- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2-300-237/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00213-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- B. D.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- F. V., A. V., M. T.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Vidai Macevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. D. pareikštą ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. D. prašo nustatyti faktą, kad ji po savo motinos A. V. mirties 1997 m. kovo 20 d. priėmė jos palikimą pradėdama jį valdyti.
Pripažinti iš dalies negaliojantį 2007 m. gruodžio mėnesio 04 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1997-03-20 , turtą paveldi jos sūnus A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) o paveldimą turtą surado gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), tvartas UN (duomenys neskelbtini), daržinė UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), šulinys UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 148,50 litų valstybės vienkartinių išmokų įmoka už 3,00 ha žemės asmeninio ūkio žemę , esančią (duomenys neskelbtini), 14,99 Lt. valstybės vienkartinių išmokų įmoka už 0,53 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausiusios A. V. pagal 2007-06-21 pažymą Nr.04-562, išduotą Raseinių rajono Žemėtvarkos skyriaus, piniginį indėlį su palūkanomis AB banke „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1/2 dalies minėtų pastatų, valstybės vienkartinių išmokų ir piniginio indėlio.
Pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini) 3989 Lt vertės, ½ dalį tvarto UN (duomenys neskelbtini) 1089 Lt vertės, , ½ dalį daržinės UN (duomenys neskelbtini) 659 Lt vertės, ½ dalį viralinės UN (duomenys neskelbtini) 608 Lt vertės, ½ dalį šulinio UN (duomenys neskelbtini) 115 Lt, esančių (duomenys neskelbtini).
Iš dalies panaikinti 2008-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-18 sutartį, kuria A. V. nupirko iš valstybės 2,8 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) 5990 lt vertės, bei 2008-07-18 sutartį, kuria A. V. iš valstybės nupirko 0,2 ha namų valdos žemės sklypą už 326,00 Lt, 2297 Lt vertės, dėl ½ dalies minėtų žemės sklypų pardavimo.
Pripažinti jai nuosavybės teisę į 74,25 Lt, valstybės vienkartinių išmokų įmoką už 3,00 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), į 7,49 Lt valstybės vienkartinių išmokų už 0,53 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), priklausiusių A. V.. Priteisti iš A. V. jos naudai ½ dalį jo paveldėto indėlio, tai yra, 589 litus, bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė B. D. paaiškino, kad 1997-03-20 mirė mama A. V.. Ji prieš pat mamos mirtį apsigyveno pas ją, ten pasiliko gyventi ir po mirties, gyvena iki dabar. Ji nežinojo kokius dokumentus reikia tvarkytis dėl paveldėjimo, paveldėjimą susitvarkė vienas brolis, dabar jie nori namą parduoti,o ji nori išsaugoti tėviškę. Brolis tvarkydamas dokumentus jai sakė pasirašyti, o gyventi galėsianti toliau, nebuvo kalbos, kad dalinsis turtą, kiti nieko nepaveldėjo. Jai nesakė, kad viskas priklausys jai. Žemę išpirko brolio žmona, jos neprašė pinigų už žemę. Su kitais broliais ir seserimis šiuo metu ji susipykusi. Pastatais naudojosi ji ir brolis A. Gyvendama pastatuose skardino stogą, dėjo grindis, dažė. Remontui pinigus skolinosi iš kaimynės.
Save laiko priėmusia motinos palikimą. Visiems priklauso tėvų palikimas, nežino kodėl prašo jai priteisti pusę.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Ieškovė atėjo į mamos namus prieš savaitę iki jos mirties. Mirus mamai, laidojimo išlaidas dengė jis, išpirko žemę. Ieškovė reikalauja sau ½ turto, kai jie yra septyni vaikai ir buvo susitarę, kad jis vienas priima palikimą ir sutvarko visus dokumentus, turtą parduoda ir visi pasidalina. Jis dešimt metų tvarkė sodybą, šienavo, darė remontus, tvarkė kaip savo. Seseriai leido gyventi pastatuose jis, ji pati sutiko, kad palikimas būtų sutvarkytas jo vardu. Ji palikimo nepriėmė, nesidomėjo nei žemės pirkimu, nei dokumentų tvarkymu.
Šalies argumentai
F. V. paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Visi septyni vaikai buvo sutarę, kad A. V. priima palikimą ir sutvarko dokumentus, paveldėtą turtą parduoda ir pasidalina. Nebuvo sprendimo leisti ieškovei pasilikti tuose namuose, tai yra A. V. nuosavybė, o ji įsikėlė ir gyvena. Tegul su visais atsiskaito ir gyvena, tačiau ji apie tai nekalba. Jei A. nebūtų pažadėjęs atiduoti dalies, nebūtų sutikę kad vienas paveldėtų.
A. V. paaiškino, kad ieškovė meluoja kad tvarko namą. Visi vaikai, tame tarpe ir ji, sutarė, kad mamos turtą paveldės A., jis yra pastatų savininkas , mirus mamai viską prižiūrėjo A., ji nėra mačiusi, kad B. D. ką nors būtų remontavusi.
M. T. paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Po mamos mirties pastatų savininku tapo brolis A., nes visi sutarė, kad jis tvarkytųsi dokumentus. Kai byla dėl paveldėjimo buvo nagrinėjama teisme, B. D. dalyvavo, ji viską žinojo, viską girdėjo ir sutiko. Ji žinojo kad A. tapo savininku.
Liudytoja O. U. parodė, kad ji yra kaimynė, pažinojo tėvus ir pažįsta visus V. vaikus. Po A. V. mirties pastatuose liko gyventi B. D. su savo neįgalia dukterimi. B. D. yra skolinusis pinigų, sakė, kad namo remontui, bet ji negali pasakyti tiksliai ką remontavo.
Iš mirties liudijimo ( b.l. 10) matyti, kad A. V. mirė 1997-03-20. Iš 2007-12-04 paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą ( b.l. 12) matyti, kad jos turtą paveldėjo sūnus A. V., paveldimą turtą sudarė gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), 148,50 litų valstybės vienkartinių išmokų įmoka už 3,00 ha žemės asmeninio ūkio žemę , esančią (duomenys neskelbtini), 14,99 Lt. valstybės vienkartinių išmokų įmoka už 0,53 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis su palūkanomis AB banke „Hansabankas“ sąskaitoje . Iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2008-07-18 ( b.l.70,88) matyti, kad A. V. nupirko iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,20 ha ir 2,80 ha žemės sklypus, iš Kauno apskrities viršininko 2008-04-25 Nr.02-08-5392 ( b.l. 69 ) matyti, kad į pirkimo kainą įskaityta 138,60 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis , bei sumokėta 326 Lt. Iš „Swedbank“ AB A. V. sąskaitos išrašo ( b.l. 79) matyti, kad A. V. paveldėjo 1179,01 Lt. Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( b.l. 85-87) matyti, kad A. V. yra įregistruotos nuosavybės teisės į paveldėtą gyvenamą namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) nuo 2007-12-17, bei nupirktus žemės sklypus nuo 2008-07-24. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo ( prijungta civilinė byla Nr. 2-679-0476/2007, b.l. 55-56) matyti, kad 2007-09-10 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo reikalu, kad po A. V. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė A. V.. B. D. byloje dalyvavo, fakto nustatymui neprieštaravo, ji nurodė ( posėdžio protokolas , minėtos b. l. 53), kad brolis A. vienas rūpinosi mamos likusiu turtu. Kad likusį po mamos mirties turtą valdo ir tvarko A. V., patvirtino išnagrinėtoje byloje suinteresuotais asmenimis buvę S. V., A. V., F. V., A. V., M. T..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovė B. D. prašo nustatyti, kad ji priėmė savo mamos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti, nes po mamos A. V. mirties 1997-03-20 liko gyventi tuose pačiuose pastatuose ir šiuo metu juose gyvena, gyvendama čia ji ūkininkavo , laikė gyvulius, remontavo namus. Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 str. nustatė, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai. Palikimą reikėjo priimti per šešis mėnesius ( 1964 m. CK 587 str.). Per šį terminą paveldėti pas notarą nesikreipė niekas iš septynių mirusios vaikų. 2007-09-10 teismo sprendimu buvo nustatyta, kad po A. V. mirties palikimą priėmė A. V., šio teismo sprendimo pagrindu jis paveldėjo visą A. V. turtą ir yra šio turto savininkas šiuo metu. Ieškovė gyvena pastatuose, tačiau iš šalių paaiškinimų, ir ieškovės paaiškinimo matyti, kad čia ji liko gyventi tik A. V. ir kitų brolių ir seserų sutikimu. Ji dalyvavo teisme ir jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba , kai buvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, teisinės pagalbos ji atsisakė, teigdama, kad pasekmes supranta, todėl negali šiuo metu aiškinti, kad ją brolis apgavo, kad ji nesuprato paveldėjimo procedūrų (civilinė byla Nr. 2-679-0476/2007, b.l. 43). B. D. teismo sprendimo neskundė, taip pat nesikreipė į notarų biurą, kad būtų sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, pradėjo ginčyti paveldėjimo liudijimą tik tada, kai atsakovas pranešė, jog paveldėtas turtas – pastatai bus parduodami. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinio interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų elgusis su paveldimu turtu kaip savu – pastatuose apsigyveno atsakovui leidus, atsakovas tapo šių pastatų savininku, jis išpirko žemės sklypus, tvarkė visus su nekilnojamu turtu susijusius dokumentus, o ji be to, kad pastatuose gyveno, neatliko jokio kito veiksmo, ji nesielgė kaip paveldėto turto bendrasavininkė, o elgėsi kaip asmuo, neturintis teisės į palikimą. Tai, kad ji nepriėmė palikimo, patvirtino ir tretieji asmenys - jos broliai ir seserys - F. V., A. V., M. T.. Teismas sprendžia, kad B. D. į paveldėjimo santykius neįstojo ir jie yra nutrūkę. Teismas neturi pagrindo pripažinti fakto, kad ji po A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
LR CK 5.8 str. yra numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčyti, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. B. D. žinojo, kad palikimas atsirado mirus A. V. 1997-03-20, kad A. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ( 2007-12-04 ), bet įstatymo nurodytu terminu neginčijo, šio senaties termino atnaujinti neprašė, senatį taikyti prašo atsakovas. Ji praleido įstatymo numatytą terminą paveldėjimo liudijimui nuginčyti, o tai yra atskiras pagrindas ieškiniui atmesti. Teismui nepripažinus, kad ieškovė buvo priėmusi palikimą, nėra pagrindo jai taikyti dešimties metų senaties terminą ginčyti paveldėjimą, nes toks terminas galėtų būti taikomas tik tarp paveldėto turto bendratučių.
Nuo A. V. mirties jau praėjo daugiau nei penkiolika metų, nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo daugiau nei keturi metai. Kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. B. D. nesiėmė veiksmų, kuriais parodytų, jog siekė priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises, priešingai, ji sutiko, kad brolis po motinos mirties priimtų palikimą ir jam būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, išdavus paveldėjimo liudijimą jo neginčijo įstatymo nustatytu laiku, taip ieškovė prarado paveldėjimo teisę ir teisę nuginčyti paveldėjimo liudijimą, todėl nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų, ieškinys atmestinas.
B. D. 2012-01-06 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 17-18). Ieškinį netenkinus, priteistina iš ieškovės ½ teismo turėtų pašto išlaidų į Respublikos biudžetą – 50 Lt. Priteistina atsakovui jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos 500 litų. ( b.l. 31, 71, CPK 98 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. , 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
B. D. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš B. D. A. V. 500 litų advokato atstovavimo išlaidų ir į Respublikos biudžetą 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.