Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. C. paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. C. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir V. C. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Be to, V. C. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 5-IN-1 „Dėl ginklų daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ šaunamiesiems ginklams priskiriamą C kategorijos, Turkijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 2002 modelio, 9 mm kalibro pistoletą BLOW COMPACT Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti centrinio įskėlimo, 9 mm kalibro, pistoletiniais P.A.K. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) šoviniais, iki kol 2024 m. liepos 8 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu šį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais V. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendyje konstatavo, kad be nuteistojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Skirdamas V. C. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka nebaustas, gydėsi (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei tai, kad anksčiau nuteistajam skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvavo keistis, nusprendė, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis ir jo gynėjas. Skunde neginčijamos V. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ar jų kvalifikavimas. Apeliantai taip pat neprašo keisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių (tiek jų rūšies, tiek dydžio) ar galutinės subendrintos bausmės. Skunde prašoma tik atidėti V. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir 75 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nekvestionuojamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 75 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija išdėstyta sekančiai:“ <...> 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.<...>“.

7. Lyginant ankstesnę ir naująją BK 75 straipsnio redakcijas matyti, jog naujoje BK 75 straipsnio redakcijoje, o būtent naujosios redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalyje, buvo įtvirtinta galimybė asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą net ir tuomet, kai jie neatitinka BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų formalių sąlygų, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Atitinkamai, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeista (papildyta) ir BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, jog, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Tokie pakeitimai laikytini lengvinančiais asmenų teisinę padėtį ir gali būti taikomi ir iki 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, jei dėl jų dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadija nėra pasibaigusi. Taigi BK 75 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, įsigalioję tik nuo 2025 m. vasario 1 d., galėtų būti taikomos atgal šiuo atveju. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. C. yra nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus bei BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Tai reiškia, jog šiuo atveju egzistuoja BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos formaliosios sąlygos taikyti V. C. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, dėl ko nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 75 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai, kurie akcentuojami pateiktame apeliaciniame skunde, šioje konkrečioje situacijoje yra visiškai neaktualūs.

8. Nors V. C. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti šį institutą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir yra įtvirtinta tiek šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje (BK 75 straipsnio 5 dalis), tiek buvo įtvirtinta ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo V. C. atžvilgiu, nors tokia pareiga buvo įtvirtinta tiek iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (šio straipsnio 8 dalyje), tiek nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (šio straipsnio 9 dalyje). Nors tai laikytina skundžiamo nuosprendžio motyvavimo trūkumu, tačiau vien tai pagrindo jį keisti nesudaro.

12. Vertindama BK 75 straipsnio nuostatų taikymo šioje byloje galimybę pagal nurodytus kasacinio teismo kriterijus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. C. buvo pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Viena jų, pagal BK 11 straipsnio nuostatas, priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kita – apysunkiams nusikaltimas. Šiomis nusikalstamomis veikomis jokios neigiamos pasekmės kitiems asmenims nebuvo sukeltos. Tačiau atkeiptinas dėmesys, jog nuteistojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekis (0,005303g), priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo labai artimas nedidelei karfentanilio ribai. Jis net aštuoniasdešimt aštuonis kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą minimalią nedidelio karfentanilio kiekio ribą, kuri yra 0,00006g, ir buvo labai artimas minimaliai didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribai – 0,0006 g. Tai, kad šių narkotinių medžiagų jis niekam nepardavė ar neišplatino jų kitokiu būdu, taip pat neleidžia konstatuoti mažesnio už rūšinį BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos pavojingumo, kadangi už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, atsakomybė nustatyta visai kitame BK straipsnyje ir yra kur kas griežtesnė. Tuo tarpu vertindama BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos ir V. C. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginklą apeliantas laikė ne seife ar kitoje, tik jam vienam prieinamoje vietoje, o ir pats dėl nepriekaištingos reputacijos trūkumo nebuvo asmuo, kuriam galėtų būti suteiktas leidimas laikyti tokį ginklą.

13. Nuteistasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pirmosios instancijos teisme prisipažino visiškai, tačiau to, kad gailisi nusikaltęs, nenurodė. Iš jo apklausos bei baigiamosios kalbos metu išsakytų minčių taip pat nėra pagrindo spręsti, jog V. C. kritiškai vertintų savo padarytus nusikaltimus. Priešingai, matyti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti užmaršumu bei tuo faktu, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kas rodo, jog jokių pozityvių išvadų jis nėra padaręs. Kritinio požiūrio į savo padarytas nusikalstamas veikas V. C. neišreiškė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, apklausiamas kaip įtariamasis dar iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo nagrinėti apylinkės teismui jis apskritai prisipažino padaręs tik BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tuo tarpu kaltės klausimu dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepasisakė.

14. Remiantis byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu taip pat nustatyta, jog iki nusikalsdamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį V. C. Lietuvoje buvo teistas keturis kartus ir didžioji dalis šių teistumų yra susijusi būtent su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. bei 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiais jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (viso padarytos trys nusikalstamos veikos), o to paties teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, už vagystes V. C. buvo teistas ir užsienyje – du kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei du kartus Nyderlandų Karalystėje (1 t., b. l. 162-167). Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. C. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, tai buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Sprendžiant nagrinėjamą klausimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas du kartus. Be to, kartą jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog nuteistajam taikoma probacija jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, ji iš esmės neefektyvi.

15. Kadangi nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei probacija nesulaikė nuteistojo nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo, jo nepaveikė, V. C. ir toliau neteisėtai veikė tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo metu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

16. Priešingos išvados tas faktas, jog nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, daryti neleidžia. Laikotarpis nuo nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo – 2024 m. liepos 8 d., iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos dar yra per trumpas tikėti, jog nuteistojo moralinės nuostatos, požiūris į teisės aktų pažeidimus iš tiesų yra pasikeitęs iš esmės ir jis sugebės daugiau nebenusikalsti. Be to, skiriama bausme siekiama ne tik atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o šiuo atveju, taikius BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, kuris už analogiškus nusikaltimus teistas jau tris kartus, apskritai nuteistam jau devintą kartą (įskaitant ir užsienio valstybėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius) bei asmeniui, kuriam jau ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas, atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei paleidžiant jį lygtinai, pastarojo principo įgyvendinimas būtų neįmanomas. Be to, tai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaiką ir tik dar labiau skatintų nuteistąjį, negavusį adekvačios valstybės reakcijos į jo nusikalstamus veikus, ir vėl daryti naujas nusikalstamas veikas.

17. Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, jog nebuvo nustatyta V. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kai buvo pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Toks jo prisipažinimas ir gailėjimasis (nors realiai besigailintis dėl padarytų nusikaltimų V. C. nė nenurodė), laikytinas labiau formaliu ir deklaratyviu veiksmu, kuriuo buvo siekta išimtinai švelnesnės bausmės skyrimo. Juo labiau, kad nuteistasis ir nagrinėjant ankstesnę jo baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, prisipažino kaltu ir teigė besigailintis, tačiau nepraėjus nė pusmečiui nuo apkaltinamojo nuosprendžio toje byloje priėmimo padarė nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu tai, jog nuteistajam yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), apskritai nėra V. C. naudai šiame kontekste vertintina aplinkybė. Ji tik patvirtina sprendimo netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų pagrįstumą, nes psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

18. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė dvi naujas nusikalstamas veikas, kad abi šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jos baigtos, taip pat įvertinusi nuteistojo asmenybę itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta tik viena, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nuteistajam skiriant bausmes buvo pagrįstai parinktos pačios griežčiausios straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Taip pat aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo nustatytais laisvės atėmimo bausmių pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį dydžiais, net ir įvertinus apeliaciniame skunde minimus BK 61straipsnio 2 dalies pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra mažesnės už šių straipsnių sankcijoje nustatytą vidurkį. Skundžiamu nuosprendžiu, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, už šias nusikalstamas veikas V. C. paskirtos bausmės buvo subendrintos palankesniu dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu. Be to, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, buvo pridėta pati mažiausia galima švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta bausmė su 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme buvo pagrįstai bendrinta remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas vėlgi parinko nuteistajam naudingesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą ir prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo vos pusę bausmės, kuri jam buvo paskirta 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu. Įvertinus tai, kas nurodyta, laikyti, jog tiek už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo ir, juo labiau humaniškumo principo, nėra pagrindo. V. C. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį.

19. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo ir jo gynėjo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.