas automobilis visiškai kirto geležinkelio pervažą, tačiau užkardos iki galo nebuvo pakilusios ir vis dar degė draudžiamas šviesoforo signalas. Kituose vaizdo įrašuose: „27-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-100 10-AP-3665.mp4“; „28-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-27-657 10-AP-3665.mp4“; „29-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-347 10-AP-3665.mp4“ užfiksuotas tas pats pareiškėjo pravažiavimo momentas tik automobilis filmuojamas iš priekio, bei vaizdo įrašai priartinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. V. nurodė, kad jis neginčija, kad jis vairavo įvykio metu transporto priemonę. Sutinka, kad pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jis tikrai nematė degančios raudonos šviesos. Ne kartą vyko į tą pačią vietą žiūrėti, nes gavęs tokią baudą buvo šoke. Bandė išanalizuoti, kaip taip galėjo atsitikti. Vienintelis paaiškinimas, kad vadovavosi signalais. Pervažiavimas reguliuojamas užtvaromis. Tai užtvarus matė, bet raudonos degančios šviesos nematė. Šviesoforai yra tiesiai virš galvos, tad norint jį pamatyti, reikėtų važiuoti su kabrioletu arba žymiai aukštesniu automobiliu. Sėdint automobilyje, šviesoforas yra šone, viršuje ir jo nesimato. Tik pasilenkus galima įžiūrėti. Garsinis signalas veikia tik 3-4 s, o vėliau nutyla. Tad jis vadovavosi tuo, ką matė prieš akis – pakeltu užtvaru. O kadangi užtvaras pakilo, tai reiškia, kad traukinys jau buvo senokai nuvažiavęs. Prie jo traukinys net nebuvo pravažiavęs.

Nesutinka su nutarimu ir dėl to, kaip jis buvo priimtas. Jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus. Administracinio nusižengimo protokolą gavo. Prašė patikslinti, kur ir kada vyks nusižengimo nagrinėjimas, bet jam nebuvo pranešta. Nesutinka, kad protokole nurodyta informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką yra tiksli. Nurodyta data, bet nenurodytas kabinetas. Nuvyko į komisariatą, esantį Sietyno g., kur pateikė prašymą, kad byla būtų nagrinėjama jam dalyvaujant. Papildomų dokumentų iki bylos nagrinėjimo policijai neteikė. Kai negavo patikslinimo apie bylos nagrinėjimą, tai nebevyko į bylos nagrinėjimą. Nebuvo nurodytas kabinetas. Nebuvo nuvykęs į Ševčenkos g. O ir byla išnagrinėta kita datą.

Taip pat nesutinka su paskirta bauda. Prašo įvertinti jo paaiškinimu apie galimą pažeidimą ir panaikinti nuobaudą. Jo darbas susijęs su transportu, dirba kurjeriu. Teisių atėmimas jį paverstų bedarbiu.

Teismo posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Institucijos atstovui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, laiką ir datą. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pateiktus papildomus duomenis, administracinio nusižengimo medžiagą, byloje esančius vaizdo įrašus, sprendžia, kad G. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje, be alternatyvių veiksmų, vairuotojų administracinė atsakomybė numatyta už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės nurodytos KET 73 punkte. KET 73.11 punkte, be kita ko nurodoma, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad 2025-02-20 10.35 val. būtent pareiškėjas vairavo automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat tai, kad pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant dviem pakaitomis mirksintiems raudoniems signalams. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad būtent jis vairavo minėtą automobilį ir sutiko, kad pravažiavo traukinių pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai iš AB „Lietuvos geležinkeliai“: „26-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-828 10-AP-3665.mp4“, 27-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-100 10-AP-3665.mp4“; „28-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-27-657 10-AP-3665.mp4“; „29-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-347 10-AP-3665.mp4“. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos visos reikšmingos bylai aplinkybės, t. y. aiškiai matomas pareiškėjo vairuotas automobilis, kuris pradėjo judėti kylant užkardams ir degant draudžiamam šviesoforo signalui ir šią pervažą visiškai kirto vis dar tebekylant užkardams ir vis dar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Nors pareiškėjas teisme ir pripažino, kad pravažiavo geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau iš jo skundo ir teisme nurodytų argumentų matyti, kad jis neigia tai padaręs tyčia.

Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas vairuotoju turi žinoti, kad vairuotojai privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais (KET 168 punktas). Tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui (KET 170 punktas).

Nagrinėjamu atveju priešais pervažą buvo du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai, tad pareiškėjas privalėjo vadovautis jais, o ne užkardais. Tik reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu (KET 8 punktas).

Teismo vertinimu, vaizdo įrašai patvirtina, kad geležinkelio pervaža reguliuojama šviesoforu, kuris aiškiai matomas, niekas neriboja jo matomumo, tad pareiškėjas artėdamas prie geležinkelio pervažos ir sustodamas dar gerokai prieš STOP liniją, turėjo matyti ir matė šviesoforą, kuris mirksėjo ir jį dubliavo garo signalas. Tačiau pareiškėjas ne tik pradėjo važiuoti, bet ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant pakaitomis mirksintiems raudoniems signalams. O aplinkybė, kad jis pervažiavo geležinkelio pervažą dar tik kylant jo eismo kryptimi esantiems užkardams, rodo, kad tokį elgesio variantą pareiškėjas pasirinko sąmoningai, nes pasak jo, traukinys jau seniai buvo nuvažiavęs (vaizdo įrašai „26-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-29-828 10-AP-3665.mp4“, „28-Vilnius-N.Vilnia 4+634 VK1 – 2025-02-20 10-35-27-657 10-AP-3665.mp4“). Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, skundo argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir vaizdo įrašus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

Kitas pareiškėjo argumentas, kodėl turėtų būti panaikintas institucijos nutarimas, susijęs su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesu ir jo teisėmis į teisingą procesą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 571 straipsnio ir ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatytas nuostatas, nes jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Pareiškėjas teigia, kad byla išnagrinėta jam nepranešus apie posėdžio datą ir vietą, nors jis prašė surengti žodinį procesą. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisme pareiškėjas patvirtino, kad jis gavo 2025-02-27 administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriame aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data (2024-04-24, 10.30 val.) ir vieta (T. Š. g. 26, Vilnius) bei terminas, per kiek laiko pareiškėjas privalo pateikti rašytinį prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, nurodyta ir kokiu elektroniniu paštu prašymas gali būti pateiktas, taip pat, kad prašymas gali būti pateiktas ir kitu būdu. Išaiškinta, kad asmuo reikalavimą, dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, turi pateikti per penkiolika kalendorinių dienų nuo termino įvykti administracinį nurodymą pabaigos, t. y. nuo 2025-03-29 iki 2025-04-14. Bylos duomenimis, pareiškėjas gavęs administracinio nusižengimo protokolą, kitą dieną, t. y. 2024-02-28 pateikė skundą, kuriame nebuvo prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, pateiktas tik rašytinis paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių, kuris buvo įvertinta priimant skundžiamą nutarimą. Prašymas leisti dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pateiktas tik dieną prieš bylos nagrinėjimą, t. y. praleidus nurodytą terminą šiam prašymui pateikti. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis privalo naudotis tinkamai ir rūpestingai, laikytis nurodytų terminų. Pareiškėjui elgiantis nerūpestingai ir nesilaikant nustatytų terminų, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, kaip ir buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Be to, bylos nagrinėjimo dieną, pareiškėjas nuvyko ne į administracinio nusižengimo protokole nurodytą bylos nagrinėjimo vietą, o savo nuožiūra į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių, esantį Vilniuje, Sietyno g. 24, kur bylos nagrinėjimas nevyko. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjui nebuvo sukliudyta realizuoti savo teisės prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau kaip matyti, pareiškėjas šia savo teise tinkamai nepasinaudojo (jis nuvyko į kitą skyrių, prašymą pateikė praleidęs terminą, tik likus dienai iki bylos nagrinėjimo). Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą procesą.

Pareiškėjas G. V. taip pat prašė neskirti jam paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės.

ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. O pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį, už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu pareiškėjui ši teisė atimta minimaliam – 2 mėnesių terminui ir paskirta bauda, artima nustatytam minimumui (400 Eur).

Teismų nurodoma, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Pareiškėjas prašymą jam neskirti administracinio poveikio priemonės ir panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą baudą, argumentuoja tuo, kad jo darbas susijęs su transporto vairavimu, nes dirba kurjeriu, tad teisių praradimas jį paverstų bedarbiu, o ir bauda yra per didelė.

Teismas, vertindamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti netaikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių terminui, todėl pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnio termino administracinio poveikio priemonę, nėra teisinio pagrindo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra svarbi šia specialia teise naudojosi neatsakingai, dėl ko padarytu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui, nes jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali poveikio priemonė bei minimalus terminas. Esant aptartoms aplinkybėms pareiškėjo išdėstyti argumentai neleidžia teigti, kad G. V. paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ar neteisinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.

Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas praeityje nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. O iš 2025-05-16 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad iš esmės pareiškėjas nėra asmuo, kuris sistemiškai darytų administracinius nusižengimus (2024-05-05 – 1 kartą baustas; 2022 m. – 3 kartus; 2021 m. – 2 kartus; 2020 m. – 2 kartus), beveik visi nusižengimai už greičio viršijimą, visos paskirtos baudos apmokėtos, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sušvelninti paskirtą baudą iki straipsnio sankcijoje nustatyto minimumo. t. y. iki 360 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nubaudė G. V. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė pareiškėjo teisių į teisingą procesą, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dalyje dėl pareiškėjui paskirtos baudos, ją sumažinant iki 360 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025-04-25 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9937-2025.

Pareiškėjui, nubaustam pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, sumažinti paskirtą baudą iki 360 (trijų šimtų šešiasdešimties) Eur.

Kitoje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025-04-25 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9937-2025, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė