Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl vaiko rūpintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo, vaiko rūpintojo skyrimo, vaiko rūpybos vietos nustatymo ir išlaikymo lėšų perteisimo, suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Paparčių šv. Juozapo šeimos namai ir D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo reikalavimai ir argumentai

II. Atsiliepimai į pareiškimą

III. Teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad K. B. (buvusi pavardė – D.), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra Ž. D. ir A. B. (e. b. l. 6, 8). K. B. tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Be tėvų globos likusiai K. B. 2003 m. spalio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Paparčių šv. Juozapo laikinos vaikų globos namai, K. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). 2005 m. vasario 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinąja K. B. globėja ir turto administratore paskirta D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. B. gyvenamoji viena nustatyta kartu su globėja D. D. (e. b. l. 7). 2005 m. rugpjūčio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribojus motinos Ž. D. ir tėvo A. B. valdžią dukros K. B. atžvilgiu, K. B. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja bei turto administratore paskirta D. D.; K. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja; iš atsakovų Ž. D. ir A. B. D. D. priteista K. B. išlaikymas po 1 MGL kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki K. B. sukaks pilnametystė (e. b. l. 9–11).

9. 2019 m. liepos 15 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kaišiadorių rajono savivaldybėje atvykus rūpintinei K. B. ir rūpintojai D. D., buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, tačiau grėsmės lygis nenustatytas. K. B. nurodė nenorinti likti gyventi su rūpintoja, kadangi ši nepritaria jos draugystei su pilnamečiu vaikinu. K., bendraudama su specialiste, nurodė, kad nesutarimai su rūpintoja kyla apie 3 mėnesius, jos abi pykstasi ir dėl to kenčia. Nors K. neišreiškė noro nuolat gyventi atskirai, tačiau pageidavo „pailsėti viena nuo kitos“. Vertinant grėsmės vaikui lygį nustatytas autodestruktyvus vaiko elgesys, kurio jo atstovai negali suvaldyti, t. y. rūpintinė galimai linkusi konfliktuoti su rūpintoja, pradėjo nebesutarti su ja, o rūpintoja nepritaria rūpintinės draugystei ir artimiems santykiams su suaugusiu vaikinu. Rūpintinė vertinant grėsmės lygį nurodė, kad rūpintoja ant jos šaukia, vadina necenzūriniais žodžiais (e. b. l. 14–30).

11. 2019 m. rugsėjo 3 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu, atlikus K. B., rūpinamos D. D. eilinę nuolatinės globos peržiūrą, nustatyta, kad rūpintoja susiduria su problemomis atliekant rūpintojos pareigas, tačiau išreiškė norą ir toliau rūpintis K., kuri turėtų laikytis tam tikrų namuose nusistatytų taisyklių. Rūpintoja nurodė neatsisakanti priimti psichologo pagalbos, nurodė suprantanti, kad kartais elgiasi emocingai, yra išsiderinusi, gali greitai susipykti su rūpintine. Atlikus peržiūrą konstatuota, kad rūpybos kokybė patenkinama, vaikui sudarytos tinkamos buitinės-sanitarinės sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Rūpintoja stengiasi tinkamai atlikti rūpintojos pareigas, vaikas ruošiamas savarankiškam gyvenimui, yra tenkinami jo fiziniai poreikiai, tačiau emocinių ir socialinių poreikių tenkinimo srityje yra problemų. Aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti rūpintoją nuo rūpintojos pareigų nenustatytos, tačiau tiek rūpintojai, tiek rūpintinei rekomenduotos psichologo konsultacijos. Pastebėti tarp rūpintojos ir rūpintinės atsiradę nesutarimai, nenoras geranoriškai pasikalbėti, aptarti įvairias problemas, susijusias su paauglyste. Padaryta išvada, kad rūpintoja nėra pakankamai atvira specialistų pagalbai, išsiaiškinimui bendrų gairių, susijusių su vaiko auklėjimu, elgesiu, toks rūpintojos požiūris neatitinka geriausių jos rūpintinės interesų. Rūpintoja žino apie atsiradusias problemas dėl rūpintinės elgesio, epizodiškai dėl to konsultavosi su specialistais, tačiau problemų atsiradimą įvardija tik iš K. elgesio. Be to, padaryta išvada, kad rūpintojai nepakanka žinių auklėti rūpintinę jos paauglystės amžiuje, tikslinga/privaloma kreiptis bei bendradarbiauti su specialistais, kas padėtų geriau suprasti paauglės poreikius, stiprintų tarpusavio emocinius ryšius su rūpintine (e. b. l. 31–34).

12. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė tarnybiniu pranešimu informavo skyriaus vedėją apie atvejį (duomenys neskelbtini), o būtent apie tai, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad neblaivi globėja smurtavo prieš nepilnametį globojamą vaiką. Specialistams nuvykus pranešime nurodytu adresu, buvo rasta D. D. ir K. B., kuri negalėjo nurodyti konflikto priežasties ir nepaaiškino, kodėl konfliktas peraugo į fizinį smurtą. K. specialistams nurodė, kad rūpintoja ją mušė su ilgintuvo laidu, galvoje yra gumbas ir žymė ant kojos. Nurodyta, kad mergaitė išsigandusi, basa ir vilkinti tik pižama, išbėgo iš namų pas gretimai gyvenančią kaimynę. K. specialistei nurodė, kad ją labai įskaudino globėjos žodžiai, kai ji siūlė žudytis. D. D. nustatytas 1,23 promilių neblaivumas, moteris nurodė, jog nesusivaldė ir panaudojo smurtą prieš globotinę. Pranešime nurodyta, kad D. D. neadekvačiai reagavo į aplinką, buvo labai emocionali, atvykusių specialiųjų tarnybų darbuotojų neįsileido į namus. K. B. buvo užpildytas vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas, mergaitė nuvežta į (duomenys neskelbtini), užpildytas grėsmės vaikui lygio nustatymo aktas ir nustatytas antras grėsmės lygis (e. b. l. 13, 50–51).

12.1. 2019 m. rugsėjo 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa nustatyta, kad buvo vertintas grėsmės lygis vaikui K. B. ir nustatytas antras grėsmės lygis. Vertinant grėsmės vaikui lygį nustatytas galimas fizinis ir psichinis smurtas iš vaiko atstovų, t. y. neblaivi globėja su ilgintuvo laidu mušė nepilnametę globotinę, ant jos šaukė, taip pat dažnai rėkia ant mergaitės, siūlo žalotis arba bandyti žudytis. Nustatyta, kad vaikas auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama – rūpintinės teigimu, rūpintoja ją apšaukia dažnai, tačiau fiziškai smurtavo pirmą kartą. Taip pat nustatyta, kad rūpintoja buvo neblaivi – jai nustatytas 1,23 promilių neblaivumas, rūpintoja galimai turi priklausomybę nuo alkoholio. Dėl nurodyto agresyvaus rūpintojos elgesio gali kilti grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai. Taip pat nustatyta, kad vaikas auga aplinkoje, kurioje pažeidinėjamos vaiko teisės, 2019 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (e. b. l. 54–69).

13. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi leista paimti nepilnametę K. B. iš jos atstovės pagal įstatymą – rūpintojos – D. D. (e. b. l. 39–42).

14. 2019 m. spalio 21 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu, atlikus neeilinę nuolatinės globos (rūpybos) peržiūrą, nustatyta, kad K. jaučiasi labai įskaudinta savo rūpintojos, neketina ir nenori grįžti į jos namus, nurodė, jog ateityje galimai bendraus su rūpintoja, tačiau dabar nenori būti jos auginama ir bijosi, kad bjaurūs žodžiai, menkinimas gali kartotis, jai tai kelia stresą, nes tai yra emocinis smurtas. K. motyvuotai nurodė norinti, kad jos rūpintoju būtų paskirti Paparčių šv. Juozapo šeimos namai, ji pasitiki darbuotojais, esant poreikiui jie teikia jai pagalbą. D. D. nurodė, kad ateityje rūpintis K. neketina, kadangi įvyko daug nenumatytų dalykų – nebuvo suvokta, kad vaiko paauglystėje bus tokių poelgių, kurie ją labai skaudins, susilpnėjo sveikata, sunkiai serga tėvai. D. D. išreiškė norą būti atleista nuo rūpintojos pareigų. Padaryta išvada, kad vaikui tikslinga keisti rūpintoją, tikslinga kreiptis į teismą dėl rūpintojos atleidimo nuo rūpintojos pareigų ir naujo rūpintojo paskyrimo. Rūpintojai taip pat rekomenduotos specialistų paslaugos (e. b. l. 35–37).

15. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija K. B. nuolatiniu rūpintoju siūlo skirti Paparčių šv. Juozapo šeimos namus, duomenų apie kitus asmenis, norinčius rūpintis K. B., nėra (e. b. l. 38). Paparčių šv. Juozapo šeimos namai sutinka būti K. B. nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi (e. b. l. 102).

16. VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namų Globos centro pateiktais duomenimis, nustatyta, kad su D. D. šeima buvo dirbama nuo 2019 m. sausio 16 d. Rūpintoja ir rūpintinė buvo aplankytos namuose, 2019 m. balandžio 24 d. sudarytas individualus pagalbos vaikui planas. Intensyvus darbas su rūpintoja ir rūpintine prasidėjo 2019 m. liepos mėnesį, šeimai buvo pasiūlyta ir suteiktos individualios psichologo konsultacijos. D. D. psichologo buvo konsultuota 2019 m. liepos 22 d., o į kitas dvi konsultacijas neatvyko, rūpintinei buvo suteiktos ir toliau teikiamos psichologo konsultacijos (iš viso 6 konsultacijos), buvo sudarytas atnaujintas individualus pagalbos vaikui planas. 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio posėdžio metu rūpintoja teigė, kad K. nebuvo suteikta tinkama psichologinė pagalba, todėl jos elgesys nesikeičia. Kartu su rūpintoja ir rūpintine parengtos bendros taisyklės, suorganizuota psichologo konsultacija Kauno pedagoginėje, psichologinėje tarnyboje, tačiau rūpintinė ten lankėsi vieną kartą, o rūpintoja – nei karto. Rūpintinei ir rūpintojai buvo rekomenduota mokytis konfliktų sprendimo būdų, konstruktyvaus dialogo, tolerancijos viena kitai. Nuo 2019 m. liepos 22 d. su rūpintoja buvo nuolat bendraujama telefonu, ji teigė, kad situacija gerėja, jos bendrauja ir bendradarbiauja, tačiau įvykus krizinei situacijai rūpintoja išreikšdavo nusivylimą, nuovargį rūpintinės atžvilgiu, nors norėdavo keisti santykius ir pabandyti iš naujo. Rūpintoja bendrauja telefonu su globos koordinatoriumi, konsultuojasi, tačiau kitų specialistų pagalbos, jos teigimu, jai nereikia (e. b. l. 43).

17. D. D. yra bausta administracine tvarka už globėjo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams – 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu jai taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) namuose, būdama nepilnametės K. B, gimusios (duomenys neskelbtini), globėja, panaudojo globėjo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. būdama neblaivi, kai nustatytas 1,61 promilės girtumas, rodė netinkamą elgesį savo globotinei. D. D. tokiais savo veiksmais nesiėmė priemonių nepilnametei globotinei prižiūrėti ir auklėti ir padarė administracinį nusižengimą (e. b. l. 44–45).

18. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate D. D. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo rūpintinės K. B. atžvilgiu (e. b. l. 53). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, taip pat pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktais duomenimis, nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu K. B. atžvilgiu, su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Teismo baigiamasis aktas šioje byloje nepriimtas.

19. 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi šioje byloje, tenkinus pareiškėjos prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirta viešoji įstaiga Paparčių šv. Juozapo šeimos namai, juridinio asmens kodas 158963735 (e. b. l. 71–72).

Dėl rūpintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnyje, reglamentuojančiame globėjo ir rūpintojo atleidimą nuo pareigų atlikimo, numatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis).

21. Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai, aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-558-227/2018; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-122-611/2010).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atleisti D. D. nuo K. B. rūpintojos pareigų, šį prašymą grįsdama K. B. išreikšta pozicija dėl nenoro gyventi kartu su rūpintoja, baime, jog gali pasikartoti netinkamas rūpintojos elgesys jos atžvilgiu bei pageidavimu, kad jos rūpintoju būtų paskirti Paparčių šv. Juozapo šeimos namai. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad be rūpintinės noro pareiškimas grindžiamas siekiu išvengti neigiamų pasekmių ateityje, taip pat duomenimis apie pareiškėjos atžvilgiu atliktą ikiteisminį tyrimą. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad norą būti atleistai nuo K. B. rūpintojos pareigų aiškiai ir nevienareikšmiškai buvo išreiškusi ir šioje byloje suinteresuotu asmeniu nurodyta D. D.. Tokią poziciją D. D. išreiškė atliekant neeilinę nuolatinės globos (rūpybos) peržiūrą 2019 m. spalio 21 d., tokį prašymą argumentuodama susilpnėjusia savo sveikata, tėvų ligomis, nesuvokimu, jog vaiko paauglystėje gali būti tokių įvykių, kurie ją labai skaudins. Taigi, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, pareiškimo pateikimo teismui metu norą, jog D. D. būtų atleista nuo K. B. rūpintojos pareigų atlikimo, aiškiai išreiškė tiek rūpintoja, tiek ir rūpintinė, tačiau byloje aplinkybės, kuriomis prašymą atleisti ją nuo rūpintojos pareigų grindė D. D. nebuvo įrodinėjamos, jomis nebuvo grindžiamas ir teismui pateiktas pareiškimas.

23. 2020 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje tiek suinteresuotas asmuo D. D., tiek ir nepilnametė K. B. nurodė susitaikiusios, todėl išreiškė norą ir toliau gyventi kartu. K. B. netgi nurodė, kad ji niekada nebuvo išreiškusi valios dėl rūpintojos pakeitimo. Išklausius teismo posėdyje nepilnametės K. B. nuomonę dėl rūpintojos atleidimo nuo pareigų ir naujo rūpintojo (ne)skyrimo, pareiškėjos atstovas ir toliau pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, todėl teismas pasisako dėl įstatyme numatytų pagrindų atleisti rūpintoją D. D. nuo rūpintojos pareigų atlikimo (ne)egzistavimo.

24. Kaip jau buvo minėta, CK 3.246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių teismas gali atleisti globėją ar rūpintoją nuo globėjo ar rūpintojo pareigų atlikimo, nenurodė, tačiau minėtos priežastys turi būti tokios svarbios, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rūpybos) teisinių santykių pasibaigimą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie rūpintojos D. D. ar jos artimųjų sveikatos būklės pablogėjimą, turtinės padėties pasikeitimą, o pareiškime nurodyta svarbi priežastis, kuria grindžiamas prašymas dėl atleidimo nuo rūpintojo pareigų, – rūpintinės nenoras gyventi su nuolatine rūpintoja bei noras, kad būtų paskirtas kitas rūpintojas, įvertinus nepilnametės K. B. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją dėl jos nuomonės pasikeitimo, objektyviai neegzistuoja. Tačiau, teismo vertinimu, vien pasikeitusi nepilnametės rūpintinės pozicija dėl byloje sprendžiamų klausimų, pati savaime nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos pareiškimo. Teismo manymu, sprendžiant, ar pareiškėjos pareiškimas gali būti tenkinamas, turi būti įvertinta, dėl kokių priežasčių buvo susiformavęs rūpintinės K. B. noras gyventi atskirai nuo rūpintojos bei pageidavimas esamą rūpintoją pakeisti kitu, taip pat tai, ar, atsižvelgus į pasikeitusį vaiko norą ir priėmus sprendimą netenkinti pareiškimo, nebus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, t. y. ar tai geriausiai atitiks nepilnametės rūpintinės interesus.

Dėl rūpintojo pareigų (ne)tinkamo atlikimo

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

26. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei įstatymo leidėjo rūpintojui numatytas pareigas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neturi pagrindo daryti išvadą, jog rūpintoja D. D. tinkamai vykdė visas jai įstatymo leidėjo kaip rūpintojai numatytas pareigas, o tai, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo rūpintinės pasikeitusios valios, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos noras ir toliau gyventi su rūpintoja geriausiai atitinka jos interesus. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į žemiau nurodytus argumentus.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad rūpintojos D. D. ir jos rūpintinės K. B. tarpusavio konfliktai ir nesutarimai prasidėjo dar 2019 metų pradžioje, vėliau intensyvėjo, gilėjo ir nesprendžiami iš esmės lėmė vis sunkesnes kylančias neigiamas pasekmes. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, pagrindinė rūpintojos ir rūpintinės konfliktų kilimo priežastis – tarpusavio nesutarimai dėl rūpintinės bendravimo su vyresniu suaugusiu vaikinu, nepakankamas rūpintinės dėmesio rūpintojai skyrimas bei tam tikrų taisyklių nesilaikymas, t. y. iš esmės jų skirtingas požiūris į tam tikrus dalykus. Bylos duomenys patvirtina, jog dėl rūpintojos ir rūpintinės tarpusavio konfliktų rūpintoja buvo atsisakiusi įleisti rūpintinę į savo namus, galimai jos atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, renkasi netinkamus vaikų auklėjimo metodus, dėl tokio rūpintojos elgesio nepilnametė rūpintinė buvo labai nusiminusi ir įsižeidusi, jautė nuoskaudą, o tai, teismo vertinimu, ir lėmė rūpintinės apsisprendimą bei susiformavusį norą gyventi atskirai nuo rūpintojos bei siekį, kad jos rūpintoju būtų paskirtas kitas asmuo. Taigi rūpintinės ir rūpintojos tarpusavio pykčiai, nesutarimai, dėl to patiriami neigiami išgyvenimai, rūpintojos atsisakymas rūpintinės ir pirmiau nurodytos priežastys, leidžia spręsti, jog nepilnametės K. B. apsisprendimą ir nenorą gyventi kartu su rūpintoja D. D. lėmė ne subjektyvus nepilnamečio vaiko noras (nenoras) ar simpatijos (antipatijos), kad jo rūpintoju būtų vienas ar kitas asmuo, tačiau netinkamas D. D. elgesys savo rūpintinės atžvilgiu. Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės bei rūpintinės noro dėl rūpintojo pakeitimo susiformavimą lėmusios priežastys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog rūpintojos namuose, esant duomenų apie rūpintojos alkoholio vartojimą ir nesiimant priemonių spręsti įsisenėjusias tarpusavio nesutarimų priežastis, nekeičiant elgesio, vien tik rūpintinei ir rūpintojai susitaikius, gali būti užtikrintas tinkamas rūpintinės fizinis ir psichinis saugumas.

28. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad dėl paaiškėjusių rūpintinės ir rūpintojos tarpusavio nesutarimų, dar 2019 m. pradžioje buvo pradėta dirbti su šeima, lankomasi rūpintojos ir rūpintinės namuose, 2019 m. balandžio 24 d. sudarytas individualus pagalbos vaikui planas, rekomenduotos psichologų ir kitų specialistų konsultacijos, tačiau konfliktinių situacijų tarp rūpintinės ir rūpintojos eiga leidžia spręsti, jog minėtos priemonės teigiamų rezultatų nedavė. Teismo manymu, esminę reikšmę tam turėjo nepakankamas rūpintojos, turinčios pareigą imtis priemonių siekiant užtikrinti tinkamus nepilnametės rūpintinės interesus, siekis išspręsti kilusias problemas, maksimaliai išnaudoti siūlomą pagalbą ir tokiu būdu išspręsti ir (ar) siekti spręsti tarp rūpintojos ir rūpintinės kilusius (kylančius) nesutarimus.

28.1. Bylos duomenys patvirtina, kad rūpintoja jai siūlomos pagalbos nepriėmė, psichologo konsultacijų nelankė (bylos duomenimis lankėsi tik vienoje konsultacijoje), nors 2019 m. rugsėjo 13 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte buvo konstatuota, jog rūpintoja susiduria su problemomis atliekant rūpintojos pareigas, turi problemų emocinių ir socialinių poreikių tenkinimo srityje, rūpintojai nepakanka žinių auklėti rūpintinę jos paauglystės amžiuje, todėl tikslinga/privaloma kreiptis bei bendradarbiauti su specialistais, kad padėtų geriau suprasti paauglės poreikius, stiprintų tarpusavio emocinius ryšius su rūpintine. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie tai, kad rūpintoja būtų ėmusis veiksmų pirmiau nurodytoms problemoms išspręsti, įgyti papildomų žinių, kurios yra būtinos auklėjant paauglį vaiką, kreiptis į specialistus pagalbos, juo labiau, teismo manymu, rūpintojai iš esmės neigiant pagalbos poreikį, galimą teigiamą reikšmę rūpintojos ir rūpintinės tarpusavio santykiams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad rūpintinei ir rūpintojai gyvenant kartu, bus išvengta galimų konfliktų ir neigiamų pasekmių. Egzistuojanti rizika kilti tarpusavio konfliktinėms situacijoms ir galima neigiamų pasekmių, netgi ir sunkesnių, nei kad iki šiol buvę, grėsmė, rūpintojai nerodant jokios iniciatyvos ir noro keistis, spręsti kilusias problemas, leidžia manyti, kad tolimesnis rūpintinės gyvenimas kartu su rūpintoja neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

28.2. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistų pagalba šiuo metu nesinaudoja nei rūpintoja, nei rūpintinė, abi iš esmės neigia psichologų pagalbos efektyvumą ir poreikį, teigdamos, kad tokia pagalba nereikalinga, nes, anot K., geriausiai konfliktus padės išspręsti jos ir rūpintojos tarpusavio bendravimas, o rūpintojai laikantis pozicijos, kad tokia pagalba nebuvo efektyvi, kadangi rūpintinės požiūris po konsultacijų nepasikeitė.

28.3. Teismo vertinimu, galimą konfliktų kilimo ateityje riziką sustiprina ir rūpintojos bei rūpintinės kilusių konfliktų priežasčių tinkamas neįvertinimas bei atsakomybės dėl šių konfliktų tinkamas neprisiėmimas. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu rūpintoja ir rūpintinė neneigė tarp jų egzistavusių tarpusavio konfliktų, teigė, jog jos šiuo metu susitaikė, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog konfliktų priežastys išnyko ir (ar) kad rūpintojos ir rūpintinės elgesys leidžia daryti išvadą apie minimalią tokių konfliktų kilimo riziką ateityje. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu rūpintoja kaltę dėl kilusių konfliktų iš esmės įžvelgė rūpintinės veiksmuose – nurodė, kad paskutinio kilusio konflikto metu rūpintinė buvo labai supykusi, kad nepaisant visko, ji atleidžia rūpintinei, neigė fizinio smurto rūpintinės atžvilgiu vartojimą, tačiau savo veiksmų minėto įvykio metu nevertino kritiškai. Kita vertus, posėdžio metu nepilnametė K. B. nurodė, kad tarpusavio konfliktus su rūpintoja išsprendė pasikalbėjusios, jai supratus, kad rūpintojai reikia skirti daugiau dėmesio, tačiau tiksliai nenurodė, kaip konkrečiai sprendė šį klausimą su rūpintoja, kas tik patvirtina, jog konkretus sprendimas šiuo ginčo klausimu taip pat nėra priimtas. Pažymėtina ir tai, kad K. nurodė susitaikiusi su rūpintoja dėl to, jog rūpintoja žadėjusi suteikti jai daugiau laisvės, tačiau kaip pasireikš šis sprendimas, nenurodė. Pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat leidžia spręsti, jog konkretūs sprendimai dėl ginčytinų klausimų, kurie ir lėmė konfliktų tarp rūpintojos ir rūpintinės kilimą, nėra išspręsti, o tai, rūpintojai ir rūpintinei neigiant specialistų pagalbos poreikį bei neketinant šios pagalbos priimti, neleidžia daryti išvados, jog rūpintinei ir rūpintojai gyvenant kartu, tarp jų konfliktų kilimo rizika būtų sumažėjusi. Tarpusavio konfliktų ir jų pasekmių vis sunkesnis pobūdis leidžia spręsti, kad tarpusavio konfliktai gali kilti ir ateityje, o jų neigiamos pasekmės gali būti netgi sunkesnės, nei kad iki šiol kilusių konfliktų.

28.4. Teismo abejonių dėl galimybės rūpintojai tinkamai užtikrinti rūpintinės interesus joms gyvenant kartu, nepaneigia ir jų tarpusavio bendravimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad rūpintoja ir rūpintinė bendrauja tarpusavyje, susitinka vieną kartą per savaitę, nesudaro pagrindo spręsti, jog jų tarpusavio santykiai šiuo metu yra tokie geri arba kad jos turi tiek žinių ir yra pasirengę spręsti kilusius konfliktus priimtinais būdais, kad joms gyvenant kartu tarp jų nekiltų konfliktų arba jie būtų sprendžiami civilizuotai, nekenkiant rūpintinės teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad šiuo metu rūpintinės ir rūpintojos bendravimas yra ribotas laiko prasme, rūpintinė nelieka nakvoti pas rūpintoją, susitikus dėmesys yra skiriamas viena kitai, o šios aplinkybės objektyviai pasikeistų rūpintinei grįžus gyventi pas rūpintoją, kas, teismo vertinimu, galėtų turėti įtakos ir jų tarpusavio santykių pasikeitimui. Teismo vertinimu, aplinkybės apie rūpintojos ir rūpintinės tarpusavio susitaikymą ir bendravimą, joms nesiimant priemonių spręsti nustatytas tarpusavio bendravimo problemas, ieškoti konfliktų sprendimo būdų, konstruktyvaus dialogo, nesiekiant pasinaudoti specialistų pagalba, neleidžia daryti išvados apie tai, kad rūpintojos D. D. pareigų atlikimas rūpintinės K. B. atžvilgiu geriausiai atitiktų jos interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko nuomonės

29. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų svarbu ne tik išsiaiškinti vaikų nuomonę, bet ir nustatyti, ar jų nuomonė neprieštarauja vaikų interesams. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, pažymėtina, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

30. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai (CK 3.164 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog teisme savo nuomonę išreiškusi nepilnametė K. B., pakeitusi savo nuomonę, nurodė nenorinti, kad jos rūpintoja būtų pakeista kitu asmeniu, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jei būtų tenkinamas pareiškimas dėl D. D. atleidimo nuo jos rūpintojos pareigų, ji sutiktų, kad jos rūpintoju būtų paskirti Paparčių šv. Juozapo šeimos namai.

31. Sprendžiant dėl K. B. nuomonės ir jos atitikimo jos interesams, pažymėtina, kad K. B. nuomonės dėl jos rūpintojos pasikeitimą grindė tarpusavio susitaikymu su rūpintoja, tačiau teismas sprendžia, jog K. B. noras grįžti gyventi pas rūpintoją D. D. neatitinka jos interesų. Ši išvada daroma atsižvelgus ir į tai, kad D. D. K. B. rūpintoja buvo daugiau kaip 14 metų, kas leidžia spręsti, jog tarp jų yra susiformavęs tarpusavio ryšys, nusistovėję tam tikri įpročiai, rūpintinė yra pripratusi prie savo gyvenamosios vietos, tačiau byloje esantys duomenys apie galimai netinkamą rūpintojos pareigų atlikimą, taip pat nustatytos aplinkybės apie rūpintojos nenorą ir vengimą imtis priemonių, kad būtų išspręsti tarp jos ir rūpintinės kilę konfliktai, leidžia spręsti, jog nepakeitus K. B. rūpintojo egzistuoja grėsmė jos teisėms ir interesams, tinkamam jos interesų užtikrinimui. Priešingai, šios aplinkybės, taip pat rūpintinės nurodytos aplinkybės apie tai, kad rūpintoja žadėjo suteikti jai daugiau laisvės grįžus gyventi į namus, būtinybė laikytis tam tikrų taisyklių dabartinėje rūpintinės gyvenamojoje vietoje, teismui leidžia spręsti, jog rūpintinės nuomonės pasikeitimą galėjo lemti ne jos sąmoningas situacijos įvertinimas, galimų grėsmių ateityje numatymas, tačiau sau palankesnės gyvenamosios vietos laisvės elgtis savo nuožiūra aspektu pasirinkimas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie rūpintojos D. D. netinkamą rūpintojos pareigų vykdymą, nesudaro pagrindo rūpintinės K. B. teismo posėdžio metu išsakytą norą likti gyventi kartu su rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje vertinti kaip atitinkantį jos interesus. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu išsakytu K. B. noru neturi pagrindo vadovautis, kaip neatitinkančiu rūpintinės interesų.

32. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimas sprendimas dėl rūpintojo pakeitimo ir tuo aspektu, jog rūpintinei K. B. iki pilnametystės liko mažiau nei šeši mėnesiai. Pažymėtina, kad teismas turi pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, o byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą imtis priemonių maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad naujo rūpintojo paskyrimas gali sukelti neigiamas pasekmes vaiko emocinei sveikatai ir tolimesnei jos socialinei brandai, kadangi K. B. Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose yra gyvenusi ir anksčiau, neišsakė jokių nusiskundimų dėl gyvenimo šioje globos ir rūpybos institucijoje, be to, sutiko, kad jei būtų priimtas sprendimas pakeisti rūpintoją, minėta institucija būtų paskirta jos rūpintoju. Nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad ir šiuo metu K. B. bendrauja su rūpintoja, t. y. realizuoja galimybę užtikrinti tarpusavio bendravimo poreikį, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pakeitus rūpintoją K. B. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

33. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys apie tai, kad rūpintojos atžvilgiu yra pradėta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nesant šioje byloje priimto galutinio teismo sprendimo, nesudaro pagrindo neginčijamai daryti išvadą apie tai, ar rūpintojai reiškiamas kaltinimas dėl fizinio smurto jos rūpintinės atžvilgiu naudojimo pasitvirtins, tačiau šie duomenys taip pat leidžia spręsti apie rūpintojos asmenines savybes, taip pat jos galimybes ateityje užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai, emociškai ir fiziškai stabilioje aplinkoje.

34. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į nepilnametės rūpintinės K. B. išreikštą norą dėl tolimesnio gyvenimo kartu su rūpintoja D. D., kaip prieštaraujančio jos interesams, todėl, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaujasi anksčiau K. B. išsakytu noru dėl rūpintojos pakeitimo ir naujo rūpintojo skyrimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors byloje yra duomenų apie rūpintojos netinkamą pareigų atlikimą, kas suponuoja teismo išvadą ir dėl galimos grėsmės rūpintinės interesams gyvenant su rūpintoja ateityje tinkamo užtikrinimo, tačiau spręsdamas, jog nušalinimas nuo pareigų visų bylos aplinkybių kontekste būtų pernelyg griežta priemonė rūpintojos atžvilgiu, be to, įvertinęs, kad teismo išvadą dėl būtinybės keisti rūpintoją lėmė ir rūpintojos pasyvus elgesys bei nenoras imtis priemonių spręsti kilusias problemas, sprendžia, jog egzistuoja pakankamas pagrindas bei reikalingumas atleisti rūpintoją D. D. nuo K. B. rūpintojos pareigų.

35. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos siūlymą, taip pat į K. B. išsakytą nuomonę bei anksčiau išreikštą norą, nesant kitų asmenų, norinčių rūpintis nepilnamete, tikslinga VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namus paskirti nepilnametės K. B. nuolatiniu rūpintoju ir nustatyti K. B. rūpybos vietą VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose. K. B. turto administratoriumi paskiriama VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namai (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

36. Kadangi D. D. yra atleidžiama nuo rūpintojos pareigų, yra tikslinga pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N(duomenys neskelbtini) dalį, susijusią su nepilnametei priteisto išlaikymo tvarkymu.

36.1. CK 3.275 straipsnyje, reglamentuojančiame disponavimą globojamo vaiko gaunamomis pajamomis, numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tokia pat uzufrukto teise globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ir vaiko globėjas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-524/2018). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuolatinis rūpintojas VšĮ paparčių šv. Juozapo šeimos namai skirtini nepilnametės K. B. išlaikymo, priteisto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

37. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirta viešoji įstaiga Paparčių šv. Juozapo šeimos namai, juridinio asmens kodas 158963735.

Tenkinus pareiškėjo pareiškimą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 494, 496, 504 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atleisti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nuo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinio rūpintojo pareigų.

Skirti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, juridinio asmens kodas 158963735, esančius Kaišiadorių r. sav., Paparčių k., Dominikonų g. 20.

Nustatyti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, juridinio asmens kodas 158963735.

Paskirti nuolatinį rūpintoją VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namus, juridinio asmens kodas 158963735, nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo, priteisto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirti viešąją įstaigą Paparčių šv. Juozapo šeimos namus, juridinio asmens kodas 158963735, palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.