Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Prašymas buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri skundžiamu 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SP-4195-(7.3108) prašymo netenkino. Nurodo, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendime pasisakydama dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus nusišalinimo viršijo savo įgaliojimus, ji taip pat neturėjo įgaliojimų pasisakyti ir dėl advokatės E.G. veiksmų. Teigia, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba advokato skyrimo klausimą nagrinėjo subjektyviai, remdamasi išgalvotomis ir nepagrįstomis aplinkybėmis, prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas.

Teigia, jog dėl atsakovių neveikimo, kitais atvejais dėl suinteresuoto veikimo patiria didelį diskomfortą, pažeminimus bei įžeidimus, stresinę būseną, išgyvenimus. Tai sudaro nematerialinę žalą, kurią vertina 90 000 litų ir prašo priteisti iš atsakovių solidariai.

Pareiškėja S.S. ir jos atstovas J.S., tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (T. 1, b.l. 2), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Pareiškėja S.S. 2011 m. rugsėjo 6 d. prašyme nurodė, kad advokatė E.G. neruošia procesinių dokumentų ekspertizei atlikti, nebendrauja su ja, neatsako į rašytus prašymus, neteikia konsultacijų, todėl mano, jog advokatė veikia pagal jai duotus nurodymus. Dėl nurodytų priežasčių prašė pakeisti advokatę kitu advokatu. 2011 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja Klaipėdos tarnybai pranešė, kad gautas šaukimas į 2011 m. spalio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo posėdį, todėl prašė spręsti advokatės pakeitimo klausimą.

Skundžiamas sprendimas argumentuojamas tuo, jog Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus, advokatės E.G. paaiškinimą, kitą turimą informaciją, nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių advokatės pakeitimas būtų būtinas ir neatidėliotinas. Pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai pagrįsti pareiškėjos subjektyviu advokatės darbo ir teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, todėl padarė išvadą, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrįsto pagrindo advokatės pakeitimui.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatas antrinę teisinę pagalbą visose bylose ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tarnybos teisė pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nėra absoliuti. Ją riboja tai, kad turi būti nustatomas interesų konfliktas tarp asmens, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ir advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą arba nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjos S.S. ir advokatės E.G. yra interesų konfliktas ar kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė E.G. negali teikti teisinės pagalbos S.S., t.y. ar Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti advokatę E.G. kitu advokatu.

Analizuojant kiekvieną iš šių pagrindų detaliau pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XI skyriuje. CK 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 dalis), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 dalis). Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, pakoreguota interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu; 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatas turi laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys: 3.1 punkte nustatytas draudimas advokatui konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri, kaip galima spręsti iš pirmiau nurodytų nuostatų, pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu.

Tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (įstatymo 18 straipsnio 6 dalis) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo santykiai. Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti apskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų interesai yra priešingi. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nenustatyta.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybai priimti sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu gali būti ir kitos, su interesų konfliktu nesusijusios, pareiškėjo arba paties advokato motyvuotame rašytiniame prašyme išdėstytos aplinkybės, kurių nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo įstatymas nepateikia. Tai reiškia, kad minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją.

Pareiškėja prašė advokatę E.G. pakeisti kitu advokatu dėl jos suinteresuoto veikimo bei neveikimo (atsisakymo ruošti dokumentus, konsultacijų neteikimo, nebendravimo), tačiau šie pareiškėjos motyvai skundžiamame sprendime pagrįstai įvertinti kaip grindžiami ne objektyviais įrodymais, o pareiškėjos subjektyviu advokatės bei antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti interesų konflikto buvimą ar kitų svarbių aplinkybių (t.y. kliūčių kokybiškai ir efektyviai pagalbai teikti), dėl kurių pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė šios pagalbos negalėtų teikti ir turėtų būti pakeista kitu advokatu. Skundžiamas sprendimas, kuriuo Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl advokatės E.G. pakeitimo, nenustačiusi aplinkybių, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, prašymo netenkino, yra motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, skundas dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatę kitu advokatu, panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti advokatę E.G. kitu advokatu netenkintinas.

Pareiškėja skundą argumentuoja ir tuo, jog Klaipėdos tarnyba ignoravo jos prašymą nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo tarnybos direktorių R.V. ir jo nesprendė įstatymų nustatyta tvarka.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Skundžiamame sprendime pažymėta, jog pareiškėjos prašyme nenurodytos priežastys, dėl kurių tarnybos direktorius turėtų nusišalinti. Direktoriui pačiam nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios galėtų sukelti jo viešųjų ir privačių interesų konfliktą, savo veikloje tarnybos direktorius vadovaujasi lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu. Nenustatęs priežasčių, dėl kurių jis negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūroje, tarnybos direktorius nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Viešojoje teisėje veikiantis įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis. Taigi, nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, darytina išvada, jog minėtas prašymas gali būti išspręstas ir priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (arba atsisakyti ją suteikti), nurodant konkrečius argumentus dėl nusišalinimo arba nenusišalinimo nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo išspręstas nepažeidžiant įstatyminio reglamentavimo, aiškiai, pagrindžiant teisės aktais, išdėstyti nenusišalinimo motyvai.

Pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Klaipėdos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 (T. 2, b.l. 41-45). Pareiškėja nurodė, kad advokatas reikalingas ruošti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją bei Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-2930 kopiją, kuriame pareiškėjai buvo išaiškinta, kad siekiant gauti minimoje baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, reikia pateikti naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (T. 2, b.l. 46-47, 48). Kadangi pareiškėjai baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 antrinė teisinė pagalba teikiama 2011 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-362-11, kuriuo advokatei E.G. yra pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą S.S. minimoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-3132 „Dėl prašymo patikslinimo“ (T. 2, b.l. 49-50) paprašė pareiškėją iki 2011 m. rugsėjo 2 d. suteikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui priimti, t.y. jeigu pareiškėjai yra reikalinga antrinė teisinė pagalba apeliacinėje instancijoje, prašė patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nurodyti, kokį konkretų procesinį dokumentą ji nori skųsti apeliacine tvarka bei pateikti šio dokumento kopiją. Minėtame rašte taip pat nurodė, jog Klaipėdos tarnyba, neturėdama informacijos, kokį konkretų procesinį dokumentą pareiškėja noris skųsti apeliacine tvarka, negali įvertinti prašymo pagrįstumo ir atstovavimo byloje perspektyvumo, todėl negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad iki nurodyto termino nepatikslinus prašymo, Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 18 straipsnio 1 dalimi, atsisakys suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja į šį raštą neatsakė, todėl Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-3449 „Dėl prašymo patikslinimo“ (T. 2, b.l. 51-52) pakartotinai pasiūlė pareiškėjai patikslinti jos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą bei pateikti jį pagrindžiančius dokumentus bei įspėjo pareiškėją, kad iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nepatikslinus prašymo, Klaipėdos tarnyba atsisakys jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pirmasis raštas pareiškėjai S.S. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), antrasis – įteiktas pačiai pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 13 d. Tai, kad pareiškėjai buvo įteiktas ir pirmasis raštas, patvirtina jos 2011 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos tarnybai pateiktas prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 užtikrinimo“ (T. 1, b.l. 42-43), kuriuo pareiškėja prašė pakeisti advokatę E.G. kitu advokatu bei pratęsti terminą jos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymo patikslinimui.

Klaipėdos tarnybos atsiliepimu į skundą bei pateikta rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašymo nepatikslino, todėl Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, jog pareiškėja nevykdo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytos pareigos bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; taip pat nesilaikė minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarkos ir skundžiamu 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-199-11 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. ATP-1511 (T. 2, b.l. 4-5).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Minėto straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o minėto straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 jau teikiama 2011 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-362-11, kuriuo advokatei E.G. pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą S.S. minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, todėl Klaipėdos tarnyba, gavusi pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrįstai nurodė pareiškėjai patikslinti prašymo turinį bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (t.y. jeigu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba reikalinga apeliacinėje instancijoje, nurodyti kokį konkretų dokumentą pageidauja skųsti apeliacine tvarka ir pateikti šio dokumento kopiją).

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos teiginys dėl vilkinimo priimti sprendimą, nes pareiškėja patikslinti prašymą bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus buvo įpareigota iki 2011 m. rugsėjo 30 d., o sprendimas dėl pareiškėjos prašymo, negavus iki nurodyto termino prašymo patikslinimo, priimtas 2011 m. lapkričio 2 d., t.y. nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo).

Pareiškėja S.S. 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011, t.y. nagrinėjamoje administracinėje byloje (T. 2,, b.l. 70-74). Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėją dėl interesų konflikto nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo.

Klaipėdos tarnybos direktorius 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-248 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (T. 2, b.l. 75) nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu bei siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

Tą pačią dieną, t.y. 2011 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos tarnyba persiuntė pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Šiaulių tarnybai (T. 2, b.l. 78).

Taigi, pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai klausimas būtų išspręstas objektyviai ir nešališkai. Įsakymas dėl nusišalinimo atitinka ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies imperatyvią nuostatą, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 reguliuoja pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimo nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir sprendimo dėl šio prašymo priėmimo tvarką. Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas). Atsakovė – Klaipėdos tarnyba, pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Šiaulių tarnyba pareiškėjos 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 (kartu su kita siųsta medžiaga) gavo 2011 m. lapkričio 18 d. (T. 2, b.l. 70).

Šiaulių tarnyba skundžiamu 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SP-4195-(7.3108) atsisakė pareiškėjai S.S. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti advokatą nustačiusi, kad atstovavimas pareiškėjai administracinėje byloje yra neperspektyvus (T. 2, b.l. 80-82). Skundžiamo sprendimo turinys bei Šiaulių tarnybos atsiliepimo argumentai patvirtina, kad Šiaulių tarnyba savo kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos reikalavimas dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti advokatą yra pagrįstas, tuo pačiu buvo įvertinta, ar minėtas sprendimas atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus. Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba nurodė, kad Klaipėdos tarnyba 2011 m. spalio 25 d. priėmė motyvuotą sprendimą Nr. (1.7.)-SR-4053 dėl advokato nepakeitimo, kuriame pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyti pagrindai pakeisti advokatą yra pagrįsti pareiškėjos subjektyvia nuomone, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Klaipėdos tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi nustatė ir nurodė, jog antrinę teisinę pagalbą visose bylose ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas, o advokatė E.G. dėl užimtumo nedalyvavo tik pirmame teismo posėdyje, sekančiuose keturiuose teismo posėdžiuose Kretingos rajono apylinkės teisme gynė S.S. interesus. Šiaulių tarnyba, įvertinusi visumą išnagrinėtų faktinių aplinkybių dėl advokato nepakeitimo pažymėjo, kad advokatės E.G. neatvykimas į pirmąjį teismo posėdį nesukėlė pareiškėjai neigiamų padarinių nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi visuose sekančiuose teismo posėdžiuose advokatė gynė S.S. interesus. Sprendime pažymima, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginį, kad advokatė nebendradarbiavo su ja ar vengė ginti jos interesus teisme.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Iš skundžiamo Šiaulių tarnybos sprendimo matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai ir pozicija dėl tokio pasirinkimo pagrįsta faktine medžiaga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir paremtas subjektyvia nuomone. Pareiškėjos teiginys, jog Šiaulių tarnyba, skundžiamame sprendime pasisakydama dėl Klaipėdos tarnybos nusišalinimo, viršijo savo įgaliojimus, pripažįstamas nepagrįstu, nes Šiaulių tarnyba pirmiausia turėjo nustatyti, ar ji kompetentinga nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja skunde teigia, kad jos prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jei nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atsižvelgdama į pareiškėjo gyvenamąją vietą pagal šio Aprašo 4-8 punktus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 10 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. lapkričio 14 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. persiųstas nagrinėti Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyboje šis prašymas gautas 2011 m. lapkričio 18 d. ir išnagrinėtas 2011 m. lapkričio 22 d. (lapkričio 19 d. ir 20 d. nedarbo dienos – šeštadienis ir sekmadienis). Taigi, pareiškėjos prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiškėjos teiginys dėl prašymo išnagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių tarnyba priimtą sprendimą pareiškėjai išsiuntė 2011 m. lapkričio 23 d. bei pakartotinai 2011 m. lapkričio 30 d., gavusi pareiškėjos 2011 m. lapkričio 29 d. prašymą, kuriame S.S. nurodė, jog nėra gavusi jokio pranešimo apie jos prašymo išnagrinėjimą (T. 2, b.l. 83, 84-86, 87). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių tarnyba nepažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos apie priimtą sprendimą nedelsiant pranešti pareiškėjai.

Pareiškėja prašymą priteisti neturtinę žalą argumentuoja tuo, jog dėl atsakovių neveikimo (kitais atvejais dėl suinteresuoto veikimo) patiria didelį diskomfortą, pažeminimus ir įžeidimus, nepatogumus, ilgalaikę stresinę būseną, išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš atsakovių solidariai 90 000 litų neturtinei žalai atlyginti.