Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-427-1092/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2A-427-1092/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO finance“
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-427-1092/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08398-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.29.3; 3.3.1.13 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas) 3 828,51 Eur negrąžinto kredito dalį, 311,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2021 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 72,45 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), 19,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), 461,40 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. vasario 9 d.), 31,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovas R. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. B. 3 828,51 Eur negrąžinto kredito dalį, 311,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2021 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 60,24 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 828,51 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), 31,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 232,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 275,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas R. B. 2021 m. vasario 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K870995709 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 000,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2025 m. vasario 9 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 740,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19,00 proc.), 568,33 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. spalio 13 d. pranešimu Sutartį nutraukė nuo 2021 m. spalio 19 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė prievolę. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 828,51 Eur negrąžinto kredito, 311,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 31,72 Eur delspinigių.

6. Teismas nusprendė, jog, nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 19 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. spalio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.).

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 568,33 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jam bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Todėl teismas pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, negaliojančiomis ab initio.

8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktą tarpininkavimo mokesčio apibrėžtį tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu bei jos vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 461,40 Eur negautų pajamų priteisimo.

9. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 60,24 Eur (12,23 Eur +12,14 Eur +12,05 Eur +11,96 Eur +11,86 Eur). Todėl teismas šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 461,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo (2025 m. vasario 9 d.), perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti iš atsakovo 18,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą, ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis laikytinas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatorei VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme. Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalija mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.

10.2. Ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį ji įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Ieškovei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip ieškovės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Atimant teisę ieškovei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ji yra įpareigojama dirbti už dyką, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.

10.3. Sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta kiekvienai mėnesinei įmokai.

10.4. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas priteisti sutarties tarpininkavimo mokestį tenkintinas visa apimtimi, atitinkamai teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovė informuota apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 828,51 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), juos skaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei, be kita ko, priteisė iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 828,51 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovės negautas pajamas (nuostolius). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtos sumos priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

17. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. B. 2021 m. vasario 9 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K870995709. 2021 m. spalio 13 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Sutartis atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta nuo 2021 m. spalio 19 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

21. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas šalys susitarė, kad 4 000 Eur paskola atsakovui suteikiama 48 mėn. laikotarpiui už 19 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovei priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardų teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-618/2022).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), galėjo tikėtis gauti 19 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė pareikštu ieškiniu nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė 19 proc. negautų pajamų nuo visos negrąžinto kredito sumos (3 828,51 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) galėjo tikėtis gauti 19 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2021 m. spalio 10 d. – 3 524,11 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 10 d. – 3 460,31 Eur. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 74,55 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 1 d.): 38,52 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. (21 d.) + 36,03 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (20 d.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos

(2021 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), galėjo tikėtis gauti 19 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2021 m. gruodžio 1 d. – 3 460,31 Eur; nuo

2021 m. gruodžio 10 d. – 3 395,50 Eur; nuo 2022 m. sausio 10 d. – 3 329,66 Eur; nuo

2022 m. vasario 10 d. – 3 262,78 Eur; nuo 2022 m. kovo 10 d. – 3 194,84 Eur; nuo

2022 m. balandžio 10 d. – 3 125,82 Eur; nuo 2022 m. gegužės 10 d. – 3 055,71 Eur; nuo

2022 m. birželio 10 d. – 2 984,49 Eur; nuo 2022 m. liepos 10 d. – 2 912,14 Eur; nuo

2022 m. rugpjūčio 10 d. – 2 838,65 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. – 2 763,99 Eur; nuo

2022 m. spalio 10 d. – 2 688,15 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 10 d. – 2 611,11 Eur; nuo

2022 m. gruodžio 10 d. – 2 532,85 Eur; nuo 2023 m. sausio 10 d. – 2 453,35 Eur; nuo

2023 m. vasario 10 d. – 2 372,59 Eur; nuo 2023 m. kovo 10 d. – 2 290,56 Eur; nuo

2023 m. balandžio 10 d. – 2 207,23 Eur; nuo 2023 m. gegužės 10 d. – 2 122,58 Eur; nuo

2023 m. birželio 10 d. – 2 036,59 Eur; nuo 2023 m. liepos 10 d. – 1 949,24 Eur; nuo

2023 m. rugpjūčio 10 d. – 1 860,50 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. – 1 770,36 Eur; nuo

2023 m. spalio 10 d. – 1 678,79 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 10 d. – 1 585,77 Eur; nuo

2023 m. gruodžio 10 d. – 1 491,28 Eur; nuo 2024 m. sausio 10 d. – 1 395,29 Eur; nuo

2024 m. vasario 10 d. – 1 297,78 Eur; nuo 2024 m. kovo 10 d. – 1 198,73 Eur; nuo

2024 m. balandžio 10 d. – 1 098,11 Eur; nuo 2024 m. gegužės 10 d. – 995,90 Eur; nuo

2024 m. birželio 10 d. – 892,07 Eur; nuo 2024 m. liepos 10 d. – 786,59 Eur; nuo

2024 m. rugpjūčio 10 d. – 679,44 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. – 570,60 Eur; nuo

2024 m. spalio 10 d. – 460,03 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 10 d. – 347,71 Eur; nuo

2024 m. gruodžio 10 d. – 233,61 Eur; nuo 2025 m. sausio 10 d. – 117,68 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovo negrąžinto kredito dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo

26. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomą tarpininkavimo mokestį kaip negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo (2025 m. vasario 9 d.) Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atimdamas ieškovei teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, įpareigojo ieškovę dirbti už dyką, taip paneigdamas principinę verslo subjekto teisę gauti pelną. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

27. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

29. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nustatytas 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos.

30. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.

31. Pagal šalių sudarytą Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Vis dėlto ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patyrė administruodama Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti ieškovės patirtų išlaidų už tarpusavio skolinimo platformos valdymą, administravimą, atnaujinimą, informacijos teikimą ir pan. dalis tenka atsakovui, juolab, kad išlaidas, susijusias su skolos priteisimu, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patirtos išlaidos taip pat išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, priteisus ieškovei tarpininkavimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas, ji nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis taip pat buvo siejamas su grąžintomis įmokomis. Vadinasi, nutraukus Sutartį ir įprastam įmokų grąžinimui pasibaigus, šis tarpininkavimo mokestis neturėtų būti mokamas ir todėl negali būti laikomas ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovo negrąžinto kredito dalies, tačiau pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 461,40 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo (2025 m. vasario 9 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį, atitinkamai perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

36. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 106 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistini 77 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 235,62 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B. 3 828,51 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 51 ct) negrąžinto kredito, 311,60 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 60 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 60,24 Eur (šešiasdešimt eurų 24 ct) tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), 74,55 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 55 ct) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 1 d.), 19 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 9 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2021 m. gruodžio 1 d. – 3 460,31 Eur; nuo