Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-5695-639/2025, pagal antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/23/00450, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-313-867/2022 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo nustatyta suinteresuoto asmens (tėvo) V. K. bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdymo. Minėtu teismo sprendimu šalys susitarė, kad skyrium gyvenantis tėvas V. K. bendraus su dukterimis nuotoliniu būdu, o vaikų motina J. G. įsipareigojo nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

20. Atsižvelgdamas į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, į skolininkės nurodytą turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį ir byloje nustatytą aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra pasikartojantys, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutarė paskirti J. G. 300 Eur dydžio baudą. Anot teismo, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, jų trukmę ir pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.3. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą.

22. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei paskirta 300 Eur bauda už Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022, kuriuo, be kita ko, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo su dukromis bendravimo tvarka, nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

38. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su tėvu tvarkos nevykdomas dėl objektyvių ir nuo vaikų motinos nepriklausančių priežasčių – mergaičių nenoro bendrauti su tėvu.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti aplinkybes, ar šalių dukros tikrai yra išreiškusios nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nors ir nuotoliniu būdu (telefonu, sms žinutėmis, elektroniniu paštu ir kt.), ir jeigu taip, įvertinti, dėl kokių priežasčių vaikai nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

43. Apeliantė vaikų nenorą bendrauti su tėvu įrodinėja Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d., Klaipėdos apygardos teismui palikus galioti prieš tai minėtą apylinkės teismo nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-190-380/2022).

44. Iš minėtų procesinių dokumentų matyti, kad V. K. buvo nuteistas už tai, jog 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. lapkričio 14 d. namuose vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės J. G. atžvilgiu, taip smurtaudamas bei mušdamas sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. Be to, 2019m. gruodžio 20 d. namuose tyčia diržu, ne mažiau kaip 6 kartus, sudavė savo mažametei dukrai B. K., taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

45. Iš pateiktos į bylą psichologo specialisto Dr. A. S. 2025 m. sausio 31 d. išvados matyti, kad specialistui buvo pateiktas telefoninio pokalbio tarp tėvo ir dukters B. garso įrašas, iš kurio specialistas nustatė, kad dukra B. aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, jį kaltino sugriovus vaikystę, kad jai tenka lankytis pas psichologus dėl tėvo elgesio, kad ji nelaiko V. K. savo tėvu, kuris neturi teisės jos mokyti gyvenimo, prašė palikti ją ir šeimą ramybėje (b. l. 23). Taip pat specialistui buvo pateikti vaizdo įrašai, iš kurių specialistas padarė išvadą, kad tėvas V. K. grubiai, žeminančiai elgėsi su abiem dukromis – tiek su jaunesniąja M., kurią pavadino godžia, grasino, kad neduos jai užkandžių ir nieko nepirks ir „McDonald‘s“, tiek su vyresniąja B., naudojo psichologinį smurtą, vartojo keiksmažodžius, tėvas sąmoningai demonstravo agresyvų elgesį, įtraukiant tai stebėti dukrą B.. 2025 m. sausio 27 d. psichologo pokalbio su B. metu mergaitė kalbėjo apie sunkius išgyvenimus, nors prisiminimai dažnai fragmentiški, tačiau mergaitė įvardijo tai, kaip psichikos apsauginį mechanizmą nuo traumuojančių patirčių. B. pasakojo apie kelias ypač ryškias traumines situacijas. Būdama 5-6 metų, ji tapo liudininke, kai tėvas grasino motinai užtaisytu medžiokliniu šautuvu, pridėjęs vamzdį jai prie kaktos. Tuo metu šeima gyveno Norvegijoje. Tėvas taip pat grasino nušauti šeimos šunį, jei mama bandytų jį palikti. Kitą ryškų trauminį prisiminimą B. nurodė tai, kad jai būnant 8-9 metų amžiaus mergaitė laukė tėvo pagalbos su lietuvių kalbos namų darbais. Vėlai vakare grįžęs tėvas, užuot padėjęs, pradėjo šaukti ant B., o kai mergaitė pravirko ir pabėgo į savo kambarį, tėvas šaukė jos vardą tol, kol ji nenusileis, jis taip dažnai darydavo. Šis įvykis mergaitei paliko gilią traumą, ji iki šiol jaučia stiprų diskomfortą ir drebulį, kai kas nors šaukia jos vardą. Tą patį vakarą tėvas grasino ją sumušti diržu su metaline sagtimi iki sąmonės netekimo, jei ji nepagerins mokymosi rezultatų. Mergaitė taip pat nurodė, kad namuose nuolat tvyrojo įtampa, dabartinė situacija išlieka įtempta net ir po to, kai prieš 5-6 metus pabėgo nuo tėvo. Neseniai tėvui kontaktavus su motina, jis reikalavo 48 000 Eur ir grasino ją surasti bei sužaloti. Tėvas per teismus bando priverstinai atnaujinti bendravimą su dukra, nors pats nemoka alimentų. B. teigė, kad tėvas bando pasiekti mamą per vaikus ir kategoriškai atsisako bet kokio bendravimo su juo, bijodama, kad tai gali pakenkti mamai. Ji jaučia didelį dėkingumą mamai už išgelbėjimą iš traumuojančios aplinkos, teigdama, kad priešingu atveju būtų nusižudžiusi (b. l. 27).

46. Teisės psichologo specialistas Dr. A. S. pateikė išvadas, kad pateiktoje medžiagoje stebimas fizinio ir psichinio smurto formos, nepriežiūra ir grasinimai nužudyti vaikų mamą, bauginimai fiziškai ateityje sužaloti B.. B. jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo mamą, jaunesnę seserį M. ir kitą brolį E. B. nuostatos tėvo atžvilgiu pasižymi kategorišku bet kokių santykių atmetimu, tėvystės ryšio neigimu ir aiškiu traumos suvokimu, priverstinis teisinis bendravimas su tėvu galėtų sukelti retraumatizaciją ir rimtą grėsmę B. psichologinei gerovei, įskaitant padidėjusią suicidinę riziką ir esamos teigiamos terapinės dinamikos sutrikdymą (b. l. 30–31).

47. Iš pateikto į bylą CD, kuriame įkelti nufilmuoti vaizdai prieš tai minėtų psichologo išvadoje aprašytų atvejų, kaip tėvas namie elgdavosi su savo dukromis, matyti: 2019 m. gruodžio 20 d. užfiksuotas žiaurus tėvo elgesys dukters B. atžvilgiu, vaikų kambaryje dviaukštėje lovoje B. verkdama stengiasi išvengti žiaurių tėvo smūgių diržu. Tėvas ne vieną kartą stipriai užsimojęs B. keletą kartų diržu trenkė per kojas ir viršutinę kūno dalį, B. suklupo ir užsidengė veidą rankomis. Po to tėvas keikdamasis necenzūriniais žodžiais išėjo iš kambario. Kitame epizode, nufilmuotame 2020 m. lapkričio 10 d., tėvas supyko ant B. dėlto, kad be jo leidimo mergaitė paėmė telefoną, tėvas dukros atžvilgiu vartojo daug keiksmažodžių, žeminančių žodžių, pabaigoje nuskamba grasinimas susidoroti, rusų kalba pagrasinama dukrai B. nutraukti rankas ir kojas, jeigu mergaitė dar kartą įeis į jo kambarį. Dar viename vaizdo, kuris darytas 2020 m. lapkričio 27 d., matyti, kad tėvas guli lovoje, suirzęs pradžioje kalbėjo su mažesniąja dukra, išvadino ją godžia, sakė, kad jai irgi neduos jokių užkandžių, nieko nepirks „McDonald;s“, jeigu su juo nepasidalins. Mergaitė verkdama skubiai pasišalino iš kambario, tuomet tėvas suirzusiu balsu šaukė kitą dukrą B., grubiai, žeminančiai, pakeltu tonu, keikdamasis reikalavo, kad ji tuoj pat jam atneštų valgyti, nors mergaitė norėjo tėvui maistą atnešti supjaustytą. B. atnešus tėvui lėkštę su maistu, tėvas į akis jai rėkė, ją žemino, vartojo daug keiksmažodžių. Iš įkelto telefoninio pokalbio su dukromis garso įrašo matyti, kad dukra B. aiškiai pasakė, jog nenori bendrauti su tėvu, kad jis jai ne tėvas, kad jis neturi teisės jos mokyti kaip gyventi. Tėvui paklausus, kodėl, mergaitė atsakė, kad dėl anksčiau patirto fizinio ir psichologinio smurto, taip pat girdėti keletą kartų ištartas aiškus jaunesnės mergaitės pritarimas sesers žodžiams., girdisi B. pasakymas, kad tėvas atstotų nuo jos, mamos, M., E. (vyresniojo brolio).

48. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, matyti, kad šalių vyresnė mergaitė B. aiškiai ir kategoriškai yra išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu, mergaitė yra pakankami brandaus amžiaus (14 metų), kad galėtų reikšti savo mintis. Vyresnei šalių dukrai susiformavo aiškiai išreikštas neigiamas požiūris į tėvą ir jos nenorą bendrauti su juo. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie jaunesniosios šalių dukros M. (ne)norą bendrauti su tėvu, tačiau mergaitei šiuo metu eina septinti metai, ji taip pat matė neigiamą tėvo elgesį savo mamos, vyresnės sesės ir jos pačios atžvilgiu, telefoninio pokalbio metu keletą kartą aiškiai pritarė vyresnės sesės nuomonei dėl nenoro bendrauti su tėvu.

49. Iš teismui pateikto Tarnybos 2025 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Tarnybos vyriausioji specialistė (psichologė) V. M. 2025 m. kovo 14 d. iš teismo gavo užduotį (Nr. 137516704) nuotoliniu būdu išklausyti šalių vaikus M. ir B. K. ir iki 2025 m. kovo 20 d. pateikti vaikų nuomonių išklausymo aktus. Tarnybos vyriausioji specialistė informavo, kad su mergaičių mama J. G. buvo bendrauta telefoniniais skambučiais, sms trumposiomis žinutėmis bei el. paštu 2025 m. kovo 14 d. bei 2025 m. kovo 17 d., derinant vaikų nuomonių išklausymo procesą, tačiau sąlygos bendrauti su vaikais nebuvo sudarytos. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad specialistė 2025 m. kovo 14 d. telefonu J. G. paaiškino, jog psichologė paštu atsiųstų nuotolinio prisijungimo nuorodą Office Teams programa susitartu laiku, su vienu vaiku pokalbis truktų iki valandos, priklausomai nuo vaiko gebėjimo ir noro atsiskleisti, megzti kontaktą, būtina sąlyga – kad vaikas kambaryje tuo metu būtų vienas. J. G. domėjosi, ar vaikai apskritai būtų išklausomi tik vieną kartą, nes jie yra patyrę traumą dėl tėvo elgesio, lanko psichologą ir nenori prisiminti nieko, kas susiję su tėvu. Jai buvo paaiškinta, kad psichologė to užtikrinti negalėtų, nes tai sprendžia teismas. <...> J. G. buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę teikti prašymą, kad vaikai būtų išklausyti teisme. Moteris teigė pasitarsianti su advokatu ir duosianti atsakymą. Psichologė atkreipė dėmesį, jog ji lauktų atsakymo iš vaikų motinos raštu, kad galėtų išsiųsti prisijungimo nuorodą. 2025 m. kovo 17 d. J. G. telefoniniu skambučiu susisiekė su vyriausiaja specialiste (psichologe) bei atsakė, kad sutiktų įkalbinti mergaites pabendrauti apie tėvą, tačiau prašė, kad tai būtų penktadienį. J. G. paaiškinta, kad teismo nustatytas terminas yra iki ketvirtadienio, t. y. 2025 m. kovo 20 d., o psichologė galėtų bendrauti tik šiandien po darbo arba antradienį iš ryto apie 9:00 val. Moteris atsakė, kad šiandien tai tikrai negali bendrauti, o dėl rytojaus pasvarstys, taip pat pridėjo, kad vienų vaikų bendrauti nuotoliu tikrai nepaliks, bus šalia. <...> Po pokalbio moteriai buvo išsiųsta sms trumpoji žinutė nurodant specialistės darbinio el. pašto adresą, numatomą bendravimo laiką (2025 m. kovo 18 d., 9:00 val.), platformą (Office Teams), pakartotas prašymas apie sprendimą informuoti raštu. Iki vakaro nesulaukus J. G. atsakymo, išsiųsta sms trumpoji žinutė, jog dar negautas atsakymas. J. G. atsakė el. paštu, kad „Rytoj ryte vaikai turi būti mokykloje. Rytoj ryte pokalbio nebus“ (b. l. 39).

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

51. Apibendrinant aptartas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikų motina J. G. sąmoningai ir/ar piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Šią teismo išvadą atspindi ne tik šios nutarties 45-47 punktuose nurodytos aplinkybės dėl nederamo tėvo elgesio ir jo nepilnamečių vaikų atitinkamos reakcijos į tokius veiksmus, bet ir 49 punkte nurodyto Tarnybos ir vaikų motinos susirašinėjimo turinio, iš kurio matyti, kad J. G. neatsisako ieškoti geriausiai jos vaikų interesus atitinkančio ginčo sprendimo būdo. Pažymėtina, kad po 2019 m. gruodžio 20 d. nusikalstamo įvykio, kuomet buvo sužalota dukra B., tėvo elgesys vaikų atžvilgiu nepagerėjo (nutarties 27 punktas), tačiau Tarnyba jokio vertinimo dėl to nėra pateikusi. Dar daugiau, kaip matyti iš Tarnybos pozicijos, ji palaiko vaiko tėvo poziciją.

52. Pažymėtina, kad tėvai neturėtų iškelti savo norų ir poreikių aukščiau vaiko poreikių ir interesų. Šalių nepilnamečiams vaikams ypač svarbu sudaryti bent minimaliai ramias ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vien formalus baudos vaikų motinai už bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimas nebepasiektų savo tikslų, priešingai, – tik gilintų vaikų tėvų konfliktą ir neskatintų jų bendradarbiauti, kad būti užtikrinti geriausi vaikų interesai.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas nagrinėjamoje situacijoje neturėtų būti skatinamas vien baudinėmis sankcijomis, o pakartotinių baudų skyrimas esant aptartai faktinei padėčiai nebūtų proporcinga priemonė situacijai sureguliuoti ir nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-497-949/2026 dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Taigi įvertinus ir šį aspektą (teismo nustatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos galimą pakeitimą), taikyti sankcijas vaikų motinai būtų neprotinga ir netikslinga (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ir nenustatinėjo priežasčių, dėl ko yra nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos, dėl to 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei J. G. atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės V. D. 2025 m. vasario 14 d. prašymą dėl baudos skyrimo J. G. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.