- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2-229-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02190-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai, J. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. K., L. Ž.
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Laimontas Gasiūnas
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Mačionienei,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovėms J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sprendimo panaikinimo ir alternatyvaus reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys M. K. ir L. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo (1 t., b. l. 1–7), vėliau papildydamas ieškinio reikalavimus prašymu panaikinti administracinį aktą (1 t., b. l. 63–6). 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 85–96), prašydamas: 1) nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini)), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą (1 t., b. l. 37–38), nustatant bendrą 0,3261 ha žemės sklypo plotą; 2) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E) (1 t., b. l. 76–77) (toliau – Sprendimas). Teismui netenkinus šių reikalavimų, ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams J. T. ir NŽT priklausantį Sklypą (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą servituto išdėstymo planą (2 t., b. l. 103–104), pažymėtą indeksu „S“ ir pažymėtą taškais 1,2,3,11,10,8,9,1, sudarantį 0,0257 ha plotą (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu (viešpataujantis daiktas), priteisiant iš ieškovo atsakovės J. T. naudai 1 840 Eur vienkartinę kompensaciją. Patikslintas ieškinys priimtas teismo 2021 m. gruodžio 3 d. rezoliucija.
2. Ieškovas nurodė, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas sujungus atsakovei J. T. priklausančius du sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie buvo, atitinkamai 0,163 ha ir 0,1631 ha ploto bei bendrai sudarė 0,3261 ha plotą. Pagal A. P. PĮ 1995 m. gruodžio mėn. parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) planą M:500 (toliau – ir 1995 m. planas), kiekvienam iš šių sklypų buvo priskirta po 0,0069 ha ploto bendro pravažiavimo, nors bendrą pravažiavimo plotą sudarė 0,0277 ha. Ieškovas taip pat pastebėjo, kad 1995 m. plane prie jo pavardės yra akivaizdžiai ne jo parašas.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. dalyvavo Sklypo (duomenys neskelbtini) paženklinime ir ieškovui buvo paaiškinta, kad kelias, kuriuo abiejų sklypų savininkai naudojasi nuo 1956 metų, patenka į Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 27 d. gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą kadastro duomenų bylą Nr. 1770566 (toliau – ir UAB „Geoplėtra“ kadastro byla) buvo pakeisti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kadastro duomenys ir suformuotas 0,34 ha namų valdos sklypas (0,3261 ha priklauso atsakovei J. T., o 0,0139 ha Lietuvos Respublikai), į jo plotą įtraukiant visą pravažiavimo kelią, nenustatant kelio servituto, o ginčo plotą priskiriant Lietuvos Respublikai. Ieškovas nurodė, kad tuo buvo pažeista jo teisė privažiuoti į savo Sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat paaiškino, kad faktiškai ieškovo ir minėtą sklypą juosia tvoros, per vidurį yra pravažiavimo kelias, kuriuo abiejų sklypų savininkai naudojosi nuo 1956 metų.
4. Ieškovas nurodė, kad yra įsitikinęs, jog 0,0139 ha plotas iki 2021 m. liepos 15 d. buvo neįteisintas kaip atsakovės J. T. nuosavybė, nes šis žemės plotas yra privažiavimo kelias, priskirtinas Sklypui (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, kad 1995 m. plane pasirašė ne ieškovas. Nesant 1995 m. plane pavaizduoto pravažiavimo, šis planas ieškovo nebūtų derinamas, nes ieškovas naudojosi minėtu pravažiavimu, jį prižiūrėjo. Ieškovas paaiškino, kad per savo atstovę kreipėsi į atsakovę J. T., siūlydamas bendrai parengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą arba nustatyti kelio servitutą sandoriu ir taip išspręsti privažiavimo klausimą, tačiau šalims neradus sutarimo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes kito privažiavimo į savo sklypą neturi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. T. atsiliepime prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 123–126). Atsakovė nurodė, kad privažiavimo prie ieškovui priklausiančios namų valdos klausimas gali būti išspręstas kitais NŽT pasiūlytais būdais, todėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų keitimas pažeistų šio sklypo savininkų teises. Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios, minėtas sklypas suformuotas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, o ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti teisinio pagrindo nėra. Be to, ieškovas neinicijavo privažiavimo klausimo sprendimo nustatant servitutą arba rengiant naują žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, nors tokias galimybes ieškovas turi.
6. Atsakovė NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepimuose prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (2 t., b. l. 2–7; 172–175). NŽT nurodė, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto registre pažymėtos pagal A. P. personalinės įmonės 1994 m. vasario mėn. parengtus namų valdos žemės sklypo planus (toliau – 1994 m. Sklypo (duomenys neskelbtini) planai), pagal kuriuos Sklypas (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje ribojasi su pravažiavimu, kuris priklauso 0,1631 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą 1996 m. kovo 21 d. iš valstybės įsigijo I. K., o vėliau (2011 m. rugsėjo 14 d.) jį paveldėjo atsakovė J. T. Pagal 1995 m. planą į šį sklypą patenka 0,0277 ha ploto bendras pravažiavimas, pažymėtas posūkio taškais Nr. 14-13-12-10-3, šis sklypas vakarinėje dalyje ties ribos posūkio taškais 7-1-2-14-13-12 ribojasi su Sklypu (duomenys neskelbtini). NŽT paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko Sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje esančio kelio faktinį naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta minėto sklypo konfigūracija, plotas ir linijų ilgiai iš esmės atitinka sklypo privatizavimo dokumentą (1995 m. planą). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. lapkričio 9 d. gavęs Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą ir nenustatęs trūkumų dėl matavimų, surašė šio sklypo kadastro duomenų bylos 2021 m. sausio 21 d. tikrinimo aktą bei ginčijamu Sprendimu patvirtino Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą kadastro duomenų bylą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas dublikuose nurodė, kad ginčas tarp jo ir atsakovės J. T. prasidėjo 2019 m. pavasarį, kai matininkas D. S. paaiškino, jog vienintelis privažiavimo kelias, kurio remontui ir priežiūrai, per ilgą laiką ieškovas panaudojo nemažai lėšų, nėra bendras, o patenka į J. T. namų valdos sklypo ribas. Ginčus dar labiau pagilino kelio užtvaro įrengimas. Pageidaujant sandoriu nustatyti kelio servitutą reikalinga abiejų sklypų savininkų valia. Šalims kompromiso rasti nepavyko. Ieškovas dublike pažymėjo, kad nei I. K. nei J. T. neįsigijo 0,0139 ha ploto žemės sklypo, kuris ir sudaro pusę įvažiavimo į Sklypą (duomenys neskelbtini) ir Sklypą (duomenys neskelbtini). Šis kelias nuo abiejų pusių yra atitvertas tvoromis. Tą patvirtina ir NŽT 2020 m. rugsėjo 24 d. faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas sujungus daiktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų sujungimo atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Patvirtinus žemės sklypo ribą pagal ieškovo siūlomą planą, atsakovės J. T. teisės nebūtų pažeistos, nes jos turimas žemės sklypo plotas nesumažėtų. Ieškovas paaiškino, kad savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribą grindžia plotų neatitikimu tarp atsakovės J. T. įsigytų plotų ir Nekilnojamojo turto registre 2021 m. liepos 15 d. įregistruoto žemės sklypo ploto. Ieškovo užsakymu parengtas servituto nustatymo planas neprieštarauja minimalaus savininko teisių ribojimo principui, nes pati atsakovė J. T. naudojasi minėta Sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi kaip privažiavimo keliu, ji atribota iš abiejų pusių tvoromis, nustatytas minimalus servituto plotas, numatyta kompensacija.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. T. triplikuose nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre tarp Sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruoto kelio ar pravažiavimo nėra, nėra ir laisvos valstybinės žemės. Tai, kad ieškovui buvo leista naudotis Sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, nereiškia, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą privažiuoti iki savo namų valdos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad siūlė atsakovei spręsti privažiavimo į ieškovo sklypo dalį klausimą, pasiūlymo dėl servituto sąlygų ieškovas nepateikė. J. T. taip pat nurodė, kad esant naujai suformuotam Sklypui (duomenys neskelbtini) nebėra jokio pagrindo kalbėti apie anksčiau buvusių žemės sklypų ribas. Akivaizdu, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios. Ieškovas visą laiką privažiavimu prie savo namų valdos naudojosi neteisėtai, todėl jo „neteisėta teisė“ negali būti ginama. Ieškovas į savo namų valdą turi galimybę patekti įsirengęs įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
9. Atsakovė NŽT triplikuose pažymėjo, kad I. K. buvo skirtas 0,38 ha ploto namų valdos žemės sklypas, už visą jį buvo apmokėta, tačiau pagal 1995 m. planą suformuotas 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklypas, iš kurio atsakovė J. T. ir I. K. įsigijo tik 0,3261 ha namų valdos žemės sklypo plotą, 0,0139 ha plotas iš bendro 0,34 ha ploto, kuris 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas, liko neįteisintas. Ginčijamu Sprendimu 0,0139 ha ploto sklypo dalis įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, ją patikėjimo teise valdo NŽT. NŽT taip pat nurodė, kad atsakovė J. T. sumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), todėl pirma turėtų būti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su J. T., o po to tarp privačių žemės sklypų savininkų sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. NŽT pastebėjo, kad būtų nelogiška pirma išmokėti kompensaciją J. T. už naudojimosi žemės sklypo dalimi suvaržymą, o vėliau jos vardu įforminti tos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir nuosavybės teisę į ją.
10. Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė palaikė savo procesinių dokumentų argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovės J. T. atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsakovės J. T. procesinių dokumentų argumentus ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžiuose palaikė atsakovės NŽT procesinių dokumentų argumentus ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Tretieji asmenys M. K. ir L. Ž. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Ieškovas patikslintame ieškinyje savo reikalavimą dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo pagal ieškovo užsakymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą reiškia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Aiškindamas šią CK nuostatą, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Ieškovas savo reikalavimą nurodytu būdu nustatyti Sklypo (duomenys neskelbtini) ribą grindžia plotų neatitikimu tarp atsakovės J. T. įsigytų plotų ir Nekilnojamojo turto registre 2021 m. liepos 15 d. įregistruoto žemės sklypo ploto. Pasak ieškovo, šiuo atveju ginčo plotas yra 0,0139 ha, kuris pagal skundžiamą NŽT sprendimą pateko į Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas taip atimant iš ieškovo galimybę patekti į savo namų valdos sklypą. Pasak atsakovių, Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios, todėl ieškovo reikalavimas jas nustatyti teismo tvarka yra nepagrįstas.
13. Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – NT registras) 2019 m. liepos 25 d. išrašo su istorija matyti, kad atsakovei J. T. nuosavybės teise nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. priklausė 0,1631 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad šį sklypą J. T. paveldėjo iš I. K., kuris 1996 m. kovo 21 d. įgijo šį sklypą pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/96-0250 (1 t., b. l. 19–20). NT registro išrašo 11 punkte padaryta pastaba, kad pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes gaunamas žemės sklypo plotas neatitinka NT registre įregistruoto ploto. Byloje taip pat yra NT registro 2019 m. liepos 25 d. išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad J. T. nuosavybės teise nuo 1996 m. gegužės 23 d. priklausė 0,163 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–22). Šio išrašo 11 punkte taip pat nurodyta pastaba, kad pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes gaunamas žemės sklypo plotas neatitinka NT registre įregistruoto ploto. Be to, nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka NT registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.
14. Iš byloje esančio NT registro 2019 m. balandžio 25 d. išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 1999 m. gruodžio 29 d. pagal 1999 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 1004/2172 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Po 584/2172 šio sklypo nuo 2000 m. gegužės 5 d. priklauso tretiesiems asmenims L. Ž. ir M. K. Minėto išrašo 11 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka NT registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Iš byloje esančio minėto žemės sklypo ribų plano, parengto A. P. personalinės įmonės 1994 m. vasario mėnesį, ir suderinto su tiek su Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, tiek ir su kitų sklypų savininkais, taip pat ir su K., matyti, kad minėto sklypo rytinėje pusėje yra pažymėtas pravažiavimas. Taigi, ieškovui įgyjant nuosavybės teises į šį sklypą, sklypo ribų plane buvo pažymėtas pravažiavimas, kuriuo ieškovas naudojosi ilgą laiką (nesutarimai su gretimo sklypo savininke J. T., pasak ieškovo, prasidėjo tik 2019 m. pavasarį). Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo paaiškinimus, kad apie 1995 m. planą, atsižvelgiant į kurį buvo atlikti ginčijami kadastriniai matavimai, jam nebuvo žinoma. Nors minėtame 1995 m. plane yra nurodyta, kad planas suderintas su V. S. ir šalia yra parašas, tačiau šis parašas iš esmės toks pat kaip ir prie M. K. pavardės 2020 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Taigi, teismas pripažįsta tikėtinais ieškovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad minėtame 1995 m. plane prie jo pavardės pasirašė ieškovo sesuo ieškovui nežinant. Be to, kaip minėta, nuosavybės teises į dalį Sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo tik 1999 m. gruodžio mėnesį, o trečiasis asmuo M. K. nuosavybės teises į dalį Sklypo (duomenys neskelbtini) įgijo dar vėliau (2000 metais).
15. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 27 d. priėmė byloje ginčijamą sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Minėtame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas ribas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal A. P. personalinės įmonės 1995 m. gruodžio mėnesį parengtą 0,34 ha ploto žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini). planą M:500, kiekvienam iš sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta po 0,0069 ha ploto bendro pravažiavimo, nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, bendrą pravažiavimo plotą pagal šį planą sudarė 0,0277 ha. Atsakovė NŽT savo procesiniuose dokumentuose, kaip minėta, nurodė, kad I. K. buvo skirtas 0,38 ha ploto namų valdos žemės sklypas, už visą jį buvo apmokėta, tačiau pagal 1995 m. planą suformuotas tik 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklypas, iš kurio atsakovė J. T. ir I. K. įsigijo tik 0,3261 ha namų valdos žemės sklypo plotą, o 0,0139 ha plotas iš bendro 0,34 ha ploto, kuris 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas, liko neįteisintas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 1995 m. plane pažymėtas bendras privažiavimas faktiškai yra išlikęs iki šiol.
16. Skundžiamu Sprendimu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas patvirtino Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1770566 ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti NŽT patikėjimo teisę žemės sklypo 0,0139 ha dalį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklype (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio NT registro duomenų bazės 2021 m. liepos 26 d. išrašo su istorija matyti, kad 1631/3400 šio žemės sklypo nuo 2021 m. liepos 15 d. įregistruota atsakovei J. T., o 139/3400 šio žemės sklypo tą pačią dieną įregistruota Lietuvos Respublikai (patikėtinis NŽT) (1 t., b. l. 83–84). Šių įrašų pagrindu išraše nurodytas ieškovo šioje byloje ginčijamas NŽT Sprendimas. Išrašo 10.1 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas suformuotas sujungimo būdu (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas 2020 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (kadastrinius matavimus atliko D. S.) ir minėtas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo Sprendimas. Iš byloje esančio UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. 2020 m. liepos 10 d. parengto Sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad šis sklypas vakarinėje pusėje ties posūkio taškais 8-12-1 ribojasi su sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančiu Sklypu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80–81). Minėtame plane yra J. T. parašas, kad su plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinka. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribas nustatė D. S., kuris užpildė 2020 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jame nurodė, kad nustatant sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti ir dalyvavo gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Akte nurodyta, kad su ženklinamo sklypo besiribojančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra trys (L. Ž., M. K. ir V. S.), tačiau minėtame akte yra tik vienas parašas (galimai M. K.) iš trijų gretimo sklypo savininkų (2 t., b. l. 8–9). Ieškovas šį aktą atsisakė pasirašyti, nurodydamas pastabą, kad 0,0139 ha plotas nėra išpirktas ir priklauso valstybei, o jį privatizavus ieškovas netenka vienintelio privažiavimo prie savo sklypo ir tai yra antikonstitucinis veiksmas. Byloje taip pat yra minėto matininko 2020 m. liepos 7 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad į matavimus buvo kviesta tik L. Ž. (2 t., b. l. 18). Jos parašo šiame akte nėra. Be to, byloje yra trečiojo asmens M. K. 2020 m. liepos 2 d. raštas (pranešimas), adresuotas UAB „Geoplėtra“, kuriame nurodyta, kad „su paženklinimo ribomis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinku!“ (3 t., b. l. 71–72). Taigi, Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš esmės nebuvo suderintos nei su vienu iš trijų Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų. Akivaizdu, kad dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų tarp šio sklypo savininkų ir ieškovo yra kilęs ginčas.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
18. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. sausio 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodyta pastaba, kad sprendimas bus parengtas tuomet, kai NŽT pavedime bus įvertintos aplinkybės dėl kelio (2 t., b. l. 29). Taigi, NŽT teritorinis skyrius, patikrinęs sujungimo būdu suformuoto Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, pastebėjo, kad reikia įvertinti aplinkybes dėl kelio. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad faktinį kelio egzistavimą patvirtina ne tik Sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta žyma „Ž (žvyruotas) kelias“, ieškovo pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 11–12), NŽT Vilniaus rajono skyriaus darytos fotonuotraukos (2 t., b. l. 71–72), bet ir byloje esanti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. 12-32, kurioje nurodyta, kad kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktiškai egzistuoja nuo senų laikų, šiuo keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai (1 t., b. l. 39). NŽT patvirtinus Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. 2020 m. liepos 10 d. parengtą Sklypo (duomenys neskelbtini) planą, šios aplinkybės dėl kelio vis dėlto nebuvo tinkamai įvertintos.
19. Be to, iš byloje esančios VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iš dalies persidengia (1 t., b. l. 82). Į bylą taip pat pateiktas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus J. T. 2021 m. birželio 18 d. prašymą įrašyti Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nuspręsta sprendimo dėl prašymo priėmimą atidėti, nes pažymint šio sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatyta, kad Sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kerta NT registre įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypo (duomenys neskelbtini)), ribas (1 t., b. l. 87–88). Prie šio rašto pridėtoje kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta, kad kertamas plotas yra didesnis nei leistinas nesutapimas (1 t., b. l. 89). Į bylą pateikta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. liepos 8 d. išvada, kurioje nurodyta, kad turi būti tikslinamas besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, t. y. turi būti tikslinamas Sklypo (duomenys neskelbtini) planas (1 t., b. l. 85–86). Atsižvelgdamas į nurodytų faktinių bylos aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad aptartų sklypų (Sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo (duomenys neskelbtini)) ribos nėra aiškios.
20. Kaip minėta, Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas sujungimo būdu. Buvo sujungti du atsakovei J. T. priklausę žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,3261 ha (šio sprendimo 14 punktas). Vis dėlto, iš bylos dokumentų matyti, kad formuojant šį sklypą buvo sujungti ne tik du atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausę žemės sklypai, bet prie jų buvo prijungtas ir 0,0139 ha ginčo plotas, priklausantis Lietuvos valstybei, tokiu būdu gaunant bendrą 0,34 ha ploto žemės sklypą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad prie Sklypo (duomenys neskelbtini) prijungtas Lietuvos valstybei priklausantis 0,0139 ha žemės sklypo plotas neturėjo savo kadastrinių matavimų plano, iš kurio būtų galima spręsti apie jo ribas. Ginčijamu Sprendimu patvirtinti UAB „Geoplėtros“ parengti kadastro duomenys, be kita ko, UAB „Geoplėtros“ matininko D. S. parengtas 2020 m. lapkričio 9 d. kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,34 ha, o žemės sklypo savininkas arba naudotojas yra J. T. (2 t., b. l. 14–15). Taigi, NŽT ginčijamu Sprendimu patvirtinusi minėtus kadastro duomenis iš esmės, be jokio atskiro sprendimo, suteikė teisę Lietuvos valstybei priklausančia sklypo dalimi (0,0139 ha) naudotis išimtinai atsakovei J. T. Tai patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad J. T. įsirengė kelio užtvarą prie įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nors ji nėra vienintelė Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė. Tai, kad atsakovė J. T. naudojasi ne tik 0,3261 ha, bet ir valstybei priklausančia 0,0139 ha ploto sklypo dalimi, patvirtina ir byloje esantis NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. spalio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad sklypo plotas yra 0,34 ha, naudotoja – J. T. (2 t., b. l. 69–70). Pažymėtina, kad šiame akte užfiksuota, jog „sklypo vakarinėje pusėje esančiu keliu šiuo metu naudojasi ir minėto sklypo ir gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai“.
21. Atsakovė J. T. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas gali patekti į savo namų valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip tą daro daugelis tos gatvės gyventojų. Šiuos atsakovės argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, atsižvelgdamas į byloje esantį Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. spalio 16 d. raštą, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu (1 t., b. l. 8–9). Šiame rašte nurodyta, kad nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas bei konstatuota, kad nėra galimybių leisti įsirengti tiesioginę nuovažą į Sklypą (duomenys neskelbtini).
22. Atsakovė J. T., kaip minėta, teigia, kad NT registre tarp Sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruoto kelio ar pravažiavimo nėra, nėra ir laisvos valstybinės žemės. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad įregistravus NT registre Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal ginčijamą NŽT Sprendimą ir 0,0139 ha valstybei priklausantį ginčo plotą priskyrus į šį sklypą, nenustatant nei bendro naudojimo kelio, nei servituto, susidarė situacija, kad ieškovas neteko galimybės patekti į savo namų valdą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė J. T. patenka į Sklypą (duomenys neskelbtini) nuo seno susiformavusiu privažiavimo keliu, be to, juo į Sklypą (duomenys neskelbtini) patenka kiti asmenys, tačiau atsakovė J. T. tvirtina, kad NT registre įregistruoto kelio ar pravažiavimo nėra, o ieškovas patekdavo tuo keliu į Sklypą (duomenys neskelbtini) neteisėtai, todėl tokia jo teisė neturi būti ginama. NŽT procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė J. T. sumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), todėl turėtų būti sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su J. T., tačiau pagal į bylą pateiktas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad 1996 m. kovo 21 d. I. K. įsigijo 0,1631 ha ploto žemės sklypą (2 t., b. l. 44–45). Iš 1995 m. plano, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas ginčijamas NŽT sprendimas, matyti, kad į šį plotą įėjo 0,0069 ha, t. y. 1/4 dalis bendro 0,0277 ha pravažiavimo ploto, atitinkamai J. T. 1996 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,163 ha ploto žemės sklypą (2 t., b. l. 38–39), iš 1995 m. plano matyti, kad į šį plotą įėjo taip pat tik 0,0069 ha, t. y. 1/4 dalis bendro 0,0277 ha pravažiavimo ploto. Taigi, iš viso I. K. ir J. T. minėtomis sutartimis įsigijo ne visą 0,0277 ha ploto bendrą pravažiavimą, o tik pusę jo. Likęs 0,0139 ha plotas nebuvo išpirktas nei I. K., nei atsakovės J. T., todėl NŽT nepagrįstai tvirtina, kad J. T. sumokėjo už visą Sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,34 ha. Taigi, iš minėtų sutarčių matyti, kad buvo išpirkti žemės sklypai, kurių bendras plotas yra 0,3261 ha, o 0,0139 ha plotas, 1995 m. plane pažymėtas kaip bendras privažiavimas (1/2 jo dalis) nebuvo išpirktas. Atitinkamai, atsakovė J. T. nepagrįstai teigia, kad šalia Sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės pusės nėra valstybei priklausančio žemės sklypo. Ieškovo pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio mėnesį parengtas atsakovei J. T. priklausančio žemės sklypo planas, lyginant su 1995 m. planu ir atsižvelgiant į jį Sprendimu patvirtintais kadastriniais matavimais, yra tikslesnis, labiau atitinka faktinę situaciją ir nepažeidžia ieškovo teisėto intereso patekti prie savo namų valdos. Pažymėtina, kad nustatant atsakovei J. T. priklausančio žemės sklypo ribas pagal šį planą, J. T. interesai nenukenčia, nes jos turimas sklypo plotas (0,3261 ha) išlieka tas pats, taip pat į jos sklypo ribas patenka dalis faktiškai esamo pravažiavimo. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodė atsakovės J. T. atstovas teismo posėdžių metu, pagal šį planą J. T. priklausantis žemės sklypas nepasislenka į dešinę pusę, nes iš plano matyti, kad sklypo ribos keičiamos tik ties posūkio taškais Nr. 1-12-11, t. y. sklypo ribos keičiasi tik vakarinėje sklypo dalyje.
23. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant bendrą 0,3261 ha žemės sklypo plotą, taip pat nustatant, kad šio žemės sklypo savininkė yra atsakovė J. T. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo reikalavimas panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo patvirtinti Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, yra susiję su ieškovu pirmuoju reikalavimu dėl sklypo ribų nustatymo (nutarties 14 punktas) (1 t., b. l. 115–120). Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad ieškovas kelia ginčą, susijusį su ribų nustatymu, ir nors byloje keliamas reikalavimas panaikinti administracinį aktą, šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti Sprendimą, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais (nutarties 16 punktas). Tenkinus ieškovo reikalavimą nustatyti atsakovei J. T. priklausančio sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą, NŽT teritorinio skyriaus Sprendimas, kuriuo patvirtinti Sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, iš esmės leidžiantys išimtinai tik atsakovei J. T. faktiškai naudotis 0,0139 ha ploto valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi, pagal 1995 m. planą, esančia tarp atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausančių sujungtų žemės sklypų ir Sklypo (duomenys neskelbtini), negali likti galioti. Taigi, šis Sprendimas naikintinas išsaugant NŽT teisę spręsti dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo (atsakovės J. T. neišpirktos 0,0139 ha ploto dalies), tačiau šie ar kiti NŽT sprendimai ginčo teritorijoje turi atitikti UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtame žemės sklypo plane numatytas J. T. žemės sklypo koordinates.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016). Teismo vertinimu ieškovo pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtas žemės sklypo planas atitinka šiuos kasacinio teismo praktikoje suformuotus planui nustatytus kriterijus.
25. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti ieškovo pagrindiniai reikalavimai, spręsti dėl ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo nebėra reikalinga, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako. Teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo arba iki jų panaikinimo teismo nutartimi.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas byloje sumokėjo 211 Eur žyminio mokesčio bei 3 100 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Be to, ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų už atsakovės sklypo ribų plano parengimą (3 t., b. l. 99–107). Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos (3 811 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (po 1 905,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, atsakovės J. T. prašymas priteisti iš ieškovo 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 50) netenkintinas.
27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovei J. T. asmenine nuosavybės teise priklausančio 3 261 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą žemės sklypo planą.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 48SK-1953-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 905,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 1 905,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 13 Eur (trylika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 13 Eur (trylika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.