Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. V. ir jo gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2010-06-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), galutine 21 MGL (2 730 Lt) bauda, kuri išieškota 2018-03-20;

2013-05-22 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 188 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, galutine 20 MGL (2 600 Lt) bauda, kuri išieškota 2018-12-31, teistumas neišnykęs,

T. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinami, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

o, L. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, iš kurių paskutinius 3 kartus:

2019-01-23 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2020-07-29 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 36 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams;

2021-10-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas, padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, 2021-04-30, apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe A. P., L. V., T. R., po to, kai L. V. suėmęs nukentėjusiajam N. K. už rūbų ištempė jį į kiemą ir prirėmęs prie namo sienos pastarąjį laikė, T. R. sudavė nukentėjusiajam kumščiais į galvos sritį ne mažiau tris smūgius, bei spyrė vieną kartą į kairės pusės šoną, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, N. K. atsistojus ir atsirėmus į namo sieną, A. P. kartu su L. V. ir T. R., tęsdami nusikalstamą veiką, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Po to spyrė nukentėjusiajam į kairės pusės šoną ne mažiau tris kartus, taip bendrais veiksmais padarydami IV, V, VI, VII šonkaulių lūžius kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam N. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, viršutinės lūpos žaizdos, odos nubrozdinimo dešinio kelio sąnario srityje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, L. V. 2021-07-01, apie 19:15 val., (duomenys neskelbtini), prie sodybos (duomenys neskelbtini) esančiose pievose, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, jiems sukeliant pasipiktinimą, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu, konflikto su nukentėjusiuoju D. B. metu, traktoriuje „MTZ 82“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam nukentėjusiajam, tyčia kumščiu sudavė tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas nosies sumušimą su minkštųjų audinių sutinimu, kas sukėlė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021-04-30 tą vakarą vienas vartojo alkoholį. Susitiko su V. ir R.. Važiavo į ūkį pas L. V. pažiūrėti kokių dalių reikia traktoriui. L. V. norėjo susitikti su K. ir pasiaiškinti dėl miltų vagystės. Nuvyko pas K. į namus taksi automobiliu. L. V. išsitraukė N. K. iš namo. Jis iš pradžių K. nesudavė, paskui muštynių pabaigoje sudavė jam gal kelis smūgius į galvos sritį. Matė kaip R. keletą smūgių sudavė K.. Nekomentavo tokio jų elgesio, nesulaikė jų. Jeigu būtų buvęs blaivas taip būtų nepasielgęs. Nespyrė nukentėjusiajam K., sudavė smūgius, bet su kojomis nespardė. Matė tik kaip T. R. sudavė keletą smūgių. K. lyg nenuvirto nuo smūgių. K. ir V. nukritę ant žemės ir grūmėsi. Kai atėjo K. draugė, jis ją suėmė ir atitraukė nuo jų, kad jai nekliūtų nuo jų smūgių. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Matė kaip L. V. nukrito, todėl ėjo jam padėti. Visų smūgiai buvo kartu prieš galą, po to visi išvažiavo. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Šiuo metu su kitais kaltinamaisiais nebendrauja.

4. Teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo A. P. parodymai, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (t. 2, b. l. 120-123, 129-130).

5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021-04-30 buvo soduose pas draugą kur L. V. gyvena. Pas juo užsuko V., atsigėrė alaus ir su taksi vyko į (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo pagalbos. Po to nuvyko pas K., dėl ko ten vyko nežinojo, tik kai viskas baigėsi sužinojo. Išlipo iš taksi, L. nuėjo pasišnekėti su K.. Jis rūkė prie mašinos. Pamatė kaip susistumdė L. V. su K.. Bėgo padėti V., pribėgęs norėjo juos išskirti, bet pradėjo stumdytis, sudavė į šoną ir į galvą K.. Kas spardė K. tiksliai nematė, negali pasakyti, nes buvo nuvirtęs, voliojosi ant žemės. Ar spyrė K. negali pasakyti, lyg tik sudavė iš kumščių. Dėl ko nukrito K. nežino, gal nuo jo smūgio į galvą. Tuo metu buvo tamsu, nežino ar nukentėjusysis galėjo matyti, kad jis jam spyrė. Buvo teistas prieš daug metų, daugiau nusikaltimų nėra padaręs. Šiuo metu yra vykdomas dar vienas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad sumušė P., tačiau kaltės nepripažįsta, nes ten nebuvo muštynių, tik apsistumdė su P.. Su K. nebuvo susitikęs, nekalbėjo, neatsimena kur jis gyvena. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Apie miltų vagystę jam nėra žinoma. Dėl girtumo gali neprisiminti kaip spyrė K., bet galėjo būti, kad įspyrė. Kai susitiks K. atsiprašys, dėl savo poelgio gailisi.

6. Teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo T. R. parodymai, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (t. 2, b. l. 171-174, 180-182, 171-173).

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad, 2021-04-30 grįžo iš ūkio, sužinojo, kad jo darbuotojas M. N. vežė miltus N. K.. Nuvyko pas K. pasikalbėti. Jis pripažino, kad pirko miltus iš jo darbuotojo. Buvo piktas ir išgėręs. Jis buvo neseniai išsiskyręs su žmona. Apsistumdė ir susimušė abu. Jis jį išsitempė lauk už chalato ir sudavė gal tris ar keturis smūgius į įvairias kūno vietas. Paskui pradėjo jį ginti. Buvo abu nugriuvę prie laivo, kas spyrė K. nežino, ir jis buvo nugriuvęs jam taip pat kažkas įspyrė. K. atsiprašė, jis jam atleido. Žalos dėl nusikalstamos veikos dar neatlygino, bet mano, kad susitars. Civilinį ieškinį pripažįsta.

8. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. parodė, kad 2022-07-01 su A. P. dirbo fermoje. Jo draugė išvažiavo apžiūrėti ganyklų, nes rytojui turėjo važiuoti jas pjauti. Nuvažiavusi pamatė, kad penki traktoriai, kraunasi ir veža jo šieną. B. yra samdomas darbuotojas. Jis su P. nuvyko į vietą. Tada jis įšoko į traktorių, gražiuoju sakė, kad dingtų iš jo pievų, bet jie neklausė tada ir sumušė jį. Kai sumušė B., kartu buvo P., jo žmona ir dar penki traktoriai krovė šieną. Po to dar skambino jo žmonai, sakė, kad sumokėtų už plėvelę, jis atsakęs „atvažiuok tuoj sumokėsiu“, turbūt būtų užmušęs. Sudavė tris kartus į nosį ir pasileido kraujas. Tai pamatę visi kiti traktoriai apsisuko ir išvažiavo namo. Po to jam grasino, kad sumokėtų už plėvelę. Jis kovojo dėl savo šieno. Galėjo iškviesti policiją, bet taip jau išėjo. Jie negalėjo sumaišyti laukų, nes jie seni ūkininkai ir įsivedus į sistemą „Agro“ gali matyti ribas. D. B. dar bandė grasinti, bet pasakė „dar pagaus, gausi į snukį“. Jis gynė savo turtą, nesigaili dėl padaryto, jis jam dar piemenis nutraukė. Tačiau pažymėjo, kad dėl N. K. sumušimo gailisi.

9. Teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo L. V. parodymai, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (t. 3 b. l. 64-66, 90-92).

29. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. A. parodė, kad 2021-07-01, D. B., G. P. ir K. K. paprašė, kad padėtų jam suvežti šieno rulonus. Tą dieną apie 19 val., D. B. su A. U. traktoriumi, išvažiavo parvežti šieno rulonų. Pats liko namuose. Apie 19.19 val. paskambinęs D. B. pasakė, kad yra atvažiavusi E. K., kuri sako, jog jos šieną krauna. Kalbėjosi su E. K., kuri šaukė, kad nupjovė jos pievas, ir jai yra skolingi tris rulonus šieno. E. K. atsakė, kad jei taip atsitiko, tai gali pasiimti tuos rulonus. Nuvažiavus į pievas, matė kaip L. V. nubėgo prie D. B. traktoriaus ir įlipęs į vidų, sudavė D. B. tris kartus į veidą kumščiu. Visi iš pievų išvažiavo į A. U. į kiemą. Ten būdamas pamatė, kad D. nosis yra kruvina, kaklo dešinė pusė subraižyta, jo kairys skruostas buvo paraudęs. D. minėjo, kad jam skauda visą kairės pusės žandikaulį, nosį. K. apie įvykį pranešė policijai. L. V. elgesys papiktino (t. 2, b. l. 73-76).

30. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. U. parodė, kad 2021 m. birželio mėnesį, dienos neatsimena, nakties metu nusipjovė pievą, taip pat pjovė ir šalia esančią E. A. pievą. Naktį gerai neapsižiūrėjo pievos ribų, todėl netyčia nupjovė nedidelę E. K. pievos dalį. K. K. susuko į rulonus nupjautą žolę. Paprašė K. K., D. B. ir G. P. padėti suvežti šieno rulonus. Kokia tai buvo diena, neatsimena, vakare, D. B., K. K. ir G. P. su traktoriais išvažiavo parvežti šieno rulonų. Po kurio laiko paskambinęs K. K., pasakė, kad atvažiavusi E. K. šaukia, jog jos pieva nupjauta ir, kad jos rulonai paimti. Paskambinęs E. K. paklausė kokios problemos su tais rulonais. Ji paaiškino, kad jos pievoje yra sudėti septyni šieno rulonai, kad ji juos pasiims, nes nupjauta jos pievos dalis ir rulonai priklauso jai. Kai parvažiavo iš fermos pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai ir su jais yra D. B., kurio matėsi, kad vien akis yra patinusi. D. B. pasakė, kad E. K. sugyventinis jį sumušė, sudavė kumščiais į veidą tris kartus (t. 2, b. l. 79-82).

32. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. parodė, kad 2021-07-01 dieną, apie 19:15 val., atvykusi į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jos tvarkomose pievose yra trys traktoriai ir nušienauta jai priklausanti pievos dalis. Traktoriai šienainio rulonus vežė iš pievų. Priėjusi prie traktoriumi važiuojančio K. K. jo paklausė kodėl nušienavo jai priklausančią pievos dalį ir veža rulonus. K. K. keikdamasis pasakė jam neaiškinti. Tada paskambino savo sugyventiniui L. V. ir pasakė apie tai, kad nušienavo jų pievas ir veža rulonus. L. V. atvažiavo kartu su A., kurio pavardės nežino. Atvykęs L. V. nuėjo aiškintis su vaikinais šienavusiais pievą, o pati nuvykau žiūrėti pievos ribas, kad žinotų kurie susukti šienainio rulonai priklauso jai. Kas vyko tarp vaikinų ir L. V. nematė. Po kiek laiko pamatė, kad traktoriai iš pievų išvažiavo, palikę šienainio rulonus. Su L. V. apie tai ką jis kalbėjo su vaikinais nesikalbėjo, nes L. V. išvažiavo pasiimti priekabos rulonams parsivežti. Kad L. V. kažkuriam iš vaikinų būtų sudavęs smūgius jis nepasakojo ir apie tai nieko nežino. Turi problemų su klausa, todėl blogiau girdi garsus iš toliau (t. 2, b. l. 91-94).

33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-08-11 specialisto išvadoje Nr. 878/2021 (03) nurodyta, kad D. B. nustatytas nosies sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. (t. 2, b. l. 56).

34. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta – laukas (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas D. B. vaizdas (t. 1, b. l. 33-47).

35. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr.ARKB-0297 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021-07-01 19.45 val. nukentėjusysis D. B. buvo blaivus (t. 2, b. l. 24-26).

36. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta - laukas (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas D. B. vaizdas (t. 1, b. l. 33-47).

37. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nurodė, kad dėl D. B. patirto sveikatos sutrikdymo žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui nepadaryta (t. 2, b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

38. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

39. Kaltinamieji, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl 2021-04-30 N. K. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pripažino. Nepaisant to, kad kai kurie iš kaltinamųjų (A. P. ir T. R.) negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti visų faktinių aplinkybių, susijusių su įvykdytų smurtinių veiksmų pobūdžiu ir teigė neatsimenantys dalies nukentėjusiam asmeniui padarytų spyrių, tačiau teisiamajame posėdyje visi trys kaltinamieji kaltę visiškai pripažino ir toks jų prisipažinimas teismui jokių abejonių nekelia. Be to, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina bylos surinkti įrodymai – tai, visų pirma, paties nukentėjusiojo N. K. parodymai, taip pat liudytojų V. F. ir Ž. J. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, medicininiai dokumentai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-06-15 specialisto išvada Nr. 712/2021 (03) nurodyta, kad N. K. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 150-151).

40. Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdami tiesiogine tyčia, kaltinamieji A. P., T. R. ir L. V. bendrais veiksmai nesunkiai sužalojo N. K., todėl jų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

42. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje (viešoje erdvėje), į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų arba sąmoningai leistų padariniams kilti. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

44. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad D. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-08-11 specialisto išvada Nr. 878/2021 (03) (t. 2, b. l. 56). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis iki nagrinėjamo konflikto su L. V. būtų patyręs sužalojimus.

46. Kitas būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad muštynės, kurių metu L. V. sudavė smūgius D. B. į nosį, padaryti viešoje vietoje, tiek aukščiau išvardintų liudytojų (K. K., G. P., E. A., A. U., E. K.) tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2021-07-01 laukuose (pievose) (duomenys neskelbtini) kaime.

47. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo L. V. viešoje vietoje panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį D. B. kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

48. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

49. Nagrinėjamu atveju L. V. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (pievoje) dienos metu, naudojant smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims. Šiuo atveju konfliktą stebėjo grupė asmenų, kurie būtent dėl šio konflikto pasišalino iš pievos. Pasak, konfliktą mačiusių ausčiau išvardintų liudytojų, situacija atrodė nepriimtina ir juos papiktino. Minėtos aplinkybės rodo, kad L. V. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl to nekyla abejonių, kad ji savo veika sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius.

50. Ir nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jo padarytus veiksmus D. B. pripažino, tačiau nurodė, kad taip pasielgė, kadangi jo pievoje buvo neteisėtai nupjauta ir šienaujama žolė, o pradėjus iš pievos vaikyti traktorininkus, jie jį išplūdo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko tiek viešąją vietą, tiek būdą, kuris akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, kad jo viešoje vietoje atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai yra ir įžūlūs, ir nepriimtini, tačiau, siekdamas išvaryti asmenis iš pievos, jis buvo abejingas dėl bet kokių viešosios tvarkos pažeidimo padarinių atsiradimo. Akivaizdu, kad kaltinamojo siekis sustabdyti pievoje pradėtą vykdyti šienavimą pagal savo pobūdį ir intensyvumą persaugo į viešosios tvarkos sutrikdymą.

51. Teismų praktikoje aiškinama, kad viešoje vietoje atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyvių ir subjektyvių viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016), be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. patvirtino, kad iki tiriamo įvykio metu nukentėjusiojo D. B. asmeniškai nepažinojo, o jo traktorių pasirinko, tik dėl to, kad jis buvo be durų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo L. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl bausmių skyrimo

52. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

53. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta tokia sankcija – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

54. Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems A. P., T. R. ir L. V. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

55. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nesunkiai sužalojo žmogų veikdamas bendrininkų grupe, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, ir 13 punktai). Nustatydamas kaltinamajam A. P. skirtinos bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, A. P., kaip bendrininko veiksmus ir jų pobūdį nusikaltimo padarymo metu. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį A. P. (t. 2, b. l. 98-110, t. 3, b. l. 222-230). Įvertintina, kad šis kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nors yra išsituokęs, tačiau sukūrė šeimą su kita partnere, veda bendrą ūkį, kurioje padeda auginti ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, taip pat teikia išlaikymą savo sūnui iš pirmos santuokos, dirba užsienyje (guvulių ūkyje) dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) jį nuolat siunčia į komandiruotes, seniūnijoje nėra svarstytas, taip pat nėra įtrauktas į seniūnijos probleminių šeimų sąrašus, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2013-05-22. Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamojo A. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, jauną amžių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant mažesnę už sankcijos vidurkį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. (BK 48 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus tiek nusikalstamos veikos pobūdį, tiek ir kaltinamojo A. P. asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant kaltinamojo elgesio pasikeitimo teigiama linkme, skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte. Kadangi ši byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

56. Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau T. R. nesunkiai sužalojo žmogų veikdamas bendrininkų grupe, o nusikaltimo padarymui turėjo įtakos tai, kad ir šis kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nustatydamas kaltinamajam T. R. skirtinos bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, T. R., kaip bendrininko veiksmus ir jų pobūdį nusikaltimo padarymo metu. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį T. R. (t. 2, b. l. 136-161). Įvertintina, kad ir šis kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, tačiau nenustatyta, kad gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įtrauktas į narkologinę ir priklausomybės ligų įskaitą, taip pat nenustatyta, kad jam būtų būdingas smurtinio pobūdžio elgesys. Įvertinus kaltinamojo T. R. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, vienos lengvinančios ir dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą, tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant mažesnę už sankcijos vidurkį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. (BK 48 straipsnio 2 dalis), o siekiant kaltinamojo elgesio pasikeitimo teigiama linkme, skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BK 64¹ straipsnio pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

57. Teismas, skirdamas bausmę L. V., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie yra nesunkūs (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis). Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. L. V. kaltę pripažino visiškai, tačiau gailestį išreiškė tik dėl vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (BK 138 straipsnio 1 dalies), todėl nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad L. V. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamojo L. V. atsakomybė sunkina tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų veikdamas bendrininkų grupe, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, ir 13 punktai). Taip pat įvertintini ir byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį L. V. (t. 3, b. l. 1-54), tai, kad šis kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau teistas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, įtrauktas tiek į psichikos sveikatos centro, tiek į priklausomybės ligų įskaitas, tačiau spacialisto išvadoje konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 3, b. l. 9), dirbantis (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus dėl nusikalstamų veikų padarymio aplinkybių, nurodė, kad kartu su sugyventine (K.) (duomenys neskelbtini), valdo (duomenys neskelbtini), pas jį dirba (duomenys neskelbtini), laiko (duomenys neskelbtini). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. V. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turi neišnykusį teistumą, taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir motyvus (pirmuoju atveju nusikalstama veika padaryta aiškinantis miltų vagystės aplinkybės; antruoju atveju – bandant sustabdyti šieno išvežimą iš jo valdos). Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai L. V. negalėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nustatytas vidurkis.

58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu L. V. skirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir L. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

59. Paskirta bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirta 2021-10-05 Tauragės apylinkįs teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu, skiriant kaltinamajam L. V. galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

60. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas aptarti galimybės taikyti BK 75 straipsnį, taip suteikiant L. V. dar vieną šansą pasitaisyti ir būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

61. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

62. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

63. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti L. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

64. L. V. atitinka BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du nesunkius nusikaltimus ir jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir anksčiau aptartas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teismas linkęs suteikti L. V. galimybę pasitaisyti, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Dėl civilinio ieškinio, teisinės pagalbos išlaidų ir kitų klausimų.

65. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.

66. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 212,74 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų, priteisimo (t. 1, b. l. 158-160. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

67. Nukentėjusysis D. B. buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 800 Eur jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, tačiau ikiteisminiame tyrime apklaustas papildomos apklausos metu, nukentėjusysis šio civilinio ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 31-34). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktina BPK 112 straipsnio pagrindu.

68. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, kuriomis prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (t. 3, b. l. 166-170, 175-179).

69. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

70. Šios bylos atveju teismas nustatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą privalomąjį pagrindą skirti gynėją vienam iš kaltinamųjų – L. V. (t. 3, b. l. 151-152), o to paties straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (4 punktas), todėl gynėjai buvo paskirti ir kitiems kaltinamiesiems. Kaltinamieji bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo teisės ir galimybės atsisakyti gynėjų, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas 2022-04-27 pažymos Nr. APD-2022-004783 ir 2022-05-02 pažymos Nr. APD-2022-05072 ir

71. A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

72. T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

73. L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 298 straipsnis, 302 straipsnis, 303 straipsnio 2 dalis, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 4 punktu 5 dalies ir 5 punktu, A. P. įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 4 punktu 5 dalies ir 5 punktu, T. R. įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią T. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti L. V. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta 2021-10-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu, skiriant kaltinamajam L. V. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, L. V. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones, paskirtas L. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. P., T. R., L. V. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 212,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų ir 74 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Bylos dalį dėl D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.