- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 1-755-903/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00700-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
t. p., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2023 m. gruodžio 30 d., apie 5.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosikaulių lūžius, žaizdą dešinės akies apatiniame voke, 14 danties vainiko nulūžimą, taip nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą.
Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, kad jis su uošviu buvo bare, sėdėjo prie užsakyto staliuko, paskui nuėjo į aikštelę pašokti, o pašokęs grįžo prie stalo. Grįžus prie staliuko, rado sėdintį nukentėjusįjį. Uošvis sakė, kad nepažįsta šito asmens, tiesiog jis atėjo ir prisėdo prie staliuko. Jam paklausus jo, ką jis čia veikia, jo atsakymai buvo agresyvūs. Nepastebėjo, kad jis kažką laikytų rankose. Jeigu iš jo pusės nebūtų buvę įžeidimų, nieko nebūtų nutikę. Sėdėjo abu prie to staliuko, tada staiga atsistojo ir įvyko konfliktas. Viskas įvyko staiga. Jis jam trenkė gal 2-3 kartus, o jis jam netrenkė. Buvo išgėręs, dėl to taip ir sureagavo, būtų buvęs blaivas, tikrai bandytų išvengti konflikto. Sutinka, kad padarė kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam. Neturėjo galimybės atlyginti nei dalies padarytos turtinės žalos. Sutinka, kad turi atlyginti kažkokią žalos dalį nukentėjusiajam. Pripažįsta žalą dėl danties taisymo. Buvo susitaręs su šeimos nariu, kad paskolins jam pinigų, kad galėtų atlyginti žalą, bet jis nebegalėjo paskolinti. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo už tą konfliktą ir padarytą žalą. Prisideda prie savo vaiko išlaikymo, gyvena kartu šeimoje. Šiuo metu turi vieną vaiką, bet laukia ir antro vaiko. Pripažįsta civilinio ieškinio dalį dėl 1 410 eurų turtinės žalos atlyginimo, o dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, t. y. 5 000 eurų nesutinka. Jo nuomone, adekvati suma būtų dėl neturtinės žalos, tai 2 000 eurų. Na, jis neįtakojo to išėjimo iš darbo, sužalojimai nebuvo tokie baisūs, kad jis negalėtų dalyvauti šventėje su draugais, išeiti į viešumą. Žalą galėtų atlyginti tik dalimis, nes tik dabar pradėjo dirbti. Šiuo metu jo atlyginimas yra 1 000 eurų į rankas, bet planuoja išvykti į užsienį, ten dirbti ir užsidirbti, kad galėtų atlyginti žalą.
Iš nukentėjusiojo A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų matyti, kad 2023 m. gruodžio 30 d. naktį buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, linksminosi su draugais. Paryčiais, valandos tiksliai nepamena, jį prie savo staliuko pasikvietė prisėsti pažįstamas, gali būti, kad vardas Raimondas, nors tiksliai nepamena. Jis prisėdo prie jo staliuko pasikalbėti, kai priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo -T. P.. Jis be jokios aiškios priežasties ne mažiau kaip tris kartus smogė jam į veidą. Jokio konflikto iki tol su juo nebuvo. Ar nuo smūgių buvo nukritęs ant grindų, nepamena. Jam pradėjo bėgti kraujas. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji. Jį iškart išvežė į ligoninę. Jį išleido gydytis ambulatoriškai. Jam buvo nustatytas akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, nosies kaulų lūžis, akies voko ir periokulinės srities žaizda. Įvykio metu jam buvo nuskeltas dantis, todėl 2024 m. sausio 15 d. lankėsi pas odontologą UAB „L.“, (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų reikalinga atlikti plastinę-estetinę operaciją dėl nosies atstatymo bei dantų protezavimo, tai kainuos 7 000 Eur. Jam padaryta fizinė, moralinė žala, kurią vertina 5 000 Eur. Pateikia civilinį ieškinį dėl 12 000 Eur žalos ir prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu (1 t., 50-53 b. l.).
Iš 2024 m. sausio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 29 d., apie 21.00 val., su keturiais draugais, kurių duomenų nurodyti nenori, kad jiems nepakenkti, bet jei reikės paliudyti, tyrimo eigoje galės nurodyti, atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur jiems jau buvo rezervuotas stalas. Bare bendravo, vartojo alkoholį, todėl gal ne visas aplinkybes tiksliai gali nurodyti. Pamena, kad vienu metu jo draugai šoko su panelėmis, o jis prie gretimo stalo pamatė pažįstamą asmenį, kuris pakvietė jį pakalbėti. Jis (A. S.) atsisėdo prie jo stalo. Jiems bendraujant, priėjo nepažįstamas asmuo, kuris bandė kažką pasakyti ar paklausti, jis net nesuprato, ko norėjo. Net nesiklausė, ką jis nori pasakyti, nes garsiai grojo muzika. Norėdamas, kad jiems netrukdytų, pasakė jo atžvilgiu rusišką necenzūrinį keiksmažodį „eik nachui“. Su juo buvęs pažįstamas taip pat „pasiuntė jį nachui“, kad atstotų nuo jų ir dar, kiek pamena, kad tas asmuo kažką minėjo apie boksą, ką konkrečiai nepamena. Jam sėdint prie stalo, minėtas asmuo be jokios priežasties trenkė jam (A. S.) kumščiu kelis kartus, gal tris ar penkis, į veido sritį. Jis pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Kažkas iš apsaugos darbuotojų davė servetėlę nusivalyti ir išvedė į lauką, iškvietė medikus. Atvykus policijos pareigūnams, nelabai pamena, kas vyko, kažko jo klausė, jis atsakinėjo. Jį apžiūrėjo ir paėmė iš jo alaus butelių atidarytuvą, kuris yra kaip suvenyras, jį buvo gavęs dovanų prieš keletą metų. Kas toliau vyko, taip pat nelabai pamena, tik kad buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam susiuvo akies voko žaizdą ir nustatė nosies kaulo lūžimą. Kitą dieną pastebėjo, kad yra nuskeltas dantis dešinėje veido pusėje, todėl kreipėsi pas odontologą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, civilinį ieškinį reikš vėliau (1 t., 1-11 b. l.).
Iš 2023 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad atlikta įvykio vietos - baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., 22-28 b. l.).
Iš 2023 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 30 d., dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. B. ekipaže „L1111“, apie 05.07 val., gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus, jog (duomenys neskelbtini), bare, ką tik viduje kilo muštynės, apsauga išskirstė. Vyras, apie 30 m. amžiaus, kraujuoja iš akies. Informuota GMP, Klaipėdos apskrities VPK. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko baro apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, jog bare yra sužalotas asmuo bei įvykio kaltininkas. A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nurodė asmenį, kuris trenkė jam kelis kartus į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Konflikto esmės nurodyti negalėjo. Pabendravus su asmeniu, kuris trenkė, t. y. T. P., kuriam alkotesteriu nustatyta 2,81 promilių neblaivumas, nurodė, jog konfliktas prasidėjo dėl to, jog asmuo (A. S.) kabinėjosi prie merginų, po ko ir trenkė asmeniui į veidą. Atvykusi GMP apžiūrėjo nukentėjusį A. S. bei išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Abiem asmenims įteikti šaukimai į apklausą. Bendraujant su apsaugos darbuotojais, jie nurodė, jog pačio konflikto nematė, tačiau baras yra filmuojamas vaizdo kameromis. Kitų asmenų, kurie galėtų pateikti informacijos apie muštynes, nėra. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis. Pas A. S. kišenėje buvo rastas daiktas, panašus į kastetą, tačiau asmuo nurodė, jog tai butelių atidarytuvas, daiktas buvo paimtas. Kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., 29-30 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0123000786254 (BIRT žiūryklės) išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 30 d. 05.06 val. policijoje registruotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), bare ką tik viduje kilo muštynės, apsauga išskirstė. Vyras apie 30 m. amžiaus, kraujuoja iš akies. Pranešėjas D. M.. Taip pat gautas pranešimas, kad 2023 m. gruodžio 30 d., apie 05.41 val., GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežė A. S., kuris medikams nurodė, kad bare sumušė nepažįstamas, nustatyta diagnozė: ūminė intoksikacija alkoholiu, akies sumušimas, akies voko žaizda, nosies kaulo lūžimas, suteikinėjant pagalbą įžeidinėjo gydytojus, išleistas gydytis namie (1 t., 31 b. l.). ???
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G45/2024 (03) matyti, kad A. S. nustatyta: 1.1. Nosikaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis pagalbos į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ (2023-12-30), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu. 1.2. Žaizda dešinės akies apatiniame voke, padaryta vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis pagalbos į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ (2023-12-30), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašytas makromorfologinis žaizdos vaizdas, nustatyti žaizdos padarymo mechanizmo nėra galimybės. 1.3. 14 danties vainiko nulūžimas, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais) vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi aplinkiniuose audiniuose išorinių mechaninių sužalojimų nėra, nustatyti sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad A. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., 34-35 b. l.).???
Iš 2024 m. sausio 4 d. vyresniosios tyrėjos S. Č. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad pranešime Nr. 0123000786254 nurodytų aplinkybių tikslinimo metu gautas A. S. pareiškimas, kad 2023 m. gruodžio 30 d., apie 05.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jam sėdint prie stalo ir bendraujant su pažįstamu asmeniu, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris bandė kažką pasakyti ar paklausti, jam pasakius necenzūrinį keiksmažodį, minėtas asmuo sudavė jam kelis kartus iš kumščio į veido sritį, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po apžiūros nustatyta diagnozė: akies sumušimas, akies voko žaizda, nosies kaulo lūžimas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Valstybinei teismo medicinos tarnybai paskirta užduotis dėl A. S. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (1 t., 119-120 b. l.). ???
Iš 2023 m. gruodžio 30 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. S., matyti, jog dešinė akis ištinusi, matoma kraujosruva (mėlynė). Daugiau jokių sužalojimų nematyti (1 t., 121-123 b. l.).
Iš 2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas baro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, spalvotas, ekrano viršuje data 2023 m. gruodžio 30 d., kintantis laikas nuo 05.08. Vaizdas iš viršaus. Matyti baro zona, už baro dirbančios dvi darbuotojos, prie baro sėdintys su ikiteisminiu tyrimu nesusiję asmenys. Už baro zonos lankytojų salėje matyti staliukai, prie kurių sėdi lankytojai. Baro patalpa dalinai apšviesta. Prie vieno iš stalų, esančio toliau nuo baro, matyti sėdintys vyrai: vienas sėdintis nugara į vaizdo kamerą, arčiau baro, vilki pilkos spalvos marškinėlius, stalo kairėje pusėje sėdintis vyras vilki juodais rūbais. Kas dar sėdi prie stalo, dėl prasto apšvietimo, atstumo negalima įžiūrėti. 05:08:54 matyti, kaip kitoje stalo pusėje atsistoja vyras, vilkintis juodais rūbais, stovi nugara į vaizdo kamerą. Vyras pilkais marškinėliais sėdėdamas ima jam už peties, bando jį sulaikyti. Po kelių sekundžių atsistoja vyras, vilkintis mėlynos spalvos rūbu. Abu asmenys stovi vienas priešais kitą. Vyras, vilkintis mėlyną rūbą, dešine ranka smogia vyrui juodais rūbais į galvos sritį, o šiam krentant, pasilenkęs dešine ranka smogia dar du kartus ir nueina į šoną. Dėl atstumo, apšvietimo veidų nėra galimybės įžiūrėti. Prie stalo prieina baro apsaugos darbuotojas. Įrašas baigiasi, jo trukmė 00.39 (1 t., 139-141 b. l.).???
Iš 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą naudotos kūno kameros vaizdo įrašas. Faile PSS-20231230-050909UTC+0200.mp4 2023-12-30 nuo 05.09 val. matyti, kaip prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pasitinka apsaugos darbuotojas, kuris nurodo, kad nukentėjusysis yra bare. Tuo pačiu informuoja dėl su tiriamu įvykiu nesusijusios situacijos, kuomet mergina bare viską daužė ir išėjo. Su šia mergina pasilieka bendrauti kiti policijos pareigūnai. Pareigūnas eina į baro „(duomenys neskelbtini)“ vidų. 00.05 vaizdo įrašo minutę bare apsaugos darbuotojas ranka parodo į vyriškį, kaip nustatyta T. P., sakydamas „tas smogė“. Po to ranka rodo į kitą šalia stovintį vyriškį, kaip nustatyta – A. S., sakydamas „tas nukentėjo“. Nukentėjęs laiko prie veido kompresą. Policijos pareigūnas nurodo jam pateikti asmens dokumentą. A. S. sako: „... duoda šaibų, aš nieko nerašau“. Ne visi žodžiai girdimi, nes bare garsiai groja muzika. Policijos pareigūnas nurodo eiti į lauką. Policijos pareigūnas su abiem asmenimis išeina į lauką. Išėjus į lauką, policijos pareigūnas klausia: „Tai tarp jūsų dviejų buvo konfliktas?“. Abu atsako, kad taip. A. S. aiškina, kad jis sėdėjo prie stalo ir viskas. T. P. aiškina: jis bazarino, bazarino, bandė prisitrinti, po to kažką kalbėjo, pradėjo sakyti „aš tave papjausiu“. Policijos pareigūnas klausia, ar jis išgėręs, T. P. atsako, kad taip. T. P. su policijos pareigūne eina į tarnybinį automobilį. Nuo 09.30 vaizdo įrašo minutės policijos pareigūnas aiškinasi dėl kitos situacijos, nesusijusios su šiuo ikiteisminiu tyrimu, nurodo, kad jei turės pretenzijų dėl merginos veiksmų, tai gali kreiptis su pareiškimu per „e-policija“. 10.07 vaizdo įrašo minutę policijos pareigūnas A. S. klausia, iš ko jam trenkė. A. S. sako, kad iš kumščio, porą kartų, minimum du. A. S. palydimas į greitosios pagalbos automobilį. Policijos pareigūnas ateina prie tarnybinio automobilio, kur T. P. klausia, dėl ko jis smūgiavo. T. P. sako: „(nesuprantami žodžiai)... jis sėdėjo, sėdėjo mūsų rate draugų, aš atėjau prie to stalo, sako man „ką tu čia duchas“, pradėjo pulti prie manęs. Jis nežinojo, kad aš esu jų draugas prie to stalo, ir baigėsi tuo“. Aiškina, kad jisai (A. S.) šaukė ant mergaičių. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnas patikrino T. P. neblaivumą ir nustato 2,96 promiles. Prie automobilio prieina vyras, kuris aiškina, kad čia nieko nebuvo, kad jis pats prie jų staliuko priėjo, sako paimti filmuotą medžiagą. Rodo į T. P., sako, kad čia jo žentelis. Policijos pareigūnas grįžta į barą, apžiūri įvykio vietą. Įrašo trukmė 19.43 (1 t., 142-144 b. l.).
Iš A. S. pateiktų dokumentų matyti, kad jis pateikė 2023 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninė“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, odontologo įrašą (2 t., 74-77 b. l.).
Iš 2024 m. liepos 30 d. mokėjimo kvito matyti, kad T. P. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 159,32 Eur (2 t., 79 b. l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis T. P. 2023 m. gruodžio 30 d., apie 5.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosikaulių lūžius, žaizdą dešinės akies apatiniame voke, 14 danties vainiko nulūžimą, taip nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą. Taigi kaltinamojo T. P. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).
Iš A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė, jog T. P. atžvilgiu pasakė rusišką necenzūrinį keiksmažodį „eik nachui“ ir kadangi vartojo alkoholį, todėl gal ne visas aplinkybes tiksliai gali nurodyti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ turinio matyti, kad pirmas atsistoja vyras, vilkintis juodais rūbais (A. S.) bei pasilenkia prie sėdinčio vyro, vilkinčio mėlynos spalvos rūbą (T. P.), šalia sėdintis vyras pilkais marškinėliais sėdėdamas ima A. S. už peties, bando jį sulaikyti. Tada po kelių sekundžių atsistoja T. P.. Abu asmenys stovi vienas priešais kitą ir T. P., dešine ranka smogia A. S. į galvos sritį, o šiam krentant, pasilenkęs dešine ranka smogia dar du kartus ir nueina į šoną. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog būtent nukentėjusysis pirmasis pradėjo elgtis netinkamai, t. y. T. P. atžvilgiu pasakė rusišką necenzūrinį keiksmažodį „eik nachui“, kas teismo nuomone iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ir taip iššaukė T. P. agresiją. Taigi darytina išvada, kad T. P. neteisėtus smurtinius veiksmus prieš A. S. iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Be anksčiau aptartos kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta ir tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis T. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą ne mažesnę kaip 1 400,00 Eur turtinę žalą.
Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš kaltinamojo T. P. (1 t., 60-90 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį nuo 7 000 Eur iki 1 410 eurų. Ši civilinio ieškinio dalis dėl 1 410 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintina visiškai, kadangi pagrįsta UAB „L.“ medicinos dokumentų išrašu, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutiko.
Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintina iš dalies. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos parodė, kad neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog buvo sužalotas, negalėjo dirbti, turėjo ant veido mėlynes, negalėjo normaliai kvėpuoti, pastoviai kraujavo iš nosies, taip pat negalėjo bendrauti su draugais, ieškotis darbo. Mėlynes gydėsi mėnesį, operacijos nebuvo daromos. Ligoninėje buvo susiūtas akies vokas. Gydėsi ambulatoriškai, gydymosi metu naudojo vaistus nuo skausmo. Dirbti negalėjo ilgiau nei mėnesį, nes vien nosies kaulo lūžius ilgai gydėsi. Jis prieš įvykį buvo išėjęs iš darbo ir, kai buvo sužalotas, niekur nedirbo. Iš darbo išėjo savo noru, į tą patį vadovaujantį darbą uoste grįžo po 6 mėnesių. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo sportuoti. Dabar jau gali daryti viską, gyventi normalų gyvenimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur), tačiau yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, Nr. 1A-392-843/2022). Taigi, teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. S. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų (jam buvo diagnozuota nosikaulių lūžiai, žaizda dešinės akies apatiniame voke, danties vainiko nulūžimas), nepatogumus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – skausmą, nerimą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nebuvo daryta operacijų, jam nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuri nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į tai kad smurtinius veiksmus iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo A. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur.
Taip pat iš dalies patenkintina ir civilinio ieškinio dalis dėl 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo, šias palūkanas priteisiant ne nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos, kaip prašoma, o nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016).
Dėl priteistos žalos išdėstymo
BPK 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. prašė išdėstyti priteistos žalos mokėjimą dalimis, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu jo atlyginimas yra 1 000 eurų į rankas, bet planuoja išvykti į užsienį ir ten užsidirbti daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. S. iš esmės sutinka, kad jam padarytos žalos mokėjimas būtų išdėstytas, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistos 3 410 Eur žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 8 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pirmus du mėnesius sumokant kas mėnesį po 700,00 Eur, sekančius šešis mėnesius sumokant kas mėnesį po 335,00 Eur.
Pažymėtina, kad nuteistajam nevykdant priteistų mokėjimų dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusysis įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos jam priteistos sumos išieškojimo priverstine tvarka.
Dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 159,32 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo A. S., kurį sužalojo kaltinamasis T. P., gydymu, atlyginimo (1 t., 97-102, 109-111 b. l.). Kadangi T. P. visiškai atlygino šiame civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, o civilinė ieškovė atsisakė civilinio ieškinio (2 t., 79, 84 b. l.), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą ne mažesnę kaip 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą ne mažesnę kaip 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) turtinę žalą.
T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. iš nuteistojo T. P. 1 410 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 3 410 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteistos 3 410 Eur žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 8 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pirmus du mėnesius sumokant kas mėnesį po 700,00 Eur, sekančius šešis mėnesius sumokant kas mėnesį po 335,00 Eur.
Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 159,32 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.