Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-86-282/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-18
Bylos Nr.: 1A-86-282/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: G. J.
Kaltinamasis: M. Č.
Nukentėjusysis: V. S.
Advokatai: Remigijus Volikas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-282/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43149-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.5.4.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjams advokatams Remigijui Volikui, Sauliui Juzukoniui,nuteistajam G. J.,išteisintajam M. Č.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo V. S. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimu, G. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme, G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 13 MGL (489,00 Eur) dydžio bauda.

G. J. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-08-03 14.25 val. iki 2015-08-03 19.58 val. bei pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, G. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30) išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. J. priteista V. S. 43,48 („keturiasdešimt aštuonis eurus ir 48 euro centus“) Eur turtinės žalos bei 3 000 Eur neturtinės žalos.

Iš G. J. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 470,50 Eur.

Iš G. J. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 593,36 Eur.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje patyčiomis bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), lankytojų salėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties V. S. įžeidinėjimu, bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas: rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. į galvą, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam, padarydamas nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje – ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatu, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, sudavė nukentėjusiajam V. S. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje – ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatu po kilusių muštynių su nukentėjusiuoju V. S., nuėjęs ir iš automobilio bagažinės atsinešęs daiktą, panašų į kovinį pistoletą, grasino nukentėjusiajam V. S. jį nušauti ir pakasti, taip nukentėjusiajam V. S. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti nukentėjusiajam V. S. priklausančią sidabrinę grandinėlę, 300 Eur vertės, pastarajam atsisakius tai daryti, čiupo ranka už grandinėlės ir ją nutraukė, padarydamas nukentėjusiajam kaklo kairės pusės nubrozdinimą bei suplėšė maikutę, 20 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. S. numušė ranką ir taip nutraukė G. J. nusikalstamą veiką.

M. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje patyčiomis bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), lankytojų salėje, veikdamas su G. J., kuris patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties nukentėjusiojo V. S. įžeidinėjimu bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu G. J. sudavus nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą, rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko G. J. rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kiekį smūgių nukentėjusiajam, tokiais veiksmais padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Volikas prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl G. J. nuteisimo bei civilinių ieškinių patenkinimo panaikinti ir G. J. išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Teigia, kad nuosprendžio dalis, susijusi su G. J. nuteisimu, yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų reikalavimus. Nurodo, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes nuosprendyje nurodyta, kad jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, tačiau teismas pačių įrodymų neįvardijo, o nuosprendžio turinys aiškiai rodo, kad nėra surinkta kaltę patvirtinančių įrodymų, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma bei nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, kurių pagrindu G. J. nuteistas, yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami prielaidomis ir spėjimais. Nurodo, kad teismas nuosprendyje neįvardijo liudytojų, kurie parodė, jog G. J. sudavė nukentėjusiajam V. S., nes tokių parodymų nei vienas liudytojas nedavė, priešingai, liudytojai I. B., I. G., L. B. parodė, kad V. S. smūgiavo G. J.. Nesutinka su teismo išvada, kad liudytojos E. R. parodymai patvirtina, jog smūgius V. S. sudavė G. J., tačiau tai apelianto nuomone yra prielaida, nes liudytoja E. R. teisme atpažino (pagrinde iš balso) V. S., kaip asmenį, dalyvavusį konflikte, tačiau neatpažino G. J., kaip asmens, dalyvavusio konflikte, taip pat nenurodė, kad būtent G. J. sudavė smūgį ar smūgius nukentėjusiajam, liudytoja parodė, kad konflikte nukentėjo labiau tas, kuris buvo aukštesnis, bet konkrečiai neįvardijo to asmens. Pažymi, kad teismo posėdžio metu paprašius atsistoti V. S. ir G. J., jų ūgio skirtumas buvo labai nedidelis. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priskiria liudytojos E. R. parodymus įrodymams, patvirtinantiems nukentėjusiųjų parodymus, nes jie patvirtina tik patį konflikto faktą, tačiau nepatvirtina, kad būtent G. J. sudavė bent vieną smūgį V. S..

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog „Nukentėjusysis V. S. patvirtino, jog pagrindinius smūgius jam sudavė G. J. (3 t., 140–141 b. l.)”, tačiau neįvardija įrodymų, patvirtinančių šiuos nukentėjusiojo parodymus, todėl jais remdamasis apkaltinamajame nuosprendyje teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo V. S. parodymus apie konfliktą viso baudžiamojo proceso metu, kurie yra skirtingi: 1) 2015 m. rugpjūčio 3 d. liudytojo apklausoje V. S. parodė, kad G. J. sudavė „ranka kumščiu smūgį į galvos sritį“; 2) 2015 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausoje V. S. parodė, kad G. J. „smogė kumščiu į galvą, aš sureagavau ir jį pastūmiau link sienos“; 3) 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad „G. J. pirmiausia ne smogė, o pareikalavo grandinėlės, kad jam jos neatidavė, patraukė jo ranką nuo savęs ir G. J. jį pastūmė, kad nespėjo susivokti, bet iš kavinės išėjo M. Č. ir puolė kumščiais“. Pažymi, kad parodymuose nebelieka G. J. suduoto pirmo smūgio, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl konflikto pradžios, eigos ir suduotų smūgių V. S.. Teigia, kad šios abejonės nepašalintos, nenustatyta būtent, kas ir kuriuo metu sudavė pirmą smūgį V. S.. Nurodoma, kad primos instancijos teismo konstatavimas, jog G. J. sudavė nukentėjusiajam V. S. yra tiktai prielaida, neparemta byloje surinktais įrodymais, kuri taip pat negali būti paremta nukentėjusiojo V. S. parodymais, nes skirtingų apklausų metu jie yra skirtingi ir vieni kitiems prieštaraujantys. Nurodo, kad prieštaringi nukentėjusiojo V. S. parodymai apie tai, jog pagrindinius smūgius jam sudavė G. J.: 1) 2015 m. rugpjūčio 3 d. liudytojo apklausoje V. S. parodė nedetalizuodamas „jie (abu) sudavė nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas“; 2) 2015 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausoje V. S. parodė „puolė į mane su rankų ir kojų smūgiais G. J. ir iš už nugaros savo draugo, smogė man tiesiai į kairę nosies sritį“; 3) 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu V. S. parodė „tada jie mane nustūmė prie kavinės esančios kolonos. M. užlaužė man rankas, o G. J. dėjo man stiprų smūgį į nosį, man pasipylė kraujas. Vėliau sekė dar keli smūgiai, iš kieno negaliu pasakyti.“. Apeliantui kyla abejonė, kurie iš šių nukentėjusiojo parodymų yra teisingi, be to, nėra nustatyta liudytojų, kurie būtų parodę, jog G. J. sudavė smūgį V. S., nors liudytojų teigimu, konfliktą stebėjo apie 20 žmonių.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo V. S. parodymus patvirtina tik jo paties parodymų atpažinti pagal nuotrauką ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, o tai yra išvestiniai įrodymai iš paties nukentėjusiojo parodymų, todėl šie protokolai negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės. Specialistų išvados taip pat nepatvirtina, kad būtent G. J. padarė nustatytus sužalojimus, o tik konstatuoja sveikatos sutrikdymo mąstą. Pažymi, kad teismas dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą nurodė, jog nukentėjusiojo V. S. parodymai yra nenuoseklūs.

Šalies argumentai

Apeliantai nesutinka su teismo teiginiu, jog G. J. patvirtino neturėjęs jokių asmeniškumų nukentėjusiajam, kad iki įvykio vienas kito nepažinojo. Nurodo, kad G. J. įtariamojo apklausos metu parodė, jog V. S. ant jo laikė pyktį, nes prieš keletą buvo metų apvogtas jo namas ir jis manė, kad jis (G. J.) yra prie to prisidėjęs, todėl įvykio dieną tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šių teiginių G. J. nepaneigė ir neatsisakė. Pažymi, kad nukentėjusysis V. S. teisme patvirtino, jog jo namas prieš keletą metų buvo apvogtas. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo remdamasis atmetė G. J., kaip įtariamojo, parodymus dėl asmeninio priešiškumo bei nepagrįstai teismas plečiamai išaiškino G. J. parodymus, kad jis neturi priešiškumo V. S. atžvilgiu.

Be to, apeliantai nurodo, kad teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog sužalojimus G. J. nukentėjusiajam padarė ir kojomis, kadangi minėtos aplinkybės nenurodė bei nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nei nukentėjusieji ir kiti objektyvūs duomenys, tačiau teismas nepasisakė dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G1229/15(4) pateiktos informacijos iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelės Nr. 15P-10684, kurioje nurodyta, kad V. S. lankėsi Ligoninės priėmimo skyriuje 2015 m. rugpjūčio 3 d. 18 val. 2 min. ir skundėsi, kad buvo sumuštas kojomis prieš 4 valandas. Teigia, kad šią informaciją iš karto po įvykio pateikė nukentėjusysis V. S. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriui priėmimo metu ir ši informacija verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu ir teisingumu. Teismas nepašalino abejonių, ar V. S. sveikata buvo sutrikdyta rankų ar kojų smūgiais.

Skunde apeliantai nurodo, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad G. J. sudavė smūgius ar atliko kitus aktyvius veiksmus, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nors liudytoja E. R. patvirtino, jog prie picerijos vyko muštynės, tačiau ji nepatvirtino, kad smūgius sudavė būtent G. J.. Teismas rėmėsi liudytojų I. B., N. U., S. H., E. R., I. G. parodymais, jog jie matė konflikto dalyvius G. J. ir V. S. po muštynių ir patvirtino, jog abu asmenys buvo kruvini, V. S. buvo iki pusės išsirengęs, nors liudytojai tiesiogiai nematė konflikto dalyvių fizinio kontakto.

Nurodo, kad teismas nenustatė būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, neištyrė tai patvirtinančių įrodymų, o apsiribojo tik tuo, kad konstatavo konflikto buvimą, remiantis liudytojų, kurie matė sužalotus asmenis po konflikto, parodymais, bei įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat nurodo, kad nėra nustatyta dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų. Pažymi, kad vien konflikto faktas nepatvirtina, jog padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, priešingai, liudytojai I. G., I. B. parodė, kad būtent V. S. smūgiavo G. J. šiam nerodant fizinio aktyvumo, o tik tęsiant žodinį konfliktą. Teigia, kad konstatavimas nuosprendyje, jog G. J. „suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams“ yra paremtas vien tik prielaidomis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog V. S. ir G. J. išėjo iš kavinės po žodinio konflikto ir abu buvo sužaloti po konflikto, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina G. J. kaltės. Priešingai, nukentėjusysis V. S. nurodė, kad konflikte dalyvavo dar vienas asmuo, liudytojas I. B. parodė, kad šalia dar buvo jaunuoliai, kurie „kažką ten darė“, kad nemuštų gulinčio G. J..

Teigia, kad teismas nuosprendyje nurodęs, jog G. J. versija dėl smūgių nesudavimo yra paneigta ištirta bylos medžiaga, neįvardijo, kokie įrodymai paneigia G. J. duotus parodymus. Pažymi, kad teismas nepašalino abejonių dėl kitų asmenų dalyvavimo konflikte (nukentėjusiųjų V. S. ir E. S., liudytojo I. B. parodymai), todėl nesant tiesioginių įrodymų, o remiantis tik prielaida, kad G. J. buvo konflikto dalyvis, negalima daryti nepagrįstos išvados, kad smūgį V. S. sudavė būtent G. J.. Nurodo, kad apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi išimtinai nukentėjusiųjų V. S. ir E. S. parodymais, kurių nepatvirtina byloje surinkti kiti įrodymai.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas prašo 2017 m. gruodžio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti nuosprendžio dalis dėl G. J. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį bei BK 145 straipsnio 1 dalį ir G. J. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metus 6 mėnesius; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą galutinę bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir G. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams ir 13 MGL (1690) – 489 Eur bauda; į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. 14.25 val. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. 19.58 val., t. y. įskaityti 1 parą, į bausmės laiką įskaityti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. Č. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30) ir pripažinti M. Č. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir M. Č. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendį atliktą bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas G. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, pagrindiniu motyvu nurodė nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam pareikštas kaltinimas pasitvirtino, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius byloje surinktus G. J. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog G. J. be jokios priežasties užgauliojo nukentėjusįjį V. S. dar būdamas picerijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, be to, byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. S. ir G. J. išėjo į lauką, ten toliau tęsėsi konfliktas, kuris peraugo į aktyvius fizinius veiksmus. Teigia, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo V. S. apklausų metu nurodyto momento, nuo kurio prasidėjo G. J. smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį V. S.. Pažymi, kad nukentėjusysis V. S. nurodė, jog G. J. jam pasakė, kad jei atiduos grandinėlę, tai jam nieko nebus; kai nukentėjusysis V. S. pasakė G. J. nusiraminti ir kad jam nieko neprivalo duoti, tada G. J. ranka čiupo už grandinėlės ir ją nutraukė, tačiau nesugebėjo paimti, nes tuo pačiu buvo pačiupęs ir už „maikės“, kurią traukdamas į save suplėšė. Prokuroras pažymi, kad nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis G. J. ranką numušė ir tada G. J. pradėjo naudoti fizinį smurtą, t. y. pradėjo smūgiuoti rankomis. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pats nukentėjusysis V. S. duodamas parodymus (t. 1, b. 1. 26, 27; 28, 29, teismo posėdžio metu 2017-04-03), tačiau juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. 1. 157, 158, fotolentelė 2 t., 160-165, planas- schema 2 t., b. 1. 166). Nukentėjusiojo V. S. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs teismo ištirti duomenys, kurių teismas visiškai nevertino. Pažymi, kad specialisto išvada Nr. G1229/15(04), patvirtina, kad V. S. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimas (1 t., b. l. 75), o specialisto išvadoje Nr. pG1359/2016(04) nurodyta, kad nubrozdinimui kaklo kairėje pusėje padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu, galimai, traukiant nuo kaklo grandinėlę (3 t., b. l. 44). Teigia, kad šios specialisto išvados objektyviai patvirtina nukentėjusiojo V. S. duotus parodymus. Aplinkybę, jog grandinėlė tikrai buvo nutraukta, patvirtina tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji E. S. parodė vietas, kur buvo mušamas V. S., kur jai moteris padavė nutrauktą grandinėlę (t. 2, b. 1. 171, 172, fotolentelė 2 t., b. 1. 173-180, planas- schema 2 t., b. 1. 181, 182). Teigia, kad visos bylos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog G. J., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino užvaldyti svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą – 300 Eur vertės sidabrinę grandinėlę, pastarajam atsisakius tai daryti, čiupo ranka už grandinėlės ir ją nutraukė, padarydamas nukentėjusiajam kaklo kairės pusės nubrozdinimą, kas nukentėjusiajam V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suplėšė 20 Eur vertės „maikutę“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. S. numušė ranką ir taip nutraukė G. J. nusikalstamą veiką. Taigi, G. J. padaryta veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir yra visiškai įrodyta.

Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra nustatyta duomenų, jog nukentėjusieji turėtų kokio nors suinteresuotumo pakenkti G. J., tačiau teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl nukentėjusiojo V. S. duoti parodymai apie pasikėsinimą jo atžvilgiu įvykdyti plėšimą, kuriuos patvirtina ir kiti nurodyti objektyvūs duomenys, laikytini nepatikimi, todėl mano, kad teismo nuosprendis dėl G. J. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį yra nemotyvuotas, netinkamai ir nevisapusiškai įvertintas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Skunde prokuroras nurodo, jog teismas nuosprendžiu išteisindamas G. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pagrindiniu motyvu laikė tai, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog G. J. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą panaudodamas daiktą panašų į kovinį pistoletą, kadangi ginklas rastas nebuvo. Pastebi, kad G. J. nebuvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnį, kurio pagrindinis nusikalstamos veikos požymis yra šaunamojo ginklo nustatymas. Teigia, jog G. J. po kilusių muštynių su nukentėjusiuoju V. S., nuėjęs ir iš automobilio bagažinės atsinešęs daiktą, panašų į kovinį pistoletą, grasino nukentėjusiajam V. S. jį nušauti ir pakasti, taip nukentėjusiajam V. S. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų V. S. ir E. S. parodymai (t. 1, b. 1. 26, 27; 28, 29, 55, 56; 57, 58, teismo posėdžio metu 2017-04-03), bet ir kita bylos medžiaga: 2016 m. spalio 13 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. S. atpažino I. G., kaip merginą, kuri ėjo kartu su G. J. per terasą, po to stovėjo prie automobilio bagažinės, iš kurios G. J. pasiėmė pistoletą (t. 3, b. 1. 30-32, fotolentelė t. 3, b. 1. 33-34); parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. S. parodė vietą, kurioje jam G. J. grasino pistoletu nužudyti, ir vietą, kur stovėjo automobilis, iš kurio bagažinės G. J. pasiėmė pistoletą (t. 2, b. L 157, 158, fotolentelė 2 t., 160-165, planas- schema 2 t., b. 1. 166); parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji E. S. parodė vietą, kurioje V. S. grasino pistoletu vyras su barzda, ir vietą, kur stovėjo automobilis, iš kurio bagažinės vyras su barzda pasiėmė pistoletą (t. 2, b. 1. 171, 172, fotolentelė 2 t., b. 1. 173-180, planas- schema 2 t., b. 1. 181, 182); 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad G. J. dar nukentėjusiajam V. S. pasakė, kad jis iš Mažeikių gyvas neišvažiuos; liudytoja R. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo barmene, kai apie 13.30 val. prie baro priėjo susijaudinusi moteris ir pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl policija nežino kur yra piceriją, nes iš jos žodžių suprato, kažkas švaistosi su ginklais (1 t., b. l. 67-68); 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu liudytojas P. J. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ vyksta konfliktas, galimai naudojamas ginklas, ginklas nebuvo rastas; liudytoja L. D. parodė, kad patikrino sidabrinės spalvos automobilį „Mercedes Benz“, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kadangi, kažkas nurodė, jog automobilyje gali būti paslėptas ginklas, patikrinus ginklo nerado, o G. J. vis kartojo, kad nieko neras (3 t., b. l. 22-23). Be to, nukentėjusysis V. S. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbo taktinės paramos skyriuje ir atliko prezidentės apsaugos funkciją, nurodė, kad nusimano apie ginklus ir jam nepasirodė, kad tai buvo ginklas. Nurodo, kad netiesioginis įrodymas, kad G. J. glaudžiai susijęs su šaunamaisiais ginklais, yra tai, kad G. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, t. y. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ne nukentėjusieji pranešė apie įvykį policijai, o kiti asmenys. Teigia, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių grasinimo faktą ir jo realumą – G. J. grasinti nukentėjusiajam V. S. pradėjo po to, kai nukentėjusiajam jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. G. J. siekė toliau atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su fiziniu smurtu. Nurodo, kad vertinant visas nustatytas aplinkybes, G. J. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl nukentėjusiojo V. S. duoti parodymai apie jo atžvilgiu vykdytą grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kuriuos patvirtina ir kiti nurodyti objektyvūs duomenis, laikytini nepatikimais.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas išteisindamas M. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog M. Č. dalyvavo nusikaltimo padaryme kartu su G. J.. Teigia, kad teismas išteisindamas M. Č. netinkamai vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius byloje surinktus M. Č. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Teigia, kad teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. S. parodė, jog M. Č. atpažino tik iš rando virš M. Č. kairio antakio, nes ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad be G. J. jį mušė dar vienas vyriškis, kurį jis apibūdino „išbėgęs vyras puolė jam smūgiuodamas rankomis į įvairias kūno vietas, tas vyras buvo žemesnis ir smulkesnis už G. J., tamsaus gymio, trumpų plaukų, pamatęs tikrai atpažintų“ (t. 1, b. 1. 26, 27; 28, 29), o asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis atpažino M. Č., kuris kartu su G. J. prieš jį naudojo fizinį smurtą (1 t., 33-35 b. 1.). Pažymi, kad nukentėjusysis V. S. tik 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje nurodė aplinkybes apie M. Č. sužalojimą virš kairės akies. Nurodo, kad teisme liudytoja E. R. patvirtino, jog konfliktavo du asmenys ir mušėsi du vyrai (4 t., 69 b. l), liudytojas I. B. parodė, kad be nukentėjusiojo ir G. J. buvo dar keli jaunuoliai, kurie buvo prie jų prišokę, nukentėjusioji E. S. parodė, jog tiksliai žino, kad jos vyrą mušė G. J. bei M. Č. (3 t., 143 b. l), bet vėliau tikslindama savo parodymus nurodė, kad M. Č. sėdėjo į ją nugara ir ji nėra 100 procentų garantuota, kad ten sėdėjo būtent M. Č.; nurodė, kad matė, kaip jos vyrą mušė tamsus vaikinas, panašus į M. Č., o paskutinį kartą matė asmenį, panašų į M. Č., kai išėjo į lauką (3 t., 144 b. l). Pažymi, kad tai, jog M. Č. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje, patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų V. S. ir E. S. parodymai, bet ir kiti bylos tyrimo metu nustatyti ir teismo ištirti netiesioginiai duomenys: liudytoja J. K. (t. 1, b. 1. 64, 65, 3 t., b. l. 10-11, teismo posėdžio metu 2017-06-01 patvirtinusi savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus) parodė, kad tą dieną su M. Č. ir jo drauge I. G. bei su G. J. grįžo iš Palangos, M. Č. su I. G. juos išleido prie picerijos apie 13.30 val., o patys išvažiavo, kad apie 13.50 val. į piceriją atėjo nukentėjusysis V. S. su E. S.; liudytoja I. G. parodė, kad G. J. aikštelėje laukė apie 15 minučių. Nurodo, kad sugretinus J. K. ir I. G. parodymus, galima daryti išvadą, kad I. G. su M. Č. nespėjo išvažiuoti iš aikštelės, kadangi tarp G. J. ir J. K. patekimo į piceriją ir prasidėjusio konflikto laiko tarpas apie 15 min., todėl logiška manyti, kad M. Č. buvo netoliese. Teigia, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl nukentėjusiojo V. S. parodymai apie M. Č. neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, kuriuos patvirtina ir kiti nurodyti objektyvūs duomenis, laikytini nepatikimais.

Prokuroras skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai G. J. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes G. J. anksčiau teistas tris kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka 19 kartų, dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių girtumas), po nusikaltimo padarymo G. J. ir toliau darė teisės pažeidimus (viršijo greitį, vairavo neprisisegęs saugos diržo, vairavo automobilį, kai jis išregistruotas). Tai, kad G. J. dirba, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti jo socialinius ryšius, atimti iš jo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, priimant nuosprendį teismo buvo pernelyg sureikšminta. Nurodo, kad šios teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nustatant skiriamos bausmės dydį, tačiau jos neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju G. J. teigiamai apibūdinantys duomenys ir jo turimi socialiniai ryšiai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, kad atidėjus bausmės vykdymą nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų. Teigia, kad nenustačius bent vienos iš BK 75 straipsnio pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju, pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), šis įstatymas negali būti taikomas. Dėl to mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas G. J. turi būti panaikintas ir paskirta nuteistajam G. J. atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. S. prašo G. J. ir M. Č. pripažinti kaltais dėl jų padarytų nusikalstamų veikų, priteisti jam iš G. J. 62 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad jo ir jo žmonos atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas, kurio metu jis patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinį smurtą, kurio metu patyrė stiprų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, kad išėjus į lauką prie durų G. J. net negalvojo ramintis, o iš kart pasakė, kad jei nori, kad nieko nebūtų, atiduoti grandinėlę. Apie G. J. siekį užvaldyti jo grandinėlę pareigūnai gal nesuprato ir neužrašė nuo pat pradžių, vėliau apklausos metu tai buvo tinkamai užfiksuota. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą jo parodymus vertino nenuosekliais, nes jis (apeliantas) matė ir juto, kad G. J. čiupo jam už grandinėlės, ją plėšė, nuo ko jam vėliau liko mėlynės ant kaklo, o kai jis numušė G. J. ranką, G. J. smūgiavo ranka į veidą. Teigia, kad kai jis su G. J. susikibo, iš kavinės pro duris išbėgo M. Č., kuris smūgiuodamas kumščiais puolė jį (apeliantą), nenorėdamas G. J. ir M. Č. traumuoti gynėsi nuo jų smūgių blokuodamas jų smūgius, tačiau, kai jį (apeliantą) prispaudė prie kolonos ir nebuvo kur trauktis, kaip pabėgti, G. J. sudavė stiprų smūgį į nosį ir ją sulaužė, jis (apeliantas) susilenkė, M. Č. užtraukė „maikutę“ ant galvos ir ją plėšė, plyšus „maikutei“ išsisuko iš G. J. ir M. Č. apsupties, bet puolimas nesiliovė, tada jis ir sudavė M. Č. vieną smūgį ranka į kaktą bei vieną kartą G. J. į veido sritį, taip nutraukdamas jų puolimą. Pažymi, jog nepastebėjo, kur dingo M. Č., tačiau M. Č. gerai prisiminė ir vėliau atpažino iš veido bruožų, tikrai ne iš kažkokių randų, kaip nurodo teismas nuosprendyje, tik vėliau teisme pastebėjo, kad M. Č. virš antakio yra randas, apie tai nurodė ir teismui. Nurodo, kad po to kai atrodė, kad konfliktas jau baigėsi, G. J. su I. G. nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, priėjęs su savo žmona prie automobilių, pamatė kaip G. J. iš automobilio bagažinės išsitraukė pistoletą, kadangi jis (apeliantas) 18 metų dirbo Vadovybės apsaugoje, kiekvieną dieną jam teko susidurti su ginklais, todėl jis tikrai sugeba atskirti kovinį ginklą, todėl pamatęs ginklą ir supratęs, kad G. J. gali jį panaudoti, nes jis tai ir šaukė eidamas link jų, su žmona atsitraukė į kavinės patalpas, ten laukė atvykstančios policijos. Teigia, kad jis ir jo žmona tikrai buvo išsigandę, kad G. J. gali panaudoti ginklą, nes jis vis tai kartojo eidamas link jų; jei nebūtų grėsęs realus pavojus, nebūtų sužalotas grįžęs su žmona atgal, o būtų vykęs į policiją ir ligoninę. Teigia, kad jis neturi priežasčių apkalbėti nepažįstamus asmenis. Jam nesuprantamas G. J. elgesys, kodėl G. J. kelis kartus su juo buvo susisiekęs, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, jei nėra kaltas.

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl neteisėtų G. J. veiksmų jis patyrė turtinę žalą, jam turi būti atlygintos ir kelionės išlaidos į Mažeikių teismą, kadangi į Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdžius vyko 12 kartų (teismo posėdžiai: 2017-02-17, 2017-03-01, 2017-04-05, 2017-05-15, 2017-06-01, 2017- 07-03, 2017-07-18, 2017-08-01, 2017-08-31, 2017-09-28, 2017-10-17, 2017-12-12), važiavo nuosavu transportu, prideda kuro pirkimo kvitus, atstumas iki Mažeikių ir atgal į Akmenę yra 60 km, automobilis „Skoda SuperB“, kuris naudoja vidutiniškai 8 l dyzelinio kuro 100 km, vieno litro kaina 1,079 Eur; iš viso buvo nuvažiuota 720 km, kuriems sunaudota 57,8 litrų dyzelino, o tai kainavo 62 eurai. Mano, kad ši suma yra protinga ir pagrįsta, todėl turi būti priteista. Taip pat nukentėjusysis teigia, kad dėl G. J. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu bei kilusiomis pasekmėmis – buvo kumščiu padarytas nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimas, todėl padariniai gali likti ateityje, nes ir dabar po atliktos operacijos jaučia traumos padarinius: tapo sunkiau nei anksčiau kvėpuoti, taip pat pasireiškia sinusitas, kurio anksčiau niekada nebūdavo, dažnai sloguoja. Pažymi, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, todėl dažnai tenka bendrauti su gyventojais, su seniūnijos darbuotojais, todėl po jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo dėl mėlynės akyje ir sulaužytos nosies negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, privalėjo atšaukti susitikimus, kadangi tokios išvaizdos negalėjo niekur pasirodyti; taip pat nesmagiai jautėsi bendraudamas su bendradarbiais. Nurodo, kad jį sukrėtė tokie G. J. veiksmai, kadangi jis (apeliantas) norėjo tik ramiai su savo žmona papietauti, tačiau G. J. tyčiniais veiksmais buvo sumuštas ir patyrė sužalojimus. Be to, nors dabar po operacijos nosis ir sutvarkyta, tačiau akivaizdžiai matosi, kad ji nėra tiesi, dėl dažnos slogos ir sinusito turi vartoti vaistus. Be to, kai buvo pristatytas į ligoninę, bei po to namie, taip pat operacijos metu ir kelias dienas po to, juto didelius skausmus, dėl to turėjo vartoti skausmą mažinančius vaistus, o tai taip pat alino organizmą. Po to įvykio jo žmona iki šiol blogai miega, jaučia baimę, vartoja raminamuosius vaistus. Dėl to mano, kad teismo priteista suma yra tikrai per maža įvertinant jo patirtus skausmus, išgyvenimus ir ilgo teisminio nagrinėjimo sukeltus nepatogumus, kuriuos patyrė tik dėl neteisėtų G. J. veiksmų. Taip pat mano, kad jo reikalavimai yra pagrįsti ir iš G. J. turi būti priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro bei nukentėjusiojo V. S. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo G. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. J. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. Išteisintasis M. Č. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, palikti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroro ir nukentėjusiojo V. S. apeliaciniai skundai dėl G. J. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tenkintini, dėl M. Č. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir G. J. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį netenkinti, nuteistojo G. J. ir jo gynėjo adv. R. Voliko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. J. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai).

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, nuteistasis, gynėjas ar nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Nuteistasis G. J. ir jo gynėjas skunde teigia, kad G. J. nepagrįstai yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis sudavė nukentėjusiajam V. S. smūgius, padarydamas nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, taip pat nepažeidė viešosios tvarkos. Prokuroras bei nukentėjusysis V. S. skunduose teigia, kad viešosios tvarkos pažeidimą padarė ir išteisintasis M. Č..

Nuteistasis G. J. teisme atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais (4 t. 109-110 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu G. J. kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, kad nukentėjusysis picerijoje pirmas pradėjo jį užgaulioti ir jis pasiūlė nukentėjusiajam išeiti į lauką išsiaiškinti, kad išėjus į lauką, nukentėjusysis V. S. pirmas jam sudavė smūgį į veidą, keliu sudavė į galvą bei rankomis ir kojomis sudavė apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Nuteistasis teigė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis, visas veidas buvo mėlynas, praskelta lūpa, įskilęs šonkaulis (2 t. 43–44 b. l.). Apylinkės teisme kaip G. J. sužalojimo faktą patvirtinantis įrodymas buvo pateikta specialisto išvada Nr. G 1228/2017(04), kurioje nurodyta, kad G. J. kairio skruostikaulio lūžis padarytas buku kietu daiktu, galimai vienu trauminiu poveikiu (4 t. 104 b. l.). Tačiau šioje specialisto išvadoje duomenų, kad G. J. buvo padaryti jo apklausoje minimi kiti sužalojimai nenurodyta. Be to, G. J. parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paneigia, ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nors nuteistojo versiją, kad žodinį konfliktą iniciavo nukentėjusysis V. S., patvirtino liudytoja J. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra gera nuteistojo G. J. draugė, jie kartu įvykio metu buvo atvykę į piceriją „(duomenys neskelbtini)“, daroma išvada, kad liudytojos J. K. parodymai, jog įvykio metu nukentėjusysis V. S. elgėsi agresyviai ir pasiūlė G. J. išeiti į lauką „vyriškai pasikalbėti“, vertinami kritiškai. Be to, teisme apklaustos liudytojos S. H. parodymai, jog įvykio metu picerijoje kėdės nebuvo išmėtytos, paneigia liudytojos J. K. parodymus, jog nukentėjusysis V. S. picerijoje elgėsi agresyviai, vartė kėdes. Nors ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, kad nukentėjusysis V. S. ant jo laikė pyktį, nes prieš keletą metų buvo apvogtas nukentėjusiojo namas ir V. S. manė, kad jis (t. y. G. J.) prie to yra prisidėjęs, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas (2 t., 43–44 b. l.), tačiau nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusysis ant jo laikė pyktį dėl apvogto namo ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, yra nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Nukentėjusysis V. S. pripažino, kad buvo apvogtas jo namas, tačiau akistatoje su G. J. nukentėjusysis nurodė, jog tyrėjai jam pasakė, kad G. J. gali būti susijęs su vagyste iš jo (nukentėjusiojo) namų (1 t. 52–53 b. l.). Nukentėjusysis V. S. taip pat nurodė, kad G. J. pravardę „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo, kai G. J. save taip įvardino į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams, ir tada nukentėjusysis teigė supratęs, „kur esmė“, t. y. prisiminė, kad žmogus tokia pravarde užsiima vagystėmis (1 t., 26–27 b. l.; 3 t. 140–142 b. l.). G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė nukentėjusįjį picerijoje atpažinęs kaip iš matymo žinomą (duomenys neskelbtini) karatistą (2 t. 43–44 b. l.). Be to, duomenų, patvirtinančių, kad vagystę iš nukentėjusiojo V. S. namų įvykdė G. J., ir kurie patvirtintų, jog iki šioje byloje tiriamo įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis V. S. jau buvo pažįstami, byloje nėra. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis V. S. ir nuteistasis G. J. „jokių asmeniškumų vienas kito atžvilgiu neturėjo ir vienas kito nepažinojo iki įvykio“.

Nuteistojo versiją, kad žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo V. S. prasidėjo paties nukentėjusiojo iniciatyva, paneigia nukentėjusiųjų V. ir E. S., liudytojos N. U. parodymai. Nukentėjusieji parodė, kad jiems atvykus į piceriją ir atsisėdus prie laisvo staliuko, neblaivus G. J. pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį V. S. necenzūriniais žodžiais bei pasiūlė išeiti į lauką išsiaiškinti. Liudytoja N. U. parodė, kad matė, kaip gerokai apgirtęs G. J. atsisukęs į prie gretimo staliuko sėdėjusią porą kažką aiškino vyriškiui, kad G. J. sukonfliktavo su jai nepažįstamu vyriškiu, ir po to abu vyrai išėjo į lauką. Taip pat liudytoja N. U. parodė, kad picerijoje be G. J., J. K., nukentėjusiųjų buvo dar ne mažiau kaip 4 jai nepažįstami lankytojai, tačiau G. J. prie jų „nekibo“, nė su kuo daugiau nekonfliktavo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad žodinį konfliktą, įvykusį tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo V. S., pradėjo neblaivus G. J. (ikiteisminio tyrimo metu G. J. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas) be jokios priežasties įžeidinėdamas nukentėjusįjį V. S., būtent G. J. ir pasiūlė nukentėjusiajam V. S. išeiti į lauką išsiaiškinti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis 2015-08-03 vykusios apklausos metu parodė, kad išėjus į lauką G. J. jam sudavė kumščiu į galvos sritį, atsakydamas į smūgį, sudavė smūgį G. J. taip pat į galvos sritį, tada iš picerijos išbėgęs kitas vaikinas puolė jį mušti, abu vaikinai jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas (1 t. 26–27 b. l.); 2015-12-03 apklausos metu V. S. parodė, kad išėjus į lauką G. J. liepė atiduoti grandinėlę, nesutikus G. J. čiupo už grandinėlės ir ją nutraukė, bet nepaėmė, kadangi G. J. buvo įsikibęs ir į marškinėlius, kuriuos suplėšė; jis atmušė G. J. rankas, G. J. jam smogė kumščiu į galvą, bet jis sureagavo – pastūmė G. J. link sienos, užspausdamas jo rankas, tada iš picerijos išbėgo vyras ir puolė jį smūgiuodamas rankomis į įvairias kūno vietas, todėl susigrūmė su tuo vyriškiu, tada G. J. puolė smūgiuoti taip pat – smogė į kairę nosies pusę, pajuto, kad lūžo nosies kaulas ir pasipylė kraujas; gindamasis sudavė rankomis ir kojomis: tamsaus gymio vyriškiui prakirto kaktą, o G. J. pataikė į apatinę veido dalį; vyriškis pabėgo, o prie G. J. priėjo šviesiaplaukė moteris (1 t. 28–29 b. l.). Teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad išėjus iš picerijos į lauką G. J. griebė už grandinėlės ir pasakė atiduoti grandinėlę, jei nori, kad nieko nebūtų, bet grandinėlės jis G. J. neatidavė, patraukė pastarojo ranką nuo savęs, tada G. J. jį pastūmė, tuo metu iš picerijos į lauką išėjo M. Č. ir puolė jį kumščiais, jis bandė gintis, bet G. J. vėl jį puolė, ir jis turėjo gintis nuo dviejų asmenų – G. J. ir M. Č., kai jį G. J. ir M. Č. nustūmė prie kavinės esančios kolonos ir M. Č. jam užlaužė rankas, G. J. jam smogė smūgį į veidą ir sulaužė nosį, pradėjo bėgti kraujas, buvo suduoti dar keli smūgiai, bet neatsimena, kas juos sudavė, todėl gindamasis M. Č. sudavė vieną smūgį į kaktą, į kairę pusę virš antakio, ir vieną smūgį G. J. į veidą, tada G. J. nuplėšė nuo jo kaklo buvusią grandinėlę ir numetė ant žemės. Nukentėjusysis nurodė, kad po suduoto smūgio M. Č. kažkur dingo, liko tik G. J., prie kurio priėjo draugė ir jiedu nuėjo prie automobilio. Be to, nukentėjusysis teisme nurodė, kad įvykio aplinkybes geriausiai prisiminė po to, kai jam praėjo skausmai, visas aplinkybių smulkmenas išdėstė tik po trijų mėnesių (3 t. 141 b. l.). Vertinant nukentėjusiojo V. S. parodymus matyti, kad jo parodymai apie tai, kas pirmas sudavė smūgį ir kur buvo suduoti smūgiai, iš esmės yra vienodi. Be to nukentėjusysis V. S. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydamas vietas, kur jis buvo mušamas(2 t., 157–167 b. l.). Taip pat nukentėjusysis parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino G. J., kaip jį užpuolusį ir sumušusį asmenį (1 t. 30–32 b. l.) bei M. Č., kaip asmenį, kuris kartu su G. J. buvo jį užpuolę ir vartojo fizinį smurtą (1 t. 33–35 b. l.). Taip pat parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su G. J. ir M. Č. metu (1 t. 47–49, 52–53 b. l.). Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta V. S. pateikti suplėšyti marškinėliai bei nutraukta grandinėlė (1 t., 122–126 b. l.). Taigi, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo V. S. parodymus, kad įvykio metu jam buvo suplėšyti marškinėliai bei nutraukta grandinėlė. Specialisto išvadoje Nr. G 1229/15(04) nurodyta, kad V. S. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimas, rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūgių bukais kietais daiktais (1 t., 75 b. l.), o specialisto išvadoje Nr. pG 1359/016(04) nurodyta, kad V. S. kraujosruva kairės akies vokuose ir kaklo kairės pusės nubrozdinimas padaryti bukais kietais daiktais, kad kraujosruvai kairės akies vokuose padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu, o nubrozdinimui kaklo kairėje pusėje padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu, galimai, traukiant nuo kaklo grandinėlę (3 t. 44 b. l.). Taigi, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jam buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Nors specialisto išvados Nr. G 1229/2015(04) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad „iš (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus apskaitos kortelės Nr. 15P-10684: V. S. <...> skundžiasi, kad buvo sumuštas kojomis prieš 4 valandas“, tačiau nukentėjusysis V. S. visų apklausų metu nurodė, kad jam smūgiai buvo suduoti rankomis, be to, papildomai atliktoje specialisto išvadoje Nr. pG 1359/2016(04) nurodyta, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (kumščiu ar spiriant koja) buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. Dėl to nėra pagrindo nukentėjusiojo V. S. parodymų vertinti kaip nenuoseklių vien dėl to, kad ligoninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad Priėmimo skyriuje jis skundėsi, jog buvo sumuštas kojomis.

Taip pat nukentėjusiojo V. S. parodymus patvirtina byloje apklaustos nukentėjusiosios E. S., liudytojos E. R. parodymai.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad atvykus į piceriją „(duomenys neskelbtini)“ ir einant prie laisvo staliuko išgirdo, kaip G. J. jai ir jos vyrui V. S. sakė necenzūrinius žodžius; kad po to V. S. išėjo su G. J. į lauką pasikalbėti, po kelių minučių pamatė, kaip iš picerijos į lauką išbėgo vaikinukas (įvardijo kaip M. Č.) ir lauke pamatė besiburiuojančius žmones, kurie šaukė, kad tuoj užmuš žmogų. Nukentėjusioji E. S. taip pat nurodė, kad matė, kaip buvo mušamas jos vyras, kad jį mušė G. J. ir iš picerijos išbėgęs vaikinukas, sėdėjęs kartu su G. J. prie staliuko, o jos vyras tik gynėsi nuo smūgių, kad jos vyras buvo visas kruvinas, ant žemės mėtėsi suplėšyti jo marškinėliai, ji šaukė, kad vyrai baigtų muštis, bet jie nesiliovė, aplinkui buvo susirinkusių daug žmonių, jie sakė, kad atvažiuoja policija, kad viena moteris daug kartų skambino, kad policija greičiau atvažiuotų, ji pati buvo įbėgusi į piceriją ir prašė paskambinti kuo greičiau į policiją. Tokius parodymus nukentėjusioji E. S. davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 55–56, 57–58 b. l.), bet ir teisme (3 t. 143–145 b. l.), taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 171–182 b. l.). Liudytoja E. R. parodė, kad būdama parduotuvėje išgirdo žmonių šauksmus ir per parduotuvės vitrinos langą pamatė, kad lauke konfliktuoja du vyriškiai – nukentėjusysis V. S. (jį teisme atpažino iš balso) ir G. J., jie mušėsi rankomis, kad daugiau buvo mušamas tas, kuriam buvo suplėšyti marškinėliai, t. y. kuris buvo aukštesnis (nuosprendyje nurodyta, kad posėdžio metu atsistojus nukentėjusiajam V. S. ir kaltinamajam G. J. šalia, vizualiai aukštesnis V. S.) (2 t. 197–198 b. l.; 4 t. 69 b. l.). Duotus parodymus liudytoja E. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 199–200 b. l., 3 t. 1–4 b. l.). Taigi, liudytojos E. R. parodymai patvirtina, kad G. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. S.. Liudytojos N. U., R. M. parodė, jog jos lauke vykusių muštynių tarp G. J. ir nukentėjusiojo V. S. nematė, tačiau į piceriją iš lauko atėjusi moteris priekaištavo, kodėl nekviečiama policija, nes lauke vyksta muštynės (1 t. 61–62 b. l., 2 t., 136 b. l., 4 t. 52–53 b. l., 1 t. 67–68 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta B. U. (parodymai teisiamajame posėdyje ištirti) parodė, kad ji 2,5 m atstumu pro parduotuvės langą matė, kaip mušėsi du vyriškiai, po to į parduotuvę įbėgusi moteris prašė duoti telefoną paskambinti policijai, ji pati paskambino policijai ir pranešė apie muštynes (2 t. 190–191 b. l.). Tokius parodymus liudytoja B. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 192–194 b. l.). Taip pat liudytoja S. H. parodė, kad jai kažkas pranešė apie lauke vykstančias muštynes, todėl ji, kaip picerijos savininkė, išėjo į lauką ir pamatė, kaip G. J. ir nukentėjusysis V. S. tarpusavyje konfliktavo, abu buvo kruvini, prie jų stovėjo ir nukentėjusioji E. S., ji dar G. J. ir nukentėjusiajam V. S. papriekaištavo (4 t. 90–91 b. l.).

Liudytoja I. G. parodė, kad ji įvykio dieną atvažiavo paimti G. J. ir laukė automobilių aikštelėje, kai išgirdo kažkokį triukšmą ir nuėjusi pamatė, kad G. J. mušasi su nukentėjusiuoju, kaip nukentėjusysis smūgiavo ranka G. J. į galvą ir G. J. atsitrenkė į sieną, jai pasirodė, kad labiau konflikto metu nukentėjo G. J., nes pastarajam kraujavo veidas (1 t. 113–114 b. l., 4 t., 28–29 b. l.). Duotus parodymus liudytoja I. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t. 5-9 b. l.). Liudytojas I. B. parodė, kad matė, kaip G. J. ginčijosi ir keiksnojosi su kitu vyru prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo muštis – stumdėsi ir mojavosi, kaip G. J. nukrito ant žemės, nematė ar nuo smūgio ar dėl girtumo, taip pat matė, kaip G. J. atsistojo, ir vyriškis, kuris buvo išsirengęs iki pusės, sudavė jam smūgį į galvą, nuo šio smūgio G. J. nenukrito, tik atsitraukė, nematė, kad G. J. būtų sudavęs smūgį (4 t. 54–55 b. l.). Nors liudytojai I. G. bei I. B. patvirtino matę nukentėjusiojo G. J. suduotą smūgį į veidą, smūgio sudavimą į veidą pripažino ir pats nukentėjusysis V. S., tačiau nei vienas iš jų nematė konflikto tarp nukentėjusiojo V. S. ir nuteistojo G. J. pradžios, pastariesiems tik išėjus iš picerijos į lauką, o jų dėmesį atkreipė jau prasidėjusių muštynių keliamas triukšmas, todėl liudytojų I. G., I. B. parodymai nepatvirtina nuteistojo G. J. versijos, jog nukentėjusysis V. S. pirmas pradėjo konfliktą, pirmas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi liudytojų matytas vaizdas – nukentėjusiojo V. S. smūgis G. J. į veidą – buvo atsakas į G. J. suduotą smūgį į nosį.

Nors teisme kaip liudytoja apklausta L. B. parodė, kad matė, kaip prie sienos stovinčiam G. J. iki pusės išsirengęs vyriškis smogė kumščiu į nosį, kad nukentėjusysis V. S. buvo agresyvus, o G. J. tik stovėjo ir nieko nedarė (4 t. 53–54 b. l.), tačiau liudytojos nurodyta drauge su ja buvusi jos draugė G. G. teisme paliudijo, jog su L. B. niekur nėra ėjusi ir jokių muštynių prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ nėra mačiusi (4 t. 69 b. l.). Liudytojai G. G. paneigus liudytojos L. B. parodymus, nėra pagrindo remtis liudytojos L. B. parodymais.

Taip pat teisme kaip liudytojai buvo apklausti policijos pareigūnai M. N., E. B. ir R. M., kurie parodė, kad konvojuojant G. J. iš policijos komisariatą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pastarasis buvo agresyvus, keikėsi, elgėsi chuliganiškai tiek policijos pareigūnų, tiek medikų atžvilgiu, buvo piktas kito konflikto dalyvio atžvilgiu (4 t. 136–138 b. l.).

Įvertinus nukentėjusiosios E. S., liudytojų parodymus, daroma išvada, kad nukentėjusiojo V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes – apie konflikto su G. J. pradžią, apie suduotus smūgius – yra teisingi, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (parodymų patikrinimo vietoje, akistatų, parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios E. S., liudytojų E. R., B. U., S. H., N. U., R. M. parodymai, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys), todėl netikėti nuosekliais bei išsamiais nukentėjusiojo V. S. parodymais nėra pagrindo. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tokiais nukentėjusiojo V. S. parodymais.

Visuma nuteistojo G. J. atliktų veiksmų rodo, kad smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties. Nuteistojo G. J. smurtiniai veiksmai atkreipė aplinkinių žmonių dėmesį, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl pagrįstai byloje nustatyta, kad tokiais nuteistojo G. J. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Taip pat byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma rodo, kad nuteistasis G. J. įžūliais veiksmais – naudodamas fizinį smurtą smurtavo prieš nukentėjusįjį V. S. viešoje vietoje – prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“, matant pašaliniams asmenims, taip demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes nukentėjusysis buvo sumuštas bei jo turtas (marškinėliai, grandinėlė) buvo sugadintas viešoje vietoje. Tokie nuteistojo G. J. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kadangi nukentėjusysis V. S. buvo sužalotas viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, o pagal specialisto išvadą Nr. G 1229/15(04) dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo G. J. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo G. J. kaltės yra motyvuotos, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir G. J. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nukentėjusysis V. S. nuosekliai nurodė, kad prieš jį smurtavo ir M. Č., kurį jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš jam pateiktų nuotraukų (1 t. 33–35 b. l.) bei teisme nurodydamas, kad M. Č. atpažino iš rando, nes įvykio metu jam sudavė vieną kartą į kairį antakį ir jį prakirto. Nukentėjusioji E. S. taip pat nurodė, kad jos vyrą lauke mušė du vyrai – G. J. ir M. Č., tačiau tikslindama savo parodymus nukentėjusioji nurodė nesanti įsitikinusi, jog kavinėje tuo metu buvo M. Č., kadangi vaikinas sėdėjo nugara į ją, kad iš kavinės į lauką išbėgęs vaikinas buvo panašus į M. Č.. M. Č. neigė įvykio metu buvęs picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, o apie G. J. sumušimą sužinojo iš savo draugės I. G. (2 t. 132, 134 b. l., 4 t., 110 b. l.). Byloje liudytojai I. G., J. K., N. U., I. B. nurodė įvykio vietoje nematę M. Č.. Liudytojos N. U. ir R. M. nurodė, kad picerijoje prie stalelio sėdėjo J. K. su vaiku bei su G. J.. Taigi, šių liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiojo V. S. bei nukentėjusiosios E. S. parodymus, jog įvykio vietoje buvo ir M. Č.. Iš (duomenys neskelbtini) senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro gautas pranešimas (4 t. 130 b. l.), kuriame nurodyta, kad M. Č. 2015-08-03 nesikreipė dėl sužalojimų. Kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. S. parodymus, jog įvykio metu suduodamas vieną smūgį M. Č., prakirto kairį antakį, byloje nėra. Prokuroras skunde M. Č. buvimą įvykio vietoje motyvuoja tuo, kad M. Č., I. G., J. K. ir G. J. įvykio dieną grįžo iš Palangos, kad J. K. su G. J. nuėjus į piceriją ir užsisakius maisto, laukė apie pusvalandį, kad I. G. nurodė G. J. automobilyje laukusi apie 15 minučių, kai išgirdo triukšmą picerijos, nuėjo pasižiūrėti, ir tai prokuroro teigimu leidžia manyti, kad I. G. ir M. Č. iš įvykio vietos nebuvo nuvažiavę ir kad M. Č. buvo įvykio vietoje kartu su G. J.. Tačiau tokia prokuroro skunde pateikta versija dėl M. Č. buvimo įvykio vietoje, tėra prielaida, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, nes, kaip jau minėta, liudytojos N. U., R. M. nurodė, kad picerijoje M. Č. nematė, liudytoja J. K. teisme parodė neatsimenanti, ką įvykio dieną veikusi ir ar tą dieną buvo susitikusi su I. G. bei M. Č. (4 t. 27–28 b. l.), pats M. Č. neigė važiavęs su J. K. bei G. J. į Palangą, kadangi J. K. pažįsta tik iš matymo (4 t. 110 b. l.). Taip pat M. Č. įvykio vietoje nematė ir kiti liudytojai – S. H., I. B.. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, matyti, kad nukentėjusiojo V. S. parodymų, jog įvykio vietoje buvo ir jį sužalojo ir M. Č., nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes V. S. parodymų atpažinti pagal nuotrauką bei akistatos metu užfiksuoti duomenys yra išvestiniai įrodymai iš paties nukentėjusiojo parodymų, nukentėjusioji E. S. suabejojo, ar picerijoje buvo M. Č., o kiti byloje apklausti liudytojai nurodė įvykio vietoje M. Č. nematę. Dėl to nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. S. parodymus, jog įvykio metu įvykio vietoje buvo ir M. Č., negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. Č. tiriamo įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį V. S., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą išteisindamas M. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Prokuroras bei nukentėjusysis V. S. apeliaciniais skundais prašo G. J. nuteisti už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį). Skundžiamu nuosprendžiu G. J. dėl minėtos veikos išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nors nukentėjusysis teisme bei savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuo pat pradžių pareigūnams sakė, jog G. J. iš jo pareikalavo atiduoti grandinėlę, tačiau apie šią aplinkybę nukentėjusysis nenurodė pateikdamas protokolą-pareiškimą (1 t. 18 b. l.), nei pirmoje savo apklausoje (1 t. 26 b. l.), o tik užsiminė, kad konflikto metu grandinėlė buvo nutraukta. Tik po keturių mėnesių apklaustas papildomai apie įvykio aplinkybes nukentėjusysis V. S. nurodė, kad G. J. liepė atiduoti grandinėlę ir jam nieko nebus bei griebdamas grandinėlę G. J. ją nutraukė (1 t. 28–29 b. l.). Akistatos su G. J. metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad G. J. pareikalavo atiduoti grandinėlę ir ją nuplėšęs nuo kaklo numetė (1 t. 52–53 b. l.). Tuo tarpu teisme nukentėjusysis aiškino, kad išėjus iš picerijos į lauką G. J. pareikalavo atiduoti grandinėlę, jam atsisakius, buvo sumuštas ir tik vėliau buvo nutraukta grandinėlė ir numesta ant žemės (3 t. 140 b. l.). Taigi, nukentėjusiojo V. S. parodymai dėl grandinėlės nėra nuoseklūs, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. S. parodymus, jog G. J. reikalavo atiduoti grandinėlę, t. y. nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė girdėjęs tokį G. J. reikalavimą. Be to, nuo nukentėjusiojo V. S. kaklo nutraukta grandinėlė buvo rasta įvykio vietoje, ją ant žemės rado ir nukentėjusiajai E. S. perdavė nepažįstama moteris. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad G. J. neturėjo tikslo užvaldyti nukentėjusiojo V. S. turimos grandinėlės, nors turėjo realią galimybę ant žemės numestą grandinėlę pasisavinti, tačiau to nepadarė. Dėl to apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą išteisindamas G. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat prokuroras bei nukentėjusysis V. S. apeliaciniais skundais prašo G. J. nuteisti už grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį). Skundžiamu nuosprendžiu G. J. dėl minėtos veikos išteisintas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nebuvo įvykdytas grasinimas nukentėjusiesiems.

Nuteistasis G. J. neigė pistoletu grasinęs nukentėjusiesiems, tvirtino, kad jokio ginklo neturėjo, juo negrasino (2 t. 43–44 b. l.). Kaip liudytoja apklausta I. G. taip pat neigė, kad G. J. jai perdavė ginklą (2 t. 112–114 b. l.). Tačiau G. J. ir liudytojos I. G. parodymus paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad po to, kai baigėsi muštynės, jis ėjo su žmona prie savo automobilio ir pamatė, kaip G. J. iš automobilio bagažinės pasiėmė ginklą, įsidėjo jį į pažastį ir pasakė jam, jog „pakas“, supratęs, kad jam ir žmonai gresia pavojus, grįžo į piceriją, ten tualete nusiplovė kraują, laukė atvykstančių policijos pareigūnų, tada G. J. pasakė, jog nereikėjo kviesti policijos, nes jį visi čia pažįsta, jam nieko nebus, grasino sakydamas „nebegyvensi, prisiekiu savo vaiku“. Taip pat nukentėjusysis parodė matęs, kaip G. J. turėtą ginklą perdavė šalia jo buvusiai šviesiaplaukei merginai, kuri ginklą paslėpė (1 t. 26–27, 28–29 b. l.). Nukentėjusysis V. S. savo parodymus, kad jam buvo grasinta ginklu ir kad ginklas buvo perduotas I. G., patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t. 157–167 b. l.) bei akistatų su G. J. bei I. G. metu (1 t. 52–53 b. l., 2 t. 168–170 b. l.). Nukentėjusioji E. S. parodė, kad vyras su barzda (t. y. G. J.) pradėjo grasinti jos vyrui jį užmušti, kai su vyru nuėjo prie savo automobilio, pamatė, kaip G. J. iš automobilio bagažinės išsitraukė daiktą, pagal formą panašų į pistoletą, jį įsikišo į pažastį ir šaukdamas „tau šakės“ ėjo link jos su vyru. Nukentėjusioji parodė, kad išsigando, todėl su vyru grįžo atgal į piceriją laukti policijos, prie jos priėjęs G. J. keikėsi, grasino, savo sūnumi prisiekinėjo, kad jos vyrui liko paskutinės minutės gyventi, kad jie iš čia niekur neišvažiuos, kad jos vyrą jis užmuš, pakas ir jiems abiem (t. y. jai ir jos vyrui) šiandien paskutinė gyvenimo diena, o policija atvažiavusi tik išsijuoks, nieko jis nebijo, nes jis yra „(duomenys neskelbtini)“ ir visi jo bijo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad atvykę policijos pareigūnai pas G. J. ginklo nerado, išvažiavus policijos pareigūnams daug stovėjusių liudytojų sakė, jog G. J. ginklą perdavė šviesiaplaukei merginai, kad šalia parduotuvės prekiavusi moteris pasakė, jog mergina su „brauningu“ nubėgo į kiemus, t. y. mergina kažką įsikišusi į pažasties sritį, slėpdama bėgiojo aplink parduotuvę bei šalia esančius kiemus (1 t. 55–56, 57–58 b. l., 3 t. 143 b. l.). Nukentėjusioji E. S. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 171–182 b. l.). Taip pat nukentėjusieji V. S. ir E. S. atpažino I. G., kaip merginą, su kuria G. J. nuėjo prie automobilio, iš kurio bagažinės pasiėmė pistoletą, ir ėjo kartu su G. J. link jų (3 t. 30–34, 35–40 b. l.). Nukentėjusiųjų V. S. ir E. S. parodymus, jog G. J. jiems grasino ginklu patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelėje rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog jie ėjo prie automobilio į aikštelę, ten taip pat buvo nuėjęs ir G. J.. Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja R. M. parodė, kad prie baro priėjusi susijaudinusi moteris pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl policija nežino, kur yra ši picerija, nes kaip ji suprato iš tos moters žodžių, kažkas „švaistosi su ginklais“ (1 t. 67–68 b. l.). Liudytoja N. U. parodė, kad matė, kaip į piceriją sugrįžo kruvinas nukentėjusysis, kuris paklausęs, kur yra tualetas, nuėjo nusiprausti. Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykęs policijos pareigūnas P. J. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ vyksta konfliktas, galimai naudojamas ginklas, kad nuvykus į įvykio vietą muštynės jau nebevyko, o G. J. žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju V. S., nukentėjusi moteris nurodė, jog G. J. sumušė jos vyrą ir, kad galimai turi ginklą, todėl jis apžiūrėjo G. J., bet ginklo pas G. J. nerado, jo kolegė L. D. apieškojo automobilį, bet jame taip pat ginklo nerado, kažkokia moteris, nėra tikras ar nukentėjusioji, nurodė, kad G. J. ginklą galėjo perduoti šviesiaplaukei merginai, bet ir pas tą merginą (t. y. pas I. G.) ginklo nerado. Liudytojas taip pat parodė, kad vedamas į tarnybinį automobilį G. J. buvo nepatenkintas, keikėsi, nukentėjusįjį vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo (3 t. 25–26 b. l., 4 t. 30–31 b. l.). Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. D. patvirtino, kad ji apieškojo automobilį, bet jame ginklo nerado, G. J. visą laiką kartojo, kad jie nieko neras (3 t. 22–23 b. l., 4 t. 51–52 b. l.). Liudytoja L. D. taip pat nurodė, kad, kai ji su kolega atvažiavo į įvykio vietą, automobilių stovėjo aikštelėje automobilio „Mercedes Benz“ nebuvo, o kai ėjo ieškoti automobilyje ginklo, automobilis jau stovėjo aikštelėje (3 t. 22–23 b. l.). Teisme liudytojas I. B. parodė, kad girdėjo kaip G. J. nukentėjusiajam V. S. pasakė, jog iš (duomenys neskelbtini) jis gyvas neišvažiuos (4 54–55 b. l.). Taip pat teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. M., kuris po į įvykio iš policijos komisariato į (duomenys neskelbtini) ligoninę konvojavo G. J., parodė, kad G. J. sakė, jog kitam konflikto dalyviui baigsis blogai, kad žino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) (4 t. 138 b. l.). Be to, nukentėjusiojo pateikti dokumentai apie tai, kad jis dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbo taktinės paramos skyriuje ir atliko prezidentės apsaugos funkciją, patvirtina, kad nukentėjusysis V. S. nusimano apie ginklus. Nors nukentėjusiųjų parodymuose minimas ginklas įvykio vietoje nebuvo rastas, tačiau byloje surinktų duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys) pakanka konstatuoti, kad įvykio metu G. J. turėjo ginklą ir juo grasino nukentėjusiesiems. Be to, pastebėtina, kad G. J. nebuvo kaltinamas neteisėtu ginklo laikymu pagal BK 253 straipsnį, kuriame numatytos veikos būtinasis požymis (objektas, dalykas) ir yra ginklas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų V. S. ir E. S. parodymai, jog jiems buvo grasinta ginklu, yra teisingi, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo netikėti. Nukentėjusiesiems G. J. išsakyti grasinimai buvo susiję su grasinimu mirtimi („užmuš“, „pakas“ ir kt.), todėl nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes buvo grasinama ginklu. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. J. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl skundžiamas nuosprendis dėl G. J. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis pripažįstant, kad

G. J. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje – ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatu po kilusių muštynių su nukentėjusiuoju V. S., nuėjęs ir iš automobilio bagažinės atsinešęs daiktą, panašų į kovinį pistoletą, grasino nukentėjusiajam V. S. jį nušauti ir pakasti, taip nukentėjusiajam V. S. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors grasinimai buvo išsakyti viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, tačiau ši G. J. veika kvalifikuojama kaip atskiras nusikaltimas, o ne kaip viešosios tvarkos pažeidimo tąsa, nes viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu nukentėjusysis V. S. buvo sužalotas, jau buvo pasibaigęs, be to, viešosios tvarkos pažeidimo metu ginklo G. J. nenaudojo, pagal įvykio aplinkybių seką G. J. naudodamas ginklą grasino mirtimi nukentėjusiesiems iš pykčio, kad buvo sužalotas (sulaužytas žandikaulis po nukentėjusiojo suduoto smūgio G. J. į veidą), o ne iš chuliganiškų paskatų. Dėl to tokie G. J. veiksmai – grasinimai nužudyti, išsakyti grasinant ginklu nukentėjusiesiems, kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo G. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, nuteistojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 145 straipsnio 1 dalyje nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia, veikos yra baigtos. Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nuo 2016-08-26 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. J. yra vedęs, turi du vaikus (2 t. 18, 22 b. l.). Taip pat G. J. yra baustas administracine tvarka, net 6 kartus po byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo (greičio viršijimas, saugos diržų nesegėjimas, vairavo automobilį, kai jis automatiškai išregistruotas bei negaliojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas), turi galiojančių administracinių nuobaudų, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus teistas, tarp jų ir už analogišką nusikalstamą veiką (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda). Naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra teisiamas (nuteistas) šioje byloje, G. J. padarė neatlikęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-01 ir 2012-09-19 baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių. Taip pat Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu G. J. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai už nuteistojo padarytą nusikaltimą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, bus pasiekti G. J. paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį G. J. paskirta bausmė su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtomis bausmėmis bendrinama BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. iš dalies sudedant. Nors BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta toje pačioje vietoje, beveik tuo pačiu metu kaip ir viešosios tvarkos pažeidimas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nenustatyta vieninga tyčia nuteistojo G. J. veiksmuose pažeidžiant viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį ir grasinant V. S. nužudyti, nes, kaip minėta, pastaroji veika buvo padaryta po to, kai BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos jau buvo baigtos.

Prokuroras prašo netaikyti G. J. BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti jam paskirtos bausmės vykdymo.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą apsprendžia padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės dydis.

Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas G. J. paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė į G. J. amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, kad G. J. anksčiau teismo teistas, administracine tvarka baustas, kad jis dirba, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti G. J. socialinius ryšius, atimti iš jo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, atlyginti padarytą žalą. Nors pagal bylos duomenis G. J. yra vedęs, turi du vaikus (2 t. 18, 22 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, charakterizuojančių G. J. kaip šeimos žmogų, t. y. kad gyvena kartu su šeima, išlaiko vaikus, nes nuo 2015-01-01 iki 2016-08-25 niekur nedirbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tik 2016-08-26. Duomenų apie kitokius jo socialinius ryšius byloje taip pat nėra. G. J. yra baustas administracine tvarka, net du kartus (2010-08-27 už tai, kad būdamas girtas G. J. pasirodė viešoje vietoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (ATPK 178 straipsnio 1 dalis) ir 2015-07-15 už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilių girtumas) kavinėje įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais kavinės apsaugos darbuotoją, nereagavo į pastabas, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonų rimtį) (2 t. 1–14 b. l.), po nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas 6 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas, tarp jų ir už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-01 ir 2012-09-19 baudžiamaisiais įsakymais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių – iš viso 13 MGL dydžio baudų. Taip pat po nusikalstamų veikų padarymo G. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2013 m. gegužės 23-24 dienomis. Šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant kaltam asmeniui bausmės rūšį bei nustatant skirtinos bausmės dydį, o taip pat šios aplinkybės rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų G. J. nepadarė, o jam taikytos jo atsakomybę švelninančios priemonės (baudos), teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Atsižvelgiant į visumą šių paminėtų aplinkybių bei į tai, kad G. J. daro analogiškas nusikalstamas veikas (viešoje vietoje smurtauja, grasina nukentėjusiesiems, šiuo atveju net naudodamas šaunamąjį ginklą), teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia daryti išvados, kad G. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir G. J. atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. S. prašo iš kalto asmens – G. J. priteisti 62 Eur jo turėtų kelionės išlaidų vykstant į teismo posėdžius Mažeikių teisme bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis V. S. nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė kuro įsigijimo kvitus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis V. S. ir nukentėjusioji E. S. dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl turėjo išlaidų kelionėms. Nukentėjusysis V. S. prie apeliacinio skundo pateikė degalų pirkimo čekius iš viso už 165,95 Eur, tačiau V. S. skundu prašo priteisti tik 62 Eur už jo turėtas išlaidas kurui vykstant į teismo posėdžius. Be to, nukentėjusysis skunde nurodė paskaičiavimus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas kurui. Abejoti tokiais paskaičiavimais nėra pagrindo. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. S. reikalavimo atlyginti turėtas kelionės išlaidas pagrįstumą, todėl nukentėjusiojo prašomos išieškoti kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš byloje nuteisto kalto asmens – G. J..

Taip pat nukentėjusysis V. S. pareiškė ieškinį 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad neturtinę žalą sudaro jo patirtas fizinis skausmas, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kilusios pasekmės – buvo kumščiu padarytas nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimas, todėl padariniai gali likti ateityje, nes ir dabar po atliktos operacijos jaučia traumos padarinius: tapo sunkiau nei anksčiau kvėpuoti, taip pat pasireiškia sinusitas, kurio anksčiau niekada nebūdavo, dažnai sloguoja. Nukentėjusysis nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu ir dažnai jam tenka bendrauti su gyventojais, su seniūnijos darbuotojais, todėl po jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo dėl mėlynės akyje ir sulaužytos nosies negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, privalėjo atšaukti susitikimus, kadangi tokios išvaizdos negalėjo niekur pasirodyti, taip pat nesmagiai jautėsi bendraudamas su bendradarbiais. Taip pat nurodo, kad nors dabar po operacijos nosis ir sutvarkyta, tačiau akivaizdžiai matosi, kad ji nėra tiesi, dėl dažnos slogos ir sinusito vartoja vaistus, taip pat dėl juntamo didelio skausmo turėjo vartoti skausmą mažinančius vaistus, o tai taip pat alino jo organizmą. Nukentėjusysis V. S. nurodo, kad po to įvykio jo žmona iki šiol blogai miega, jaučia baimę, vartoja raminamuosius vaistus.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusysis V. S. civiliniu ieškiniu bei apeliaciniu skundu prašo priteisti jam iš nuteistojo G. J. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus priteisė jam 3 000 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – patirtą fizinį skausmą, patirtą dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiojo darbo ir socialinių santykių. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus ir pan. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis, teigdamas, kad jam po padaryto sužalojimo atsirado sinusitas, dažnai sloguoja, po atliktos operacijos nosis nėra tiesi, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam V. S. iš nuteistojo G. J. priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva akies vokuose, nubrozdinimu ant kaklo bei nosies kaulų lūžiu, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 11 584,80 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017 ir kt.). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 2000 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 – 2896,20 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-942/2015 – 2896,20 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2012 – 3475,44 Eur. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam V. S. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, todėl nukentėjusiojo V. S. prašymas priteisti 10 000 Eur netenkinamas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio yra prieštaringa, kadangi skaičiais nurodyta, jog iš nuteistojo G. J. nukentėjusiajam V. S. priteisiama 43,48 Eur, o skliaustuose žodžiais nurodyta – „keturiasdešimt aštuonis eurus ir 48 centus“. Iš nukentėjusiojo V. S. ieškinio matyti, kad nukentėjusysis prašė priteisti 43,48 Eur (1 t. 37–40 b. l.). Kolegija šį prieštaravimą laiko technine klaida, nekeičiančia nuosprendžio esmės, tačiau, kad nuosprendis būtų aiškus, vienodai suprantamas ir nekeltų abejonių, minėtą klaidą ištaiso pakeisdamas nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendį dėl G. J. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir G. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir G. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams ir 13 MGL (489,00 Eur) dydžio baudą.

G. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-03 14.25 val. iki 2015-08-03 19.58 val. (1 parą) bei pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. J. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams – paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iš nuteistojo G. J. priteisti 62 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 centų) nukentėjusiajam V. S. jo turėtoms kelionės išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimo patikslinti nurodant, kad iš G. J. nukentėjusiajam V. S. priteista 43,48 Eur (keturiasdešimt trys eurai ir 48 centai).

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo V. S. apeliacinių skundų dėl M. Č. išteisinimo netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus