Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjos S. S. skundu atsakovams - Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos kontoros advokatei Marinai Saveljevai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-9-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje ir 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti skyrė advokatę M.Saveljevą. Pareiškėja nurodo, kad dėl advokatės veiksmų bendravimas buvo neįmanomas ir pasinaudojant advokatės melagingu pranešimu 2010 m. sausio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.31.)-TPD -9-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą nepagrįstai nutraukė.

Vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalimi procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 67 straipsnio 2 dalį numatoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Iš šių aplinkybių seka, kad per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų pašalinimui pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino, todėl skundo trūkumų nepašalinimas yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad, ginčydama 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-10, pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai. Skundo priėmimo metu iš administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 prijungti įrodymai, bei prijungta administracinė byla Nr. II-13-162/2010 patvirtina, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šį pareiškėjos skundą gavo 2010 m. sausio 25 d. (Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos gavimo spaudo žymuo ir registracijos Nr. 1.4-4(2.31)). Atitinkamai, pareiškėjos skundas administracinių ginčų komisijoje turėjo būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo skundo gavimo - iki 2010 m. vasario 8 d. įskaitytinai. Tačiau įstatymo nustatytu terminu (per keturiolika dienų nuo pareiškėjos skundo gavimo) Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija jo neišnagrinėjo, skundo nagrinėjimo termino nepratęsė, o 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA raštu Nr. LS -54 pareiškėjai grąžino jos pateiktą skundą neišnagrinėtu, teisiniu pagrindu nurodydama 2010 m. birželio 22 d. Administracinių ginčų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-925 (Žin., 2010, Nr. 76-3871).

Antra, 2010 m. birželio 22 d. priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-926 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3872) ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-925 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3871). Šiais įstatymais nuo 2010 m. liepos 1 d. apskričių administracinių ginčų komisijos buvo panaikintos ir jos nebeveikė, todėl būtina įvertinti teisinio reguliavimo pasikeitimo įtaką šiam teisiniam santykiui. Cituojami įstatymai buvo paskelbti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas „Valstybės žiniose“ ir pagal šio Įstatymo 5 straipsnį įsigaliojo juos pasirašius ir „Valstybės žiniose“ paskelbus Respublikos Prezidentui. Šių įstatymų nurodyta įsigaliojimo data – 2010 m. liepos 1 diena. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad galioja tik paskelbti įstatymai, o 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl net ir pripažinus, jog pareiškėja galimai buvo suklaidinta ir dar tikėjosi, kad bus išnagrinėtas jos skundas administracinių ginčų komisijoje, todėl per du mėnesius nuo tos datos kai administracinių ginčų komisija turėjo išnagrinėti jos skundą (nuo 2010 m. vasario 8 d.) nesikreipė į teismą, tai įvardijamu įstatyminio lygmens teisiniu reglamentavimu panaikinus apskričių administracinių ginčų komisijas ir įstatymus paskelbus Valstybės žiniose, pareiškėjai tapo žinoma, kad po 2010 m. liepos 1 d. jos skundas administracinių ginčų komisijoje tikrai nebus išnagrinėtas. Todėl net ir nuo šio termino (2010-07-01) skaičiuojant dviejų mėnesių kreipimosi skundu į teismą terminą jis buvo praleistas ir jo praleidimo svarbių priežasčių pagrindimu negali būti laikomas įstatymo nežinojimas, nes aktai buvo paskelbti įstatymo nustatyta tvarka (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).

Trečia, siekiant įvertinti galimą įtaką termino praleidimui, teismas iš archyvo išreikalavo 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA likvidatoriaus raštą Nr. LS-54, kuriuo pareiškėjai nurodyta, kad jos skundas neišnagrinėtas ir grąžinamas. Tokiu būdu jai buvo išaiškinta jog nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskričių administracinių ginčų komisija ir pareiškėjai grąžintas skundas, nurodant kaip pareiškėja turi realizuoti teisę į savo interesų gynimą. Todėl pareiškėja iš šio rašto turinio taip pat turėjo suvokti jog jos skundas nebus išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje. Teisinių prielaidų 2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVA likvidatoriaus raštą Nr. LS-54, kuriuo grąžintas skundas, laikyti skundo padavimo termino eigos pradžia nėra, kadangi šiuo raštu nebuvo sukurti teisiniai santykiai įtakoję pareiškėjos teisių ir pareigų turinį.

Iš to seka, kad įstatymo leidėjas įvardijamu metu galiojusiu įstatyminio lygmens teisiniu reguliavimu aiškiai buvo apibrėžęs kaip asmuo turi realizuoti savo teisę kreiptis skundu į teismą kai per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjamas jo skundas (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis). Todėl teisinių prielaidų apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo nepriėmimą dėl pareiškėjos pateikto skundo negalima laikyti esmine aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjai realizuoti jai suteiktą teisę kreiptis skundu į teismą. Pažymėtina ir tai, kad cituojamo teisinio reglamentavimo pasikeitimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pareikėja skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes procesinius veiksmus kreipiantis skundu į teismą pareiškėja turėjo atlikti dar iki šio reguliavimo pasikeitimo, o ir pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiškėjos teisių ir pareigų turinio neįtakojo, nes skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2010 m. vasario 8 d. ir nuo šio momento pareiškėjai atsirado teisė kreiptis skundu į teismą.

ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (žr., pvz., 2009 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004). Taigi konstatuotina, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjai nebuvo objektyvių kliūčių, trukdžiusių kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis) ir terminas skundui paduoti praleistas dėl pareiškėjos subjektyvaus elgesio modelio pasirinkimo, todėl skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme. Todėl teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo dėl 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo padavimo termino atnaujinimui nėra ir skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei Marinai Saveljevai pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimą priėmimo.

Pareiškėja ginčydama ir prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą reiškia ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei Marinai Saveljevai pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo. Šie reikalavimai kaip jau minėta yra išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku nes teisinės pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Būtent tokia teisminė praktika dėl išvestinių skundų reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-364/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

pareiškėjos S. S. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo skundui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo paduoti, atmesti.

Pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.