- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- I-281-609/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00124-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S.S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Eugenija Galatiltienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S.S. patikslintu skundu (b.l. 60,61) prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti 2011 03 02 sprendimą Nr. (1.31)TPA-362/2011, ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 40000 Lt moralinę žalą.
Patikslintame skunde nurodoma, jog 2011 03 02 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Klaipėdos VGTPT) sprendimu Nr. (1.31)TPA-362/2011 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 ir paskirta advokatė Eugenija Galatiltienė. Teigiama, jog pareiškėjai paskiriant advokatę Eugeniją Galatiltienę, buvo ignoruotas pareiškėjos siūlymas skirti advokatą iš prisiekusiųjų advokatų sąrašo. Be to, ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog advokatas pareiškėją atstovaus tik ikiteisminio tyrimo procese ir pirmos instancijos teisme. Tvirtinama, jog toks Klaipėdos VGTPT sprendimas riboja advokatės veiksmus, todėl ji negali suteikti kvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos. Prašo ginčijamą sprendimą pakeisti taip, kad jis atitiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio reikalavimus. Pažymi, jog dėl ydingo atstovavimo, pareiškėja patiria negatyvias pasekmes, stresinę situaciją, išgyvenimus, kurie neigiamai paveikė pareiškėjos sveikatos būklę.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos VGTPT atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 68-71) pažymėta, kad atsakovė su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodyta, jog 2011 03 02 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-362-11 laikotarpiui iki 2012 03 07 pareiškėjai S.S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00294/2007 (Nr. 1-30-325/2011) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, ir paskirta teisinę pagalbą teikti advokatę Eugenija Galatiltienė. Gavus advokatės Eugenijos Galatiltienės 2012 01 09 pranešimą apie pareiškėjos piktnaudžiavimą savo teisėmis, 2012 01 31 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-9-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas S.S. baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 pagal 2011 03 02 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-362-11 nutrauktas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 6 ir 10 punktais. Manoma, kad ginčijami Klaipėdos VGTPT veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo akivaizdžiai nepagrįstas.
Konstatuojama.
Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 02 sprendimo Nr. (1.31)TPA-362/2011 teisėtumo.
Šalies argumentai
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 02 25 prašymu (b.l. 72-76) pareiškėja S.S. kreipėsi į Klaipėdos VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00294/2007.
Nustatyta, jog 2011 03 02 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31)TPA-362/2011 (b.l. 77,78) nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S.S. baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00294/2007 rengiant procesinius dokumentus ir pareiškėją atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme ir paskirti advokatę Eugeniją Galatiltienę.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu.
Pareiškėja S.S. prašo ginčijamą Klaipėdos VGTPT sprendimą pakeisti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimas. Įvertinus patikslinto skundo turinį matyti, jog pareiškėja nesutinka su aplinkybe, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta tik ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, tokiu būdu apribojant paskirtos advokatės galimybes atstovauti pareiškėją apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, jog siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimą, sudaroma kolegiali tarnybų patariamoji institucija- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija. To paties straipsnio 7 punktas nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijai pareigą svarstyti tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus ir teikti pasiūlymus tarnyboms. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisiniuose santykiuose, pagerinti antrinės teisinės pagalbos apskaitą ir kontrolę bei garantuoti antrinės teisinės pagalbos prieinamumą tiems asmenims, kuriems ši pagalba yra reikalingiausia, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija 2010-05-24 posėdžio metu priėmė sprendimą Nr. 5, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2010 07 01 sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti atskiromis bylos stadijomis.
Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010-05-24 posėdžio metu priimto sprendimo Nr. 5 nuostatas, 2011 03 02 Klaipėdos VGTPT sprendimo Nr. (1.31)TPA-362/2011 dalis, kuria nuspręsta teikti S.S. teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, laikytina teisėta ir jos keisti pareiškėjos prašomu būdu pagrindo nėra.
Pažymėtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atskiromis bylos stadijomis neapriboja pareiškėjos galimybių pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, pakartotinai kreiptis į Klaipėdos VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėja taip pat tvirtina, jog ginčijamu sprendimu paskiriant advokatę Eugeniją Galatiltienę, buvo ignoruotas pareiškėjos siūlymas skirti advokatą iš prisiekusiųjų advokatų sąrašo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog parinkdama advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatą, skirdama advokatą pareiškėjai, Klaipėdos VGTPT turėjo įvertinti ne tik pareiškėjos S.S. siūlymus, bet ir kitas objektyvias aplinkybes. Pareiškėja skunde nenurodė, kodėl jai negalėjo būti paskirta advokatė Eugenija Galatiltienė, o tvirtinimas dėl paskirtos advokatės Eugenijos Galatiltienės netinkamo atstovavimo nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis numato, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja S.S. šia įstatymo jai suteikta teise yra pasinaudojusi (b.l. 79-80) ir pareiškėjos prašymas pakeisti jai paskirtą advokatę netenkintas (b.l.104-106).
Nustatyta, jog dėl 2011 10 25 Klaipėdos VGTPT sprendimo Nr. (1.7)SR-4053, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti advokatę Eugeniją Galatiltienę, panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą ir 2011 12 30 Klaipėdo apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 pareiškėjos skundas buvo atmestas.
Nustatyta, jog 2012 01 31 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-9-12 teisinės pagalbos teikimas pagal 2011 03 02 Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr. (1.31)-TPA-362-11 buvo nutrauktas, įpareigojant pareiškėją sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 122-125).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje reglamentuoti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Kadangi skundu ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų nenustatyta, esant nustatytai aplinkybei, jog 2012 01 31 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-9-12 teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai pagal 2011 03 02 Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr. (1.31)-TPA-362-11 buvo nutrauktas, reikalavimas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti 2011 03 02 sprendimą Nr. (1.31)TPA-362/2011 laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai. S.S. nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų.
Nors pareiškėja teigia patyrusi stresinę situaciją, nepatogumus, išgyvenimus, kurie negatyviai paveikė sveikatos būklę, šioje administracinėje byloje nenustatyta, jog Klaipėdos VGTPT veikė neteisėtai ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjos teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.