Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertybių sauga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“ dėl depozito grąžinimo ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl baudos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutraukiama.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo dalyje dėl 2 152,52 Eur nuostolių priteisimo (el. dok. Nr. DOK-147547/2023).

29. Teismas, atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (ieškinio ir priešieškinio materialinių reikalavimų) pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, daro išvadą, kad priešieškinio atsisakymo dalyje priėmimas neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis likusioje dalyje atmetamas.

32. Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas iš esmės trimis aspektais. Pirma, ar nuomos pradžios terminas buvo pažeistas. Antra, ar nuomininkas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės. Trečia, ar nuomininko atliktas vienašalis nuomos sutarties nutraukimas yra teisėtas.

Dėl nuomos termino pradžios praleidimo fakto nustatymo

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, joms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011). Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

37. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ) yra įtvirtinti griežti reikalavimai, kurių privalo laikytis statinio statytojas, pradėdamas/vykdydamas ir užbaigdamas statybas.

40. SĮ 59 straipsnyje yra įtvirtinta juridinių asmenų administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

43. Pažymėtina, kad analogiška išvada, tai yra, kad statinys tampa civilinės apyvartos objektu ir statinio naudotojas įgyja teise statiniu naudotis tik nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dienos, yra suformuluota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-611/2023, 57-59 punktai).

44. Kaip matyti iš bylos šalių pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas statinio, kuriame yra nuomojamos patalpos, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą parengė 2022 m. rugsėjo 30 d. (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas (duomenys neskelbtini)_suderinta (P02)-s1003. pdf“). Statinio (jo dalies, kuriame yra ginčo patalpos) statybos užbaigimo akto atsakovas į bylą nepateikė. Iš ieškovo pateikto 2022 m. lapkričio 27 d. viešo registro išrašo matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, baigtumas 2022 m. lapkričio 7 d. vis dar buvo 9 proc. (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas 23 20221127 NT Registras 44_1614157.pdf“). Iš atsakovo pateikto į bylą 2023 m. vasario 13 d. viešo registro išrašo matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, baigtumas yra 100 proc.; statinio baigtumo faktas įregistruotas viešame registre 2022 m. gruodžio 20 d. vadovaujantis 2022 m. gruodžio 16 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-00-221216-00338 (el. dok. Nr. DOK-101512/2022 priedas pavadinimu „8 priedas. NT mokestis.pdf“).

45. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, daro išvadą, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pradėjęs statinio statybos užbaigimo procedūras (ką patvirtina su viešu registru suderintos statinio kadastro duomenų bylos parengimas), tačiau statinio statybos pabaigos aktą gavo tik 2022 m. gruodžio 16 d., kas reiškia, kad vadovaujantis imperatyviosiomis SĮ normomis iki pastarojo termino pradžios ginčo patalpos vis dar negalėjo būti naudojamos, įskaitant ir nuomos sutarties pagrindu.

46. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms atsakovo argumentus, kad statinio (kuriame yra ginčo patalpos) baigtumą ir tinkamumą naudoti (įskaitant nuomos sutarties pagrindu) patvirtina sutvarkyta statinio kadastrinių duomenų byla ir/ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie nuomojamose patalpose atliktus statybos darbus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

48. Kaip matyti iš tarp bylos šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir tarpusavio komunikacijos po nuomos sutarties sudarymo, atsakovo atstovas ieškovo atstovui 2022 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku išsiuntė pranešimą, informuodamas, kad atsakovas nukelia nuomos pradžios terminą į 2022 m. rugpjūčio 31 d.; 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku išsiuntė pranešimą, kad planuota 2022 m. rugpjūčio 31 d. termino pradžios data nukeliama; 2022 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku atsiuntė pasirašyti elektroniniu parašu dokumentą „2022-09-23 susitarimas del nuomos pradzios atidejimo“ (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedai pavadinimais „Priedas 7 2022-05-09 nuomotojo elektroninis laiškas.pdf“, „Priedas 8 2022-08-03 nuomotojo elektroninis laiškas.pdf“, „Priedas 9 2022-09-23 nuomotojo elektroninis laiškas.pdf“).

49. Teismas pažymi, kad iš ieškovo pusės jokios reakcijos (atsakymo ir pan.) nebuvo į atsakovo 2022 m. gegužės 9 d. pranešimą apie termino atidėjimą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei į atsakovo 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie numatomą vėlavimą perduoti patalpas 2022 m. rugpjūčio 31 d.

50. Teismas įvertino bylos šalių elgesį (aptartą teismo sprendimo 48-49 punktuose) vykdant nuomos sutartį atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys yra verslininkai – privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdė derybas dėl komercinės nuomos sutarties sudarymo ir atskirai aptarė sąlygą dėl nuomos sutarties termino pradžios atidėjimo, aiškiai susitardami dėl atsakovo teisės vienašališkai nuomos pradžios terminą nukelti iki 3 mėnesių.

52. Pirma, atsakovas pasinaudojo nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta teise atidėti nuomos sutarties terminą 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., ką patvirtina atsakovo ieškovui siųsti 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimai apie nuomos termino pradžios atidėjimą. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešime neįvardino konkretaus termino iki kada dar kartą nukelia nuomos termino pradžią niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovas suprato apie nuomos termino pradžios atidėjimą. Pastarąją išvadą patvirtina ir paties ieškovo elgesys, kuomet jis, gavęs pranešimą dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. apie dar kartą nukeliamą nuomos pradžios terminą, nereiškė atsakovui jokių prieštaravimų dėl nuomotojo naudojimosi nuomos sutartyje įtvirtinta teise bei nekėlė pretenzijų ieškovui dėl nuomos pradžios termino nesilaikymo.

53. Antra, atsakovas, matydamas, kad negalės perduoti nuomojamų patalpų ieškovui sutartyje nustatytą nuomos pradžios termino dieną (2022 m. rugsėjo 30 d.), 2022 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė ieškovui susitarimą dėl nuomos termino pradžios pakeitimo, į kurį ieškovas nesureagavo, tai yra neišreiškė valios nuomos termino pradžios datą pakeisti. Vadinasi, pagal nuomos sutarties nuostatas, nuomos pradžios diena (bei atitinkamai nuomojamų patalpų perdavimo ieškovui naudotis) data turėjo būti vėliausiai 2022 m. rugsėjo 30 d. (sutarties šalims laisva valia nesudarius papildomo susitarimo dėl termino pakeitimo).

54. Dėl šios priežasties teismas ieškovo argumentus apie tai, kad jis (būdamas verslininku) nesuvokė, jog atsakovas pasinaudojo nuomos sutartyje atskirai aptarta teise vienašališkai atidėti nuomos sutarties termino pradžią iki 2022 m. rugsėjo 30 d., atmeta kaip nepagrįstus (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

55. Trečia, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad statinį (kuriame yra nuomojamos patalpos) užbaigus statyti SĮ nustatyta tvarka tik 2022 m. gruodžio 16 d. (kuomet buvo surašytas statybos pabaigos aktas), atsakovas neturėjo teisės nei 2022 m. rugsėjo 30 d., nei bet kurią kitą dieną iki 2022 m. gruodžio 16 d., perduoti ieškovui naudotis nuomojamomis patalpomis, kas reiškia, kad nuomos termino pradžios dieną – 2022 m. rugsėjo 30 d. patalpos ieškovui naudotis nuomos sutartyje nustatytu terminu ir tvarka nebuvo perduotos dėl atsakovo kaltės.

56. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius imperatyvioms SĮ normoms atsakovo argumentus, kad jis turi būti laikomas perdavusiu ieškovui patalpas pagal vienašališkai pasirašytą 2022 m. spalio 20 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktą (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedai pavadinimais „Priedas 17-1 2022-10-21 Nuomotojo raštas.pdf“, „Priedas 17-2 2022-10-20-Patalpu perdavimo aktas.pdf“).

Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo

57. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai joje numatytais pagrindais.

58. Teismas, įvertinęs CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinį, daro išvadą, kad sutartis gali būti vienos iš šalių vienašališkai nutraukta nesikreipiant į teismą tik dviem atvejais – įstatyme numatytu atveju dėl esminio sutartie pažeidimo arba sutartyje šalių sutartu atveju.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims susitarus, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, kurie yra taikomi, vertinant ar sutarties pažeidimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2016, 32 punktas) . Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

60. Nagrinėjamu atveju pagal tarp bylos šalių 2022 m. sausio 12 d. sudarytos Nuomos sutarties Nr. M31-A2-01 sąlygas ieškovas kaip nuomininkas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dviem atvejais. Pirma, jeigu nuomotojas iš esmės pažeidžia sutartį ir neištaiso pažeidimo per protingą terminą po raštiško nuomininko pranešimo, kuris negali trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai objektyviai yra būtinas ilgesnis terminas (Bendrųjų sąlygų 13.4 punktas). Antra, raštu informavęs nuomotoją ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu nuomotojas per protingą terminą nepašalina vienos iš keturių aplinkybių, numatytų nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5.1 – 13.5.4 punktuose arba jos neišnyksta. Viena iš tokių aplinkybių, įtvirtinta nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.53 punkte, – nuomotojas nepagrįstai atsisako pasirašyti su nuomininku perdavimo aktą arba jo nepasirašo ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo nuomos termino pradžios (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas 3 M31_NS_Vertybiu sauga_20220112.pdf“).

61. Teismas, įvertinęs nuomos sutarties sąlygų turinį, daro išvadą, kad šalims (priešingai nei teigia atsakovas) buvo ypatingai aktualus nuomos sutarties pradžios terminas. Pastarąją išvadą patvirtina pats nuomos sutarties turinys, kuriame daug dėmesio buvo skirta nuomos termino pradžios apibrėžimui/atidėjimui/pažeidimui, įskaitant ir šalių specialiai aptartą sąlygą dėl atsakovo vienašališkos teisės nuomos termino pradžia nukelti iki 3 mėnesių, ir nuomos sutarties bendrosios sąlygose įtvirtintą nuomininko teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei atsakovas neperduoda ieškovui patalpų ilgiau nei 20 dienų nuo nuomos termino pradžios. Be to, ir pačios tarp šalių sudarytos sutarties rūšis - nuomos sutartis dėl komercinės paskirties patalpų, taip pat patvirtina, kad nuomos termino pradžia, kuomet nuomininkui privalo būti perduodamas nuomojamas daiktas – komercinės paskirties patalpos, yra viena esminių sutarties sąlygų, kurios nesilaikymo atveju net įstatymo leidėjas suteikia nuomininkui teisę atsisakyti nuomos sutarties vykdymo (CK 6.484 straipsnis).

62. Be to, vadovaujantis teismo sprendimo 59 punkte minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, šalims pasinaudojus sutarties šalių laisvės principu ir sutartyje sutarus dėl nuomininko teisės vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovui vėluojant perduoti patalpas daugiau nei 20 dienų nuo nuomos termino pradžios, apskritai nebėra aktualu, ar nuomos termino pradžios nesilaikymas daugiau kaip 20 dienų yra esminis sutarties pažeidimas bei atitinkamai nėra aktualios aplinkybės, susijusios su tikrosiomis priežastimis (pavyzdžiui, nuomininko finansiniai sunkumai ir pan.), kodėl nuomininkas nusprendė pasinaudoti nuomos sutartyje įtvirtinta vienašale nuomos sutarties nutraukimo teise.

63. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos nuomininko teisei pasinaudoti sutartyje įtvirtintu sutarties nutraukimo pagrindu atsakovo argumentus apie tai, kad nuomos sutarties termino pradžios pažeidimas neturėjo būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir/ar argumentus, kad ieškovas nebeturėjo tikslo tęsti sutartinių santykių ne dėl atsakovo atlikto sutarties pažeidimo, o dėl kitų priežasčių (finansinių sunkumų ar kt.) (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

64. Taigi, teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su patalpų perdavimo ieškovui eiga, daro išvadą, kad atsakovas, kuris neturėjo teisės naudotis patalpomis 2022 m. spalio 20 d. (nes statinys dar nebuvo baigtas statyti SĮ nustatyta tvarka) atitinkamai negalėjo ir šių patalpų perduoti ieškovui pagal nuomos sutartį, kas reiškia, kad atsakovo 2022 m. spalio 20 d. vienašališkai pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas negali būti laikomas teisėtu bei atitinkamai patvirtinančiu nuomotojo įvykdytą pareigą perduoti patalpas nuomininkui per 20 dienų nuo nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pradžios (2022 m. rugsėjo 20 d.).

65. Vadinasi, atsakovui neperdavus ieškovui (tinkamų naudoti SĮ nustatyta tvarka) patalpų daugiau nei 20 dienų nuo nuomos termino pradžios (2022 m. rugsėjo 30 d.), ieškovas nuo 2022 m. spalio 21 d. buvo įgijęs teisę pasinaudoti nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5.3 punkte įtvirtintu nuomos sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

66. Atsižvelgiant į išdėstyta bei vadovaujantis sutarties šalių (kurios yra verslininkai) laisvės principu, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius sutarties turiniui ieškovo argumentus, jog jis buvo įgijęs teisę nutraukti sutartį nuo 2022 m. spalio 3 d. (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl nuomininko atlikto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

67. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, tai yra nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas).

68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

69. Nagrinėjamu atveju bylos šalys nuomos sutartyje aptardamos nuomininko teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei nuomotojas ilgiau nei 20 dienų neperduoda nuomininkui patalpų nuo nuomos termino pradžios, susitarė, kad nuomininkas turi pranešti apie tai nuomotojui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų (nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5 ir 13.5.3 punktai) (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas 3 M31_NS_Vertybiu sauga_20220112.pdf“).

70. Pastaroji sutarties sąlyga apie 30 dienų pranešimą yra aiški, jos turinys suprantamas. Be to, ši sutarties sąlyga iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintą pareigą šalies, ketinančios pasinaudoti sutarties nutraukimo teise, pranešti apie numatomą nutraukimą kitai šaliai (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

71. Atsižvelgiant į išdėstyta bei vadovaujantis sutarties šalių (kurios yra verslininkai) laisvės principu, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius sutarties turiniui ieškovo argumentus, jog sutarties sąlyga dėl nuomininko pareigos pranešti prieš 30 dienų apie numatomą sutarties nutraukimą yra akivaizdžiai nesąžininga ar/ir pažeidžianti iš esmės sutarties šalių lygybės principą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

72. Teismas papildomai pažymi, kad pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sandorio teisėtumo prezumpcija, pagal kurią sandoris laikomas galiojančiu, nesant įstatymų nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003).

73. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepasinaudojo procesine teise reikšti savarankišką ieškinio reikalavimą dėl konkrečios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia; tuo tarpu teismas dėl sandorio (sutarties sąlygos) pripažinimo negaliojančia ex officio (savo iniciatyva) sprendžia tik esant akivaizdiems niekinio sandorio negaliojimo pagrindams, kurių nagrinėjamoje byloje nenustatė (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

74. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas 2022 m. spalio 3 d. raštišku pranešimu, išsiųstu ieškovui elektroniniu paštu ir paštu buveinės adresu, pranešė apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, pažeidus nuomos sutarties pradžios terminą, tai yra 2022 m. rugsėjo 30 d. neperdavus nuomojamų patalpų (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas 12 Sutarties nutraukimas 2022-10-03.pdf“).

75. Teismas, įvertinęs ieškovo pranešimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimo dėl atsakovo atlikto sutarties sąlygos pažeidimo turinį, daro išvadą, kad ieškovas pažeidė sutartyje (bei įstatyme) įtvirtintą vienašalio sutarties nutraukimo tvarką.

76. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų jam suteikęs papildomą 30 dienų terminą esminiam nuomos sutarties trūkumui pašalinti, tai yra pabaigti statinio statybos darbus bei atitinkamai nuomojamas patalpas (tinkamas naudojimui) perduoti iki 2022 m. lapkričio 21 d. (CK 1.121 straipsnio 2 dalis), atsakovas būtų šį sutarties pažeidimą per minėtą terminą pašalinęs. Priešingai, iš byloje esančio viešo registro išrašo matyti, kad atsakovas užbaigė statinio statybą SĮ įstatymo nustatyta tvarka bei atitinkamai įgijo teisę perduoti ieškovui patalpas tik 2022 m. gruodžio 16 d. gavęs statinio statybos pabaigos aktą (el. dok. Nr. DOK-101512/2022 priedas pavadinimu „8 priedas. NT mokestis.pdf“).

77. Vadinasi, aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį sutartyje numatytu atveju, pažeisdamas sutartyje nustatytą tvarką (tai yra nesilaikydamas sutartyje nustatytų 20 dienų trūkumams ištaisyti ir 30 dienų pranešimui pateikti terminų), niekaip neįtakojo faktinės aplinkybės, kad sutarties nutraukimo poreikis nebuvo išnykęs ir suėjus sutartyje įtvirtintiems (20 dienų trūkumams ištaisyti ir 30 dienų pranešimui pateikti) terminams. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis dėjo papildomas pastangas sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimui pašalinti, dėl ko patyrė iš esmės didesnius nuostolius nei būtų patyręs vykdydamas sutartį ir jos nenutraukimo atveju. Priešingai, bylos faktinė situacija patvirtina, kad atsakovas privalėjo užbaigti statinio statybas SĮ nustatyta tvarka (nepaisant fakto, ar nuomos sutartis buvo nutraukta).

78. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 67-76 punktus), teismas daro išvadą, kad ieškovo padarytas pažeidimas, nesuteikiant atsakovui 20 dienų termino nuomos sutarties pažeidimui pašalinti bei nepranešus atsakovui prieš 30 dienų apie sutarties nutraukimą, nesuponuoja pagrindo vienašalį nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

Dėl byloje kilusio ginčo baigties

79. Teismui nustačius, kad ieškovas teisėtai pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovo atlikto sutarties pažeidimo, abi šalys yra atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo kaip šalies, kaltos dėl sutarties neįvykdymo, reikalauti atlyginti nuostolius, o atitinkamai atsakovas kaip kaltoji šalis dėl sutarties neįvykdymo, praranda teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių ar/ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1-2 dalys).

80. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl ieškovo nuostolių atlyginimo, patirtų dėl 12 748,56 Eur depozito sumokėjimo atsakovui, užtikrinant nuomininko įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymą, tenkinamas ir pastaroji suma priteisiama ieškovui iš atsakovo (CK 6.221 straipsnio 1-2 dalys).

81. Tuo tarpu teismui nustačius, kad dėl sutarties nutraukimo yra kaltas atsakovas, priešieškinio reikalavimai (nuo kurių atsakovas neatsisakė) dėl sutartinių netesybų ir nuostolių priteisimo iš ieškovo atmetami kaip nepagrįsti (CK 6.221 straipsnio 1-2 dalys).

82. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais.

83. Nagrinėjamu atveju bylos šalys nuomos sutarties Specialiosios dalies 7.3 punkte susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ir nuomininkui tinkamai įvykdžius visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, nepanaudotas depozitas turi būti grąžintas nuomininkui per 5 darbo dienas nuo visų jo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo (el. dok. Nr. CBP-23587/2022 priedas pavadinimu „Priedas 3 M31_NS_Vertybiu sauga_20220112.pdf“).

84. Teismui nustačius, kad ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės nuo 2022 m. lapkričio 21 d. (plačiau žr. teismo sprendimo 57-77 punktus), atsakovas įgijo pareigą grąžinti ieškovui depozitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po minėto termino, tai yra iki 2022 m. lapkričio 28 d.

85. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., kuomet atsakovas dar nebuvo praleidęs sutartyje nustatyto depozito grąžinimo termino, pastarasis ieškovo reikalavimas dėl 100,59 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Nuomos sutarties Specialiosios dalies 7.3 punktas).

86. Teismui tenkinus ieškinio materialinį reikalavimą dėl 12 748,56 Eur piniginių lėšų priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (12 748,56 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

87. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

88. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies (99 proc.꞊12 748,56/12 849,15 x 100 proc.), ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 287,10 Eur (290,00 Eur x 99 proc.) žyminis mokestis ir 7 762,39 Eur (7 840,80 Eur x 99 proc.) išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo, kurios, įvertinus ilgą proceso trukmę, didelį rengtų procesinių dokumentų kiekį bei pakankamai sudėtingą ginčo dalyką, nagrinėjamu atveju laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys).

89. Ieškinį iš esmės didžiąja dalimi tenkinus (99 proc.) ir priešieškinį (toje dalyje, nuo kurios nebuvo atsisakyta) atmetus, teismas laiko iš esmės ieškovą laimėjus byloje kilusį ginčą ir nepriteisia atsakovui iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

90. Ieškinį iš esmės didžiąja dalimi tenkinus (99 proc.) ir priešieškinį (toje dalyje, nuo kurios nebuvo atsisakyta) atmetus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 13,28 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies dėl 2 152,52 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertybių sauga“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertybių sauga“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vertybių sauga“ (į. k. 125737650) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ (į. k. 305912076) 12 748,56 (dvylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) negrąžinto depozito, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 748,56 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 287,10 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 10 ct) žyminio mokesčio ir 7 762,39 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo.

Likusioje dalyje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertybių sauga“ ieškinį atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ priešieškinį likusioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ (į. k. 305912076) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.