- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- A-442-2010-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00387-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- E. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. G. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T. 1, b. l. 8-9) ir patikslintu skundu (T. 2, b. l. 1-4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos tarnyba) 2011 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-4053, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti advokatę E. G.; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatę E. G. kitu advokatu; 3) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-199-11, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą; 4) panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Šiaulių tarnyba) 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. SP-4195-(7.3108), kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011, t. y. nagrinėjamoje administracinėje byloje; 5) iš atsakovų solidariai priteisti 90 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja nurodė, kad yra persekiojama už teisingumo siekimą dėl neteisėtai nusavinto UAB „Ridlita“ turto. Buvusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės pareiškimo pagrindu 2007 metais pareiškėjos atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00294/2007, kurioje pareiškėja yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu minėta byla perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-30-325/2011). Mano, kad byla fabrikuojama, siekiant pareiškėją nuteisti. Jai įstatymų nustatyta tvarka priklauso turėti gynėją, tačiau teisinės pagalbos teikimas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki dabar baudžiamojoje byloje nėra užtikrintas. Klaipėdos tarnyba 2009 m. lapkričio 18 d. vienašališku sprendimu Nr. 2175-1819-A/2009 suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatą R. K., tačiau advokatas jokios pagalbos nesuteikė, todėl tarnybos sprendimu buvo pakeistas. Klaipėdos tarnyba 2009 m. gruodžio 18 d. vienašališku sprendimu Nr. 2408-1819-C/2009 paskyrė advokatę M. K., kuri taip pat teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo metu neteikė, nebendravo, neatsižvelgė į jos prašymus, paklausimus. 2011 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra įteikė pareiškėjai kaltinamąjį aktą, o advokatė vienašališku tarnybos sprendimu buvo pakeista. Vienašališku tarnybos 2011 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-362-11 antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė E. G.. Advokatė ikiteisminio tyrimo metu etikos sumetimais kategoriškai atsisakė atlikti reikiamus procesinius veiksmus, kadangi tai susiję su kitų advokatų interesais. Advokatė iš esmės pareiškėjos ne tik negynė, bet ir ignoravo jos paklausimus, prašymus, neruošė procesinių dokumentų. Dėl to pareiškėja buvo baudžiama baudomis, kadangi dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Advokatė iš esmės vykdė gynybą, nukreiptą prieš pačią pareiškėją. Pareiškėja siekė pakeisti advokatę kitu advokatu, nes visiškas neveikimas blogino pareiškėjos padėtį baudžiamojoje byloje. Skundžiamu 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-199-11 atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 pagal pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą. Klaipėdos tarnyba vilkino prašymo išnagrinėjimą, sprendime nurodytos subjektyvios aplinkybės, todėl sprendimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas. 2011 m. lapkričio 14 d. ji kreipėsi į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Prašymas buvo persiųstas Šiaulių tarnybai, kuri skundžiamame 2011 m. lapkričio 22 d. sprendime pasisakydama dėl Klaipėdos tarnybos direktoriaus nusišalinimo ir dėl advokatės E. G. veiksmų viršijo savo įgaliojimus. Šiaulių tarnyba advokato skyrimo klausimą nagrinėjo subjektyviai, remdamasi nepagrįstomis aplinkybėmis, prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas. Dėl atsakovų neveikimo, kitais atvejais dėl suinteresuoto veikimo pareiškėja patyrė didelį diskomfortą, pažeminimus bei įžeidimus, stresinę būseną, išgyvenimus. Tai sudaro nematerialinę žalą, kurią vertina 90 000 litų ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (T. 1, b. l. 31-34, T. 2, b. l. 35-40) nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus, advokatės paaiškinimą ir kitą informaciją, nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių advokatės pakeitimas būtų būtinas ir neatidėliotinas. Pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai yra pagrįsti pareiškėjos subjektyviu advokatės darbo ir teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl prašyme nurodytos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrįsto pagrindo advokatės pakeitimui. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos tarnyba 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-4053 atsisakė advokatę pakeisti kitu advokatu. 2011 m. rugpjūčio 16 d. tarnyboje gautas dar vienas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje nepaisant to, kad antrinė teisinė pagalba teikiama 2011 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-362-11, kuriuo advokatei E. G. pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3132 tarnyba paprašė pareiškėją suteikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl pateikto prašymo priimti. 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3449 tarnyba pareiškėjai pakartotinai pasiūlė patikslinti prašymą bei pateikti jį pagrindžiančius dokumentus, nes pareiškėja neatsakė į pirmąjį raštą. Klaipėdos tarnyba pareiškėją įspėjo, kad iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nepatikslinus prašymo, atsisakys suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-199/11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėja nebendradarbiavo su Klaipėdos tarnyba, neteikė išsamios ir teisingos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Nuo pareiškėjos 2011 m. lapkričio 14 d. pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 tarnybos direktorius nusišalino ir prašymą persiuntė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Apie nusišalinimą ir prašymo persiuntimą pareiškėja buvo informuota 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-4339. Pažymi, kad tarnyba visus veiksmus atliko teisėtai, pagrindo abejoti Šiaulių tarnybos veiksmų teisėtumu neturi, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (T. 2, b. l. 68-69) nurodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. gavo pareiškėjos 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011, kurį persiuntė Klaipėdos tarnyba. Šiaulių tarnyba, nepraleisdama įstatyme numatyto 3 darbo dienų termino, 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4195-(7.3108), kuriuo atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjai minėtas sprendimas išsiųstas 2011 m. lapkričio 23 d., bei, gavus jos 2011 m. lapkričio 29 d. prašymą, pakartotinai sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2011 m. lapkričio 30 d. Atsakovas savo kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos reikalavimas dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti advokatą yra pagrįstas, tuo pačiu nustatant, ar šis sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas nustatė, kad atsisakymas pakeisti advokatą yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, jame aiškiai išdėstyti atsisakymo motyvai, sprendimas išsamus ir motyvuotas. Šiaulių tarnybai nustačius, kad atstovavimas pareiškėjai administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 yra neperspektyvus, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, sprendime aiškiai išdėstydama atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė E. G. prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepimuose (T. 1, b. l. 21-22, T. 2, b. l. 32-33) trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai baudžiamojoje byloje ji buvo ketvirta pakeista advokatė. Pareiškėjos interesams ikiteisminiame tyrime atstovavo kiti advokatai, o ji šioje byloje dalyvavo tik jau bylą perdavus nagrinėti teismui. Advokatė dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose Kretingos rajono apylinkės teisme ir gynė pareiškėjos interesus, tačiau pati pareiškėja nei viename iš posėdžių nedalyvavo. 2011 m. kovo 22 d. advokatė padėjo surašyti apeliacinį skundą dėl pareiškėjai paskirtos baudos panaikinimo ir atstovavo jos interesams Klaipėdos apygardos teisme, parengė paklausimus šeimos gydytojai dėl pareiškėjos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog antrinę teisinę pagalbą teikė netinkamai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (T. 2, b. l. 101-113) pareiškėjos skundą atmetė.
Dėl skundžiamo atsakovo Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 teismas nurodė, kad pareiškėja prašė advokatę E. G. pakeisti kitu advokatu dėl jos suinteresuoto veikimo bei neveikimo (atsisakymo ruošti dokumentus, konsultacijų neteikimo, nebendravimo), tačiau šie pareiškėjos motyvai skundžiamame sprendime pagrįstai įvertinti kaip grindžiami ne objektyviais įrodymais, o pareiškėjos subjektyviu advokatės bei antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimu. Todėl teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti interesų konflikto buvimą ar kitų svarbių aplinkybių (t. y. kliūčių kokybiškai ir efektyviai pagalbai teikti), dėl kurių pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė šios pagalbos negalėtų teikti ir turėtų būti pakeista kitu advokatu. Todėl skundžiamą Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Klaipėdos tarnyba ignoravo jos prašymą nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo tarnybos direktorių R. V. ir jo nesprendė įstatymų nustatyta tvarka, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių tarnybos direktorius turėtų nusišalinti. Todėl nenustatęs priežasčių, dėl kurių jis negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūroje, tarnybos direktorius nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nenusišalino. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad prašymas nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo išspręstas nepažeidžiant įstatyminio reglamentavimo.
Dėl skundžiamo atsakovo Klaipėdos tarnybos 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-199-11 teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. I-30-325/2011 jau teikiama 2011 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-362-11, kuriuo advokatei E. G. pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą S. S. minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, todėl Klaipėdos tarnyba, gavusi pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrįstai nurodė pareiškėjai patikslinti prašymo turinį bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neatlikus imperatyvios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytos pareigos bendradarbiauti bei teikti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, taip pat nevykdant minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą.
Dėl skundžiamo atsakovo Šiaulių tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SP-4195-(7.3108) teismas nurodė, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 bei prašė Klaipėdos tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėją dėl interesų konflikto nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo. Nustatyta, kad Klaipėdos tarnybos direktorius, siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimo, 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-248 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (T. 2, b. l. 75) nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo bei nusišalino pats nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, o pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos tarnyba tinkamai ir pagrįstai 2011 m. lapkričio 16 d. persiuntė pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Šiaulių tarnybai (T. 2, b. l. 78). Šiaulių tarnyba skundžiamu 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SP-4195-(7.3108) atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti advokatą, nustačiusi, kad atstovavimas pareiškėjai administracinėje byloje yra neperspektyvus (T. 2, b. l. 80-82). Teismas nurodė, kad Šiaulių tarnyba savo kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos reikalavimas dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti advokatą yra pagrįstas. Atsakovas Šiaulių tarnyba, įvertinęs visumą išnagrinėtų faktinių aplinkybių dėl advokato nepakeitimo, pažymėjo, kad advokatės E. G. neatvykimas į pirmąjį teismo posėdį nesukėlė pareiškėjai neigiamų padarinių nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi visuose sekančiuose teismo posėdžiuose advokatė gynė pareiškėjos interesus. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad advokatė nebendradarbiavo su ja ar vengė ginti jos interesus teisme. Teismas nagrinėjamu atveju pabrėžė, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Ją suteikia valstybė ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Teismas pažymėjo, kad tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai (kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus), kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Šiaulių tarnybos sprendimo matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai ir pozicija dėl tokio pasirinkimo pagrįsta faktine medžiaga. Įvertinęs tai, kad prašymas Šiaulių tarnyboje gautas 2011 m. lapkričio 18 d. ir išnagrinėtas 2011 m. lapkričio 22 d., padarė išvadą, kad priešingai nei tvirtina pareiškėja, jos prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, o nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių tarnyba nepažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos apie priimtą sprendimą nedelsiant pranešti pareiškėjai.
Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę 90 000 litų žalą teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovų neteisėto neveikimo ar veikimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos ir Šiaulių tarnybos, nagrinėdamos pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą 90 000 litų neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Tuo tarpu, nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu (T. 2, b. l. 115, 116) pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatę E. G. kitu advokatu iš advokatų sąrašo. Taip pat pareiškėja prašo priimti atskirąją nutartį kreiptis į prokurorą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos piktnaudžiavimo.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą kaip nepagrįstą, pažeidė jos teisę į gynybą. Teismas bylą nagrinėjo šališkai, aiškiai palaikydamas atsakovų poziciją, neatskleista bylos esmė. Teismas vadovavosi išankstine nuomone, todėl pažeista pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir tarptautiniai teisės aktai. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Skundžiamas teismo sprendimas subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas šališko, tai yra neteisėtos sudėties teismo, o šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 122-123, 143-144) atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde argumentai išdėstyti abstrakčiai, nekonkretizuota, kokias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino šališkai, nepateikti objektyvūs duomenys dėl teismo suinteresuotumo ir šališkumo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja neteisingai suvokia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaip absoliučią teisę, jai besąlygiškai garantuotą nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų. Pažymi, kad, siekiant garantuoti pareiškėjų teisę į kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įstatymas numato pareiškėjams ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant pareigą bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, teikti jam visą reikalingą, išsamią ir teisingą informaciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 131-133) atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad teisė pakeisti advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, nėra absoliuti. Šiuo atveju nenustatyta, kad advokatės pakeitimas buvo būtinas dėl tinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 124-129) trečiasis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nesutikimą su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais grindžia savo pozicija, pateikta atsilipimuose į pareiškėjos skundą. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog advokatė ikiteisminiame tyrime kategoriškai dėl etikos sumetimų atsisakė atlikti reikiamus procesinius veiksmus, kadangi tai susiję su kitų advokatų interesais, kadangi šie teiginiai neatitinka tikrovės. Ikiteisminiame tyrime advokatė pareiškėjos interesų negynė, nes jai atstovauti paskirta tik 2011 m. kovo 2 d., kai ši baudžiamoji byla buvo teisme ir šioje baudžiamojoje byloje jau buvo įvykęs ne vienas teismo posėdis. Mano, kad iki 2011 m. birželio 27 d. su pareiškėja vyko normalus bendradarbiavimas. Advokatės žiniomis, už pareiškėją skundus, prašymus rašo J. S., kuris siekia nušalinti teisėjus prieš bylos nagrinėjimą ir rašo skundus į visas instancijas. Pareiškėja nuo 2011 m. liepos 27 d. dėl savo prašymų ir skundų su advokate nesitarė. Advokatė 2011 m. rugsėjo 23 d. paaiškino tarnybai, kad pareiškėja nebendrauja su jai paskirtu advokatu, neaptaria bylos eigos, neatvyksta į teismo posėdžius. Paaiškėjus, kad pareiškėja privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, iškeldama advokatei privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, advokatė kreipėsi į Klaipėdos tarnybą dėl teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjai, nes toks pareiškėjos elgesys rodo jos piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, neprisideda prie greito baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, o atvirkščiai – tik vilkina jos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-4053 teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjos interesams baudžiamojoje byloje atstovauti paskirtą advokatę E. G., nes nebuvo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytų pagrindų advokato pakeitimui. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-199-11 teisėtai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, nes pareiškėja nesukonkretizavo savo prašymo ir nepateikė reikiamų duomenų antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimui išspręsti, nors jai buvo sudaryta galimybė tą padaryti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai, 18 straipsnio 1 dalis). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SP-4195-(7.3108) teisėtai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-622-162/2011 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-4053 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti advokatą, nes teisingai buvo nustatyta, jog pareiškėjos reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas administracinėje byloje neperspektyvus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai). Priimant minėtus Klaipėdos ir Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimus, taip pat nebuvo padaryta jokių esminių procedūrinių pažeidimų.
Taigi šioje byloje nėra jokio pagrindo panaikinti minėtus Klaipėdos ir Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimus bei įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatę E. G. kitu advokatu. Nenustačius jokių Klaipėdos ir Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo sprendime išsamiai išanalizuotos bylos aplinkybės ir išsamiais argumentais paaiškinta, kodėl pareiškėjos reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija su Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentacija sutinka ir jos nekartoja.
Pareiškėja apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai apie bylą nagrinėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo šališkumą, bylos esmės neatskleidimą, teismo sprendimo nemotyvuotumą niekuo nepagrįsti.
Taigi pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.