Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolis G. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad antstolis G. J. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8385-512/2016 dėl 15 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17460-793/2017 dėl 315 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Pareiškėjas antstolio veiksmus šiose vykdomosiose bylose skundžia iš esmės dviem aspektais: pirma, kad yra suėjęs senaties terminas, antra, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančias MMA.

Dėl senaties termino

Skundu pareiškėjas prašo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti senaties terminą.

Vykdymo proceso teisės normos numato dvejopus senaties terminus vykdymo procese: vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą (CPK 606 straipsnis) ir išieškojimo senaties terminą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti 2016 m. lapkričio 17 d. pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8385-512/2016. Nutartis, pagal kurią išduotas šis vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d.

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti 2018 m. kovo 19 d. pagal 2018 m. vasario 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17460-793/2017. Sprendimas, pagal kurį išduotas šis vykdomasis raštas įsiteisėjo, 2018 m. sausio 19 d.

Taigi vykdomosios bylos užvestos tais pačiais metais, kai įsiteisėjo atitinkamas vykdytinas teismo procesinis sprendimas, ir nėra teisinio pagrindo spręsti, kad penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas šiose vykdomosiose bylose galėtų būti išieškotojų praleistas.

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą išieškojimo senaties terminas yra taikomas bylose dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas prašo taikyti senaties terminą, yra vykdomas ne administracinės nuobaudos – baudos išieškojimas, o žalos ir žyminio mokesčio išieškojimas. Skolos iš pareiškėjo išieškomos ne kaip administracinė nuobauda, o kaip skolos, atsiradusios civilinių teisinių santykių pagrindu. Todėl CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas, kadangi CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl žalos ar žyminio mokesčio išieškojimo vykdymui, todėl nagrinėjamu atveju nėra aptariamo pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas.

Byloje nenustačius, kad būtų praleisti kurie nors senaties terminai vykdymo procese, pareiškėjo prašymas šiuo aspektu yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

Kaip minėta, pareiškėjas antstolio veiksmų teisėtumu abejoja tuo aspektu, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančias MMA.

CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taigi, CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Pažymėtina, kad antstolis G. J. 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S-20-91-19119 (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 32) areštavo vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) išieškotinas sumas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir priklausančias skolininkui, bei nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Įvertinus antstolio patvarkymo turinį, konstatuotina, kad antstolio G. J. 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkyme Nr. S-20-91-19119 1 MMA, pradedant išieškojimą, ribojimas nenurodytas.

Kita vertus, šis ribojimas yra aktualus ir taikomas tik pradedant išieškojimą, t. y. yra vienkartinis apribojimas, taikomas nustačius visą skolininko turto masę. Vėliau skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) apskritai nėra duomenų, patvirtinančių, kad laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje patvarkymo pateikimo vykdyti metu būtų buvę piniginių lėšų ar iš jų išieškota, nepaliekant 1 MMA. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo išieškota 16 Eurų, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MMA ribojimas yra vienkartinis ir taikomas tik pradedant išieškojimą bei nėra pagrindo daryti išvados, kad jis šiuo atveju pažeistas, vien tuo, kad jis nenurodytas antstolio patvarkyme, nebuvo pažeistos pareiškėjo, kaip skolininko, teisės vykdymo procese ir tokiam pareiškėjo teisių pažeidimui nebėra prielaidų ateityje. Todėl konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo antstolio veiksmus pareiškėjo nurodomu aspektu pripažinti neteisėtais.

Paminėtina ir tai, kad CPK 739 straipsnio 9 punkte numatyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šis apribojimas yra tiesiogiai įvardytas antstolio 2020 m. rugsėjo 23 d. patvarkyme Nr. S-20-91-19119 vykdyti kasmėnesinį išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir 2020 m. rugsėjo 23 d. lydraštyje Nr. S-20-91-19166, kuriuo pirmiau nurodytas patvarkymas buvo perduotas vykdyti Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad antstolio veiksmai išieškant iš skolininko piniginių lėšų laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje sudaro prielaidas pažeisti ir pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-512 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. S. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui G. J.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.