Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-57-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
2S-57-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30567-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
J. U.
Ieškovas
J. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-57-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30567-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei J. U. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės J. U. priešieškinį ieškovui J. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo vaikui išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadas byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-539-931/2018 buvo patvirtinta J. A. ir J. U. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo dukrai išvykti gyventi į užsienio valstybę, bendravimo tvarkos nustatymo.

2. Teisme 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas pareiškėjo J. A. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-539-931/2018.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skyrė pareiškėjo J. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 15 d. 16:00 val.

4. Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. A. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Šalies argumentai

5. 2020 m. spalio 16 d. atsakovė J. U. pateikė teismui prašymą priimti papildomą teismo sprendimą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (450 Eur už advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 55 Eur dokumentų vertimo išlaidų) priteisimo iš pareiškėjo (ieškovo) J. A.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad ji 2020 m. spalio 7 d. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau teismas nutartimi šio klausimo neišsprendė, taip pat nebuvo priimta teisėjo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad bus paskirtas žodinis teismo procesas. Kadangi atsakovė tikėjosi žodinio teismo proceso, į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, apmokėjimas už teisines paslaugas buvo padarytas dieną po to, kai buvo priimta teismo nutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos bylinėjimosi išlaidas, nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šių aplinkybių atsakovė neneigė.

9. Vertindamas, ar atsakovė turėjo galimybes pateikti šiuos įrodymus laiku, teismas pažymėjo, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė skirti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 15 d. 16:00 val. ir nustatė terminą iki 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjui ir atsakovei pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo ir su tuo susijusius dokumentus. Atsakovė buvo informuota apie paskirtą teismo posėdį ir nustatytą terminą pateikti atsiliepimą. Teisme 2020 m. spalio 7 d. buvo gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nebuvo formuluojamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nors atsakovė pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau vien tik tokio prašymo pareiškimas pats savaime negalėjo sukurti jai lūkesčio, kad byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad byla dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o sprendimas dėl žodinio nagrinėjimo yra paliktas teismo prerogatyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju šalių pareikštas prašymas teismui nėra privalomas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad rašytinis bylos nagrinėjimas jau buvo teismo paskirtas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, apie tai informuojant proceso dalyvius, o prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo pareiškimas pats savaime nesudarė jokio pagrindo manyti, kad paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka neįvyks. Be to, 2020 m. spalio 7 d. teikiant teismui atsiliepimą, atsakovei ir jos atstovui nebuvo jokių kliūčių pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų ir pareikšti prašymą jas atlyginti, juolab kad tuomet jau buvo žinoma apie paskirtą rašytinį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo neturintis pagrindo spręsti, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį ir papildomo teismo sprendimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. Atsakovė aiškiai nurodė, kad ji su atstovu atsiskaitė tik dieną po to, kai buvo priimta teismo nutartis, todėl atsakovė negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų anksčiau. Vien tik sąskaita už bylinėjimosi išlaidas neįrodo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

12.2. Atsakovės atstovas buvo pateikęs prašymą dėl žodinio teismo proceso, todėl atsakovė, turėdama lūkestį dėl žodinio teismo proceso, iki nutarties priėmimo dienos neapmokėjo patirtų išlaidų savo atstovui, o tai padarė nedelsdama, gavusi teismo nutartį.

12.3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

12.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, atsakovė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors nagrinėjant pareiškimus, paduotus teismui vykdymo procese, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 5 dalis), tačiau vykdomasis raštas išduodamas dar neprasidėjus vykdymo procesui. Tik su vykdomojo rašto pateikimu antstoliui vykdyti prasideda vykdymo procesas ir būtent nuo šio momento pareiškimus, nurodytus CPK 593 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjant teisme, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šiuo atveju pareiškėjas byloje buvo ieškovas ir jis inicijavo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi šis dokumentas ieškovui nebuvo išduotas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas priimti papildomą teismo sprendimą (nutartį). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo tvarką, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skyrė šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 15 d. 16:00 val., kartu nustatydamas atsakovei terminą iki 2020 m. spalio 7 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo ir su tuo susijusius dokumentus. Nurodyta teismo nutartis atsakovei įteikta 2020 m. rugsėjo 21 d. per Elektroninių paslaugų portalą. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip nepagrįstą, priimti atsakovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio teismo posėdžio metu.

17. Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

18. 2020 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą teismo sprendimą (nutartį) dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo (ieškovo).

19. Spręsdamas dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, nors apie paskirtą rašytinį teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat pripažinęs, kad vien tik prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškimas pats savaime nesudarė pagrindo manyti, jog paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka neįvyks, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

20. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jos atstovas advokato padėjėjas buvo pateikęs teismui prašymą dėl žodinio teismo proceso, todėl atsakovė, turėdama lūkestį dėl žodinio teismo proceso, iki nutarties priėmimo dienos neapmokėjo patirtų išlaidų savo atstovui, o tai padarė nedelsdama, gavusi teismo nutartį. Kadangi atsakovė su savo atstovu atsiskaitė tik praėjus dienai po nutarties priėmimo, ji negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų anksčiau. Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, atsakovė nurodo, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

24. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo iš esmės grindžia tuo, kad jos atstovas buvo pateikęs teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl, atsakovė, turėdama lūkestį, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bus nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iki nutarties priėmimo dienos neapmokėjo išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

26. Pagal 646 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią vykdomojo rašto išdavimo tvarką, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

27. Taigi pagal bendrąją taisyklę prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas tik išimtiniais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad teismas nei nutartimi, nei rezoliucija netenkino jos atstovo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik prašymo pareiškimas pats savaime negalėjo sukurti atsakovei pagrįsto lūkesčio, jog byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

28. Pažymėtina, kad aptariamu atveju atsakovė apie pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teismo paskirtą rašytinį posėdį buvo informuota tinkamai, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Be to, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, kuriam neabejotinai turėjo būti žinoma tiek prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo, tiek prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovei atstovaujantis advokato padėjėjas iki nutarties, kuria buvo išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, t. y. 2020 m. spalio 15 d., ne tik nepateikė teismui atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų (nors sąskaitos faktūros už atsakovei suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos atitinkamai 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. spalio 7 d.), tačiau savo procesiniuose dokumentuose apskritai nesuformulavo prašymo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Nors atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai nurodo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau nei prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios apribojo galimybes pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį pagrindžiančius dokumentus. Be to, kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose analizė teikia pagrindą pripažinti, kad papildomo sprendimo institutas paprastai taikomas tik tais atvejais, kai dalyvaujantiems byloje asmens nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą teismo posėdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

31. Kadangi šiuo konkrečiu atveju atsakovė apie paskirtą rašytinį teismo posėdį buvo informuota tinkamai, spręstina, jog atsakovės atstovo teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neturėjo įtakos atsakovės atstovo galimybei pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį pagrindžiančius dokumentus. Taigi darytina išvada, kad nurodyti dokumentai iki 2020 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo teismui nebuvo pateikti dėl paties atsakovės atstovo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo tvarką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė