Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčijamu sprendimu CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nusprendė, kad Perkančioji organizacija, pažeidė Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d.) 3 punkte nurodytą lygiateisiškumo principą, 26 ir 28.2 punktų, nuostatas, nes nustatė pasiūlymų pateikimo terminą, kuris neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. trumpesnį nei 12 dienų terminą. Projektui taikė 10 proc. (9 990 Eur) pataisos normą nuo Sutarties vertės, įskaitant pakeitimų vertes, tenkančias Projektui, t. y. nuo 99 900,00 Eur. Netinkamos finansuoti išlaidos nustatytos vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, (toliau – Atsakomybės taisyklės) nuostatomis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principais (PAFT 307.2 punktas), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 4 punktu.

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl netinkamai nustatyto pasiūlymų pateikimo termino. Pareiškėja skunde teigia, kad ji nepažeidė lygiateisiškumo principo įtvirtinto Aprašo 3 punkte. Dėl nustatyto pasiūlymo pateikimo termino nurodo, kad CPVA netinkamai aiškina Aprašo 26 ir 28.2 punktų nuostatas, nes Aprašo 28.2 punkte nėra nurodyta, jog paskelbus skelbimą kitame informacijos šaltinyje, taip pat privalo būti išlaikytas ne mažesnis kaip 12 dienų terminas paraiškoms pateikti. Teigia, kad minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminas turi būti užtikrinamas paskelbus tik pirmąjį skelbimą, kitų skelbimų atveju šio termino nereikia laikytis. CPVA su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Pagal Aprašo 26 punktą apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 eurų, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus. Aprašo 28.2 punkte, nustatyta, kad skelbiamų derybų atveju kandidatas pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus turi pateikti per perkančiosios skelbime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos. Sisteminis Aprašo nuostatų taikymas ir aiškinimas neduoda pagrindo išvadai, kad būtini pagal Aprašą skelbimai apie viešąjį pirkimą galėtų būti vykdomi per trumpesnį nei Aprašo 28.2 punkte numatytą minimalų terminą. Be to, Aprašo 26 punkto nuostatos loginis aiškinimas duoda taip pat vienareikšmę išvadą, kad būtini bent du viešojo pirkimo viešinimo šaltiniai (perkančiosios organizacijos interneto svetainė ir bent viena visuomenės informavimo priemonė). Ir tarp šių Aprašo nuostatų taip pat egzistuoja loginis sisteminis ryšys, t. y. perkančioji organizacija gali viešinti informaciją apie viešąjį pirkimą ir daugiau visuomenės informavimo šaltinių, tačiau minimaliame jų skaičiuje (dviejuose) turi būti išlaikytas minimalus terminas iki viešojo pirkimo dokumentų pateikimo.

Taigi, byloje nėra ginčo, kad pareiškėja savo interneto portale nustatė tinkamą pasiūlymų pateikimo terminą. Taip pat nėra ginčo, kad Perkančioji organizacija 2021 m. gegužės 6 d. interneto svetainėje www.delfi.lt paskelbė skelbimą apie Pirkimą. Skelbime nustatė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), t. y. skelbime Perkančioji organizacija nustatė pasiūlymų pateikimo terminą – 8 dienas nuo Skelbimo paskelbimo dienos. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad apie Pirkimą buvo paskelbta ne tik www.delfi.lt, bet ir www.aruodas.lt, tačiau ir šiame interneto portale apie Pirkimą buvo skelbiama trumpiau nei 12 dienų (pareiškėja skunde nurodo, kad Skelbimas buvo patalpintas 7 dienas), todėl šie pareiškėjos argumentai neturi reikšmės vertinant pareiškėjos veiksmų atitiktį Aprašo 28.2 punktui.

Tad Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad pagal Aprašo nuostatas minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminas turi būti užtikrinamas paskelbus tik pirmąjį skelbimą, kitų skelbimų atveju šio termino nereikia laikytis. Kaip minėta, sistemiškai aiškinant Aprašo 26 ir 28.2 punktus, darytina išvada, kad tiek perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, tiek visuomenės informavimo priemonėje perkančiosios skelbime nustatytas terminas kandidatams pateikti pasiūlymus ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus negali būti trumpesnis kaip 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog Perkančioji organizacija, paskelbdama Skelbimą apie Pirkimą www.delfi.lt ir nustačiusi ilgesnį nei 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminą, būtų patyrusi dideles išlaidas, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Pažymėtina, kad pareiškėja paskelbti apie Pirkimą galėjo ne tik interneto svetainėje, bet ir kitose visuomenės informavimo priemonėje, pvz., laikraštyje. Be to, Perkančioji organizacija pati turi įsivertinti rizikas, kylančias dėl netinkamo Pirkimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau tai, kad Perkančioji organizacija paskelbusi apie Pirkimą konkrečioje (Perkančiosios organizacijos pasirinktoje) visuomenės informavimo priemonėje gali patirti tam tikrų išlaidų, negali sudaryto pagrindo Perkančiajai organizacijai nesilaikyti Aprašo nuostatų ir esminių viešojo pirkimo principų.

Taigi, įvertinus Aprašo 26 ir 28.2 punktų nuostatas, CPVA ir pareiškėjos paaiškinimus, kurie sutampa su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Aprašo 28.2 punktą, nes visuomenės informavimo priemonėje (www.delfi.lt) nustatė pasiūlymų pateikimo terminą trumpesnį nei 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos.

Pareiškėja taip pat nesutinka, kad ji pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Aprašo 3 punkte.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

LAT, pasisakydamas dėl pasiūlymų pateikimo termino reikšmingumo viešuosiuose pirkimuose, yra išaiškinęs, kad pasiūlymų pateikimo terminas, kaip toks, yra susijęs ir su konkurencijos užtikrinimu viešajame pirkime bei tuo pačiu siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Kuo ilgesnis pasiūlymų pateikimo terminas, ypatingai, terminas, likęs po viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo, tuo daugiau galimybių tiekėjai turi tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymus. Taip pat, teismų praktikoje išaiškinta, kad didesnis dalyvių skaičius pirkime, t. y. platesnė konkurencija, visada užtikrina galimybes gauti mažesnes pasiūlymų kainas bei užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą (LAT 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013).

Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Perkančioji organizacija neužtikrino kandidatų vienodų galimybių dalyvauti Pirkime. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad kai naujienų skaidos portale pasirodydavo informacija apie Pirkimą, Perkančioji organizacija sulaukdavo didesnio kandidatų aktyvumo, kadangi dokumentų pateikimo terminas jau buvo įpusėjęs. Kandidatai vangiai teikdavo pasiūlymus nuo skelbimo patalpinimo dienos. Kai buvo vykdomas Pirkimas, Perkančioji organizacija sulaukė pasiūlymų, vienas iš kurių buvo dėl buto (duomenys neskelbtini) (paraiška gauta 2021 m. gegužės 14 d.). Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad Perkančioji organizacija visuomenės informavimo priemonėje Skelbime nustatė kandidatams pasiūlymų pateikimo terminą trumpesnį nei 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos, prieina prie išvados, kad pareiškėja neužtikrino potencialių kandidatų lygiateisiškumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad www.delfi.lt interneto portale Perkančiosios organizacijos skelbimas apie Pirkimą buvo patalpintas 2021 m. gegužės 6 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. gegužės 14 d. Pasiūlymas dėl buto (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas paskutinę Pasiūlymų pateikimo dieną (paraiška gauta 2021 m. gegužės 14 d.). Taigi Perkančioji organizacija neužtikrino, kad būtų nustatytas bent jau minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminas, nes kuo terminas ilgesnis, tuo daugiau galimybių tiekėjams tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymus.

Pareiškėja taip pat nesutinka su pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu. Skunde nurodo, kad CPVA pritaikė neproporcingą finansinę korekciją, kad CPVA nenustatė visų privalomų pažeidimo sudėties elementų, įskaitant esminio elemento – pareiškėjos kaltės, todėl sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neproporcinga menamai padarytam pažeidimui. Pareiškėja, taip pat nurodo, kad pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos (ES) biudžetui.

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas, tai (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

CPVA nustatė: 1) pareiškėjas pažeidė nacionalinį reguliavimą dėl pirkimų vykdymo, kuris buvo taikomas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Projektą, t. y. pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytą lygiateisiškumo principą, Aprašo 26 ir 28.2 punktų, nuostatas, nes nustatė pasiūlymų pateikimo terminą, kuris neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų; 2) pažeidimas buvo padarytas dėl netinkamo pareiškėjos veikimo nustatant per trumpą pasiūlymo pateikimo terminą; 3) pažeidimas turi netiesioginį finansinį poveikį ES finansiniams interesams.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad CPVA nenustatė pareiškėjos kaltės elemento, pažymėtina, kad LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, išaiškino, jog Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tyčinis ar aplaidus paramos gavėjo veiksmų pobūdis negali būti laikomas būtinu veiksniu, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą. Šią išvadą Teisingumo Teismas grindė tuo, kad Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 dalies, kurioje pateikta pažeidimo apibrėžtis, formuluotėje nėra patikslinama, ar tokie veiksmai arba neveikimas ir galiausiai „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, yra subjektyvus elementas, susijęs su atitinkamo ūkio subjekto ketinimu ar aplaidumu; taip pat tuo, kad teisės aktų leidybos lygmeniu yra daromas aiškus skirtumas tarp Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio bendros sąvokos „pažeidimas“ ir 5 straipsnio sąvokos „tyčinis pažeidimas arba pažeidimas dėl aplaidumo“, t. y. akivaizdus pažeidimas, už kurį gali būti skirtos administracinės nuobaudos. Tokį aiškinimą, anot Teisingumo Teismo, patvirtina tikslas užtikrinti tinkamą ir veiksmingą fondų naudojimą siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Iš tiesų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, atsižvelgiant į tokį tikslą, sąvoką „pažeidimas“ reikia aiškinti plačiau. Pavyzdžiui, net jei ūkio subjektas pažeidė pareigą, suteikiančią jam teisę į fondų paramą dėl savo vienintelio verslo partnerio nemokumo ar veiklos nutraukimo, ši aplinkybė savaime netrukdo tokį pažeidimą laikyti „pažeidimu“, nes tokio pažeidimo buvimui nėra būtina įrodyti tokio gavėjo tyčią ar aplaidumą (Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 57–63 punktai). Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Europos Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir jog dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė (Teisingumo Teismo sprendimo Pometon, C 158/08, 28 punktas, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Cruz & Companhia, C 341/13, 45 punktas; 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Județul Neamț ir Județul Bacău, C 260/14 ir C 261/14, 50 punktas). Būtent Reglamento Nr. 2988/95 II dalies „Administracinės priemonės ir nuobaudos“ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama, be kita ko, įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; o 4 dalyje, – kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Taigi finansinių korekcijų, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimus (angl. irregularities) veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą (angl. an advantage improperly received), visų pirma, įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas (Teisingumo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Județul Neamț ir Județul Bacău, C 260/14 ir C 261/14, 49 punktas). Apibendrinęs LVAT konstatavo, kad, nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.

Aiškinant trečiąjį pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elementą, kuris susijęs su padarytu faktiniu ar galimu finansiniu poveikiu Europos Sąjungos biudžetui, pažymėtinos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatos, pagal kurias pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Todėl tokį pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui, tačiau nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Kaip ne kartą konstatuota Teisingumo Teismo, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 44–45 punktai, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania National de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C-408/16, 60–61 punktai) (2023 m. spalio 25 d. sprendimo 42 p.).

Vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, tačiau iš skundžiamo CPVA sprendimo matyti, kad negalima atmesti galimybės, jog tas pažeidimas turėjo netiesioginį poveikį fondo biudžetui. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pareiškėja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021) (2023 m. spalio 25 d. sprendimo 44 p.).

Nagrinėtu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad nustatytas netinkamas pasiūlymų pateikimo terminas visuomenės informavimo priemonėje galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui, nes pareiškėjos Projektas, be kita ko, finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis. Pagrįstai galima manyti, kad, laikantis bent jau minimalaus 12 dienų pasiūlymų pateikimo termino nuo Skelbimo paskelbimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasiūlyti daugiau ir/ar patrauklesnių socialinių būstų variantų. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas CPVA, taikydamas finansinę korekciją, vadovavosi Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, nustatančiu su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires C (2019) 3452.

Gairėse (1.1 p.) nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų (pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, susiję finansiniai fondų nuostoliai), turi būti taikoma fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc., Gairių 2 skirsnis) pataisa. Kalbant apie pažeidimo sunkumą, Gairėse patikslinama, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą (2023 m. spalio 25 d. sprendimo 53 p.). Pagal Gairių 2.1 lentelės 4 punktą už nustatytą sutrumpintą pasiūlymų pateikimo terminą (30 proc. ir daugiau terminas sutrumpinamas), taikytina 10 proc. dydžio finansinė korekcija. Jei terminas sutrumpinamas mažiau nei 30 proc., gali būti taikytina 5 proc. dydžio finansinė korekcija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi CPVA sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad CPVA nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, įvertino visas reikšmingos aplinkybes, turinčias įtakos finansinės korekcijos dydžiui. CPVA tinkamai kvalifikavo pareiškėjos pažeidimą, nustatė visus būtinus jo elementus, nustatytus Reglamento 2 straipsnio 36 punkte bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją. Byloje nenustatytas nei teisinis, nei faktinis pagrindai mažinti CPVA sprendimu pareiškėjos Projektui taikytos finansinės korekcijos dydį.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.) ir administracinis sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo principais (VAĮ 3 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, CPVA Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, kadangi Sprendimo išvados dėl nacionalinės teisės aktų pažeidimo ir pareiškėjos įgyvendintam Projektui taikyta finansinė korekcija turi teisinį ir faktinį pagrindimą, ir tokiu Sprendimu iš esmės buvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė argumentų dėl skundžiamo administracinio sprendimo neatitikties esminiams VAĮ reikalavimams, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad CPVA Sprendime tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, CPVA sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies motyvuotumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar pakeisti vadovaujantis skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.