Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Kregždienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00213-2012-5

2013 m. sausio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims S. V., A. V., F. V., A. V., M. T., Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) B. D. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, o teismas buvo šališkas. Tvirtinama, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog kartu su atsakovu paveldėjo ginčo turtą. Pažymima, kad ieškovė netvarkė dokumentų dėl palikimo dalies, nes jos turtinė padėtis yra bloga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) B. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (172 b. l.). Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nemotyvuotas, apeliantė teigia, jog skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ji prašys teismo apklausti liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Nors apeliantė siekia, kad teismas apklaustų liudytojus, apeliantė nepaneigė tokio prašymo pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės apklausti liudytojus Šiaulių apygardos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtina apeliantės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl palikimo priėmimo veiksmų ir jų teisinės reikšmės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai (A. V.) ir taip atsiradus palikimui, palikėjos septyni vaikai per tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodytą šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš pridėtos Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-679-0476/2007 matyti, kad atsakovas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, ir su tuo sutiko kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir apeliantė, kuri teisme prisiekus pareiškė, kad su pareiškėjo (šioje byloje atsakovas) prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sutinka ir nurodė, jog jis vienas rūpinosi palikėjos turtu po jos mirties (53 b. l.). Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo A. V. prieš tai minėtą pareiškimą tenkino ir apeliantė šio teismo sprendimo neskundė.

Kolegija, įvertinusi prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-679-0476/2007 nebuvo išreikšta tikroji apeliantės valia. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas siekia parduoti jam nuosavybės teisė priklausantį ginčo turtą (12, 45–48 b. l.), nėra priežastis nepagrįstai inicijuoti teisminiam procesui, ir taip paneigti civilinių teisinių santykių stabilumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, pagerinimas, mokesčių mokėjimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-679-0476/2007 duomenimis, apeliantė nesikreipė į Raseinių rajono pirmąjį notarų biurą (9 b. l.), Raseinių rajono Raseinių seniūnas 1998 m. vasario 5 d. pažymoje pažymėjo, kad A. V. iki motinos mirties ir po jos mirties valdė ir tvarkė visą jos turtą (10 b. l.), Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 11 d. pažymoje nurodyta, jog A. V. mokėjo žemės nuomos mokesčius (44 b. l.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė pripažino, kad ginčo name liko gyventi broliui (atsakovui) sutikus (150 b. l.), nurodė, jog iš esmės nežino, kodėl prašo priteisti ½ ginčo turto (151 b. l.).

Teisėjų kolegija laiko deklaratyviais apeliantės skundo teiginius, kad palikimui priimti kliudė jos bloga turtinė padėtis, kadangi apeliantė nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, priešingai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė pažymėjo, jog siūlė broliams, seserims pinigus už ginčo turtą (151 b. l.), apeliantė naudojosi mokama advokato teisine pagalba apeliaciniam skundui paruošti (170–172 b. l.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.

Dėl įrodymų vertinimo

Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundų turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, ar teismas buvo šališkas. Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tačiau nenurodo, kokios aplinkybes būtina įvertinti papildomai ar pakartotinai, taigi teisėjų kolegija šiuos apeliantės skundo teiginius laiko deklaratyviais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ½ daliai atsakovo A. V. turto, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetęs ieškinį, neišspendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

Apeliacinį skundą atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.