Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Irenai Zgierskytei – Strumilaitei, Lilijai Saldukienei, Artūrui Karjakinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 1999-05-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 271 str. 2 d., 271 str. 1 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2003-11-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų; 2) Panevėžio apygardos teismo 2001-05-03 nuosprendžiu pagal LR BK 104 str. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 metams; paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-02 nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-22 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; 5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; 6) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2017 m. gruodžio 16 d. 16.57 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. B., o būtent: spausdamas už sprando žemyn ir spirdamas jai vieną kartą keliu į veido sritį bei kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį ir nenustatytą skaičių kartų į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo K. M. visiškas prisipažinimas 2017 m. gruodžio 16 d. atlikus smurtinius veiksmus B. G. atžvilgiu, nukentėjusiosios tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie K. M. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų R. P. ir M. G. teisme duoti parodymai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti B. G. sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, filmuota medžiaga ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad K. M. 2017 m. gruodžio 16 d. 16.57 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. G., o būtent: spausdamas už sprando žemyn ir spirdamas jai vieną kartą keliu į veido sritį bei kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį ir nenustatytą skaičių kartų į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai B. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad K. M., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pastatu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – kitos šalies pilietę, nors jokios dingsties tam nebuvo (iki tol moteris buvo nepažįstama, tarp asmenų nebuvo kilęs net žodinis konfliktas), ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam inkriminuotos tinkamai, todėl tokia K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismui abejonių dėl kaltinamojo K. M., gana nuosekliai papasakojusio nusikaltimo dieną vykusius įvykius ir netgi iškart po sulaikymo neigusio kaltę tam, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, jo teigimu, supratusio savo veiksmus ir nurodžiusio priežastis, paskatinusias jį šitaip elgtis, pakaltinamumo nekilo. Be to, ir pats K. M. teisme pripažino, kad jo pakaltinamumo klausimas net keletą kartų buvo spręstas teismuose, kur kiekvienu kartu jis buvo pripažintas pakaltinamu ir galėjo atlikinėti jam skirtas bausmes, tame tarpe – susijusias su laisvės atėmimu. Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2018 m. gegužės 23 d. K. M. atžvilgiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos (LR BK 138 str. 1 d.), padarytos panašiu laikotarpiu (2017 m. rugsėjo 17 d.). Nuosprendyje pripažinta, kad K. M. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę K. M. netikslinga. Analogiška išvada aprašyta ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. priimtame baudžiamajame įsakyme (1 t., b. l. 177). Vadinasi, asmeniui turi būti taikytina baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 6 kartus (1 t., b. l. 156-162, 175-182), 7-as nuosprendis, 2018 m. gegužės 23 d. priimtas jo atžvilgiu, dar nėra įsiteisėjęs. Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 183-192), nedirbantis (1 t., b. l. 171), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 172). Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už padarytą naują smurtinę nusikalstamą veiką būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau didesnė nei prašė valstybės kaltintoja teisiamojo posėdžio metu, įvertinus kaltinamojo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes.

Pastebėtina, kad K. M. iš pradžių buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, padarymo. K. M. dėl minėto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, jog smurtavo moters atžvilgiu, tačiau neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiajai B. G. priklausančio turto – jai priklausančios rankinės. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta nukentėjusioji B. G. ir liudytojai R. P. bei M. G., peržiūrėta filmuota medžiaga, ko pasekoje nepasitvirtino veikos kvalifikavimas dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą, todėl nusikalstama veika prokurorės buvo kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (LR BPK 256 str.). Paskelbus patikslintą kaltinimą teisme, K. M. kaltu iškart prisipažino visiškai ir kiti asmenys dėl šio įvykio nebebuvo apklausinėjami. Vadinasi, vien dėl to, kad pirminis kaltinimas K. M. atžvilgiu buvo sukonstruotas juridiškai netinkamai, nereiškia, kad šiuo atveju kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos. Priešingu atveju, akivaizdžiai būtų sunkinama kaltinamo asmens teisinė padėtis, pažeidžiami proceso teisingumo ir sąžiningumo principai. Analogiškos pozicijos dėl LR BK 64¹ str. taikymo, kai kaltinimas yra tikslinamas teisme arba ne dėl kaltinamojo kaltės pakinta veikos teisinė kvalifikacija, yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-530/2018, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-134/2014 ir kt.). Vadinasi, K. M. atžvilgiu turi būti taikytinos jam palankios LR BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. K. M. neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, jau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atkreiptinas dėmesys, kad K. M. ne kartą atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesitaiso, teigiamų išvadų dėl ankstesnių nubaudimų bei savo neteisėto elgesio nepadarė, toliau elgėsi draudžiamai ir pavojingai. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad K. M. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad K. M. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens ir jo gynėjo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas K. M. atžvilgiu nesprendžiamas, kadangi 2018 m. gegužės 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį K. M. atžvilgiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs (yra paduotas K. M. apeliacinis skundas). Abiems nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus sprendžiamas klausimas dėl K. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas K. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-16, 17.12 val. iki 2017-12-17, 13.25 val. (1 t., b. l. 105-107, 149-150).

K. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-139, 146-148) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji B. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turtinę žalą (išlaidos medikamentams, gydymasis pas psichoterapeutą) patyrė dėl tyčinių kaltinamojo K. M. veiksmų (su tokia nurodoma žalos suma teisminio nagrinėjimo metu sutiko ir K. M.), pareikštas B. G.civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš K. M. nukentėjusiosios B. G.naudai priteistina 191,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto stipraus fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu, laikinu nedarbingumu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Nukentėjusioji B. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad išgyvento streso pasekoje buvo konstatuoti rimti nerviniai psichoemociniai sutrikimai, kurie pasireiškia baime išeiti į viešą vietą tamsiu paros metu, yra baimė matant nepažįstamus atsitiktinius praeivius gatvėje, nuotaikų kintama emocinė būsena su panikos ir isterijos priepuoliais. Dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo laikinai prarado darbingumą, gydėsi pas psichoterapeutą dėl psichologinės ir emocinės pusiausvyros sutrikimo, išgyvenimų. Tai, kad patyrė atitinkamus išgyvenimus, neigiamas emocijas, šoką ir kt. nukentėjusioji nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydama poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, B. G. dėl tokio neadekvataus, brutalaus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių (ne vienas, o keletas smūgių; šie smūgiai suduoti tiek kumščiu, tiek spiriant keliu į veido sritį), padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (gyvybiškai svarbi galvos sritis); į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios normalus, įprastas gyvenimo ritmas, darbinė veikla, taip pat atsižvelgdamas į dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę (likę itin stiprūs neigiami psichologiniai ir emociniai išgyvenimai, baimės jausmas, B. G. lankėsi pas psichoterapeutą), į tai, kad, brutali nusikalstama veika padaryta prieš moterį - užsienio šalies pilietę (apsunkinta galimybė išsikviesti pagalbą, didesnis emocinis šokas), taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2018 metais, sprendžia, kad B. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. M. B. G. naudai priteistina 3 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad ir kiti Lietuvos Respublikos teismai, vertindami nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kuris reiškiasi nosies kaulų lūžiu), nustato iš esmės panašų neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-458/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-282/2018 ir kt.).

- rudos spalvos rankinė, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, LMT SIM kortelė, piniginė, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, (duomenys neskelbtini) kortelė, draudimo kortelė, trys nuolaidų kortelės, USB jungtis, mėnesinis bilietas, ikiteisminio tyrimo metu gražinti B. G. (1 t., b. l. 69-71), paliktini B. G..

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. M. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę K. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti K. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-16, 17.12 val. iki 2017-12-17, 13.25 val. (1 parą).

K. M. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiosios B. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 191,37 eurų turtinės žalos ir 3 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš K. M. priteisti nukentėjusiajai B. G. 191,37 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą trisdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- rudos spalvos rankinę, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, LMT SIM kortelę, piniginę, asmens tapatybės kortelę, studento pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) banko kortelę, (duomenys neskelbtini) kortelę, draudimo kortelę, tris nuolaidų korteles, USB jungtį, mėnesinį bilietą, ikiteisminio tyrimo metu gražintus B. G., palikti B. G..

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.