- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- 1-206-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47879-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- P. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. gruodžio 6 d. apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 90 kilometre, vairavo automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 18.44 val. jam buvo nustatytas 1,81 ‰ girtumas, o 19.03 val. jam buvo nustatytas 2,07 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. (sekmadienį) buvo pas savo sutuoktinės tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) rajone. Tądien žiūrėjo krepšinio varžybas, vartojo alkoholį. Išgėrė 2–2,5 litro alaus. Kitą dieną (pirmadienį) jis turėjo dalyvauti darbe vykusiame susirinkime, be to, prieš tai buvo apsipykęs su savo uošviene, todėl po 18 val. sugalvojo važiuoti į savo namus, į (duomenys neskelbtini). Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautė nestiprų alkoholio poveikį ir suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio. Žinojo, kad draudžiama vairuoti būnant neblaiviu, kad už tai gresia atsakomybė, kad gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau nesitikėjo, kad bus toks jo girtumo laipsnis, todėl sėdo į šeimos automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į namus. Automobilį vairavo jis, važiavo vienas, nes šeimyna liko pas uošvius. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, už tilto, prieš sektorinį greičio matuoklį, jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jis nuo uošvių namų buvo nuvažiavęs apie 30 kilometrų. Sustojęs policijos pareigūnams iškart prisipažino, kad jis vairuoja neblaivus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo girtumą. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,81 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,07 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu sutiko, papildomai pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pajuto ir suprato tokio savo poelgio neigiamas pasekmes – jis neteko darbo, nes neturėdamas teisės vairuoti nebegalėjo tinkamai vykdyti savo darbinių funkcijų; šiuo metu įsidarbino kitoje darbovietėje bandomajam laikotarpiui, tačiau joje taip pat, neturint teisės vairuoti, sudėtinga vykdyti darbines funkcijas, todėl didelė tikimybė, kad pasibaigus bandomajam laikotarpiui jis bus atleistas iš darbo. Jo šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka būsto paskolą, kurios terminas pasibaigs maždaug po 25 metų). Automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu, tačiau šis automobilis yra šeimos, įsigytas jam būnant santuokoje, nupirktas tam, kad juo važinėtų sutuoktinė su vaiku. Sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Už automobilį sumokėjo 1800 Eurų, taip pat remontavo automobilį (keitė variklį; remonto kaina apie 1000 eurų). Prašo automobilio nekonfiskuoti, nes automobilis reikalingas šeimos reikmėms, rūpinantis vaiku (reikia vaiką vežioti pas gydytojus), kito automobilio šeima neturi. Taip pat prašo nustatyti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą su įpareigojimu įsirengti antialkoholinį variklio užraktą (alkobloką). Palaiko sutuoktinės prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Santykiai su sutuoktine geri, jie kartu leidžia laisvalaikį.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis P. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (97 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) L. B. parodymais ir policijos pareigūnės V. G. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 18.35 val., dirbdami kartu, kelyje (duomenys neskelbtini), 90 kilometre, pastebėjo įtartinai manevruojantį bei į priešpriešinę eismo juostą išvažiuojantį automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo P. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. P. J. alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,81 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,07 ‰ girtumas. Automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių aikštelę, o P. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (40, 43 b. l.);
2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 90 kilometre. Įvykio vietoje stovi automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo raktelis (7–13 b. l.);
2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 6 d. 18.30 val. P. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę P. J. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, o taip pat stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 18.44 val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,81 ‰ girtumas, 19.03 val. antrojo tikrinimo metu – 2,07 ‰ girtumas (14 b. l.);
2.3.4. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog 2020 m. gruodžio 6 d. kaltinamajam P. J. buvo nustatytas 1,81 ‰ ir 2,07 ‰ girtumas (9 b. l.);
2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo P. J. (36 b. l.).
2.4. Kaltinamajam P. J. nustatytas girtumas (1,81 ‰ ir 2,07 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis P. J. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. patvirtino, kad jis suprato, jog negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis P. J. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis P. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo P. J. sutuoktinės M. J. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (M. J.) atsakomybei (115–116 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. ir laiduotoja M. J. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad jiedu su kaltinamuoju gyvena kartu, tame pačiame bute, jiedu matosi kasdien ir jai žinoma, ką veikia kaltinamasis, kur jis būna. Kaltinamasis yra atsakingas tėtis ir sutuoktinis, rūpinasi šeima. Jiedu yra artimi, daug kalbasi, diskutuoja, kartu sprendžia problemas, kaltinamasis atsižvelgia į jos nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja M. J. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Jai žinoma, kad anksčiau kaltinamasis P. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau tai buvo seniai, tuo metu jiedu dar nebuvo susituokę. Apie aptariamą kaltinamojo P. J. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo tą patį vakarą – ji į namus sugrįžo savo mamos automobiliu ir namuose buvęs sutuoktinis jai papasakojo apie aptariamą įvykį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jis tapo tylesnis. Jiedu diskutavo apie tai, dėl ko taip atsitiko ir ką daryti, kad tai nebepasikartotų. Teigiamą įtaką kaltinamajam ji darytų bendraudama, kalbėdama su juo. Kaltinamasis P. J. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Ji pati neigiamai vertina asmenis, kurie vairuoja neblaivūs. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista; ji bausta administracine tvarka už tai, kad nesusimokėjusi paliko stovėti automobilį mokamoje vietoje (baudą sumokėjo); darbovietėje ji charakterizuojama kaip atsakinga, kruopšti, gerai mąstanti, operatyviai priimanti sprendimus, bendradarbiaujanti, aktyviai kelianti savo kvalifikaciją darbuotoja; laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (99–101, 117, 123 b. l.). Pasak pačios laiduotojos M. J., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės M. J. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. J..
3.4. Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis P. J. neteistas; baustas administracine tvarka (visas administracines nuobaudas įvykdęs); jis dirba; ankstesnėje darbovietėje jis charakterizuojamas kaip tinkamai ir laiku atlikdavęs darbines funkcijas, nepriekaištingai besielgęs ir autoritetingas darbuotojas; jis nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (72–78, 80–84, 87, 90, 118 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo P. J. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Be to, pasak paties kaltinamojo P. J., šiuo metu jis jaučia realias neigiamas savo veikos pasekmes – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ji neteko ankstesnio savo darbo, šiuo metu kitoje darbovietėje jis dirba tik bandomuoju laikotarpiu ir nėra tikras dėl savo ateities šioje darbovietėje, nes teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas trukdo tinkamai ir efektyviai vykdyti darbines funkcijas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis P. J. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos sudaro apie 1300 eurų, kurių pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti nepavyksta; šeimoje auga mažametis vaikas; šeima turi butą, kuriame gyvena, papildomų pajamų iš turimo turto negauna; šeima turi finansinių įsipareigojimų (jų terminas iki 2046 m. vasario 20 d.)), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos M. J. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis P. J. anksčiau buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tąkart jam buvo nustatytas lengvas girtumas). Tačiau už šią veiką kaltinamasis P. J. buvo nubaustas 2016 m. liepos 26 d. nutarimu ir tąkart jam paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę įvykdė tinkamai, šiuo metu jo administracinis baustumas už šią veiką yra išnykęs ir nebegali sukelti teisinių pasekmių. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, kad vien tik ankstesnis administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką), tačiau buvo sumokėjęs visas jam skirtas administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju išnykęs administracinis baustumas už anksčiau padarytą panašią veiką negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnį administracinį baustumą, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams 6 mėnesiams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis P. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis P. J. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – per paskutinius 5 metus jis buvo baustas administracine tvarka 6 kartus, visus šiuos kartus jis buvo nubaustas už KET pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Vien tik per paskutinius 2020 metus (laikotarpiu nuo kovo 23 d. iki lapkričio 19 d.) kaltinamasis P. J. buvo nubaustas 4 kartus už KET pažeidimus. Be to, kaltinamasis P. J. 2016 m. liepos 26 d. nutarimu buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu (tąkart jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių) (80–84 b. l.). Ir nors administracinis baustumas už pastarąją veiką yra išnykęs, ši aplinkybė, šioje byloje aptariamo įvykio kontekste, kaltinamąjį P. J. charakterizuoja kaip asmenybę, galinčią vairuoti transporto priemones būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.4. punkte nurodytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.3. 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu kaltinamajam P. J. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (64–65 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 7 d.
4.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. prašė skirti jam kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą su įpareigojimu įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Galimybę skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam (įstatymo numatytam) terminui kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, numato ne BK, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (pavyzdžiui, ANK 31¹ straipsnis). Šioje byloje kaltinamasis P. J. kaltinamas padaręs ne ANK, o BK numatytą veiką. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti ANK nuostatas ir, be kita ko, uždrausti kaltinamajam P. J. atitinkamą laiką vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra teisinio pagrindo.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors įvykio metu kaltinamojo P. J. vairuota transporto priemonė yra registruota jo vardu (36 b. l.), teisiamojo posėdžio tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja nurodė, kad šis automobilis yra įgytas jiems gyvenant santuokoje, t. y. šį automobilį kaltinamasis valdo bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine, todėl konfiskavus šį automobilį nukentėtų kitų asmenų (sutuoktinės, vaiko) interesai. Tačiau šioje vietoje būtina įvertinti tai, jog kaltinamajam P. J. buvo nustatytas vidutinis girtumas. Būdamas neblaivus jis šiuo automobiliu, tamsiu paros metu, važiavo pakankamai judriame užmiesčio kelyje (kelyje (duomenys neskelbtini)). Tokiu keliu jis nuvažiavo pakankamai didelį atstumą. Iš byloje esančių duomenų – liudytojo (policijos pareigūno) L. B. parodymų ir policijos pareigūnės V. G. tarnybinio pranešimo (40, 43 b. l.) – taip pat matyti, jog minėtame kelyje vairuodamas automobilį kaltinamasis P. J. įtartinai manevravo bei išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą ir tai atkreipė minėtų policijos pareigūnų dėmesį. Tokiu būdu kaltinamasis P. J. neabejotinai sukėlė itin didelį pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Todėl šiuo konkrečiu atveju nusprendęs bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą automobilį panaudoti nusikalstamai veikai daryti kaltinamasis P. J. prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, taip pat ir šios transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo ar per švelnios atsakomybės nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo P. J. šeimos turtinė padėtis nėra gera (tiek kaltinamasis P. J., tiek laiduotoja M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jų šeimos bendros pajamos yra apie 1300 eurų per mėnesį, jie viską išleidžia pragyvenimui ir susitaupyti nepavyksta, jų šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka būsto paskolą), augina mažametį vaiką), todėl nekonfiskavus automobilio, o iš kaltinamojo P. J. išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visą arba jos dalį) būtų dar labiau pabloginta jo šeimos finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant kaltinamajam P. J. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
5.5. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendros jungtinės nuosavybės teise kaltinamajam P. J. priklausantį automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo bylos Nr. 1A-105-581/2020, 1A-111-366/2020; Nr. 1A-34-581/2021 ir kt.).
6.1. Kaltinamajam P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (61–62, 64–65, 67–68 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajam P. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo P. J. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo P. J. neišieškomos.
6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
P. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. J. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 7 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- P. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti P. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai M. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.