Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1765-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-18
Bylos Nr.: e2A-1765-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02190-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
Atsakovas: J. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: V. S.
Trečiasis asmuo: M. K., L. Ž.

Kategorijos

2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1765-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02190-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.3.1.18.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Latvelės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovių J. T. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovėms J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sprendimo panaikinimo ir alternatyvaus reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys M. K. ir L. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydamas: 1) nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini)), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą (1 t., b. l. 37–38), nustatant bendrą 0,3261 ha žemės sklypo plotą; 2) panaikinti atsakovės NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E) (1 t., b. l. 76–77) (toliau – Sprendimas). Teismui netenkinus šių reikalavimų, ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams J.T. ir NŽT priklausantį Sklypą (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą servituto išdėstymo planą, pažymėtą indeksu „S“ ir pažymėtą taškais 1,2,3,11,10,8,9,1, sudarantį 0,0257 ha plotą (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu (viešpataujantis daiktas), priteisiant iš ieškovo atsakovės J. T. naudai 1 840 Eur vienkartinę kompensaciją.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su trečiaisiais asmenimis L. Ž. ir M. K. nuosavybės teise valdo Sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas sujungus atsakovei J. T. priklausančius du sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie buvo, atitinkamai 0,163 ha ir 0,1631 ha ploto bei bendrai sudarė 0,3261 ha plotą. Pagal A. P. PĮ 1995 m. gruodžio mėn. parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) planą M:500 (toliau – ir 1995 m. planas), kiekvienam iš šių sklypų buvo priskirta po 0,0069 ha ploto bendro pravažiavimo, nors bendrą pravažiavimo plotą sudarė 0,0277 ha. Ieškovas taip pat pastebėjo, kad 1995 m. plane prie jo pavardės yra akivaizdžiai ne jo parašas.

3. Kelias, kuriuo abiejų sklypų savininkai naudojasi nuo 1956 metų, patenka į Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 27 d. gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą kadastro duomenų bylą Nr. 1770566 (toliau – ir UAB „Geoplėtra“ kadastro byla) buvo pakeisti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kadastro duomenys ir suformuotas 0,34 ha namų valdos sklypas (0,3261 ha priklauso atsakovei J. T., o 0,0139 ha Lietuvos Respublikai), į jo plotą įtraukiant visą pravažiavimo kelią, nenustatant kelio servituto, o ginčo plotą priskiriant Lietuvos Respublikai. Pasak ieškovo, šiuo atveju ginčo plotas yra 0,0139 ha, kuris pagal skundžiamą NŽT sprendimą pateko į Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas taip atimant iš ieškovo galimybę patekti į savo namų valdos sklypą. Ieškovas nurodė, kad tuo buvo pažeista jo teisė privažiuoti į savo Sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat paaiškino, kad faktiškai ieškovo ir minėtą sklypą juosia tvoros, per vidurį yra pravažiavimo kelias, kuriuo abiejų sklypų savininkai naudojosi nuo 1956 metų.

Atsiliepimas

4. Atsakovė J. T. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad privažiavimo prie ieškovui priklausiančios namų valdos klausimas gali būti išspręstas kitais NŽT pasiūlytais būdais, todėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų keitimas pažeistų šio sklypo savininkų teises. Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios, minėtas sklypas suformuotas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, o ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti teisinio pagrindo nėra. Be to, ieškovas neinicijavo privažiavimo klausimo sprendimo nustatant servitutą arba rengiant naują žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, nors tokias galimybes ieškovas turi.

5. Atsakovė NŽT nurodė, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto registre pažymėtos pagal A. P. personalinės įmonės 1994 m. vasario mėn. parengtus namų valdos žemės sklypo planus (toliau – 1994 m. Sklypo (duomenys neskelbtini) planai), pagal kuriuos Sklypas (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje ribojasi su pravažiavimu, kuris priklauso 0,1631 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą 1996 m. kovo 21 d. iš valstybės įsigijo I. K., o vėliau (2011 m. rugsėjo 14 d.) jį paveldėjo atsakovė J. T.. Pagal 1995 m. planą į šį sklypą patenka 0,0277 ha ploto bendras pravažiavimas, pažymėtas posūkio taškais Nr. 14-13-12-10-3, šis sklypas vakarinėje dalyje ties ribos posūkio taškais 7-1-2-14-13-12 ribojasi su Sklypu (duomenys neskelbtini). NŽT paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko Sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje esančio kelio faktinį naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta minėto sklypo konfigūracija, plotas ir linijų ilgiai iš esmės atitinka sklypo privatizavimo dokumentą (1995 m. planą).

6. Atsakovė NŽT pažymėjo, kad I. K. buvo skirtas 0,38 ha ploto namų valdos žemės sklypas, už visą jį buvo apmokėta, tačiau pagal 1995 m. planą suformuotas 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklypas, iš kurio atsakovė J. T. ir I. K. įsigijo tik 0,3261 ha namų valdos žemės sklypo plotą, 0,0139 ha plotas iš bendro 0,34 ha ploto, kuris 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas, liko neįteisintas. Ginčijamu Sprendimu 0,0139 ha ploto sklypo dalis įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, ją patikėjimo teise valdo NŽT. Atsakovė J. T. nesumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), todėl pirma turėtų būti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su J. T., o po to tarp privačių žemės sklypų savininkų sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. NŽT pastebėjo, kad būtų nelogiška pirma išmokėti kompensaciją J. T. už naudojimosi žemės sklypo dalimi suvaržymą, o vėliau jos vardu įforminti tos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir nuosavybės teisę į ją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

„Ieškovo V. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti atsakovei J. T. asmenine nuosavybės teise priklausančio 3 261 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

8. Teismas nustatė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 27 d. priėmė byloje ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau ir Sprendimas). Minėtame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas ribas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal A. P. personalinės įmonės 1995 m. gruodžio mėnesį parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) planą M:500, kiekvienam iš sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta po 0,0069 ha ploto bendro pravažiavimo, nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, bendrą pravažiavimo plotą pagal šį planą sudarė 0,0277 ha. Atsakovė NŽT savo procesiniuose dokumentuose, kaip minėta, nurodė, kad I. K. buvo skirtas 0,38 ha ploto namų valdos žemės sklypas, už visą jį buvo apmokėta, tačiau pagal 1995 m. planą suformuotas tik 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklypas, iš kurio atsakovė J. T. ir I. K. įsigijo tik 0,3261 ha namų valdos žemės sklypo plotą, o 0,0139 ha plotas iš bendro 0,34 ha ploto, kuris 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas, liko neįteisintas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 1995 m. plane pažymėtas bendras privažiavimas faktiškai yra išlikęs iki šiol.

9. Skundžiamu Sprendimu patvirtinti Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1770566 ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti NŽT patikėjimo teisę žemės sklypo 0,0139 ha dalį žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio NT registro duomenų bazės 2021 m. liepos 26 d. išrašo su istorija matyti, kad 1631/3400 šio žemės sklypo nuo 2021 m. liepos 15 d. įregistruota atsakovei J. T., o 139/3400 šio žemės sklypo tą pačią dieną įregistruota Lietuvos Respublikai (patikėtinis NŽT). Šių įrašų pagrindu išraše nurodytas Sprendimas. Išrašo 10.1 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas suformuotas sujungimo būdu (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas 2020 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (kadastrinius matavimus atliko D. S.) ir minėtas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo Sprendimas. Iš byloje esančio UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. 2020 m. liepos 10 d. parengto Sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad šis sklypas vakarinėje pusėje ties posūkio taškais 8-12-1 ribojasi su sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančiu Sklypu (duomenys neskelbtini). Minėtame plane yra J. T. parašas, kad su plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinka. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas nustatė D. S., kuris užpildė 2020 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jame nurodė, kad nustatant sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti ir dalyvavo gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Akte nurodyta, kad su ženklinamo sklypo besiribojančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra trys (L.Ž., M. K. ir V. S.), tačiau minėtame akte yra tik vienas parašas (galimai M. K.) iš trijų gretimo sklypo savininkų. Ieškovas šį aktą atsisakė pasirašyti, nurodydamas pastabą, kad 0,0139 ha plotas nėra išpirktas ir priklauso valstybei, o jį privatizavus ieškovas netenka vienintelio privažiavimo prie savo sklypo ir tai yra antikonstitucinis veiksmas. Byloje taip pat yra minėto matininko 2020 m. liepos 7 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad į matavimus buvo kviesta tik L. Ž.. Jos parašo šiame akte nėra. Be to, byloje yra trečiojo asmens M. K.2020 m. liepos 2 d. raštas (pranešimas), adresuotas UAB „Geoplėtra“, kuriame nurodyta, kad „su paženklinimo ribomis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinku!“ . Taigi, Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš esmės nebuvo suderintos nei su vienu iš trijų Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų. Akivaizdu, kad dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų tarp šio sklypo savininkų ir ieškovo yra kilęs ginčas.

10. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. sausio 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodyta pastaba, kad sprendimas bus parengtas tuomet, kai NŽT pavedime bus įvertintos aplinkybės dėl kelio. Taigi, NŽT teritorinis skyrius, patikrinęs sujungimo būdu suformuoto Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, pastebėjo, kad reikia įvertinti aplinkybes dėl kelio. Teismas pažymėjo, kad faktinį kelio egzistavimą patvirtina ne tik Sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta žyma „Ž (žvyruotas) kelias“, fotonuotraukos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. 12-32, kurioje nurodyta, kad kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktiškai egzistuoja nuo senų laikų, šiuo keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai NŽT patvirtinus Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. 2020 m. liepos 10 d. parengtą Sklypo (duomenys neskelbtini) planą, šios aplinkybės dėl kelio vis dėlto nebuvo tinkamai įvertintos.

11. Be to, iš byloje esančios VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš dalies persidengia. Teismas konstatavo, kad aptartų sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos nėra aiškios.

12. Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas sujungimo būdu. Buvo sujungti du atsakovei J. T. priklausę žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,3261 ha (šio sprendimo 14 punktas). Vis dėlto, iš bylos dokumentų matyti, kad formuojant šį sklypą buvo sujungti ne tik du atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausę žemės sklypai, bet prie jų buvo prijungtas ir 0,0139 ha ginčo plotas, priklausantis Lietuvos valstybei, tokiu būdu gaunant bendrą 0,34 ha ploto žemės sklypą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad prie Sklypo (duomenys neskelbtini) prijungtas Lietuvos valstybei priklausantis 0,0139 ha žemės sklypo plotas neturėjo savo kadastrinių matavimų plano, iš kurio būtų galima spręsti apie jo ribas. Ginčijamu Sprendimu patvirtinti UAB „Geoplėtros“ parengti kadastro duomenys, be kita ko, UAB „Geoplėtros“ matininko D. S. parengtas 2020 m. lapkričio 9 d. kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,34 ha, o žemės sklypo savininkas arba naudotojas yra J. T.. Taigi, NŽT ginčijamu Sprendimu patvirtinusi minėtus kadastro duomenis iš esmės, be jokio atskiro sprendimo, suteikė teisę Lietuvos valstybei priklausančia sklypo dalimi (0,0139 ha) naudotis išimtinai atsakovei J. T.. J. T. įsirengė kelio užtvarą prie įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nors ji nėra vienintelė Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė.

13. Atsižvelgiant į byloje esantį Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. spalio 16 d. raštą, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu, nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas bei konstatuota, kad nėra galimybių leisti įsirengti tiesioginę nuovažą į Sklypą (duomenys neskelbtini).

14. Teismas pažymėjo, kad įregistravus NT registre Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal ginčijamą NŽT Sprendimą ir 0,0139 ha valstybei priklausantį ginčo plotą priskyrus į šį sklypą, nenustatant nei bendro naudojimo kelio, nei servituto, susidarė situacija, kad ieškovas neteko galimybės patekti į savo namų valdą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė J. T. patenka į Sklypą (duomenys neskelbtini) nuo seno susiformavusiu privažiavimo keliu, be to, juo į Sklypą (duomenys neskelbtini) patenka kiti asmenys, tačiau atsakovė J. T. tvirtina, kad NT registre įregistruoto kelio ar pravažiavimo nėra, o ieškovas patekdavo tuo keliu į Sklypą (duomenys neskelbtini) neteisėtai, todėl tokia jo teisė neturi būti ginama.

15. NŽT procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė J. T. sumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), todėl turėtų būti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su J. T., tačiau pagal į bylą pateiktas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad 1996 m. kovo 21 d. I. K. įsigijo 0,1631 ha ploto žemės sklypą. Iš 1995 m. plano, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas ginčijamas NŽT sprendimas, matyti, kad į šį plotą įėjo 0,0069 ha, t. y. 1/4 dalis bendro 0,0277 ha pravažiavimo ploto, atitinkamai J. T. 1996 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,163 ha ploto žemės sklypą, iš 1995 m. plano matyti, kad į šį plotą įėjo taip pat tik 0,0069 ha, t. y. 1/4 dalis bendro 0,0277 ha pravažiavimo ploto. Taigi, iš viso I. K. ir J. T. minėtomis sutartimis įsigijo ne visą 0,0277 ha ploto bendrą pravažiavimą, o tik pusę jo. Likęs 0,0139 ha plotas nebuvo išpirktas nei I. K., nei atsakovės J. T., todėl NŽT nepagrįstai tvirtina, kad J. T. sumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,34 ha. Taigi, iš minėtų sutarčių matyti, kad buvo išpirkti žemės sklypai, kurių bendras plotas yra 0,3261 ha, o 0,0139 ha plotas, 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas (1/2 jo dalis) nebuvo išpirktas.

16. Ieškovo pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio mėnesį parengtas atsakovei J. T. priklausančio žemės sklypo planas, lyginant su 1995 m. planu ir atsižvelgiant į jį Sprendimu patvirtintais kadastriniais matavimais, yra tikslesnis, labiau atitinka faktinę situaciją ir nepažeidžia ieškovo teisėto intereso patekti prie savo namų valdos. Pažymėtina, kad nustatant atsakovei J. T. priklausančio žemės sklypo ribas pagal šį planą, J. T. interesai nenukenčia, nes jos turimas sklypo plotas (0,3261 ha) išlieka tas pats, taip pat į jos sklypo ribas patenka dalis faktiškai esamo pravažiavimo. Pagal šį planą J. T. priklausantis žemės sklypas nepasislenka į dešinę pusę, nes iš plano matyti, kad sklypo ribos keičiamos tik ties posūkio taškais Nr. 1-12-11, t. y. sklypo ribos keičiasi tik vakarinėje sklypo dalyje.

17. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant bendrą 0,3261 ha žemės sklypo plotą, taip pat nustatant, kad šio žemės sklypo savininkė yra atsakovė J. T.. NŽT teritorinio skyriaus Sprendimas, kuriuo patvirtinti Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, iš esmės leidžiantys išimtinai tik atsakovei J. T. faktiškai naudotis 0,0139 ha ploto valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi, pagal 1995 m. planą, esančia tarp atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausančių sujungtų žemės sklypų ir Sklypo (duomenys neskelbtini), negali likti galioti. Taigi, šis Sprendimas naikintinas išsaugant NŽT teisę spręsti dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo (atsakovės J. T. neišpirktos 0,0139 ha ploto dalies), tačiau šie ar kiti NŽT sprendimai ginčo teritorijoje turi atitikti UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtame žemės sklypo plane numatytas J. T. žemės sklypo koordinates.

IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

18. Apeliantė J. T. ir apeliantė NŽT pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. S. ieškinį atmesti.

J. T. apeliacinio skundo argumentai

19. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad tiek atsakovei, tiek ieškovui su trečiaisiais asmenimis priklausančių žemės sklypų ribos neatitinka NT registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypų ribų arba iš dalies persidengia šių žemės sklypų ribas nesudaro pagrindo teigti, kad šių žemės sklypų ribos yra neaiškios, nes šių žemės sklypų ribas galima patikslinti ir tik iškilus nesutarimams duomenų tikslinimo procese galima būtų konstatuoti, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios.

20. Teismas klaidingai nurodo, kad atsakovė J. T. naudojasi ne tik 0,3261 ha, bet ir valstybei priklausančia 0,0139 ha ploto sklypo dalimi.

21. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. spalio 16 d. raštu, adresuotu Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu (teismo sprendimo 21 p.). , nurodydami, kad Ieškovas turi galimybę įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip, kaip tai padarė eilė kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų.

Apeliantės NŽT apeliacinio skundo argumentai

22. Apeliantė NŽTnurodo, kad teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad I.K. ir J.T. įsigijo ne visą, o tik dalį 0,163 ha privažiavimo kelio iš bendro 0,0277 ha bei padarė nepagrįstą išvadą, kad iš minėtų sutarčių matyti, kad buvo įsigyti žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,3261 ha, o 0,0139 ha pažymėtas kaip privažiavimas nebuvo išpirktas ir lieka valstybės nuosavybe.

23. Ieškovui nuosavybės teise pagal 1999 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį priklauso 1004/2172 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3001). Žemės sklypo Nr. 3001 ribos Nekilnojamojo turto registre pažymėtos pagal A. P. PĮ 1994 m. vasario mėn. parengtus namų valdos žemės sklypo planą M 1:500 (toliau - Planas 1) ir A. P. PĮ 1994 m. vasario mėn. namų valdos žemės sklypo planą M 1:500 (toliau - Planas 2). Iš Plano 1 ir Plano 2 matyti, kad Žemės sklypas Nr. 3001 šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje dalyje - su pravažiavimu, kuris priklauso atsakovės J.T. žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietrytinėje dalyje - su K. žemės sklypu, pietinėje dalyje - su V. S. žemės sklypu, vakarinėje dalyje - su Z. M. žemės sklypu.

24. A. P. personalinė įmonė (I. K.) 1995 m. gruodžio mėn. parengė Atsakovei J.T. priklausančio žemės sklypo (namų valdos), (duomenys neskelbtini), planą M 1:500 (toliau - Planas ), kurio bendras plotas - 0,3400 ha. Iš Plano matyti, kad bendrą 0,3400 ha namų valdos žemės sklypo plotą sudaro: 1 sklypas - 0,0988 ha ploto sodas (pažymėtas posūkio taškais Nr. 4-10-11-5), 0,0988 ha ploto daržas (pažymėtas posūkio taškais Nr. 7-1-6-9-8), 0,1147 ha ploto bendras kiemas (pažymėtas posūkio taškais nuo Nr. 1 iki Nr. 6) ir 0,0277 ha ploto bendras pravažiavimas (pažymėtas posūkio taškais Nr. 14-13-12-10-3).

25. Plane nurodyta, kad žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje dalyje - su B. žemės sklypu, pietinėje dalyje - su K. žemės sklypu, vakarinėje dalyje (ties ribos posūkio taškais 7-1-2-14-13-12) - su V. S. žemės sklypu.

26. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir I. K, 1996-03-21 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartį Nr. P41/96-0250, kuria I. K. iš valstybės įsigijo 0,1631 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį (įregistruota Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - Žemės sklypas Nr. 162). 2011-09-14 šį sklypą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo J. T..

27. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir J. T. 1996-05-23 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartį Nr. P41/96-0397 kuria J. T. iš valstybės įsigijo 0,1630 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį (įregistruota VĮ Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - Žemės sklypas Nr. 3485).

28. Įvertinus Žemės sklypo Nr. 3001 Planus 1 ir 2 ir Atsakovės žemės sklypo Planą, matyti, kad žemės sklypai ribojasi. Ieškovo žemės sklypo Nr. 3001 ribos nustatytos 1994 m. o Atsakovės - 1995 m. tarp jų nėra laisvos valstybinės žemės.

29. Atnaujinant atsakovei J.T. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis matininkas D. S. 2020 m. parengė kadastro duomenų bylą pagal A. P. PĮ 1995 m. Planą, kuris buvo parengtas pagal Metodikos 3.4. papunktį ir kuris pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės) 6 punkto nuostatas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 48SK-1953-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau- Sprendimas Nr. 48SK-1953), patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 1763) kadastro duomenys parengus pagal matininko D. S. kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo Nr. 1763 ribos buvo nustatytos pagal Atsakovės žemės sklypo Plane pažymėtas ribas “privažiavimo kelias” pagrįstai buvo priskirtas Žemės sklypui Nr. 1763.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, kad riba yra neaiški, teismas neįvertino teritorijų planavimo dokumentų, t .y. 1994 m. parengto Plano 1 ir Plano 2 ir Atsakovei priklausančio 0,3400 ha ploto žemės sklypo Plano, parengto 1995 m. iš kurių matyti, kad sklypai ribojasi ir „bendras pravažiavimas“ priklauso Atsakovės Žemės sklypui, todėl iš esamų dokumentų riba yra aiški. Teismas neįvertino, kad A.P. PĮ 1995 m. Plane pažymėtas žemės sklypas priklausė 2 asmenims t.y. J.T. ir I.K., todėl A. P. PĮ 1995 m. Planas parengtas vadovaujantis Metodikos 3.4. nuostatomis ir jame išskirtos atskiros dalys kuriomis žemės sklypo savininkai naudosis atskirai ir kuriomis bendrai. Todėl pravažiavimo kelias buvo įvardintas kaip bendras, tačiau jis buvo skirtas ir juo bendrai galėjo naudotis J.T. ir I. K., O vien aplinkybė, kad Ieškovas nuo seno naudojosi šiuo keliu, nesudaro teisinio pagrindo keisti žemės sklypo ribas.

31. Teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad I.K. ir T. įsigijo ne visą, o tik dalį 0,163 ha privažiavimo kelio iš bendro 0,0277 ha bei padarė nepagrįstą išvadą, kad „iš minėtų sutarčių matyti, kad buvo įsigyti žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,3261 ha, o 0,0139 ha pažymėtas kaip privažiavimas nebuvo išpirktas“. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Atsakovė J. T. yra sumokėjusi už visą 0,3400 ha Plane pažymėtą žemės plotą, todėl jis priklauso atsakovei J.T..

32. Teismas nesivadovavo teismų praktika, o spręsdamas ieškovo privažiavimo prie jo nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype Nr. 3001 klausimą, privažiavimo klausimą išsprendė Atsakovės žemės sklypo sąskaitą.

33. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi spręsdamas ieškovo patekimo prie Žemės sklype Nr. 3001 esančių statinių klausimą nepagrįstai nurodė, kad riba nėra aiški ir ją tikslino, be to patvirtindamas 2021 m. rugpjūčio mėn. R.M. parengtą žemės sklypo planą neįvertino, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus t.y. Planą 1, Planą 2 ir Planą Ieškovo žemės sklypas Nr. 3001 ir Atsakovės žemės sklypas ribojasi, t.y. turi bendrą ribą, o 2021 m. rugpjūčio mėn. R.M. plane ieškovo žemės sklypas Nr. 3001 ir atsakovės žemės sklypas nesiriboja, todėl teismas patvirtindamas R. M. parengtą planą, nenustatė Ieškovo žemės sklypo Nr.3001 ir Atsakovės J.T. žemės sklypo bendros ribos, o pakeitė Atsakovės vakarinės žemės sklypo dalies ribą, ko pasekoje atsirado laisvos valstybinės žemės plotas, kuris prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Todėl teismas nepagrįstai sumažino atsakovės J.T. apmokėto žemės sklypo plotą, neatlygintinai suteikdamas teisę ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus priklausė atsakovei ir nepagrįstai priskyrė ją valstybei.

34. Atsakovė J. T. naudojasi ne tik 0,3261 ha, bet ir valstybei priklausančia 0,0139 ha ploto sklypo dalimi.

35. Ieškovo žemės sklypą Nr 3001 ir Atsakovės žemės sklypą skirianti riba pagal teritorijų planavimo dokumentus yra aiški ir ieškovo ieškinys šioje byloje turėjo būti atmestas, o Atsakovei T. pasirašius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į 0,0139 ha dalį žemės sklypo Nr. 1763 , Ieškovo privažiavimo klausimas prie Žemės sklype Nr. 3001 esančių statinių turėtų būti sprendžiamas nustatant Atsakovės žemės sklype Nr. 1763 tarnaujantį kelio servitutą priteisiant atsakovei J.T. iš ieškovo kompensaciją už jo naudojimą.

Ieškovo atsiliepimo argumentai

36. Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmesti ir nurodė, kad ginčo dėl sklypų ribų buvimą pagrindžia 2020 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad su ženklinamo sklypo besiribojančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra trys (L. Ž., M. K. ir V.S.). Ieškovas šį aktą atsisakė pasirašyti, nurodydamas pastabą, kad 0,0139 ha plotas nėra išpirktas ir priklauso valstybei, o jį privatizavus jis netenka vienintelio privažiavimo prie savo sklypo. Byloje taip pat yra minėto matininko 2020 m. liepos 7 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad į matavimus buvo kviesta tik L. Ž.. Jos parašo šiame akte nėra. Be to, byloje yra trečiojo asmens M.K. 2020 m. liepos 2 d. raštas (pranešimas), adresuotas UAB „Geoplėtra“, kuriame nurodyta, kad „su paženklinimo ribomis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinku!“ . Taigi, Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš esmės nebuvo suderintos nei su vienu iš trijų Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų. Todėl akivaizdu, kad dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų tarp šio sklypo savininkų ir ieškovo yra kilęs ginčas.

37. Ieškovas byloje pateikė du žemės sklypo planus: žemės sklypo ribos nustatymo bei servituto nustatymo planą. Teismui sprendžiant, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribą, nebuvo pagrindo nagrinėti ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo nustatyti kelio servitutą.

38. Pirmos instancijos teismas sprendime vadovaujasi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija (2019-07-25), kuriame be kitų duomenų yra pastaba, kad pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes gaunamas žemės sklypo plotas neatitinka NT registre įregistruoto ploto, ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. (teismo sprendimo 13 p.). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka.

39. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino Ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad apie 1995 m. gruodžio mėnesį parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą ieškovui tapo žinoma tik prasidėjus ginčui tarp šalių, o prie jo pavardės pasirašė M. K., kuri 1995 metais, net nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtė.

40. Tik nesant ginčo tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų būtų galima atlikti kadastro duomenų patikslinimą, o atsakovo NŽT išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra ginčo dėl žemės sklypo ribos ar ji nustatyta teisingai, nes pačioje apelianto nurodomoje išvadoje pasisakoma, kad žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas turi būti tikslinamas, kadangi atsakovas NŽT vadovaujasi 1995 m. gruodžio mėnesį parengtu 0,34 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) planu, kuris, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas nebuvo suderintas su Ieškovu.

41. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribą, grindė plotų neatitikimu tarp atsakovės J. T. valstybinėmis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytų plotų ir Nekilnojamojo turto registre 2021-07-15 įregistruoto žemės sklypo ploto, faktinio naudojimo, žemės sklypo plane esančių duomenų, kuriais atsakovams priskiriamas sklypo plotas buvo naudojamas bendram įvažiavimui į sklypus.

42. Faktinė žemės sklypo naudotoja yra J. ., nes nepaisant to, kad 0,0139 ha ploto žemės sklypo dalis yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, Lietuvos Respublika šia žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Tokia teisinė registracija Lietuvos Respublikos vardu yra procedūrinis etapas, siekiant sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su J. T..

43. Pageidaujant įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio, tokie veiksmai turi būti atliekami gaunant leidimus ir pritarimus, o esant Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pozicijai, jog nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas bei konstatuota, kad nėra galimybių leisti įsirengti tiesioginę nuovažą į Sklypą (duomenys neskelbtini), apeliantės argumentai dėl nuovažos įsirengimo galimybės buvo pagrįstai atmesti.

44. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi byloje, esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir I.K. 1996-03-21 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartį Nr. P41/96-0250, kuria I.K. iš valstybės įsigijo 0,1631 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (įregistruota Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip atskirą žemės sklypą, kurio ribos, kaip 0,1631 ha atskiras plotas nepažymėtos jokiame žemės sklypo plane. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir J.T. 1996-05-23 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/96-0397, kuria J.T. iš valstybės įsigijo 0,1630 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (įregistruota Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT nurodo, kad buvo įsigytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalys. Su tokiu teiginiu, negalima sutikti, nes Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartyse Nr.P41/96-0397 bei P41/96-0250 nėra nurodoma, kad pirkėjai perka sklypo dalį sudarančią 0,1630 ha ar 0,1631 ha, anaiptol Pirkėjai šiomis sutartimis įsigijo du atskirus turtinius vienetus, kurie buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti dviem atskirais turtiniais vienetai, skirtingais kadastro numeriais.

45. 2021-07-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatytina, kad nuo 2021-07-15 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausantis Atsakovei J. T. 3261 kv.m. dalys iš bendro 3400 kv.m., bei 139 kv.m. dalys priklausančios Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis sklypas buvo suformuotas sujungimo būdu sujungus sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Taigi, J.T. bei I.K. valstybinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis neįsigijo minėto 139 kv.m. žemės sklypo ploto, kuris būtent ir sudarė pusę įvažiavimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

47. NŽT išreiškia poziciją, jog atsakovei J. T. pasirašius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistravus nuosavybės teises į 0,0139 ha žemės sklypo dalį Ieškovo privažiavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą.

48. Ieškovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas sklypų ribą per esamo kelio vidurį užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą tuo patvirtindamas nusistovėjusią naudojimo ir priežiūros tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ieškovo teisių naudotis žemės sklypu pažeidimo

51. Teismo 2021-07-21 nutartimi ieškovo V. S. reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikyta laikinoje apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę J. T. laikinai leisti V. S. naudotis J. T. priklausančia žemės sklypo(duomenys neskelbtini), dalimi A. P. personalinės įmonės 1995 m. gruodžio mėn. parengtame namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta „Bendras privažiavimas – 277 kv.m.” taškais 10-12-13-14-3-4-10, tikslu – transporto priemonėmis ir pėsčiomis patekti į ieškovo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė ir faktiniai bylos duomenys (užfiksuoti atitvarai ties įvažiavimu) patvirtina, kad ieškovo teisė naudotis Sklypą (duomenys neskelbtini) faktiškai pažeidžiama, nes vienintelis įvažiavimas į ieškovo sklypą yra per atsakovės sklypą.

52. Pagrįsta ieškovo pozicija, kad pageidaujant įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) gatvės, tokie veiksmai turi būti atliekami gaunant leidimus ir pritarimus. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pozicija, jog nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas, kad nėra galimybių leisti įsirengti tiesioginę nuovažą į Sklypą (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovo argumentus. Kiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodyti įvažiavimai dėl didelių atstumų būtų neracionalūs. Atsakovai iš viso nepateikė konkrečių sprendinių dėl alternatyvių patekimo į ieškovo sklypą kelių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų argumentai dėl kitos nuovažos įsirengimo ar alternatyvaus kelio galimybės buvo pagrįstai atmesti.

Ieškovo siūlomų ribų vertinimas

53. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 26 punktą; kt.).

54. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, cituotoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) lemia teismo galimybę iš naujo nustatinėti žemės sklypo ribas.

56. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2019 05 22 įsakymu Nr. 3D-312/D1-309 (nuo 2019 05 23) patvirtinta redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės) 42 punkte imperatyviai nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

57. Atsakovė NŽT priimdama byloje ginčijamą Sprendimą ir visą privažiavimo kelią priskirdama atsakovei J. T., paliko ieškovą bei kitus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendraturčius be privažiavimo kelio į jo namų valdą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybės dėl kelio nebuvo tinkamai įvertintos.

58. Ieškovas įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė teismo nustatyti atsakovei J. T. asmenine nuosavybės teise priklausančio 3 261 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , ribą, teismui pateikė du žemės sklypo planus: žemės sklypo ribos nustatymo bei servituto nustatymo planą. Teismui sprendžiant, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribą, nebuvo pagrindo nagrinėti ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo nustatyti kelio servitutą.

59. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad su ženklinamo sklypo besiribojančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra trys (L. Ž., M. K. ir V. S.). Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš esmės nebuvo suderintos nei su vienu iš trijų Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, nes ieškovas šį aktą atsisakė pasirašyti, nurodydamas pastabą, kad 0,0139 ha plotas nėra išpirktas ir priklauso valstybei, o jį privatizavus jis netenka vienintelio privažiavimo prie savo sklypo. Byloje taip pat yra minėto matininko 2020 m. liepos 7 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad į matavimus buvo kviesta tik L. Ž.. Jos parašo šiame akte nėra. Be to, byloje yra trečiojo asmens M. K. 2020 m. liepos 2 d. raštas (pranešimas), adresuotas UAB „Geoplėtra”, kuriame nurodyta, kad „su paženklinimo ribomis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinku!“. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepasirašė nei ant 1995 metų plano nei ant ginčo plano. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė neužkerta kelio NŽT priimti sprendimą nustatyti žemės sklypo ribas, tačiau patvirtina, kad tarp šalių yra ginčas dėl sklypo ribų.

60. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymo Nr. 2.3-12071-(01) priėmimo metu)(toliau – Nuostatai) 32.1.1.p. nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (Nuostatų 32.1.1.2.p.). Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų (Nuostatų 32.1.1.3.p.). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Nuostatų 32.1.1.4.p.). Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi (Nuostatų 32.1.1.5.p.). Tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (Nuostatų 65 p.). Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas (Nuostatų 67 p.). Iš šių teisės normų darytina išvada, kad tik kviestinio asmens parašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nebuvimas nėra aplinkybė, lemianti šio akto ydingumą ir sudaranti pagrindą nederinti parengto žemės sklypo plano.

61. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. lapkričio 9 d. gavęs Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą ir nenustatęs trūkumų dėl matavimų, surašė šio sklypo kadastro duomenų bylos 2021 m. sausio 21 d. tikrinimo aktą bei ginčijamu Sprendimu patvirtino Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą kadastro duomenų bylą.

62. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, tačiau VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (2019-07-25) yra pastaba, kad pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes gaunamas žemės sklypo plotas neatitinka NT registre įregistruoto ploto, ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

63. Nustatyta, kad 1995 m. gruodžio mėnesio Sklypo (duomenys neskelbtini) plane ties rytine riba (10 ir 11 taškai) pažymėtas ginčo pravažiavimas, o atsakovės sklypo ribos iš viso nepažymėtos, todėl ieškovas galėjo nežinoti, kad ginčo pravažiavimas liko atsakovės žemės sklype.

64. Be to, 1995 m. gruodžio mėnesį parengtas 0,34 ha ploto atsakovės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planas, kuris, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, nebuvo suderintas su ieškovu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad apie 1995 m. gruodžio mėnesį parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą ieškovui tapo žinoma tik prasidėjus ginčui tarp šalių.

65. Apeliantės NŽT teigimu, aplinkybė, kad tiek atsakovei, tiek ieškovui su trečiaisiais asmenimis priklausančių žemės sklypų ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypų ribų arba iš dalies persidengia nesudaro pagrindo teigti, kad šių žemės sklypų ribos yra neaiškios, nes šių žemės sklypų ribas galima patikslinti ir tik iškilus nesutarimams duomenų tikslinimo procese galima būtų konstatuoti, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes tik nesant ginčo tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų būtų galima atlikti kadastro duomenų patikslinimą, o vien atsakovo NŽT išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra ginčo dėl žemės sklypo ribos ar ji nustatyta teisingai, nes pačioje apelianto nurodomoje išvadoje pasisakoma, kad žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas turi būti tikslinamas (pagal Nuostatų 54⁴ punkte nustatytą tvarką patikslinimui būtinas suinteresuotų asmenų sutikimas).

66. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas klaidingai nurodo, kad atsakovė J. T. naudojasi ne tik 0,3261 ha, bet ir valstybei priklausančia 0,0139 ha ploto sklypo dalimi. Teismo vertinimu, faktinė žemės sklypo naudotoja yra J. T. (užtvėrė pravažiavimą), nes nepaisant to, kad 0,0139 ha ploto žemės sklypo dalis yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, Lietuvos Respublika šia žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad tokia teisinė registracija Lietuvos Respublikos vardu yra procedūrinis etapas, siekiant sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su J. T..

67. Ieškovas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribą tai pat grindė plotų neatitikimu tarp atsakovės J. T. valstybinėmis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytų plotų ir Nekilnojamojo turto registre 2021-07-15 įregistruoto žemės sklypo ploto, faktinio naudojimo, žemės sklypo plane esančių duomenų, kuriais atsakovams priskiriamas sklypo plotas buvo naudojamas bendram įvažiavimui į sklypus.

68. Apeliantė NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad I.K. ir J.T. įsigijo ne visą, o tik dalį 0,163 ha privažiavimo kelio iš bendro 0,0277 ha bei padarė nepagrįstą išvadą, kad iš minėtų sutarčių matyti, kad buvo įsigyti žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,3261 ha, o 0,0139 ha pažymėtas kaip privažiavimas nebuvo išpirktas.

69. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir I.K. 1996-03-21 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartį Nr. P41/96-0250, kuria I.K. iš valstybės įsigijo 0,1631 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (įregistruota Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip atskirą žemės sklypą, kurio ribos, kaip 0,1631 ha atskiras plotas nepažymėtos jokiame žemės sklypo plane. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir J.T. 1996-05-23 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartį Nr. P41/96-0397, kuria J.T. iš valstybės įsigijo 0,1630 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (įregistruota Registrų centre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, Pirkėjai šiomis sutartimis įsigijo du atskirus turtinius vienetus, kurie buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti dviem atskirais turtiniais vienetai, skirtingais kadastro numeriais, o bendras plotas buvo 0,3262 ha.

70. Pagal 2021-07-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad nuo 2021-07-15 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausantis atsakovei J. T. 3261 kv.m. dalys iš bendro 3400 kv.m., bei 139 kv.m. dalys priklausančios Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis sklypas buvo suformuotas sujungimo būdu sujungus sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).

71. Taigi, J.T. bei I.K. valstybinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis neįsigijo 139 kv.m. žemės sklypo ploto, kuris būtent ir sudarė pusę įvažiavimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl nustačius ginčo ribas pagal ieškinio reikalavimą atsakovės J.T. nuosavybės teise valdomo sklypo (dalies) plotas nesumažės. Teismo sprendimu nustačius atsakovės J. T. sklypo ribą vakarinėje dalyje pagal ieškovo pateikto UAB „Nekilnojamojo turto projektai” matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą J. T. žemės sklypo plotas nesumažėja, o išlieka tas pats - 0,3261 ha, tačiau yra apginamas ieškovo teisėtas interesas atvažiuoti į savo namų valdos sklypą.

72. Atsakovė NŽT išreiškia poziciją, jog atsakovei J. T. pasirašius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistravus nuosavybės teises į 0,0139 ha žemės sklypo dalį ieškovo privažiavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tenkindamas ne reikalavimą nustatyti atlygintinį servitutą, bet nustatydamas sklypų ribą per esamo kelio vidurį tinkamiau užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą tuo patvirtindamas nusistovėjusią naudojimo tvarką, tinkamai vadovavosi ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, teismas pagrįstai nustatė atsakovėms priklausančio žemės sklypo ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto projektai” matininko R.. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą.

74. Apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76. Ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimus į apeliacinius skundus apmokėti (1000 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

77. Šioje byloje atsakovių apeliacinius skundus atmetus, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiama apeliacinės instancijos teisme patirtų 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovių J. T. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovių J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k.188704927) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Latvelė