- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1131-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00163-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo (panaikinimo) atmesti.
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. S., D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. S., Apeliacinės, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.4.4Bylos, kurioje procesas atnaujintas, nagrinėjimas
- 3.3.4.5Teismo, išnagrinėjusio bylą, kurioje procesas atnaujintas, teisės
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1260-384/2022 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po B. D. mirties – 2011 m. kovo 9 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Suinteresuotais asmenimis pareiškėja įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto banką. Teismas 2019 m. vasario 14 d. priėmė pareiškimą ir iškėlė civilinę bylą Nr. 2YT-1878-829/2019.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. J. po B. D. mirties – 2011 m. kovo 9 d. (mirties įrašas įrašytas 2011 m. kovo 9 d.; įrašo Nr. 11), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
3. Pareiškėja (suinteresuotas asmuo) G. S. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja teigė, kad ji apie priimtą teismo sprendimą ir minėtą civilinę bylą sužinojo tik 2021 m. liepos 5 d., gavusi šio sprendimo kopiją, kuri buvo pateikta D. J. atstovo į kitą civilinę bylą, kurią nagrinėjant ir paaiškėjo kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėja su E. D. ir B. D. 2005 m. susitarė, kad iš jų nori įsigyti 6 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) bei statinius už 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) sumą: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys buvo sutarę, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą bus mokama kas mėnesį dalimis, o pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta visiškai išmokėjus šalių sutartą sumą (iki to laiko pareiškėja naudosis ir valdys anksčiau nurodytą turtą). Pinigų perdavimo velioniams faktą ir tai, jog pareiškėja su sugyventiniu R. V. faktiškai nepertraukiamai nuo 2006 m. valdo 6 ha žemės sklypą bei statinius, be liudytojų parodymų, duotų civilinėje kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, pagrindžia ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, mokėjimai už komunalines paslaugas, žemės naudmenų deklaravimo duomenys. Šiuo atveju D. J. teismui yra nurodžiusi žinomai neteisingus duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. D. J., neturėdama minėtų nekilnojamųjų daiktų faktinio valdymo, neturėjo ir galimybės priimti po B. D. mirties likusio paveldimo turto faktinio valdymo būdu. Tuo tarpu pareiškėjos faktinis nepertraukiamas minėtų nekilnojamojo turto daiktų valdymas trunka ilgiau nei 10 metų. Pareiškėja per visą laikotarpį sąžiningai įgijusi minėtus daiktus juos sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Atnaujinus procesą ir galimai teismui priėmus naują sprendimą, egzistuoja visi pagrindai minėtus nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai įgyti įgyjamosios senaties pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos G. S. prašymo nepatenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019. Šią teismo nutartį pareiškėja apskundė atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 atnaujintas.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinus civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos D. J. pareiškimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT‑1878-829/2019 panaikinimo atmetė ir iš suinteresuoto asmens G. S. pareiškėjos D. J. naudai priteisė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas, pareiškėjos D. J., suinteresuoto asmens G. S. bei liudytojų L. J., T. P. paaiškinimais nustatyta, kad D. J. po B. D. mirties valdė, tvarkė ir naudojosi mirusiosios paliktais daiktais (baldais, buitine technika), piniginėmis lėšomis ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad D. J. po B. D. mirties – 2011 m. kovo 9 d., aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti. Šiuo atveju suinteresuoto asmens G. S. nurodytos aplinkybės, jog B. D. vardu registruotame name po jos mirties gyveno ir juo rūpinosi G. S. nesudaro pagrindo D. J. prašomam nustatyti juridiniam faktui atmesti, nes palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad įpėdinė priėmė visą po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 naikinti ar keisti nėra pagrindo, patikslintas G. S. prašymas atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 ir pareiškėjos D. J. pareiškimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, byloje rėmėsi liudytojų paaiškinimais. Tačiau pareiškėja D. J., į civilinę bylą be pateiktų jos pusės žodinių paaiškinimų, nėra pateikusi jokių duomenų ar įrodymų, kurie papildomai pagrįstų jos pareiškime nurodomas aplinkybes – byloje nėra apteikta jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja D. J. yra pradėjusi valdyti nors vieną velionės B. D. daiktą, būtų paėmusi velionės piningines lėšas ar banko sąskaitų valdymą ir pan. Priešingai nei yra teigiama D. J. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo, byloje yra nustatyta, kad po velionės B. D. mirties jos namuose liko gyventi pareiškėjos brolis E. D., kuris pagal išankstinį susitarimą palikimo nepriėmė, nes savo dalį buvo gavęs iki mamos mirties. Tokiu atveju byloje susidaro situacija, kad iš karto po velionės mirties 2011 m., nebuvo asmens, kuris faktiškai pradėtų valdyti velionės turtą.
1.2. Šioje byloje svarbios aplinkybės, kad, civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021, 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, D. J. nurodė, kad velionės paveldėjimo klausimus pradėjo tvarkyti tik tada, kai sužinojo apie tai, jog ji (G. S.) neturi nuosavybės teisės į ginčo objektus, kadangi manė, jog G. S. yra susitvarkiusi nuosavybės teises. Civilinės bylos Nr. A2-1260-384/2022 nagrinėjimo metu, pareiškėja D. J. nurodė, kad tariamai dar 2011 m., po mamos mirties, ji leido G. S. naudotis ginčo statiniais. Civilinėje byloje Nr. A2-1260-384/2022, 2022 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, pareiškėja D. J. nurodė, kad minėti statiniai „priklauso“ G. S.. Tokia prieštaringa pareiškėjos D. J. pozicija dėl jos kaip paveldėtojos velionės turto valdymo / nevaldymo pradžios momento ir aplinkybių, vertinant G. S. pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, jog būtent ji, o ne pareiškėja D. J. visą laiką nepertraukiamai valdė ginčo turtą, įrodo ir pagrindžia faktą, kad D. J. po velionės mirties nepriėmė velionės turto faktinio valdymo būdu.
1.3. Marijampolės apylinkės teismui 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu nustačius juridinį faktą dėl turto paveldėjimo, pareiškėja D. J. su šiuo sprendimu nesikreipė į velionės paveldėjimo vietos notarą dėl jos turto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčo statinių nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre jos vardu. Tai papildomai pagrindžia, kad ji savo veiksmais niekaip neišreiškė valios priimti velionės palikimo ir jo nepriėmė nei per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po velionės mirties, kreipiantis į paveldėjimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nei imantis veiksmų pradėti velionės turtą nepertraukiamai valdyti iš karto po velionės mirties 2011 m. kovo 9 d.
1.4. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi pareiškėjos D. J. pusės liudytojų, susijusių su ja artimais giminystės ar draugystės ryšiais, paaiškinimais. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio bei 185 straipsnio nuostatas, rėmėsi išimtinai tik liudytojų paaiškinimais, juos vertindamas atsietai nuo kitos rašytinės bylos medžiagos, kuria iš viso nesirėmė priimdamas skundžiamą nutartį. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nepagrįstai rėmėsi šališkais pareiškėjos D. J. ir jos pusės liudytojų paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokia kita bylos medžiaga. Iš G. S. pateiktų įrodymų ir kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kuriomis priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsisakė remtis, akivaizdu, kad paveldint velionės turtą, jį paveldėjusi įpėdinė faktiškai turto nevaldė. Dėl to neegzistavo pagrindai paveldėti velionės nuosavybę daikto faktinio valdymo būdu, kas buvo nepagrįstai konstatuota skundžiama nutartimi. Teismas pažeidė bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (liet. iš neteisės teisė nekyla). Tokiu būdu buvo pažeisti ir valstybės interesai, nes paveldėtojams nepriėmus palikimo, įstatymo nustatyta tvarka turtą imperatyviai paveldi valstybė.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja D. J. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo nurodomi ir tiriami atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atskleidė bylos esmę, detaliai išnagrinėjo suinteresuoto asmens argumentus bei motyvus ir savo procesinį sprendimą aiškiai motyvavo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir objektyviai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į įpėdinės statusą, į turto sudarančio palikimo dalyką, pobūdį ir turinį, todėl pagrįstai sprendė, kad tai atitinkamai palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu kriterijus.
2.3. Nepagrįstas suinteresuoto asmens argumentas, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių palikimo dalyką sudarančio turto faktinį valdymą. Pareiškėjos palikimo priėmimo veiksmų faktas ir pobūdis, atsižvelgiant į palikimo dalyką sudarantį turtą, pilnai įrodytas nuosekliais, detaliais ir logiškais pačios pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimais, padedančiais atskleisti praeities įvykių loginę seką. Net ir pats suinteresuotas asmuo bei jo į bylą pakviesti liudytojai nepaneigė, kad palikimo dalyką sudarantį turtą, išskyrus gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, galėjo paveldėti mirusiosios dukra – pareiškėja. Svarbu tai, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo priimti negalima dalimis arba su sąlygomis ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą. Suinteresuoto asmens siekis įrodyti, kad palikimo dalį sudarančio turto – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, jis taros buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja nepriėmė po motinos mirties atsiradusio palikimo.
2.4. Iš įpėdinio, priėmusio palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu, nereikalaujama, kad jo atlikti faktiniai veiksmai būtų teisiškai įforminti, todėl suinteresuoto asmens motyvai, kad pareiškėja iki šiol nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar nesiėmė veiksmų paveldėtus statinius nuosavybės teise įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja nepriėmė po motinos mirties atsiradusio palikimo. Suinteresuotas asmuo taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik pareiškėjos pusės liudytojų paaiškinimais. Teismas išklausė ne tik pareiškėją ir suinteresuotą asmenį G. S., bet ir visus be išimties į bylą pakviestus liudytojus, jų paaiškinimus. Vien tai, kad teismas rėmėsi pareiškėjos pakviestų liudytojų paaiškinimais, nereiškia, kad juos reikia vertinti kai nepatikimus.
2.5. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo G. S. siekė užginčyti ne patį palikimo priėmimo faktą, bet teigė, kad ji tariamai nuosavybes teise yra / buvo įgijusi palikėjai priklausiusius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, dėl ko pareiškėja šių objektų negalėjo paveldėti. Bylos duomenys objektyviai patvirtina, kam priklausė / priklauso nuosavybės tiesės į nekilnojamąjį turtą, kuris sudaro tik dalį paveldimo turto. G. S. bylos nagrinėjimo metu nepateikus įrodymų, paneigiančių Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos ir kitų liudytojų paaiškinimus byloje teismas pagrįstai vertino kaip detalius, logiškus ir patikimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Nors apeliantė byloje pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jį laiko atskiruoju skundu, nes apeliantė ginčija ne teismo sprendimą, o priimtą ginčijamą nutartį (CPK 334 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pakartotinai ir remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad D. J. po B. D. mirties valdė, tvarkė ir naudojosi mirusiosios paliktais daiktais (baldais, buitine technika), piniginėmis lėšomis ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad D. J. po B. D. mirties – 2011 m. kovo 9 d., aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti. Apylinkės teismas darydamas tokią išvadą vertino ir suinteresuoto asmens G. S. atsikirtimuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir konstatavo, kad įpėdinė priėmė visą po palikėjos mirties atsiradusį palikimą.
13. Apeliantė priimtos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
15. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, tame tarpe pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymo dėl 2019 m. balandžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1878-829/2019 panaikinimo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
17. Apeliacinės instancijos teismas apibendrinęs tai kas išdėstyta konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.