- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- I-4417-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00282-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- S.S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-151-2972 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S.S. skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-151-2972, kuriuo atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 1-2).
Nurodo, jog 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl neteisėto nuosavybės nusavinimo ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo (prašydama parengti procesinius dokumentus teismui) taip pat paprašė Tarnybos Klaipėdos skyrių nusišalinti nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, atsakovė vilkino priimti sprendimą, nes tik 2019 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą, atsisakydama teikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad ji nėra sumokėjusi 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose. Nesutinka su sprendimu, nes negali sumokėti 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl sunkios materialinės padėties. Nurodo, jog nuo 2000 metų siekia susirasti advokatą dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo, tačiau advokatai nesutinka atstovauti prieš valstybę, be to, neturi galimybės sumokėti už advokatų teikiamas paslaugas dėl sunkios materialinės padėties. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog Tarnyba skundžiamu sprendimu nepagrįstai užkirto galimybę apginti pažeistas teises dėl prarasto turto.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-23). Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 priteisė iš pareiškėjos 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, Tarnyboje 2019 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl neteisėto nuosavybės nusavinimo ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. Renkant duomenis paaiškėjo, kad pareiškėja šios skolos nėra sumokėjusi ir antstolio kontoroje vykdomas Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos ir iš jos gaunamų išmokų kas mėnesį daromas išieškojimas. Argumentuoja, jog pareiškėjai nesumokėjus skolos už anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 19 d. sprendimu atsisakė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog nagrinėjant pareiškėjos prašymą Tarnybos direktorė pagrįstai atsisakė nušalinti Klaipėdos skyriaus tarnautojus ir darbuotojus nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nes antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimas nėra susijęs su Klaipėdos skyriaus darbuotojų ir l.e. vedėjo pareigas privačiais interesais, jiems nėra žinomos aplinkybės, kurios galėtų kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Nurodo, jog sprendime nurodytas teisės aktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama dėl to, kad pareiškėja iki nurodyto termino nesumokėjo nustatytų teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalbą kitose bylose. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018, argumentuodama, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, nes pareiškėja antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti civilinėje byloje, o ne baudžiamoje byloje. Nurodo, jog sprendimas neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai buvo priimtas taip pat remiantis ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, nes pareiškėja nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, tokiu būdu neįvykdydama Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-151-2972, kuriuo atsisakyta pareiškėjai S.S. suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, bylai taikytina aktuali Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).
Pagal bylos duomenis pareiškėja S.S. 2019 m. sausio 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, norėdama iškelti bylą atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, dėl neteisėto nuosavybės nusavinimo ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo (b.l. 24-28). Tarnyba 2019 m. vasario 19 d. sprendimu atsisakė jai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą bei 17 straipsnio 7 dalies 14 punktą, 18 straipsnio 2 ir 4 dalis (b. l. 42-43).
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Tarnyba skundžiamą sprendimą grindžia įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje eI-880-243/2015. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota: 1) Tarnyba, nustačiusi, kad S.S. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba, pati savarankiškai be advokato pagalbos galėjo įgyvendinti ar apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, nebendradarbiavo su Tarnyba bei advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6, 7, 10 punktais, 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-9-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2093-1759-A/09 nutraukė ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 5,79 Eur (20,00 Lt). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-150-583/2011, įsiteisėjusia 2011 m. vasario 8 d., neatnaujintas terminas skundui dėl Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-9-10 paduoti. Kitų duomenų, kad sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas, nėra. 2) Tarnyba, nustačiusi, kad S.S. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 2012 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-9-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos pagal 2011 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-362-11 ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 978,15 Eur. Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-281-609/2012 atmestas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-9-12 panaikinimo (2012 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai). Kitų duomenų, kad sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas, nėra.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu remiantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, konstatuota, jog šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Iš antstolės L.N. 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. S-19-65-774 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad 983,94 Eur skola nėra padengta, yra išieškota 10 Eur suma, vykdomasis dokumentas nukreiptas vykdymui į VSDFV (b.l. 40). Pareiškėja nėra sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų (983,94 Eur), todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjai pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.
Teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
„11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo civilinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3188-556/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4100-525/2019 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą, perdavė Tarnybai nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismo vertinimu, galiojant šiam teisiniam reguliavimui Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 dalimi pareiškėja gali kreiptis į Tarnybą motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje tokio veiksmo nepadarė, ji neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu. Tokios pozicijos dabartiniu metu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).
Antrosios priežasties neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teisiniu pagrindu nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį, kuris nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <..>. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus. Skundžiamo sprendimo turinys bei atsakovės atsiliepimo motyvai patvirtina, jog priežastimi neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai taip pat nurodytas dokumento, patvirtinančio pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, nepateikimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog kartu su prašymu pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, ji šios aplinkybės neginčija, tai pat nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, išskyrus metinę gyventojo pajamų ir turto deklaraciją. Pareiškėja buvo informuota apie pareigą pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (b.l. 36-37), patikslinti reikalavimą, nurodant, iš kokios institucijos neteisėtų veiksmų yra kildinama žala, pateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. 2019 m. vasario 11 d. pranešime (b.l. 41) pareiškėja, nepatikslino informacijos dėl proceso šalių, nepateikė jokių papildomų dokumentų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2447/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nenurodė Tarnybos prašomos informacijos, todėl atsakovė pagrįstai ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjos skundo argumentas, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo nagrinėjamas jos prašymas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų nušalinimo dėl interesų konflikto ir priešiškumo pripažįstamas nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis klausimas buvo išspręstas ir kartu su reikalavimu pateikti papildomą informaciją raštas buvo išsiųstas pareiškėjai (2019 m. sausio 29 d. raštas, b.l. 36-37). Pareiškėja, pateikdama Tarnybai pranešimą, nurodo, jog pranešimas teikiamas į 2019 m. sausio 29 d. raštą (b.l. 41). Tai įrodo, jog ji buvo susipažinusi su sprendimu nenusišalinti nuo pateikto prašymo nagrinėjimo. Teismas, sutikdamas su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, iš naujo jų nekartodamas, sprendžia, jog pagrįstai atsakovė nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo. 2019 m. sausio 21 d. prašyme pareiškėja nurodė, jog Tarnybos Klaipėdos skyriui reiškia nepasitikėjimą, taip pat, jog „baudžiamajame persekiojime dalyvavo ir Tarnyba, todėl prašymo nagrinėjimą prašau perduoti kitai Tarnybai“. Prašyme pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Aplinkybė, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojai yra nagrinėję kitus pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir jų netenkinę, nesudaro pagrindo jiems nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo. Atsakovės atsiliepime nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimas nesusijęs su l.e. vedėjo pareigas ar kitų Klaipėdos skyriaus darbuotojų privačiais interesais, jiems nėra žinomos aplinkybės, kurios galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, todėl Tarnybos direktorė pagrįstai atsisakė nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus tarnautojus ir darbuotojus nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.
Pasisakant dėl pareiškėjos argumento jog Tarnyba vilkino priimti sprendimą, nurodytina, jog pagal VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Pareiškėjos buvo prašoma pateikti papildomą informaciją, pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (pareiškėjos pranešimas Tarnyboje gautas 2019 m. vasario 11 d.), o sprendimas priimtas 2019 m. vasario 19 d., (terminas sprendimui priimti baigėsi 2019 m. vasario 18 d.), todėl buvo pažeistas 5 darbo dienų terminas sprendimo priėmimui, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nevertinamas kaip esminis, įtakojantis skundžiamo sprendimo neteisėtumą.
Teismas tikrindamas teisėtumą skundžiamo sprendimo priėmimo metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo ji panaikinti skunde nurodytais motyvais.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-151-2972 panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.