Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grobšto ragas“ atstovams direktorei I. B., advokatui Žilvinui Brazaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buhalteriniai ir juridiniai sprendimai“ atstovei direktorei D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grobšto ragas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buhalteriniai ir juridiniai sprendimai“ dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

7. 2024 m. liepos 1 d. ieškovė atsakovei išsiuntė raginimą, kuriuo ieškovė prašė iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. grąžinti dokumentus: 1. 2023 m. gruodžio 31 d. didžiąją knygą; 2. 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto sąrašą; 3. 2023 m. gruodžio 31 d. tiekėjų, pirkėjų analitinį žiniaraštį. Informavo, kad iki nurodytos dienos negavus šių dokumentų, 2024 m. rugpjūčio 12 d. bus pateiktas ieškinys teismui dėl pažeistų teisių gynimo.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti dviejų dokumentų (elektroninių ar popierinių) rinkinius, atitinkamai sudarytus 2022 m. gruodžio 31 d. (2022-ųjų finansinių metų) bei 2023 m. gruodžio 31 d. (2023-iųjų finansinių metų) ir susidedančius iš: 1. didžiosios knygos; 2. ilgalaikio turto sąrašo; 3. tiekėjų ir pirkėjų analitinio žiniaraščio; 4. pirkimų ir pardavimų buhalterinės apskaitos registro; 5. pinigų gavimo ir mokėjimo buhalterinės apskaitos registro; 6. bankinių operacijų registro; 7. ilgalaikio turto apskaitos registro; 8. atsiskaitytinų asmenų apskaitos registro; 9. kuro apskaitos registro; 10. atlyginimų apskaitos registro.

Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis). Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus).

10. Ginčo byloje dėl sutarties sudarymo, atsiskaitymo ar nutraukimo, nėra. Ginčas byloje kilo tik dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, nutraukus šalių bendradarbiavimą. Ieškovė prašo atsakovės grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo tarpu atsakovė teigia, jog visus dokumentus yra grąžinusi.

12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei, teigiant, kad ji yra grąžinusi ieškovei visus jos įmonės buhalterinius dokumentus, jai kyla pareiga įrodyti tokią aplinkybę, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti buhalterinių dokumentų perdavimą ieškovei (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovės direktorė teismo posėdžio metu pripažino, kad visus ieškovės prašomus grąžinti buhalterinius dokumentus ji turėjo, todėl, teismo vertinimu, pasibaigus paslaugų teikimo santykiams, vadovaujantis BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovė dokumentus privalėjo perduoti naujam ieškovės apskaitą tvarkančiam subjektui. Bylos duomenimis, po šalių sutarties nutraukimo tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl dokumentų grąžinimo. Kaip matyti iš šalių (įmonės vadovių) susirašinėjimo, ieškovė atsakovės buhalterinių dokumentų iš karto po sutarties nutraukimo nebuvo grąžinusi. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, jog ieškovės atstovė kovo mėn. vis dar ragino, kad atsakovė grąžintų dokumentus. Kovo 17 d. atsakovė rašė, kad ji serga. Tą pačią dieną ieškovė rašė: „O tai nebera jokiu zmoniu kurie galetu grazinti įmones turta? 3 menesius laukiu Neįtiketina“. Kovo 20 d. atsakovės žinutė: „Labas rytas, Ieva. Atvešiu penktadienį, nes tada tik parvažiuosiu iš Vilniaus. Atvešiu moterims, nurodytu adresu. <...> Dėkoju už kantrybę, tikrai nieko blogo nenoriu ir pyktis su Jumis. <...>“ Į tokią atsakovės žinutę ieškovė atrašė: „As iki penktad nebegaliu laukti- kur yra dokumentai as ju prasau n menesius, man gresia dideles baudos <...> Jus turejote visas galimybes grazinti Jei šnd atkeliaus dokumentai mes turime dar galimybes juos sitvarkyti“. Atsakovės atsakymas: „Aš šiandien pasuksiu, gal kas netikėtai važiuos ??? Raktus įduočiau. Vėliau Jums parašysiu. Ačiū“. Vertinant šalių pateiktą susirašinėjimą, darytina išvada, jog atsakovė visą laiką po sutarties nutraukimo neneigė, jog yra negrąžinusi ieškovei dokumentų, ir vis įsipareigojo juos grąžinti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad galiausiai jos žmogus nuvežė ieškovei dokumentus ieškovės nurodytu adresu, tačiau jokių duomenų nei kada, nei kokius dokumentus atsakovės žmogus perdavė, atsakovė negalėjo pateikti. Atsakovė nurodė, jog visi dokumentai buvo pas ją sudėti į krūvą ir tuos dokumentus ji sakiusi savo žmogui (šeimos nariui) nuvežti nurodytu adresu. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdyje aiškinantis aplinkybes, kokie dokumentai ir kiek jų buvo atsakovės nurodomoje „krūvoje“, ar buvo šių dokumentų apyrašas, atsakovė nurodė, jog apyrašo nebuvo, jie tiesiog buvo segtuvuose. Atsižvelgiant į tokias atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, nei kokius dokumentus ji perdavė nuvežti, nei kokie dokumentai buvo nuvežti bei perduoti apskaitos įmonei, pradėjusiai vykdyti ieškovės buhalterinę apskaitą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo pareigą ypač atidžiai vesti ne tik buhalterinę apskaitą, bet ir atsakingai apskaityti, kokiais dokumentais ji disponuoja, kokie dokumentai ir kokioje apimtyje buvo grąžinti ieškovei, tačiau jokie dokumentų priėmimo?perdavimo aktai surašyti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog visi dokumentai, kuriuos prašo grąžinti ieškovė, buvo viename atskirame segtuve. Aiškinantis aplinkybes, ar tikrai jos žmogus nuvežė visus segtuvus ir/arba „papkes“, gal būtent to vieno dokumentų rinkinio ir nenuvežė, atsakovė nurodė, jog pasitiki savo žmogumi, kad jis nuvežė visus dokumentus. Teismas, vertindamas tokius atsakovės teiginius, daro išvadą, jog tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė perdavė ieškovei jos prašomus grąžinti dokumentus (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta sprendimo 13 p., vertinant tai, jog atsakovė neneigia turėjusi ieškovės prašomus grąžinti dokumentus, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė bei nepateikė duomenų, patvirtinančių dokumentų grąžinimą ieškovei, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį bei įpareigoti atsakovę grąžinti dviejų dokumentų (elektroninių ar popierinių) rinkinius, atitinkamai sudarytus 2022 m. gruodžio 31 d. (2022-ųjų finansinių metų) bei 2023 m. gruodžio 31 d. (2023-iųjų finansinių metų) ir susidedančius iš: 1. didžiosios knygos; 2. ilgalaikio turto sąrašo; 3. tiekėjų ir pirkėjų analitinio žiniaraščio; 4. pirkimų ir pardavimų buhalterinės apskaitos registro; 5. pinigų gavimo ir mokėjimo buhalterinės apskaitos registro; 6. bankinių operacijų registro; 7. ilgalaikio turto apskaitos registro; 8. atsiskaitytinų asmenų apskaitos registro; 9. kuro apskaitos registro; 10. atlyginimų apskaitos registro (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.716 straipsnis).

15. Ieškovė taip pat prašo teismo nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimo įvykdymui, o per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžiusiai atsakovei skirti 100 Eur baudą už įpareigojimų įvykdymo kiekvieną uždelstą dieną.

16. Pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

17. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimą gali įvykdyti tik atsakovė, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas nustatyti konkretų sprendimo įvykdymo terminą bei už laiku neįvykdytus įpareigojimus skirti baudą, yra pagrįstas.

18. Teismo vertinimu, prašomas nustatyti 10 dienų terminas yra pagrįstas bei pakankamas įvykdyti tokio pobūdžio sprendimą, todėl atsakovei nustatytinas 10 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis, 271 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 3 dalis).

19. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis skatinti vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik pačios baudos paskirtį bet ir jos dydį, kad būtų pasiekti įstatymo numatyti tikslai. Ieškovė prašo skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau teismas, įvertinęs daromo pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, jog 10 Eur bauda bus pakankama skatinti atsakovę, kaip galima greičiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis, 273 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovės argumentų

20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

21. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1 610 Eur, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis bei 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Buhalteriniai ir juridiniai sprendimai“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grobšto ragas“ dviejų dokumentų (elektroninių ar popierinių) rinkinius, atitinkamai sudarytus 2022 m. gruodžio 31 d. (2022-ųjų finansinių metų) bei 2023 m. gruodžio 31 d. (2023-iųjų finansinių metų) ir susidedančius iš: 1. didžiosios knygos; 2. ilgalaikio turto sąrašo; 3. tiekėjų ir pirkėjų analitinio žiniaraščio; 4. pirkimų ir pardavimų buhalterinės apskaitos registro; 5. pinigų gavimo ir mokėjimo buhalterinės apskaitos registro; 6. bankinių operacijų registro; 7. ilgalaikio turto apskaitos registro; 8. atsiskaitytinų asmenų apskaitos registro; 9. kuro apskaitos registro; 10. atlyginimų apskaitos registro.

Nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buhalteriniai ir juridiniai sprendimai“ 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grobšto ragas“ naudai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grobšto ragas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buhalteriniai ir juridiniai sprendimai“ 1 610 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.