Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovėms J. P. ir J. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-10-09 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: nustatyti sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, tėvu O. B.; priteisti iš J. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti jį uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės; neterminuotai apriboti motinos J. P. valdžią į vaiką D. B.. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2012-08-03 sprendimu nutraukė jo ir J. P. sudarytą santuoką, o 2014-04-11 sprendimu priteisė iš jo nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė J. P. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės, taip pat patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko – D. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. P., ir nustatyta tėvo O. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. tvarka. Nurodė, kad 2016-05-20 iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus sužinojo, kad nepilnametis sūnus D. B. yra paimtas iš šeimos, nes motina J. P. vartoja narkotines medžiagas (marihuaną, heroiną, kokainą), netinkamai prižiūri savo nepilnametį sūnų, galbūt neužtikrina jo teisių bei teisėtų interesų. Nurodė, kad nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie jo nuo pat vaikystės, jis sūnui užtikrintų geras gyvenimo sąlygas, nes turi trijų kambarių butą, kuriame vaikui įrengtas atskiras kambarys, nuolatinį darbą ir gauna gerą atlyginimą. Taip pat vaikas bus auklėjamas ir prižiūrimas geresnėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad 2017-04-28 Šeimos teismo posėdyje Liverpulyje, bylos Nr. LV16C01327, Aukštasis Teismas nutarė, kad vaikai D. B. ir N. V. gyvens su močiute iš motinos pusės J. P. iki jų pilnametystės. Sūnus D. grįžo nuolat gyventi į Lietuvą ir išreiškė norą gyventi su savo biologiniu tėvu. Ieškovas nurodė, jog 2017-04-28 buvo pasirašyta lūkesčių sutartis (kontraktas), kuria sutiko, kad sūnaus D. B. globos teisės atitentų močiutei iš mamos pusės J. P.. Ieškovo teigimu, jis sutiko su Liverpulio miesto tarybos pozicija, kad vaikų globos teisės būtų suteiktos J. P., priešingu atveju teismo posėdis dar tęstųsi mažiausiai metus ir vaikas gyventų neribotą laiką pas globėjus Liverpulyje. Susitarimas buvo pasirašytas, kad sūnus galėtų greičiau grįžti į Lietuvą. Teigė, kad atsakovė privalo teikti išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, iš kurio būtų tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai. Ieškovo teigimu, šiuo metu motina visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai, nenori keisti gyvenimo būdo, įpročių, o vartodama tokio tipo narkotikus yra pasiekusi „dugną“, tai reiškia, kad tik jai visiškai išsigydžius nuo priklausomybės narkotikams būtų galima tikėtis, kad padėtis pasikeis. Todėl būtina neterminuotai apriboti motinos valdžią, nes savo elgesiu motina daro žalingą įtaką vaikui. Ieškovas neatmeta galimybės, jog atsakovė savo neapdairiu elgesiu paliks narkotinių medžiagų vaikui prieinamoje vietoje, o mažametis, žingeidumo vedamas, gali jas išbandyti. Atsakovė J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikas D. B. gyventų su ieškovu. Nurodė, kad su ieškovu sutaria gerai, ieškovas sūnui nedraudžia bendrauti su ja, ieškovas prižiūri sūnų, rūpinasi jo mokslu. Nurodė, kad atsakovė J. P. turi darbą Anglijoje, uždirba pinigų. Taip pat nurodė, kad dukra su ja susisiekia labai retai. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaikė, pateikė išvadą, kad gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, motinos valdžia privalo būti apribota, nes ji vartoja narkotines medžiagas, neprižiūri vaiko ir tai gali neigiamai veikti nepilnametį. Nurodė, kad 190,00 Eur yra užtektina pinigų suma ir atsakovė J. P. gali tiek mokėti vaiko išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad 2017-10-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu buvo neterminuotai apribota atsakovės J. P. motinos valdžia į nepilnametį sūnų ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Iš vaiko motinos priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016-08-24. 2017-04-28 Šeimos teismo posėdyje Liverpulyje, bylos Nr. LV16C01327, Aukštasis Teismas nutarė, kad ieškovo nepilnametis sūnus gyvens su močiute iš motinos pusės J. P.. Sūnus D. grįžo nuolat gyventi į Lietuvą ir išreiškė norą gyventi su savo biologiniu tėvu. Ieškovas nurodė, jog 2017-04-28 buvo pasirašyta lūkesčių sutartis (kontraktas), kuria sutiko, kad ieškovo sūnaus globos teisės atitektų močiutei iš mamos pusės J. P., todėl byloje nustatyta, jog apeliantė yra tik nepilnamečio ieškovo sūnaus globėja.Apribojus tėvų valdžią vaiko išlaikymo pareiga išlieka (CK 3.195 straipsnis). Šioje byloje apeliantė, skundžianti teismo sprendimo dalį tik dėl išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo momento, yra buvusi ieškovo sūnaus globėja. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.), todėl šioje byloje atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, neveikia globojamo vaiko interesais, t. y. siekia sumažinti jam priteistą išlaikymą iš motinos. Apeliaciniame skunde ieškovo sūnaus globėja skundžia teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo momento, nurodydama, jog pas ieškovą nepilnametis sūnus pradėjo gyventi tik nuo 2017-10-09. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovo sūnus, grįžęs į Lietuvą, nuo 2017-05-07 gyveno tiek pas ją, tiek pas ieškovą, tačiau jos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti išlaikymo iš nepilnamečio sūnaus motinos priteisimo datos, nes byloje neįrodyta, jog atsakovė J. P. teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 2016-08-24, t. y. nuo ieškinio padavimo datos. Byloje nėra įrodymų, jog jai, kaip vaiko močiutei, o vėliau globėjai, atsakovė J. P. teikė išlaikymą sūnui, t. y. teikė išlaikymą nuo 2016-08-24. Byloje nustatyta, jog ieškovo nepilnametis sūnus, kuris gyveno Didžiojoje Britanijoje su J. P., 2016 m. gegužės mėn. buvo paimtas iš jos ir pradėta jo globos organizavimo procedūra.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jie sulauks pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016, 32 punktas). Tokia pat uzufrukto teise globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ir vaiko globėjas. Pagal šios nutarties 14 p. nurodytą teisinį reglamentavimą nepilnamečio globėjas atstovauja vaikui, gina tik jo turtinius interesus, o ne jo tėvų, todėl atsakovė J. P. šios nutarties 15 p. paminėtais motyvais nėra asmuo, atsakingas už nepilnamečio ieškovo sūnaus išlaikymą, nes iš jos CK 3.237 str. 2 d. tvarka šioje byloje nebuvo priteistas išlaikymas ieškovo nepilnamečiam sūnui, todėl jos apeliacinį skundą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė J. P. teikė išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui nuo 2016-08-24, t. y. mokėjo periodinėmis išmokomis sūnaus globėjai, iki vaikui grįžo į Lietuvą, todėl remtis ta aplinkybe, jog nepilnametis ieškovo sūnus gyveno su atsakove J. P. nuo 2016-08-24 iki 2017-05-07, ir nepriteisti išlaikymo iš jo motinos nėra teisinio pagrindo. CK 3.200 str. įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-10-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.