- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- I-150-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00664-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjos S. S. skundu atsakovams - Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos kontoros advokatei Marinai Saveljevai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-9-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja nurodo, kad 2009 m. spalio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė surašė nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir buvo pradėta administracinė byla Nr. II-13-162/2010.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje ir 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti skyrė advokatę M.Saveljevą. Pareiškėja nurodo, kad dėl advokatės veiksmų bendravimas buvo neįmanomas ir pasinaudojant advokatės melagingu pranešimu 2010 m. sausio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.31.)-TPD -9-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą nepagrįstai nutraukė.
Šalies argumentai
Siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynybos 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai dėl 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo. Ginčų komisija vilkino skundo nagrinėjimą ir jo įstatymo nustatyta tvarka per 14 dienų neišnagrinėjo. Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrities administracinių ginčų komisija likviduota, bet jokio pranešimo apie skundo išnagrinėjimą negauta. Tik kreipusis į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą gavo informaciją, kad turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Dėl šių aplinkybių priversta kreiptis į teismą, kadangi teisinės pagalbos teikimo klausimas neišspręstas ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jį yra praleidusi.
Šiais bei išsamiau skunde išdėstytais motyvais pareiškėja prašo teismą :
1. atnaujinti terminą skundui paduoti;
2. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10;
3. įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei Marinai Saveljevai pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu;
4. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo.
2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti (b.l.3-6). 2010 m. lapkričio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-669/2010 (42-46) ši teismo nutartis panaikinta ir pirmosios instancijos teismui perduota skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo nurodant, kad: iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010 m. liepos 28 d. rašto Nr. LS-75 matyti, kad juo Klaipėdos apygardos administracinis teismas informuojamas, jog likviduojama Klaipėdos apskrities viršininko administracija grąžino pareiškėjai jos skundus, pateiktus Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, ir skunduose keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar būtent pareiškėja ir (ar) jos atstovas žinojo ar buvo informuoti apie aukščiau nurodytas aplinkybes, ir kada buvo informuoti. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti šių aplinkybių galimą įtaką skundo padavimo terminui.
Vykdant cituojamą apeliacinės instancijos teismo nutartį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b.l.49-51) nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui ir pareiškėja iki 2010 m. gruodžio 31 d. įpareigota pateikti teismui įrodymus kada Klaipėdos apskrities viršininko administracija grąžino jos skundą, pateiktą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai 2010 m. sausio 25 d. (registracijos Nr. 1.4-4-(2.31) ir skunde keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. 2010 m. gruodžio 13 d. ši teismo nutartis įteikta pareiškėjos atstovui J.S., veikiančiam pagal 2008 m. spalio 6 d. pavedimo sutartį (b.l.9). Tačiau nei iki teismo nustatytojo termino, nei iki šios nutarties priėmimo pareiškėja skundo trūkumų nepašalino, į teismo nustatytą įpareigojimą nereagavo.
Vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalimi procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 67 straipsnio 2 dalį numatoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Iš šių aplinkybių seka, kad per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų pašalinimui pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino, todėl skundo trūkumų nepašalinimas yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Tačiau teismas skundo priėmimo stadijoje, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu ir siekdamas pareiškėjai padėti įgyvendinti jos procesines teises kreipiantis skundu į teismą, nutarė kreiptis į Klaipėdos apskrities archyvą prašydamas pateikti teismui Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidatoriaus raštų, siųstų S. S. ((duomenys neskelbtini) 91001 Klaipėda) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., tinkamai patvirtintas kopijas ir duomenis apie siunčiamų raštų įteikimą (jei tokie duomenys perduoti saugoti). 2010 m. gruodžio 21 d. raštu Klaipėdos apskrities archyvas teismui pateikė informaciją, kad tokių duomenų negali pateikti ir informavo, kad teismo prašymas vykdymui perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvui. 2011 m. sausio 13 d. teismui pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo pranešimas Nr. (7.72)A14-11, kuriuo pateikiami duomenys apie tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija S. S. 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. LS-54 grąžino 2010 m. sausio 25 d. skundą dėl Klaipėdos VGTPT 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-9-10 panaikinimo ir pasiūlė skundu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Pateikto skundo neišnagrinėjimo priežastimi nurodoma tai, kad 2010 m. birželio 22 d. buvo priimtas Administracinių ginčų pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo panaikintos apskrities administracinių ginčų komisijos.
Pareiškėja ginčija atsakovo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-10 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, dėl atsakovo priimto sprendimo skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisiją (skundo registracija 2010 m. sausio 25 d. Nr.1.4-4-(2.31). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) ir ABTĮ 31 straipsnis nustatė, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo, prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų. ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku (skundo) prašymo neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad, ginčydama 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-10, pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai. Skundo priėmimo metu iš administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 prijungti įrodymai, bei prijungta administracinė byla Nr. II-13-162/2010 patvirtina, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šį pareiškėjos skundą gavo 2010 m. sausio 25 d. (Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos gavimo spaudo žymuo ir registracijos Nr. 1.4-4(2.31)). Atitinkamai, pareiškėjos skundas administracinių ginčų komisijoje turėjo būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo skundo gavimo - iki 2010 m. vasario 8 d. įskaitytinai. Tačiau įstatymo nustatytu terminu (per keturiolika dienų nuo pareiškėjos skundo gavimo) Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija jo neišnagrinėjo, skundo nagrinėjimo termino nepratęsė, o 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA raštu Nr. LS -54 pareiškėjai grąžino jos pateiktą skundą neišnagrinėtu, teisiniu pagrindu nurodydama 2010 m. birželio 22 d. Administracinių ginčų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-925 (Žin., 2010, Nr. 76-3871).
Taigi Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjos skundo, pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgijo procesinę teisę kreiptis į teismą per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas (per du mėnesius nuo 2010 m. vasario 8 d.) t.y. iki 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėja į teismą skundu kreipėsi 2010 m. rugsėjo 13 d. (skundo registracijos Nr. 3-848) ir nurodo, kad jei yra praleidusi terminą, prašo jį atnaujinti.
ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Taigi prašyme atnaujinti terminą pateikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių bei prašančio asmens pateikti šiuo klausimu įrodymai kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi būti įvertinti jų atitikimo ABTĮ 34 straipsnio nuostatos aspektu.
Pirmiausia, pareiškėja nurodo, kad jos skundas nebuvo išnagrinėtas per įstatyme numatytą 14 dienų terminą, jokių pranešimų apie skundo nagrinėjimo eigą negavo, todėl praleido skundo padavimo terminą. Įstatymo leidėjas šiuo atveju nesieja skundo padavimo termino su informavimu ar neinformavimu apie skundo nagrinėjimo eigą, pakanka fakto konstatavimo jog skundas per 14 dienų nebuvo išnagrinėtas ir subjektas įgyja teisę kreiptis skundu į teismą per 2 mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Taigi cituojamas teisinis reglamentavimas aiškiai yra numatęs, kad skundo neišnagrinėjimas neužkerta kelio proceso eigai ir detalizuotas procesas kaip asmuo turi teisę pasielgti, jei per nustatytą terminą nėra išnagrinėjamas jo skundas pateiktas apskrities administracinių ginčų komisijai. Todėl pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių kreiptis skundu į teismą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai iki 2010 m. vasario 8 d. įskaitytinai neišnagrinėjus jos pateikto skundo. Skundas teismui pagal ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo būti paduotas per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (iki 2010 m. balandžio 9 d.).
Antra, 2010 m. birželio 22 d. priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-926 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3872) ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-925 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3871). Šiais įstatymais nuo 2010 m. liepos 1 d. apskričių administracinių ginčų komisijos buvo panaikintos ir jos nebeveikė, todėl būtina įvertinti teisinio reguliavimo pasikeitimo įtaką šiam teisiniam santykiui. Cituojami įstatymai buvo paskelbti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas „Valstybės žiniose“ ir pagal šio Įstatymo 5 straipsnį įsigaliojo juos pasirašius ir „Valstybės žiniose“ paskelbus Respublikos Prezidentui. Šių įstatymų nurodyta įsigaliojimo data – 2010 m. liepos 1 diena. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad galioja tik paskelbti įstatymai, o 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl net ir pripažinus, jog pareiškėja galimai buvo suklaidinta ir dar tikėjosi, kad bus išnagrinėtas jos skundas administracinių ginčų komisijoje, todėl per du mėnesius nuo tos datos kai administracinių ginčų komisija turėjo išnagrinėti jos skundą (nuo 2010 m. vasario 8 d.) nesikreipė į teismą, tai įvardijamu įstatyminio lygmens teisiniu reglamentavimu panaikinus apskričių administracinių ginčų komisijas ir įstatymus paskelbus Valstybės žiniose, pareiškėjai tapo žinoma, kad po 2010 m. liepos 1 d. jos skundas administracinių ginčų komisijoje tikrai nebus išnagrinėtas. Todėl net ir nuo šio termino (2010-07-01) skaičiuojant dviejų mėnesių kreipimosi skundu į teismą terminą jis buvo praleistas ir jo praleidimo svarbių priežasčių pagrindimu negali būti laikomas įstatymo nežinojimas, nes aktai buvo paskelbti įstatymo nustatyta tvarka (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).
Trečia, siekiant įvertinti galimą įtaką termino praleidimui, teismas iš archyvo išreikalavo 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA likvidatoriaus raštą Nr. LS-54, kuriuo pareiškėjai nurodyta, kad jos skundas neišnagrinėtas ir grąžinamas. Tokiu būdu jai buvo išaiškinta jog nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskričių administracinių ginčų komisija ir pareiškėjai grąžintas skundas, nurodant kaip pareiškėja turi realizuoti teisę į savo interesų gynimą. Todėl pareiškėja iš šio rašto turinio taip pat turėjo suvokti jog jos skundas nebus išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje. Teisinių prielaidų 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA likvidatoriaus raštą Nr. LS-54, kuriuo grąžintas skundas, laikyti skundo padavimo termino eigos pradžia nėra, kadangi šiuo raštu nebuvo sukurti teisiniai santykiai įtakoję pareiškėjos teisių ir pareigų turinį.
Iš to seka, kad įstatymo leidėjas įvardijamu metu galiojusiu įstatyminio lygmens teisiniu reguliavimu aiškiai buvo apibrėžęs kaip asmuo turi realizuoti savo teisę kreiptis skundu į teismą kai per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjamas jo skundas (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis). Todėl teisinių prielaidų apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo nepriėmimą dėl pareiškėjos pateikto skundo negalima laikyti esmine aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjai realizuoti jai suteiktą teisę kreiptis skundu į teismą. Pažymėtina ir tai, kad cituojamo teisinio reglamentavimo pasikeitimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pareikėja skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes procesinius veiksmus kreipiantis skundu į teismą pareiškėja turėjo atlikti dar iki šio reguliavimo pasikeitimo, o ir pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiškėjos teisių ir pareigų turinio neįtakojo, nes skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2010 m. vasario 8 d. ir nuo šio momento pareiškėjai atsirado teisė kreiptis skundu į teismą.
ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (žr., pvz., 2009 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004). Taigi konstatuotina, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjai nebuvo objektyvių kliūčių, trukdžiusių kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis) ir terminas skundui paduoti praleistas dėl pareiškėjos subjektyvaus elgesio modelio pasirinkimo, todėl skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme. Todėl teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo dėl 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo padavimo termino atnaujinimui nėra ir skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei Marinai Saveljevai pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimą priėmimo.
Pareiškėja ginčydama ir prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą reiškia ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei Marinai Saveljevai pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo. Šie reikalavimai kaip jau minėta yra išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku nes teisinės pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Būtent tokia teisminė praktika dėl išvestinių skundų reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-364/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjos S. S. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo skundui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo paduoti, atmesti.
Pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.