- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-172-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00456-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- J. J., R. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ūkio banko lizingas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. J. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, išvadą teikianti institucija Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1996 m. rugpjūčio 24 d. Skuodo r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 105, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų P. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta, paskirti ieškovę lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoja, santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant 60000 Lt vertės namų valdos 0,1500 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, viraline, kitais kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini)., 2000 Lt vertės automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt vertės minkštą kampą, 1000 Lt vertės virtuvinį baldų komplektą, 800 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Siemens“, 300 Lt vertės šaldytuvą „Electrolux“, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės skalbimo mašiną „Bosch“, 200 Lt vertės skalbimo mašiną „Aeg“, 150 Lt vertės dujinę viryklę, iš viso turto už 65200 Lt; atsakovui priteisti 2 000 Lt vertės automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės traktorių, 6000 Lt vertės traktorių, 600 Lt vertės traktoriaus priekabą, 200 Lt vertės vagotuvus, 300 Lt vertės dviejų korpusų plūgą, 500 Lt vertės kultivatorių, 700 Lt vertės bulvių sėjamąją, 300 Lt vertės bulvių kasamąją, 300 Lt vertės rankinį kultivatorių, 1000 Lt vertės 1200 litrų talpos aliumininę statinę ant ratų, 1300 Lt vertės televizorių „Samsung“, 1000 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 800 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Whirpool“, 550 Lt vertės šaldiklį, 100 Lt vertės dujinę viryklę, iš viso turto už 20850 Lt; priteisti atsakovui iš ieškovės 15000 Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį, nustatyti, kad prievolė UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013-05-09 Vartojimo kredito sutartį Nr.C305361263 yra solidari, sutarties sąlygų nekeisti, pripažinti ieškovės teisę po santuokos nutraukimo vykdyti prievolę. Nurodė, kad santuoka faktiškai yra nutrūkusi, šalys viena kitai pareigų neatlieka, gyvenant kartu atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą, namuose vyravo konfliktinės situacijos, dažnų nesutarimų liudininkais būdavo nepilnamečiai vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas santuoką, sudarytą tarp J. J. ir R. J. nutraukė dėl abiejų sutuoktinės kaltės. Nepilnamečių vaikų P. J., gim. 1996 m. gruodžio 24 d., R. J., gim. 2000 m. kovo 22 d., G. J., gim. 2005 m. liepos 23 d., gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove J. J. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš R. J. nepilnamečių vaikų P. J., gim. 1996 m. gruodžio 24 d., R. J., gim. 2000 m. kovo 22 d., G. J., gim. 2005 m. liepos 23 d., išlaikymui kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki vaikų pilnametystės. Paskyrė J. J. vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja. Taip pat teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė J. J. asmeninės nuosavybės teise 78 000 Lt vertės namų valdos 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), 3250 Lt vertės automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Lt vertės minkštą kampą, 400 Lt vertės virtuvinį baldų komplektą, 20 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Siemens“, 150 Lt vertės šaldytuvą „Electrolux“, 20 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 20 Lt vertės skalbimo mašiną „Bosch“, 20 Lt vertės skalbimo mašiną „Aeg“, 10 Lt vertės dujinę viryklę, iš viso turto už 81890 Lt. Atsakovui R. J. priteisė asmeninės nuosavybės teise 2000 Lt vertės automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1350 Lt vertės automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės rankinį kultivatorių, 300 Lt vertės 1200 litrų talpos aliumininę statinę ant ratų, 300 Lt vertės televizorių „Samsung“, 100 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 150 Lt vertės šaldiklį, 10 Lt vertės dujinę viryklę, iš viso turto už 4310 Lt. Už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti R. J. iš J. J. 30 000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad prievolė UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013-05-09 Vartojimo kredito sutartį Nr.C305361263 yra solidari, pripažino J. J. teisę po santuokos nutraukimo vykdyti prievolę, nekeičiant sutarties sąlygų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą. Sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį. Taip pat prašė priteisti J. J. asmeninės nuosavybės teise 78 000 Lt vertės namų valdos 0,075 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi gyvenamojo namo, plane pažymėta 1-1 (5.12 kv.m.), 1-8 (11.14 kv. m.), 1-2 (3.20 kv.m.), 1-3 (3.05 kv.m.), 1-4 (16.85 (kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkini pastatą, plane pažymėta 2l'/p, daržinę, plane pažymėta 1i'/ž ir malkinę2i'/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o jam namų valdos 0,075 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi gyvenamojo namo, plane pažymėta 1-7 (15.20 kv.m.), 1-5 (21.13 kv.m.), 1-6 (7.64 kv.m.), malkinę, pažymėtą plane 3i'/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę, plane pažymėtą 3l'/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus lauko statinius (šulinj, lauko tualetą) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidė proporcingumo principą. Nurodė, kad jam sumokėjus po 300 Lt vaikams išlaikymo, jam per mėnesį pragyvenimui liktų tik 150 Lt. Taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo ir namo su statiniais negalima padalinti natūra, nes šalių santykiai yra konfliktiški. Pasak apelianto, konfliktus kelia ieškovė prasidėjus skyrybų procesui, taip siekdama naudos sau santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas nurodo, kad namas turi du atskirus įėjimus, todėl yra visos galimybės padalinti jį natūrą, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.
Ieškovė taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo, prašė jį .pakeisti. prašė iš R. J. priteisti sūnaus P. J., gim. 1996-12-24, ir R. J., gim. 2000-03-22, išlaikymui po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2013-12-23 iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, o G. J., gim. 2005-07-23, priteisti išlaikymą turtu, t. y. 38/100 dalis namų valdos žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1500 plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei iš R. J. priteisti dukros G. J., gim. 2005-07-23, išlaikymui po 110 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2013-12-23 iki dukros G. pilnametystės. Nepriteisus dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo formos, sumažinti priteistą R. J. piniginę kompensaciją nuo 30 000 Lt iki 15 000 Lt už J. J. atitenkančią santuokoje įgyto turto didesnę dalį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų, kai teisės aktai ir teismų praktikoje laikoma, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena MMA, kuri šiuo metu yra 1 035,00 Lt. Teismas didesnį prioritetą skyrė atsakovo gyvenamojo būsto įsigijimui, nei vertino nepilnamečių vaikų tikruosius poreikius, teisę gauti tokį išlaikymą, kuriuo būti patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovės manymu, tai prieštarauja teisingumui, protingumui ir sąžiningumui. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvavo, kad nėra galimybės nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą turtu, kadangi atsakovui reikės įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, kurio jis šiuo metu neturi. Ieškovė su tokiu teisės aiškinimu ieškovė nesutiko, nes toks aiškinimas, pasak jos, neatitinka CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos turinio ir paskirties - parinkti tokį išlaikymo būdą, kuris labiau atitinka vaiko interesus. Be to, ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteista 30 000 Lt piniginė kompensacija. Ieškovė nurodė, kad iki 15 000 Lt kompensaciją sumokėti atsakovui išgalėtų, nes bankas tokio dydžio paskolą jai suteiktų. Ieškovė nurodo, kad nesumažinus 30 000 Lt dydžio kompensacijos sumokėjimo atsakovui, tokiu atveju ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais atsirastų beviltiškoje situacijoje, kai kompensacija atsakovo naudai būtų išieškoma iš to turto, kurį teismas priteisė ieškovės naudai. Apeliantė nurodo, kad tokia teismo sprendimo dalis prieštarauja ne tik ieškovės interesams, bet ir vaikų teisei turėti gyvenamąjį būstą ir gyventi saugiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Vienas iš esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai namo nepadalino natūra, o priteisė iš jo kompensaciją už atsakovei tekusį turtą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Atsakovas nepateikė namo bei žemės sklypo padalijimo plano, o jo siūlomas variantas paskirti tik vieną kambarį ieškovei su nepilnamečiais vaikais, pažeistų tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus namo planą konstatuotina, jog jo padalinti natūra nėra galimybių. Tokiu atveju šalys turėtų naudotis bendromis patalpomis, o kaip nurodė pirmosios instancijos teismas dėl konfliktinių šalių santykių toks naudojimo būdas būtų neracionalus. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis konfliktų nekelia, o jų iniciatorė yra ieškovė, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Esminę reikšmę turi aplinkybę, jog tarp šalių dėl skyrybų proceso susiklostė konfliktiniai santykiai. Ši aplinkybė tampa itin aktuali, kadangi šalys turi nepilnamečių vaikų. Dėl to atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atitekusią namo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją.
Taip pat atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Nurodė, jog teismas tinkamai neįvertino jo turtinės padėties nustatydamas vaikams priteistiną išlaikymą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija įvertinusi prioritetinę vaikų teisių ir interesų apsaugą konstatuoja, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju teismas netgi nepriteisė iš atsakovo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo, kuris laikytinas būtinu, kad būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai. Aplinkybė, kad atsakovas negauna pajamų atitinkančių jo galimybes neturi teisinės reikšmės. Atsakovo negalėjimas arba nenorėjimas rasti jo galimybes atitinkantį darbą, kuris užtikrintų didesnes pajamas negali būti priežastimi, dėl kurios nukentėtų vaikų interesai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas arba dėl kokių objektyvių priežasčių negalėtų padalinti gaunamų pajamų. Dėl to esant nurodytoms aplinkybėms ir ieškovei šioje dalyje taip pat teikus apeliacinį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui pažeidė CK 3.192 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos formuojamos analogiškose bylose. Dėl to priteistas išlaikymas vaikams padidintinas iki 400 Lt (115,85 Eur) kiekvienam vaikui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nepaisant to, kad ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo vaikams pripažinta pagrįsta, tačiau su kitais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą dukrai G. J. priteisti išlaikymą turtu. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, dalimi bendro gyvenamojo namo, kuri negalės būti atskirai realizuota, taigi neduos ir pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Taip pat nėra pagrindo mažinti atsakovo naudai priteistos kompensacijos dydžio. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais pagrindais gali būti nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ir kitos svarbios aplinkybės. Taikant CK3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog bankas jai duotų tik 15 000 Lt dydžio kreditą, kurį ji galėtų panaudoti kaip kompensaciją atsakovui už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Priešingu atveju ieškovė nurodo, jog turės parduoti namą tam, kad išmokėtų kompensaciją atsakovui ir dėl to nukentės vaikų interesai turėti gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog šaliai tenkančią mažesnę dalį turi suponuoti svarbios ir objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvaus pobūdžio aplinkybės kaip kredito gavimas tam, kad būtų atsiskaityta su kitu sutuoktiniu. Pažymėtina, jog ieškovei pardavus turtą vaikų interesai nebus pažeisti, kadangi ieškovei priklauso ½ turto, kurį pardavus ieškovė galės įsigyti kitą turtą. Tokiu atveju vaikams bus užtikrinta gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad už 25 000 Lt Skuodo rajone galima nupirkti neblogo stovio žemės stovio sklypą su gyvenamuoju namu. Dėl to konstatuoti, jog nenukrypus nuo lygių dalių principo bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, negalima. Iš esmės vaikų interesai užtikrinami tinkamo išlaikymo dydžio užtikrinimu, o ne nukrypimu nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovei nenurodžius, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, su tuo susijęs apeliacinio skundo argumentas pripažintas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti Skuodo apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. J., (duomenys neskelbtini)., R. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki 115,85 Eur, kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki vaikų pilnametystės.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.