Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialui, V. B. ir Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namams dėl globėjo atleidimo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė atleisti Labdaros ir paramos fondo Padėkime vaikams ir seneliams“ Pikeliškių vaikų globos namus nuo nepilnametės V. B. globėjo pareigų, nustatyti V. B. nuolatinę rūpybą, rūpintoju paskirti viešąją įstaigą „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namus, V. B. gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojo buveinėje, nurodydamas, kad Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas netinkamai atlieka globėjo pareigas.

LR CK 3.248 str. nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Esminiai tarptautinės ir nacionalinės teisės principai įtvirtina prioritetinę vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jų interesų pirmumą, ir turi būti taikomi nagrinėjant visas bylas, kuriose sprendžiami su vaiko teisėmis susiję klausimai (Vaiko teisių konvencija 3 str. 1 d., 12 str. LR CK 3.249 str. 1 d. 1 p.). Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pareiškimą dėl globėjo atleidimo nuo pareigų ir rūpintojo paskyrimo grindžia globojamo vaiko prašymu pakeisti globėją (b.l.12, 21), išvadomis (b.l. 11, 13) dėl netinkamai atliekamų globėjo pareigų. Ar pagrįstas vaiko prašymas bei institucijų išvados, teismas nagrinėdamas prašymą dėl globėjo atleidimo nuo pareigų ir rūpintojo paskyrimo nesprendžia, o tik siekia laikinai užtikrinti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, esant institucijų išvadoms bei vaiko skundui dėl netinkamai vykdomų globėjo pareigų nėra pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nenustatė nei vieno LR CK 3.246 str. 3 d. esančio pagrindo, leidžiančio priimti nutartį dėl nušalinimo nuo pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius minėtas aplinkybės yra tikslinga globojamą mergaitę laikinai apgyvendinti kituose vaikų globos namuose. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvu, jog teismas suformulavo ir išsprendė naują reikalavimą nušalindamas apeliantą nuo pareigų. Pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 376 str. 2 d., privalo siekti apsaugoti vaikų teises ir interesus, vadovautis LR CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). To reikalauja ir viešasis interesas, todėl nustačius, kad pagal LR CK 3.246 str. 1 d. ir 2 d. nebuvo pagrindų apeliantą atleisti nuo globėjo, teismas, norėdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pritaikė LR CK 3.246 str. 3 d. ir nušalino nuo rūpintojo pareigų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nusistovėjusi taisyklė, kad valstybė privalo atstovauti ir ginti viešą interesą. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias šį interesą pažeisti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymu jam įtvirtintą pareigą bei kartu gindamas viešąjį interesą (LR CK 3.267 str., CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d.), pagrįstai pasinaudojo įstatyme įtvirtintomis LR CK 3.246 str. 3 d. nuostatomis, nušalino apeliantą nuo rūpintojo pareigų. Apelianto argumentas, jog V. B. yra Baltarusijos pilietė, todėl byloje turėjo būti pakviestos dalyvauti tos šalies kompetetingos institucijos, atmestinas. Nors byloje yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio 2009-01-21 pažyma, kad pagal Baltarusijos Respublikos 1991-10-18 pilietybės įstatymą V. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tačiau byloje nėra Baltarusijos Respublikos atitinkamų institucijų oficialaus pranešimo apie mergaitės turimą Baltarusijos Respublikos pilietybę. Skundžiama nutartimi nėra pasisakyta dėl Baltarusijos Respublikos kaip valstybės teisių ir pareigų. Byloje rūpintojo pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas dėl to, kad apeliantas netinkaamia tliko rūpintojo pareigas, o ne dėl mergaitės turimos pilietybės. Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, jog Baltarusijos Respublikos konsulatas Lietuvoje buvo informuotas apie mergaitės V. B. rūpybą bei kad jis neprieštaravo dėl V. B. rūpybos Lietuvoje.

Teismo nutartis buvo priimta siekiant užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai, emociškai ir ekonomiškai stabilioje aplinkoje, o tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į prioritetinę vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jų interesų pirmumą, ir tai pažymėjo nutartyje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis yra priimta pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b.l. 33) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ (į.k.9202437) 8,50 Lt ( aštuonis 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.