Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. S. ir jos atstovui adv. A. K., atsakovui S. S. ir jo atstovei adv. D. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, veikiančios per Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų išsprendimo, bei pagal atsakovo savarankiško ieškinio patikslintus reikalavimus ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM, veikiančiai per Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ŠAVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Dukros S. S. ir sūnaus N. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. S..

I. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės.

II. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

III. Dėl lėšų vaikų išlaikymui.

IV. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

V. Kiti reikalavimai.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Abi šalys teigė, kad būtent dėl kito sutuoktinio elgesio ar jo požiūrio į šeiminį gyvenimą, susiklostė esminės aplinkybės turėjusios įtakos šeimos iširimui. Tokiu atveju teismas laiko, kad sutuoktiniai patvirtino aplinkybę, jog egzistuoja abipusė jų kaltė dėl santuokos iširimo. Be to šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, nes ieškovė jau ir anksčiau irgi planavo kreiptis į teismą dėl jos santuokos su atsakovu nutraukimo. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad sutuoktiniai šiuo metu nesidomi šeimos reikalais, kiekvienas gyvena atskirą gyvenimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje, kuomet jų abiejų sveikatos būklė yra gera. Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės ir atsakovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog nė viena iš šalių taip ir nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo, o ieškovė galiausiai irgi pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali paneigti anksčiau teismo nurodytų motyvų ir aplinkybių.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir faktus, pripažįsta, kad sutuoktiniams trūko pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas neįmanomas ir kas įeina į sutuoktinių pareigas, nustatytas įstatymu.

Kita vertus, kaip ir bet kuria teise, taip ir teise nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės negalima piktnaudžiauti (CK 1.1 37 str. 3 d.). Todėl kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio pagrindu galima tik kai iš tikrųjų yra kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu CK 3.60 straipsniu remiamasi tik siekiant atkeršyti kitam sutuoktiniui, atimti iš jo teisę į išlaikymą ar nepagrįstai prisiteisti žalos atlyginimą, tokiais atvejais yra pripažįstamas piktnaudžiavimas savo teise ir toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės - tai visiškas jų nevykdymas. Kitaip tariant, tai toks elgesys, kuris visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo ir kita. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas teisės ir moralės atžvilgiu nepriimtinas elgesys: žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, seksualinis vaikų išnaudojimas ar kitokia fizinė ar psichinė prievarta prieš vaikus ar kitus šeimos narius, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija, religinis fanatizmas ir panašiai.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jų reikalavimams taikytinos CK 3. 67 str. 2 d., 3.70 str. 2 d., ir 3.72 str. 4 d. nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, paliekant jai santuokinę pavardę (CK 3.69 str.).

Dėl sutuoktinių po santuokos sudarytos Povedybinės sutarties pabaigos ir kitų turtinių klausimų išsprendimo.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo 2016-04-05 yra sudarę Povedybinę sutartį (toliau - ir Sutartis), kurioje aptarė jų turto teisinį režimą, turto padalijimo būdus ir tvarką nutraukiant jiems santuoką bei kitas sąlygas (T.1, 15-18 b. l.). Povedybinė sutartis gali baigtis įvairiais pagrindais. Vienais atvejais jos pabaiga priklauso nuo sutuoktinių valios, kitais - ne. Vienas iš pagrindų kuomet baigiasi vedybų sutartis yra sutuoktinių santuokos nutraukimas (CK 3.107 str.). Būtent tokia sąlyga ir yra įtraukta į ginčo šalių sudarytą Sutartį (sutarties 6.1. p. p.) (T.1, 17 b. l.). Pažymėtina, kad teismo sprendimui dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo įsiteisėjus, jų sudarytos Povedybinės sutarties pabaiga turi būti įregistruota ir vedybų sutarčių registre, kadangi jos nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik būdamas įregistruotas Vedybų sutarčių registre. Atskirai pažymėtina, kad šalys iki Povedybinės sutarties sudarymo, tai yra 2008-10-01 įsigijo lengvąjį automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešame registre įregistruotas atsakovo vardu. Pagal minėtos sutarties 3.2. p., šalių turto įgyto nuo santuokos įregistravimo iki minėtos sutarties sudarymo, teisinis režimas nesikeičia, todėl esant ieškovės sutikimui, minėta transporto priemonė pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe.

Atsakovas pateikė teismui į bylą ir tris savo vardu sudarytas paskolos sutartis, kuriomis pasiskolino iš trečiųjų asmenų (materialine prasme) juose nurodytas pinigų sumas. Kadangi atsakovo skoliniai įsipareigojimai atsirado po Sutarties sudarymo, dėl to visos iš to kylančios prievolės laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Tokia teismo išvada, siejasi ne tik su minėta Sutartimi. Papildomai pažymėtina, kad pirmiausia, šios asmeninės turtinės atsakovo prievolės atsirado tik pagal jo prisiimtus įsipareigojimus šiems kreditoriams, kurie nesusiję su šeimos poreikiais. Antra, šių prievolių pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tarp vieno iš sutuoktinių ir kreditorių, kurios juos sieja kaip konkretų skolininką ir kreditorių (T.2, 14-17 b. l.). Todėl skolininkas (atsakovas) esamas turtines prievoles turi įvykdyti pats ir už jas atsako asmeniškai savo turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su konkrečiu kreditoriumi ir skolininku (CK 3.114 str. 1 d.). Taip pat ir kitos galimos atsakovo skolos kitiems kreditoriams laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis (T.2, 18 b. l.).

Dėl sutuoktinių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. ir S. S. yra ieškovės A. S. ir atsakovo S. S. vaikai (T. 1, 19-20 b. l.). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru šalių tėvystės (motinystės) faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1 d.). Vaikų tėvai dar gyvena santuokoje, tačiau nuo 2016 m. birželio jie pradėjo gyventi skyrium (atskirai) (T. 1, 90-93 b. l., T. 2, 1-6 b. l.). Taip pat abi tėvai dirba (turi verslą) ir gauną su darbo santykiais ar verslu susijusias pajamas (T. 1, 21-22, 24-25, 54, 58, 72-73, 109-147, 194-195 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad abu tėvai (ieškovė ir atsakovas) nesirūpintų, neprižiūrėtų nepilnamečių vaikų (T. 1, 29-31, 184-191 b. l.). Be to šalių vaikams yra teikiama ir valstybės parama pagal Išmokų vaikams įstatymą (CPK 182 str. 1d. 1 p.) (T. 1, 45-46 b. l.). Nustatyta, kad ieškovės metinės pajamos (pelnas) yra nedaug didesnės, nei atsakovo gaunamas darbo užmokestis (pelnas) (T. 1, 21-22, 24-25, 54, 58, 72-73, 109-147, 194-195 b. l.). Abi šalys savo vardu viešame registre yra įregistravusios nuosavybės (valdymo) teises į registruotinus kilnojamuosius daiktus, o atsakovas atskirai ir į nekilnojamąjį daiktą (T. 1, 7, 9-10, 89 b. l., T.2, 10-11, 19-24 b. l.). Be to ieškovas yra sudaręs paskolos sutartis pagal kurias iš trečiųjų asmenų (materialine prasme) pasiskolino atitinkamas pinigų sumas, tačiau jokių suvaržymų dėl jam nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo daikto viešame registre nėra įregistruota (T. 2, 19-24 b. l.). Teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kokios jų manymu išlaidos yra reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui (T. 1, 62-66 b. l., T. 2, 1-6 b. l.). Nors ieškovė su vaikais gyvena jos tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau ir tokiu atveju jų išlaikymo ir priežiūros išlaidos išlieka realios ir pastovios. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog abi šalys turi profesinių įgūdžių, tačiau jų teigimu tikėtis didesnių gaunamų pajamų ateityje joms yra nerealu. Tačiau teismas atmeta atsakovo argumentą, kaip nepagrįstą, kad jis tik ateityje gali tikėtis didesnių pajamų, kadangi tai nėra prognozuojama. Pastebėtina, kad atsakovo savarankiško patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaikams reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo yra gerokai mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio mokomo LR nuo 2020-01-01. Todėl toks atsakovo reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams iš tėvo priteistino išlaikymo laikytinas nepagrįstu, kadangi tai neatitiktų nei byloje esančių duomenų, jog atsakovas išgali tik tokią mėnesinę periodinę išmoka šiandien mokėti savo nepilnamečiams vaikams. Pirmiausia, tai mažiau nei puse minimalios algos (,,į rankas 437,24 Eur“) (LRV 2019-07-03 nutarimas Nr. 669). Antra, mažiau, nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris yra 257,00 Eur per mėnesį (LR SADM 2019-11-04 įsakymas Nr. A1-661 ,,Dėl 2020 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“). Todėl teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo savarankiško patikslinto ieškinio reikalavime nurodytą ir vaikams skirtiną išlaikymo dydį, kuris nesiekia ne tik realių minimalių atskirai kiekvieno vaiko poreikių ir interesų, bet ir laikytinas darančiu žalą vaikui (ams) (T. 2, 1-6 b. l.).

Tuo pačiu teismas tik iš dalies tenkina ir ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui, kad nebūtų padarytą žalą ir vaikų tėvui. Pirmiausia, nors šiandien ieškovės finansinė padėtis yra tik nedaug geresnė nei atsakovo, tačiau abu vaikų tėvai turi dėti maksimalias pastangas ir skirti realias išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tai, kad pagal teisės aktų nuostatas šalių vaikams išlaikymą teikia ir valstybė, nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo mažinti iki minimumo iš abiejų tėvų priteistina išlaikymą skirtą vaikams. Antra, išlaikymas gali būti priteistas iš vieno ar abiejų vaikų tėvų ne tik tarp šalių esant ginčui dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, bet ir abejiems tėvams pareiškus analogiškus reikalavimus, kaip yra ginčo atveju. Be to teismas sutinka iš dalies su ieškovės atsikirtimu į atsakovo prašymą dėl iš jo vaikams priteistino išlaikymo, kadangi jų santuokos nutraukimo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikytis lygybės principo ar nukrypti nuo jo, dėl vaikams tėvų skiriamo išlaikymo, nes tokiu atveju vienas iš tėvų atsidurtų daug geresnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Trečia, teismas atsižvelgiant į jam suteiktus įgaliojimus konstatuoja, jog abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, tokio dydžio išmokomis, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į realius vaikų poreikius. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog šalys savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų realių išmokų privalo vykdyti nuolat, o pastarieji, kaip nepilnamečiai vaikai turi būti garantuoti, kad tokia tėvų parama jiems bus teikiama nuolat. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, matyti, kad byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą išvadai, jog daug didesnė vaikų išlaikymo našta turi tekti viena ar kitai šaliai.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai be teismo sprendimo negali objektyviai teikti vaikams protingo išlaikymo, jiems išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad ne būtinai tėvų vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, o ir kitos objektyvios priežastys gali neleisti tėvams patenkinti bent minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl tokiu atveju yra būtinas teismo sprendimas. Pastebėtina, kad kiekvienu atveju individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Visais atvejais siekiama, jog suaugęs vaikas (ai) taptų pilnaverte asmenybe, o išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko (ų) minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu. Tėvui ar motinai neišgalint kiekvieną mėnesį sumokėti vaikui teismo nustatyto ir priteisto išlaikymo dydžio išmokos, kuomet yra daromos išskaitos iš jų tėvų pajamų ar turto, pastarieji gali likti skolingi savo vaikams ne tik iki jų pilnametystės, bet ir vėliau (CPK 736 str.). Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant jo turimus sugebėjimus, pomėgius. Šalių vaikai jau yra paaugliai, tačiau kaip jau minėta, jie irgi pastoviai gali siekti realizuoti savo sugebėjimus ir būti ruošiami savarankiškam gyvenimui. Be to kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis (T. 1, 29-31, 184-191 b. l.). Taip pat šalių vaikams vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko (ų) vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog abu tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, todėl ir atsakovas, negali atsisakyti teikti kiekvienam vaikui reguliariai realaus dydžio išmokas dėl jam reikalingo išlaikymo. Be to atsakovas pripažino ir neginčijo, kad išlaikymas kiekvienam vaikui yra reikalingas, tačiau esą jis šiandien nėra pajėgus teikti didesnio išlaikymo dydžio nei nurodė. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama kiekvieno vaiko išlaikymui būtų aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negali būti toleruojamas (T. 2, 1-6 b. l.). Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus yra nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje turi būti išspręstas klausimas dėl šalių kiekvienam vaikui reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio išieškojimo iš abiejų tėvų. Be to ieškovė šiandien jau viena nebegali prisiimti visos vaikų išlaikymo naštos, vien dėl to, kad atsakovas būtino ir realaus išlaikymo vaikams neteikia nuo 2016 m. birželio mėnesio (T. 1, 62-66 b. l.). CK 3. 194 str. 1 d. numato, kad išlaikymas vaikui (ams) teismo priteisiamas, jeigu tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti šalių vaikui reikalingą išlaikymą iš abiejų tėvų, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau ir tokiu atveju tai tėra tik orientacinis dydis. Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas iš dalies, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui (ams).

Pagal bylos duomenis teismui yra teisinis pagrindas tik iš dalies sutikti ir su Tarnybos atstovės argumentu. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovui ir atsakovo savarankiško patikslinto ieškinio prašymas tenkinami iš dalies, priteisiant kiekvienam vaikui iš tėvo po 170,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas (ai) turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo (jų) fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko (ų) individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą išlaikymą vaikui (ams) ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio (ių) vaiko (ų) poreikiams bei jo (jų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui (ams) sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas kiekvienam šalių vaikui, yra per didelis ir jis gali būti sietinas su išlaidavimu, o nes su realiais vaiko (ų) poreikiais. Todėl atsižvelgiant į dabartines atsakovo pajamas ir turimą turtą, šis minėtas ieškovės prašymas, tenkinamas tik iš dalies (T. 1, 62-66 b. l.). Šis teismo nustatytas kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinų išmokų dydis taikytinas nuo sprendimo priėmimo dienos (2020-03-17). Tuo pačiu netenkintinas ieškovės prašymas šį dydį taikyti nuo 2019-06-06 (ieškinio priėmimo teisme dienos), kadangi jis yra didesnis nei ieškovės prašymu nepilnamečiams vaikams teismo priteistas iš atsakovo laikinasis išlaikymas pagal 2019-10-18 nutartį (T.1, 74-76 b. l.). Todėl nuo 2019-06-06 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki 2020-03-17 (teismo sprendimo priėmimo dienos) priteistinas ir paliktinas galioti pagal laikinąjį išlaikymą iš atsakovo priteistų išmokų po 150 Eur dydis, kadangi su tokiu dydžių abi ginčo šalys po laikinojo išlaikymo priteisimo vaikams iš atsakovo sutiko ir jo neginčijo.

Be to pažymėtina, kad atsakovas yra prisiėmęs ir įsipareigojimus draudikui, kurių pagrindu jis moka įmokas už nepilnamečius vaikus, kad pastariesiems, pasibaigus nurodytam draudimo laikotarpiui, būtų išmokėtos nurodyto dydžio išmokos (T.2. 25-30 b. l.).

Todėl toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis po 170 Eur nebus pabloginantis atsakovo socialinę padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis galės ir ateityje teikti nurodyto dydžio išmokas vaikams. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog vaikų motina neprivalo kiekvieną kartą pasikeitus vaiko (ų) poreikiams vėl kreiptis į teismą dėl jiems reikalingo didesnio išlaikymo dydžio iš tėvo priteisimo, pastarajam jo neteikiant gera valia. Tuo pačiu abi šalys privalo teikti vaikui (ams) reikalingą išlaikymą, todėl ir ieškovė yra įpareigojama teikti vaikams analogiško dydžio išmokas skirtas jų išlaikymui. Abu tėvai privalo suvokti, kad jų vaikų išlaikymo našta pirmiausia, turi atitekti jiems, o ne valstybei ar vaikų seneliams iš motinos pusės. Dėl to teismas laiko, jog abiejų šalių dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš atsakovo anksčiau teismo nurodyto dydžio išlaikymo išmokas kiekvienam vaikui, kurios teismo nuomone jam yra būtinos. Be to ateityje pasikeitus šalių statusui, joms išliks galimybė prašyti teismo peržiūrėti jų teikiamą kiekvienam vaikui išlaikymo dydį, tačiau tik esant išimtinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes šis išlaikymo dydis skirtas šalių nepilnamečiams vaikams nustatomas iki jų pilnametystės.

Atskirai pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į abiejų nepilnamečių vaikų tėvų tuometę materialinę padėtį, o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius. Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2 d.). Todėl pažymėtina, kad šalims visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko (ų) gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių viena iš šalių nesutinka kompensuoti kitai gera valia.

Remiantis ankščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės ir duomenų apie vaikų išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą. O tai pat ir įpareigojimo atidaryti vaiko vardu asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią turi būti pervedamos jo išlaikymui skirtos piniginės lėšos, pvz., vaiko motinai sudarius naują santuoką (CK 3. 190 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo S. S. priteistas pinigines lėšas.

Be to pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto kiekvienam nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl abiejų šalių reikalavimų.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas priimdamas sprendimą, turi vadovautis vaiko (ų) interesais ir atsižvelgdamas į vaiko (ų) amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku (ais), o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus ir dėl vaikams skirto išlaikymo ar jo dydžio nustatymo.

Teismas nuo 2019-10-18 kaip laikinąjį išlaikymą šalių vaikams N. S. ir S. S. priteisė periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 150 Eur. Šis laikinasis išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui nekeistinas iki galutinio sprendimo priėmimo byloje, o 2019-10-18 nutartis panaikintina tik visiškai ją įvykdžius (T. 1, 74-76 b. l.).

Pažymėtina, kad ieškovei ar dalinai veiksniam vaikui N. S. nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Tuo pačiu tenkinamas iš dalies ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo esamą pastarojo įsiskolinimą vaikams dėl jiems reikalingo išlaikymo už laikotarpį nuo 2016-06-06 (kuomet atsakovas išvyko iš gyvenamosios vietos) iki 2019-06-06 (iki kreipimosi į teismą dienos). Ir šio išlaikymo įsiskolinimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į paties atsakovo veiksmus ir ieškovės duotus paaiškinimus teismui. Pirmiausia, teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad per nurodytą laikotarpį, keitėsi LR minimalios mėnesinės algos dydis. Antra, nors nurodytų laikotarpiu atsakovas ir teikė vaikams išlaikymą, tačiau jis nebuvo tinkamo dydžio. Trečia, įvertinus tuo metu atsakovo gautas pajamas ir nepilnamečių vaikų poreikius, nustatytina, kad kiekvieno vaiko išlaikymui atsakovas turėjo sumokėti po 150 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Ketvirta, tokiu atveju teismas iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiams vaikui priteisia po 2 850 Eur, įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas sumokėtas sumas (CK 3. 200 str.). Taip pat ieškovė įpareigojama uzufrukto teise (CK 3.190 str.) tvarkyti iš atsakovo S. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas visas pinigines lėšas.

Tačiau šių sumų, tai yra 2 850 Eur išieškojimas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, atsižvelgiant į pastarojo turtinę padėtį, nuo teismo sprendimo priėmimo momento išdėstytinas 20 mėnesių laikotarpiui, pradedant jų išieškojimą nuo 2020 metų balandžio 1 d. ir įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui sumokėti po 142,50 Eur skolos iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Teismas nėra ta institucija, kuri atlieka perskaičiavimus, kuomet tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovo sumokėtų periodinių išmokų skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui per 3 metų laikotarpį ir/ar vėliau, kadangi tą turi padaryti pačios šalys, o to nepajėgdamos, jos gali kreiptis pagalbos į antstolį.

Dėl šalių vaikų N. S. ir S. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečių vaikų N. S. ir S. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Ieškovė su vaikais kartu gyvena nuo jų gimimo, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti šio šalies prašymo. Nors atsakovas dėl to iš pradžių reiškė prieštaravimą, tačiau vėliau tokiam ieškovės prašymui pritarė. Ginčo šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybės vystymosi ypatumų, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas šalių vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ko negalima pasakyti apie atsakovą (T.1, 29-31, 184-191 b. l.).

LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). Atkreiptinas šalių ir jų atstovų dėmesys, kad teismas nustato tėvo bendravimo su vaiku tvarką, o ne būdą, todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo teismui tenkinti tų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų reikalavimų, kurie neatitinka minėtos teisės nuostatos.

Šioje byloje tik atsakovas pagal savo pasiūlymus prašė teismo nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką, kadangi vaikai šiuo metu gyvena su motina (ieškove), nors tarp vaikų tėvų dėl to nekyla jokių konfliktų. Šie šalių paaiškinimai atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad jos yra geranoriškos tartis dėl vaiko (ų) ir tėvo bendravimo su vaiku (vaikais) tvarkos. Vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaikais gali būti apsunkintas laiko atžvilgiu. Akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaikais tvarkos nustatymui įtakos turi ne tik vaikų amžius, jų priežiūra, o kai kada, pavyzdžiui ir kitos aplinkybės (vaiko liga), kas taip pat gali trukdyti pastarajam bendrauti su vaiku (ais), dalyvauti jų auklėjime, todėl teismas tenkindamas iš dalies abiejų šalių prašymus šiuo klausimu, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas nustatydamas tėvo bendravimo su vaikais tvarka, laiko būtinu atsižvelgti ne tik į vaiko (ų) amžių, jo (ų) psichofizines savybes, bet ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko (ų) bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku (ais) laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnė buvimo su vaiku (ais) laiko dalis tenka ieškovei, nes jie gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato ir valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga - šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, nebūtų pažeidžiamas vaiko identiškumas. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Kartu būtina pabrėžti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau - VTK) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, todėl privalo būti teisėtas, pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje, sutinkamai su EŽTK 8 straipsnio 2 dalimi. Dėl to teismo sprendimas neleisti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku gali būti nesuderinamas ir su EŽTK 8 straipsnio aiškinimo principais.

Valstybės veiksmų laisvės ribos (margin of appreciation - angl.) sprendžiant klausimus, liečiančius asmens teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, gali skirtis, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimams dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimui su vaiku, turi būti taikomas atitinkamo lygio tikrinimo testas. Ši EŽTT praktika yra grindžiama nuostata, kad bet kokie bendravimo suvaržymai yra pavojingi šeimos santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku (ais), tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Sprendimo priėmimo metu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje tokia problema neegzistuoja.

Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

Teismas ginčą turi išspręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių požiūrį bei santykius su vaiku, o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant pvz., reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatyme. Atsižvelgiant į tai, šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant atsakovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko (ų) auklėjime, dėl ko ieškovė visiškai sutinka.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti vaiko (ų) auklėjime, jį (juos) ugdant ir bendraujant su kiekvienu vaiku, kartu atsižvelgiant ir atskirai į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką (us) iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat nurodant, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką (us).

Pripažintina, kad suteiktina atsakovui ir galimybė bendrauti su vaiku (ais) tėvo atostogų metu, juos pasiimant iš jų gyvenamosios vietos, bei atsižvelgiant į vaiko (ų) interesus. Dėl to atsižvelgiant į vaiko (ų) amžių nustatytina, kad atsakovas su vaiku (ais) bendrauja savarankiškai, kadangi vaikas (ai) gerai pažįsta tėvą, įvertinus vaiko (ų) amžių.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad atsakovas neturi vengti pareigos vaikui (ams), siekdamas artimesnio bendravimo su juo (jais), todėl privalo kuo dažniau jį (juos) lankyti pastarųjų gyvenamojoje vietoje ir atsižvelgti į kitus vaiko (ų) norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška, o atsakovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui (ams) patogiu laiku. Pripažintina, kad atsakovas privalo leisti ieškovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną.

Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų tėvu nėra nutrūkę, o taip pat pažymėtina, kad ieškovė gali sudaryti vaikams palankias sąlygas bendraujant su tėvu, kas irgi turi įtakos jų socialinei raidai. Tačiau tėvui pastoviai vengiant bendrauti su vaikais, jų ir tėvo biologinis ryšys gali nutrūkti, kas vaikui gali padaryti sunkią psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšiai dar nenutrūkę, atsakovas privalo pastoviai lankyti vaikus ir su jais nuolat bendrauti, bei stiprinti vaikų ryšius su tėvu. Teismo nuomone tik toks tėvo elgesys užtikrins vaikų geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisę turėti galimybę pastoviai bendrauti su vaikais. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaikų nuolatinis bendravimas reikalauja pasiruošimo, todėl reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaikų motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų (pvz. vaiko teisių apsaugos institucijos ar socialinių paslaugų skyriaus) bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios, todėl vaikų tėvas galės ateityje kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Kaip jau sprendime yra nurodyta, teismas pasisako dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, o ne dėl tėvo bendravimo su vaikais būdo, todėl teismui nėra teisinio pagrindo bendravimo tvarkoje pasisakyti dėl vaikų aplankymo jų ligos metu ar tėvo absoliučios teisės tuo metu matytis su vaiku, kadangi tam įtakos gali turėti ir vaiką gydančių medikų išvada.

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, saugodamas vaiko teises ir interesus bei siekdamas išvengti vaiko teisių pažeidimų, išaiškina atsakovui, kad egzistuoja ateityje ir galimybė panaikinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo pačiu teismas siekia perspėti atsakovą ir dėl galimo netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.

Pastebėtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos skyrius irgi turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad abu tėvai gali geranoriškai susitarti dėl tolesnės tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir esant poreikiui gali būti sudarytas ir jų rašytinis susitarimas tuo klausimu. Tėvams negalint tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ateityje, jie gali kreiptis pagalbos į vietos vaiko teisių apsaugos skyrių ir tik po to, jiems ir vėl nesusitarus, jų ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš atsakovo, tai kuo glaudesnio jo ir vaikų tarpusavio bendravimo, kad nenutrūktų tėvo ir vaikų natūralus ryšys, kadangi jie gyvena skyrium jau daugiau kaip 3 metus.

Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime esant nustatytai tvarkai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis ankščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jis keistinas arba atmestinas.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo bei kitų procesinių klausimų išsprendimo.

Šalys pateikė teismui įrodymus, kad patyrė išlaidų dėl atstovų dalyvavimo teisme, dėl žyminio mokesčio ir kt. išlaidų. Teismui išsprendus sutuoktinių santuokos nutraukimo klausimą ir pripažinus juos abu kaltais dėl santuokos iširimo, pirmiausia, jiems neatlygintinos žyminio mokesčio išlaidos. Tam įtakos turi ir tai, jog šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, o tokiu atveju pripažintina, kad dėl šių išlaidų atlyginimo teismas atlieka ir jų įskaitymą. Antra, šalių patirtos atstovavimo bei kitos išlaidos, atlygintinos tik ieškovei, kadangi jos elgesys viso proceso metu atitiko civilinio proceso teisės nuostatas (CPK 93 str. 4 d.). Tačiau ir tokiu atveju jai atlygintina tik dalis šių išlaidų. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų ir 44,52 kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimui (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 98 str.). Atskirai pažymėtina, kad nors šalių patirtos dėl bylinėjimosi teisme išlaidos skiriasi, tačiau ir tokiu atveju teismui nėra teisinio pagrindo atlikti jų perskaičiavimą, nes ir šios išlaidos priklauso nuo šalies ir ją atstovaujančio advokato susitarimo. O tai, kad šios išlaidos neviršija nustatytų tarifų irgi nelaikytina teisinių pagrindu dėl jų perskirstymo šalims (CPK 93 str. 2 d.).

Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad tokia teismo išvada atitinka, vieną iš pagrindinių procesinės teisės principų (CPK 3 str. 1 d.).

Taip pat atitinkamai iš abiejų šalių nepriteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes jos atskirai kiekvienai iš šalių neviršija minimalaus dydžio (CPK 92 str. 1 d.).

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti atsakovui baudą už tai, kad jis viso proceso metu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tai yra nesirūpino proceso koncentracija ir ekonomiškumu dėl ko tik didėjo kitos šalies bylinėjimosi išlaidos.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface A. K. AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju teismas irgi pripažino, kad atsakovas kai kada ne(sąmoningai) veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad atsakovas pavėluotai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, dėl ko teismui teko vėl atidėti eilinį kartą bylos nagrinėjimą, savaime nereiškia, kad pastaraisiais veiksmais, atsakovas sąmoningai, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Kadangi teismas dar 2020-02-26 nutartyje yra konstatavęs atsakovo veiksmų neatitikimą civilinio proceso teisės principams, todėl apsiribotina tuo, kad minėta nutartimi teismas jau yra skyręs atsakovui vieną iš nuobaudų rūšių, tai yra įspėjimą (CPK 104 str.). Dėl to ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą atmestinas, o kaip jau teismas yra nurodęs, jai iš atsakovo priteistinos kitos būtinos išlaidos, kaip nuostolių atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui ir atsakovo savarankiško ieškinio patikslinimą ieškovei tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Nutraukus santuoką tarp šalių joms palikti šias pavardes – S. ir S.

4. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto neturi ir jis nedalintinas.

5. Nustatyti nepilnamečių vaikų N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su motina A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.

6. Nustatyti, atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), bendravimo su sūnumi N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

6.1. kas antrus metus N. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) , švęs šventes kartu su tėvu, pastarajam pasiimant vaikus 10.00 val. ryte ir grąžinant ne vėliau 10.00 val. kitą rytą, jeigu tai būna ne darbo diena (darbo dieną grąžinama tą pačią dieną vakare iki 19.00 val.) sūnaus ir dukros gimtadienius - pradedant 2020 metais;

6.2. Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo diena) - pradedant 2021 metais; Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena) - pradedant 2020 metais; Šv. Velykas - pradedant 2021 metais;

6.3. Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbininkų diena) - pradedant 2020 metais;

6.4. Birželio 24 d. (Joninės (Rasos šventė)) - pradedant 2021 metais;

6.5. Liepos 6 d. (Mindaugo karūnavimo - valstybės diena) - pradedant 2020 metais;

6.6. Rugpjūčio 15 d. (Žolinė) - pradedant 2021 metais;

6.7. Lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena) - pradedant 2020 metais;

6.8. Sausio 1 d. (Naujieji metai) - pradedant 2021 metais;

6.9. Kūčias - pradedant 2020 metais;

6.10. Pirmą Kalėdų dieną - pradedant 2020 metais, antrą Kalėdų dieną - pradedant 2021 metais

Vasario 4 d. (jo gimtadienio dieną); Tėvo dieną.

Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį - pasiimant vaikus (ą) penktadienį 18.00 val. ir grąžinant vaikus (ą) namo sekmadienį 18.00 val.

6.12. Tėvo kasmetinių atostogų metu 2 savaites vaikai praleidžia su juo. Apie planuotus lankymo grafiko pasikeitimus abu tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Apie ketinimą pasiimti vaikus (ą) 2 savaitėms savo kasmetinių atostogų metu, abu tėvai privalo pranešti vienas kitam ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

6.13. Anksčiau nurodytu laiku tėvas gali bendrauti, ne tik su abiem vaikais, bet ir su vienu iš jų, atsižvelgiant į vaiko (ų) norą.

7. Priteisti kiekvienam nepilnamečiam vaikui: 1. N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir 2. S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019-06-07 iki 2020-03-17 ir po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo teisme dienos (2020-03-17) iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės nurodytą sąskaitą.

8. Priteisti iš atsakovo S. S. a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams: dukrai S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir sūnui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 2 850, 00 (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-06 iki 2019-06-06. Šių sumų išieškojimas kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiui, pradedant išieškojimą nuo 2020 metų balandžio 1 d. ir įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį sumokėti kiekvienam vaikui po 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 50 ct) iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

9. Įpareigoti nepilnamečių vaikų N. S. ir S. S. įstatyminę atstovę A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise tėvo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vaikų išlaikymui mokamas visas periodines mėnesines išmokas.

10. Sprendimą dėl išlaikymo N. S. ir S. S. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

11. Sprendimui įsiteisėjus palikti byloje galioti 2019-10-18 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiams vaikams N. S. ir S. S. iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius minėta nutartis panaikinama.

12. Lengvąjį automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo S. S. asmenine nuosavybe.

13. Priteisti ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 44,52 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 52 ct) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimui, iš viso: 344,52 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 52 ct). Likusioje dalyje šiuos šalių prašymus atmesti. Iš šalių nepriteisti į valstybės biudžetą su procesinių dokumentų įteikimu, susijusių išlaidų.

14. Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo savarankiško ieškinio pakeitimą atmesti.

15. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams dėl priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) o nuo 14 metų kiekvienas iš vaikų, be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.

16. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

17. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir priėmus nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą dėl jų reikalavimų, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio (ių) vaiko (ų) liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

18. Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, jis turi būti pateiktas viešų registrų tvarkytojams (VĮ Registrų centras ir/ar VĮ Regitra), jog pastarieji padarytų atitinkamus įrašus, susijusius su juose įregistruotų daiktų nuosavybės ir savininkų teisės į juos pokyčiais.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.