- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-45-350/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18666-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis, Kristina Latožienė
- Kaltinamasis
- N. R.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Priteista iš valstybės N. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – Lenkijos draudimo bendrovės „Towazystwo Ubezpieczen I reasekuraęji Allianz Polska S.A.“ draudimo išmoką, laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. suklastojo dokumentą, suklastotą dokumentą panaudojo ir teikė melagingus duomenis draudimo bendrovei, taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą – 8513 Eur, o būtent:
kartu su A. D., kurio atžvilgiu 2023 m. kovo 21 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais, į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio aplinkybes, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 16.10 val. Panevėžio r., kelyje Panevėžys–Kupiškis, 26 km., ties posūkiu į gyvenvietę Bygailiai, A. D., vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio jo (N. R.) vairuojamo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, deformuojant abi vairuotas transporto priemones, šią deklaraciją pasirašė ir taip suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurią kartu su savo paties rašytais paaiškinimais, 2021 m. kovo 31 d. atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, pateikė Lenkijos draudimo bendrovės „Towazystwo Ubezpieczen I reasekuracji Allianz Polska S.A.“ atstovybei SIA „Pandi Balt“, esančiai Klaipėdoje, Taikos pr. 4a, taip siekdamas gauti draudimo išmoką, teikdamas melagingus duomenis apie automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deformacijas, kurios nesuderinamos su 2021 m. kovo 12 d. deklaracijoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, apgaulės būdu pasikėsino įgyti Lenkijos draudimo bendrovei „Towazystwo Ubezpieczen I reasekuracji Allianz Polska S.A.“ priklausantį turtą – 8513 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. gegužės 27 d. draudimo bendrovė pranešė apie sustabdytą draudimo išmokėjimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo N. R. pripažinti kaltu:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 160 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą - 8000 Eur;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 70 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą - 3500 Eur;
bausmes subendrinus apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skirti galutinę subendrintą bausmę - 160 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą - 8000 Eur.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, rėmėsi tik 2024 m. spalio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau- LTEC) atliktos kompleksinės eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės akte Nr. 11-1514(24) padarytomis išvadomis, nors šioje baudžiamojoje byloje anksčiau buvo atlikti dar du eismo įvykio ir trasologiniai objektų tyrimai ir 2022 m. balandžio 11 d. LTEC surašytas ekspertizės aktas Nr. 1 l-478(22)/l 1-774(22), o 2021-05-05 buvo surašyta eksperto E. I. konsultacija. Teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino visų trijų ekspertų pateiktų išvadų, nesiejo jų su 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietoje fiksuotomis aplinkybėmis ir N. R. duotais paaiškinimais, kurie buvo pateikti draudimo bendrovei pranešant apie eismo įvykį.
2.2. Draudimo bendrovės atstovas pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2021 m. gegužės 25 d. Nustatyta, kad N. R. draudimo bendrovei apie eismo įvykį pranešė 2021 m. kovo 16 d., 2021m. kovo 18 d. pateikė nuotraukas ir paaiškinimą. Kai buvo patvirtintas draudimo poliso galiojimas, draudimo bendrovės atstovas paprašė N. R. pateikti išsamesnį eismo įvykio paaiškinimą, taip pat nurodyti, kur yra sugadintas automobilis “Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad reikalui esant būtų galima apžiūrėti ir nustatyti nuostolius. Į šį draudimo atstovo prašymą N. R. nesureagavo, o 2021 m. balandžio 8 d. pateikė deformuoto automobilio „Toyota Corolla“ vertinimo ataskaitą ir paprašė atlyginti žalą. N. R. draudimo bendrovei pateikė du paaiškinimus. 2021 m. kovo 16 d. N. R. raštu paaiškino, kad 2021 m. kovo 12 d. važiuojant keliu Panevėžys - Kupiškis 26 km staiga į jo eismo juostą, bandydamas atlikti kairį posūkį, išsuko autobusiukas, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. 2021 m. balandžio 8 d. N. R. parašė išsamesnį paaiškinimą, kad 2021 m. kovo 12 d. važiavo paskui sunkvežimį, priešprieša stovėjo autobusiukas „Fiat Ducato“, norėdamas pasukti į kairę. Praleidęs sunkvežimį ,,Fiat Ducato“, autobusiukas staiga pasuko į jo juostą. Kadangi autobusiukas išsuko tiesiai prieš jį, nieko padaryti nebespėjo. Važiavo negreitai, į spidometrą nežiūrėjo, tikslaus greičio pasakyti negali. Šiame paaiškinime N. R. nurodė, kad įvykio metu vairuotas automobilis “Toyota Corolla“ jau parduotas. Draudimo bendrovei N. R. pateikė tris foto nuotraukas, darytas nurodyto 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietoje. Kai buvo gauta eksperto E. I. konsultacija, draudimo bendrovės atstovas pareiškimu ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
2.3. Teismas, motyvuodamas išteisinamąjį nuosprendį akcentavo, kad 2024 m. spalio 25 d. LTEC ekspertizės akte paneigta E. I. konsultacija, kad automobilis „Toyota Corolla“ iki kontakto su automobiliu „Fiat Ducato“ turėjo esminius priekinio kairio kampo sugadinimus, tačiau teismas neanalizavo nė vieno eksperto, tame tarpe ir E. I., išvadų apie galimą susidūrimo mechanizmą. Apie deformacijų nesuderinamumą pasisakė kiekvienas ekspertas, 2024 m. spalio 25 d. ekspertizės aktą surašęs ekspertas V. M. taip pat pasisakė, kokios automobilių deformacijos nesuderinamos su kontaktavimu automobilių „Toyota Corolla“ ir „Fiat Ducato“. Visi trys ekspertai konstatavo, kad 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietoje kontaktas tarp šių automobilių galėjo būti, tačiau svarbu kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta. Visi trys ekspertai analizavo objektyviausius duomenis - N. R. padarytas tris fotonuotraukas įvykio vietoje. Šiose fotonuotraukose užfiksuotos ant važiuojamosios dalies šukės, smulkios nuolaužos, kurių absoliuti dauguma pabirusi prie matomo stovinčio automobilio „Toyota Corolla“ kairio šono, maždaug per kėbulo ilgį. Ekspertas E. I. konsultacijoje padarė akivaizdžią išvadą, kad toks įvykio vietoje likusių pėdsakų išsidėstymas rodo, kad pagal deklaruotas aplinkybes, kelio ilgio atžvilgiu, transporto priemonių susidūrimas turėjo įvykti nedideliu atstumu prie automobilio “Toyota Corolla“ kairėje buvusių šukių, nuolaužų išsibarstymo zonos pradžią. Vienoje iš fotonuotraukų matyti, kad „Toyota Corolla“ stovi ties rytinėje kelio pusėje esančio keliuko šiaurinio krašto išvestine (t. y. to keliuko, į kurį pagal abiejų vairuotojų parodymus, turėjo sukti A. D. vairuojamas automobilis) ir nuotraukoje aiškiai matyti, kokioje padėtyje kelio pločio ir ilgio atžvilgiu stovi ši transporto priemonė. Tai ir yra pirminiai duomenys apie tai, kad galimo kontakto metu abu automobiliai turėjo judėti lėtai, ar vienas iš jų stovėti. Atkreipiamas dėmesys, kad šiose fotonuotraukose minėta informacija fiksuota aiškiai ir tam nebuvo reikalinga fotografuoti pagal kriminalistinei fotografijai keliamus reikalavimus. Ekspertas V. L. ekspertizės akte Nr. 11-478 (22)/11-774(22) taip pat analizavo įvykio vietoje ant važiuojamosios kelio dalies paliktus galimo susidūrimo pėdsakus. 4 padangų pėdsakus, pagal išsidėstymą ir kryptį priskyrė automobiliui „Fiat Ducato“ ir paaiškino, kad automobilis „Fiat Ducato“ po susidūrimo judėjo atgal, sustojo, o tada į dešinę pasuktais priekiniais ratais, jiems pradžioje judėjimo prabuksuojant, pajudėjo link dešiniojo kelkraščio, įvažiavo į jį ir ten buvo sustabdytas. „Tai rodo, kad susidūrimo metu automobilis „Fiat Ducato galėjo būti atmuštas kurį tai atstumą atgal ir dėl deformuotų dalių tamprumo, automobiliai atsiskyrė, jų kontaktas nutrūko, automobilis „Fiat Ducato“ nuriedėjo atgal į savo krypties eismo juostą, o automobilis „Toyota Corolla“ pajudėjęs į priekį, buvo sustabdytas nuotraukoje matomoje padėtyje. Vėliau automobilis „Fiat Ducato“ buvo nuvairuotas į dešinįjį, pagal buvusią jo judėjimo kryptį, kelkraštį“ (ekspertizės akto 7-9 psl.). Iš atlikto tyrimo, eismo įvykio vietos nuotraukose matomų pėdsakų, automobilio „Toyota Corolla“ padėties važiuojamoje dalyje, sugadinimų apimties, ekspertas V. L. padarė išvadą, kad automobilis „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse, sąlyginai nedideliu greičiu (tikėtina iki 40 km/h) atsitrenkė į jo krypties eismo juostą priekinės dalies kaire puse įvažiavusio ir, tikėtina, sustojusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę, atmušdamas jį atgal į savo krypties važiuojamosios dalies pusę (to paties akto 7-9 psl.). Ekspertizės akte Nr. 11-1514 (24) ekspertas V. M. taip pat analizavo pateiktas tris įvykio vietos fotografijas, keturis ratų pėdsakus priskyrė automobiliui „Fiat Ducato“ ir padarė analogišką išvadą, kad susidūrimo metu automobilis „Fiat Ducato“ buvo atbulas atblokštas, „sustojo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, kairės pusės ratais nuo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, nutolęs 0,3-0,4 m. Kelio ilgio atžvilgiu automobilio priekinė ašis buvo ties antru brūkšninės linijos brūkšniu. Vėliau su į dešinę išsuktais ratais, jiems pradžioje prabuksuojant, automobilis pajudėjo link dešiniojo kelkraščio, įvažiavo į jį ir ten buvo sustabdytas“ (akto 5-8 psl.). Taigi, padaryta išvada analogiška eksperto V. L. išvadai. Tęsdamas tyrimą, ekspertas V. M. modeliavo automobilių „Fiat Ducato“ ir „Toyota Corolla“ susidūrimą taip, kad programos sumodeliuotos padėtys būtų kuo arčiau šių automobilių padėčių po susidūrimo. Buvo gauta padėtis, artima užfiksuotoms eismo įvykio fotografijose, kai apie 38 km/h greičiu judantis automobilis „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse trenkiasi į stovėjusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę (susidūrimo modeliavimo atvaizdas pateiktas 7 pav., akto 7-8 psl.). Atlikęs transporto priemonių susidūrimo modeliavimą, ekspertas V. M. paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, kiek laiko iki susidūrimo automobilis „Fiat Ducato“ stovėjo, todėl negalima atsakyti į teismo pateiktą klausimą, ar N. R. vairuojamas automobilis galėjo išvengti susidūrimo. Taigi, analizuodami objektyviausius duomenis - tris fotonuotraukas, darytas įvykio vietoje, nė vienas iš trijų ekspertų nepatvirtino kaltinamojo N. R. versijos, kad 2021 m. kovo 12 d. jam vairuojant automobilį „Toyota Corolla“ ir važiuojant užmiesčio keliu, į jo važiavimo eismo juostą staiga, darydamas kairį posūkį, įsuko automobilis „Fiat Ducato“, įvyko susidūrimas, kurio metu automobiliui „Toyota Corolla“ buvo padarytos deformacijos, kurias N. R. nuotraukose su turto vertinimo ataskaita pateikė draudimo bendrovės atstovui, tikėdamasis gauti draudimo išmoką. N. R. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad tariamas eismo įvykis buvo staigus, susidūrimo išvengti nepavyko, paneigtos visų trijų - E. I., V. L. ir V. M. išvadomis, nes N. R. nurodyto susidūrimo mechanizmo pasekmės turėjo būti kitokios, t. y. turėjo būti ant važiuojamosios dalies išlikę kitokie susidūrimo pėdsakai, automobilis „Toyota Corolla“ turėjo būti sustojęs kitokioje padėtyje, toliau nuo įvažiavimo keliuko, ką ir įvertino ekspertai, nustatydami ne abiejų judančių automobilių susidūrimą, o lėtai važiuojančio automobilio „Toyota Corolla“ tikslinį atsitrenkimą į stovintį automobilį „Fiat Ducato“. Ekspertas V. L., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad tokio susidūrimo metu, apie kokį paaiškino abu vairuotojai, automobiliai „Toyota Corolla“ ir Fiat Dukato“ turėjo suktis apie savo ašis ir prieš laikrodžio rodyklę, atitinkamai ir nublokšti į kitas vietas. Nesuprantamas teismo motyvas, nurodytas nuosprendžio 14 psl., kritikuojant eksperto V. L. parodymus. Juk ekspertas V. M. ekspertizės akte Nr. 11-1514 (24) būtent ir patvirtino minėtus eksperto V. L. parodymus, kad automobilis „Toyota Corolla“ galėjo sustoti taip, kaip užfiksuota fotonuotraukoje, būtent prieš kontaktą važiavęs eksperto nurodytu mažu greičiu ir atsitrenkęs į stovėjusį automobilį „Fiat Ducato“, dėl to ir nebuvo šių automobilių pasisukimų prieš laikrodžio rodyklę, nebuvo nubloškimų didesniais atstumai ir nebuvo kitokio pobūdžio pėdsakų ant važiuojamosios dalies. Darytina pagrįsta išvada, kad teismas, motyvuodamas išteisinamąjį nuosprendį, nesuprato minėtų ekspertų padarytų pagrindinių išvadų, jas vertinant techniniu požiūriu.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje automobilis „Toyota Corolla“ nebuvo nufotografuotas iš arti ir iš priekio, todėl fotonuotraukose aiškiai nesimato ar buvo šio automobilio salone iššovusios visos oro pagalvės, neaišku kokios buvo deformacijos minėto automobilio įvykio vietoje, todėl pagrįstai ikiteisminiame tyrime buvo keliama versija, ar N. R. teikė duomenis apie vieną ir tą patį automobilį. Vertinant surinktus duomenis, buvo atkreiptas dėmesys į „CarVertical“ pateiktą pažymą, kad 2020 m. liepą šis automobilis buvo stipriai deformuotas ir būtent to įvykio metu turėjo būti iššovusios visos oro pagalvės. Be to, neišsiaiškinta, kodėl ekspertui V. L. šio suremontuoto automobilio apžiūros metu nepavyko nuskaityti oro pagalvių valdymo modulio. Duodamas parodymus teisme, ekspertas V. L. pastebėjo, kad esant dar ir stipresnėms deformacijoms, minėtus duomenis pavyksta nuskaityti. Šios aplinkybės dar labiau sustiprino abejones V. R. duotais paaiškinimais apie nusipirkto automobilio „Toyota Corolla“ remontą, juolab, kad N. R. nenurodė adreso, kur buvo remontuojamas šis automobilis, negalėjo tiksliai paaiškinti, kiek kainavo remontas. Iš pradžių N. R. nurodė, kad šio automobilio degalų tipas - benzinas ir elektra, o ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinus, kad automobilyje įdiegta ir dujų įranga, N. R. tada pritarė ir šiai aplinkybei, nors turto vertintojas ataskaitoje buvo nurodęs tik benziną ir elektrą. Keliamoms versijoms patvirtinti ar paneigti, buvo paskirtas skaitmeninių atvaizdų tyrimas, pateikiant ekspertui, kaip manoma, skirtingų automobilių fotonuotraukas, tačiau LTEC specialisto išvadoje Nr. llK-93(22) duota tik tikėtina išvada, kad skaitmeniniame atvaizde „20210309_183845.JPG“ ir aplankale „SIA_PANDI-_BALT_ATSTOVYB_PATE“ esančiuose atvaizduose yra užfiksuotos skirtingo tipo prekinio ženklo emblemos (l t., b.l. 131, 132). N. R. parodymai neturėtų būti pripažinti nuosekliais ir nekeliančiais abejonių dar ir dėlto, kad jis tyrimui buvo pateikęs skirtingas automobilio „Toyota Corolla“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 4 d. pirkimo- pardavimo sutartis, t. y. VĮ „Regitra“ pateikė šios datos sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilį pirko už 5600 Eur, o draudimo bendrovei pateikė tos pačios datos sutartį, kurioje nurodyta, kad pirko už 15 600 Eur. Be to, N. R. pateikė šios transporto priemonės paradavimo sutartį, kurioje nurodyta pardavimo data 2021 m. kovo 2 d., o apklausoje patikslino, kad tai techninė klaida, nes automobilį pardavė 2021 m. balandžio 2 d. Pirmos instancijos teisme prokuroras baigiamojoje kalboje pasisakė, kad keliamos versijos apie galimus skirtingus automobilius nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau minėtos versijos nepatvirtinimas nėra pripažintina abejonėmis, paneigiant patį kaltinimą N. R. atžvilgiu.
2.5. N. R. kaltinimas buvo suformuluotas apie tai, kad jis pranešė draudimo bendrovei apie nebūtą eismo įvykį, teikė melagingus paaiškinimus apie eismo įvykį - susidūrimo mechanizmą, nurodydamas melagingas eismo įvykio aplinkybes, suklastojo eismo įvykio deklaraciją, šią deklaraciją kartu su paaiškinimais, transporto priemonės vertinimo ataskaita pateikė draudimo bendrovės atstovybei, siekdamas gauti draudimo išmoką. Tos aplinkybės, kad N. R. prieš įvykį keletą dienų, t. y. 2021 m. kovo 9 d. automobilį registravo ir apdraudė vienam mėnesiui, parodo, kad N. R. ruošėsi nusikaltimo padarymui.
2.6. Ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu buvo nutrauktas trūkstant įrodymų, nes gauti draudimo išmoką kreipėsi tik N. R., ikiteisminiam tyrimui nepakako duomenų įrodyti subjektyvią pusę A. D. veiksmų bendrininkaujant su N. R.. Nepakankamais buvo pripažinti įrodymai, kad ne visos deformacijos automobilio „Fiat Ducato“ buvo pripažintos suderintomis su N. R. nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis, be to, A. D. yra žinomas kaip darantis teisės pažeidimus, susijusius su sukčiavimais. Taip pat liko nepaaiškinti A. D. parodymai, kodėl jis, važiuodamas nuo Kupiškio į Panevėžį pagrindiniu keliu, suko į kairėje esantį šalutinį kelią, vedantį į Bygailių kaimą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas A. D. atžvilgiu nepaneigia kaltinimo N. R. atžvilgiu.
2.7. Minėtomis aplinkybėmis apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2024-12-05 nuosprendžiu N. R. išteisino nepagrįstai.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami.
6. Nagrinėjamoje byloje prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikta išvada dėl įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, trūkumo, įgalinusio teismą taikyti in dubio pro reo principą (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Prašo iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir pripažinti išteisintąjį N. R. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad N. R., siekdamas gauti draudimo išmoką, imitavo eismo įvykį, suklastojo eismo įvykio deklaraciją, kurią kartu su paaiškinimais ir transporto priemonės vertinimo ataskaita pateikė draudimo bendrovės atstovybei.
7. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1- 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.).
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės apeliacinio skundo argumentais, o taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bei išklausiusi proceso dalyvių pozicijas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas, vertindamas įrodymus klaidų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas neapsiribojo ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu ir, siekdamas pašalinti prieštaravimus, neaiškumus, pats aktyviai rinko įrodymus: į teisiamąjį posėdį kvietė ekspertus, pagal Europos tyrimo orderius organizavo Latvijoje gyvenančio kito eismo įvykio dalyvio A. D. apklausą (liudytojo apklausti nepavyko dėl objektyvių aplinkybių), kreipėsi į Lenkijos įmonę – M. Leasing Gdansko skyrių dėl reikšmingos bylai informacijos apie automobilį Toyota Corolla pateikimo, paskyrė kompleksinę įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę. Vis tik teismui nepavyko surinkti daugiau duomenų, įrodančių, jog N. R. iš tikrųjų padarė, o ne galbūt galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. R. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Jis nuosekliai tvirtino dokumentų neklastojęs ir suklastotais dokumentais nedisponavęs bei draudimo išmoką siekęs gauti ne apgaulės būdu, o dėl to, kad iš tikrųjų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta jo vairuota transporto priemonė, kuri iki 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio jokių esminių trūkumų neturėjo, nes jau buvo suremontuota po ankstesnių apgadinimų. N. R. žodžiais tariant, 2021 m. kovo 12 d. jis važiavo keliu Panevėžys–Kupiškis, už Tiltagalių prieš jį ta pačia kryptimi važiavo sunkvežimis. Kadangi važiavo įkalne, kur greitis buvo ribojamas iki 70 km/h, jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis. Ties įsukimu į Bygailius iš kitos eismo juostos į jo eismo juostą įvažiavo autobusiukas ir įvyko susidūrimas, smūgis nebuvo labai stiprus. Apžiūrėjęs vairuotą automobilį, skambino policijai ir informavo apie eismo įvykį, tačiau pokalbio metu sužinojęs, kad policija nevažiuoja į eismo įvykius, kuriuose nėra nukentėjusių asmenų, su eismo įvykio kaltininku užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią vėliau kartu su paties darytomis nuotraukomis ir vertinimo ataskaita pateikė kaltininko draudimo bendrovei. N. R. parodymus visiškai atitinka eismo įvykio kaltininko A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis (A. D.), sukdamas į kairę pusę, nepraleido teisiai važiavusio N. R. vairuojamo automobilio. Byloje nėra jokių duomenų, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai N. R. ir A. D. iki įvykio buvo pažįstami ir bendravo, kad galėjo būti susitarę šį eismo įvykį imituoti. Dėl to ikiteisminio tyrimo dalis A. D. atžvilgiu buvo nutraukta, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nurodant, kad jo kaltė iš esmės grįsta E. I. konsultacija ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurios nėra kategoriškos. N. R. papasakotas aplinkybes patvirtina ir iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gautas 2021 m. kovo 12 d. 16.12 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip N. R. praneša apie eismo įvykį, kurio metu jam užlindo kitas automobilis, BPC darbuotoja teiraujasi apie pasekmes ir pataria užpildyti eismo įvykio deklaraciją (1 t., b. l. 180–182).
10. Kadangi tiesioginių eismo įvykio liudytojų byloje nėra, nustatant byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes svari įrodomoji reikšmė lieka specialistų padarytoms išvadoms. Tačiau prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius eismo įvykio ir trasologinius objektų tyrimus, nes rėmėsi tik paskutiniu 2024 m. spalio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau- LTEC) atliktos kompleksinės eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės akte Nr. 11-1514(24) padarytomis išvadomis, nors šioje baudžiamojoje byloje anksčiau buvo atlikti dar du tyrimai bei surašyti 2021-05-05 eksperto E. I. konsultacija ir 2022 m. balandžio 11 d. LTEC ekspertizės aktas Nr. 1 l-478(22)/l 1-774(22). Prokurorė mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo įvertinti visų trijų ekspertų pateiktas išvadas, siejant jas su 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietoje fiksuotomis aplinkybėmis ir N. R. duotais paaiškinimais draudimo bendrovei.
11. Pritartina prokurorės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi 2024 m. spalio 25 d. LTEC atliktos kompleksinės eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės išvadomis, tačiau tokį sprendimą išsamiai motyvavo, pateikdamas argumentus kodėl nesivadovauja 2021 m. gegužės 5 d. eksperto konsultacija ir 2022 m. balandžio 11 d. ekspertize. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta LTEC 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-478 (22)/11-774 (22), kurioje suformuluota ne kategoriška, o tik tikėtina išvada, kad ne visi automobilio „Toyota Corolla“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Specialistas V. L. tiek išvadoje, tiek teisiamajame posėdyje paaiškino, kad negalėjo padaryti kategoriškų išvadų dėl jam pateiktos medžiagos trūkumų, nes jam buvo pateiktas jau suremontuotas Toyota automobilis, kurio duomenų iš oro pagalvių valdymo modulio nepavyko nuskaityti, o kaltinamojo pateiktos tik 3 nuotraukos, padarytos ne pagal kriminalistinei fotografijai keliamus reikalavimus, be mastelio, neišlaikant statmeno kampo į fotografuojamus paviršius, fotoaparatas ir fotografuojamas objektas yra ne viename aukštyje, nuotraukų mažai, jos neišsamios. Šie trūkumai specialistui neleido deramai atlikti abiejų automobilių sugadinimų palyginimo ir sutapatinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad po eksperto V. L. atliktos ekspertizės ikiteisminio tyrimo metu buvo dar gauta N. R. ir turto vertintojo M. L. automobilio Toyota Corolla aikštelėje darytų nuotraukų, į kurią jis buvo nugabentas po įvykio, ir tose nuotraukose labai išsamiai užfiksuota automobilio Toyota Corolla būklė, paskyrė dar vieną kompleksinę eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizę, pateikiant ekspertui visą bylos medžiagą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad šio eksperto išvados išsamiausios, todėl būtent jomis ir vadovavosi.
12. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie deformacijų nesuderinamumą pasisakė kiekvienas specialistas, tame tarpe ir 2024 m. spalio 25 d. ekspertizės aktą surašęs ekspertas V. M.. Iš tiesų paskutinio ekspertizės akto išvadų 5 punkte nurodyta, jog tikėtina, kad apie 38 km/h greičiu judančiam automobiliui „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į stovėjusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę puse, buvo sugadintos kontakto zonoje esančios dalys ir dalis fotografijose matomų transporto priemonių sugadinimų buvo padarytos ne jų tarpusavio kontakto metu; išvadų 6 punkte nurodyta, kad transporto priemonių tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti pėdsakų ant automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje esančios briaunos susidarymo. Išvadų 8 punkte nurodyta, kad negalima nustatyti ar automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje, apačioje esantys pėdsakai galėjo būti padaryti šią transporto priemonę transportuojant. Šios eksperto V. M. išvados dėl automobiliams padarytų deformacijų nesuderinamumo teismo buvo įvertintos lyginant jas su kaltinamojo parodymais apie galimą automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio deformacijos atsiradimo priežastį. N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad bamperio šoninė dalis buvo nulūžusi, todėl transportuojant automobilį po įvykio ji galėjo būti dar apgadinta. Tai, kad bamperio šoninė dalis buvo atsidalinusi nuo automobilio kėbulo, patvirtina nuotraukos (2 t., b. l. 95, 97), todėl, kaip teisingai konstatavo skundžiamame nuosprendyje teismas, liko nepaneigta kaltinamojo versija, kad ant šios dalies pėdsakai galėjo atsirasti Toyota automobilį transportuojant iš įvykio vietos, jį užtempiant ant tralo ar po to aikštelėje nutempiant nuo tralo.
13. Skunde prokurorė pateikia eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto konsultacijos bei abiejų LTEC ekspertizės aktų tiriamųjų dalių analizę, teigdama, kad nei vienas iš trijų ekspertų, t.y nei E. I., nei V. L., nei V. M. nepatvirtino kaltinamojo N. R. versijos, jog tariamas eismo įvykis buvo staigus, kad susidūrimo išvengti nepavyko (2.3 punktas). Atkreipia dėmesį į tai, kad N. R. nurodyto susidūrimo mechanizmo pasekmės turėjo būti kitokios, t. y. turėjo būti ant važiuojamosios dalies išlikę kitokie susidūrimo pėdsakai, automobilis „Toyota Corolla“ turėjo būti sustojęs kitokioje padėtyje, toliau nuo įvažiavimo keliuko, ką ir įvertino ekspertai, nustatydami ne abiejų judančių automobilių susidūrimą, o lėtai važiuojančio automobilio „Toyota Corolla“ tikslinį atsitrenkimą į stovintį automobilį „Fiat Ducato“.
14. Kaip matyti, prokurorė iš esmės siūlo vertinti konsultacijos ir ekspertizės aktų tiriamosiose dalyse dėstomas aplinkybes, kurios leido padaryti tik tikėtinas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo. Specialistas E. I. pateiktos konsultacijos 3 punkte nurodė, kad automobilis Toyota Corolla galimo susidūrimo su automobiliu Fiat Ducato metu judėjo keliskart mažesniu greičiu nei leistina deklaruotoje eismo įvykio vietoje arba net galėjo stovėti (1 t., b. l. 101–110). Teisiamojo posėdžio metu specialistas E. I. paaiškino, kad susidūrimas vyko esant 20–30 km/h greičiui, todėl automobilių sugadinimai turėjo būti kitokie. Abejonių kelia suveikusios Toyota saugos pagalvės, nes, esant tokiems išoriniams sugadinimams, tikrai mažai tikėtina, kad visos pagalvės galėtų suveikti esant tokiam nedideliam smūgiui. Dėl to buvo padaryta išvada, kad šis įvykis tikrai negalėjo įvykti taip, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai. Teisiamojo posėdžio metu specialistas E. I. taip pat nurodė, kad atlikdamas nuotraukų tyrimą, neturėjo duomenų, kad nuotraukos darytos po to, kai Toyota automobilis buvo patrauktas iš susidūrimo vietos. Pripažino, kad negali pasakyti, kaip pasikeistų išvada, jeigu būtų nustatyta, kad automobilio padėtis po kontakto kito. Specialistas V. L. LTEC 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-478 (22)/11-774 (22) pateikė tik tikėtiną išvadą, kad jau apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, važiuodamas iki 40 km/h greičiu tiesiai, priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusio ir į kairę pasukusio bei į automobilio „Toyota Corolla“ važiuojamosios dalies pusę įvažiavusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę (1 t., b. l. 115–123). Ekspertas V. M. LTEC 2024 m. spalio 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-1514 (24) išvadą dėl eismo įvykio mechanizmo taip pat pateikė tik kaip galimą, nurodydamas, kad apie 38 km/h greičiu judėjęs automobilis „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse, persidengdamas per priekinio žibinto plotį, trenkėsi į stovėjusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę (6 t., b.l. 2-9).
15. Sulyginus aptartas specialistų išvadas, pritartina išteisintojo gynėjos argumentui, kad specialistai pagal turėtus duomenis ne tik sumodeliavo skirtingą eismo įvykio mechanizmą, bet ir pateikė tik tikėtinas išvadas, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Reikia pažymėti, kad N. R. nesakė, kokiu greičiu važiavo, tačiau viso proceso metu teigė, kad jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, nes važiavo įkalne paskui sunkvežimį kelio atkarpoje, kurioje buvo greičio ribojimas iki 70 km/h. Savo vairuojamo automobilio greičio neminėjo ir eismo įvykio kaltininkas A. D., bet teigė, kad atliekant manevrą (posūkį) nepastebėjo iškart paskui sunkvežimį, kurį praleido, važiavusio automobilio TOYOTA, dėl ko įvyko susidūrimas. Beje, atlikęs transporto priemonių susidūrimo modeliavimą, ekspertas V. M., kurio ekspertizės aktu vadovavosi teismas, išvadų 4 punkte nurodė, jog nėra galimybės atsakyti į teismo pateiktą klausimą, ar N. R. vairuojamas automobilis galėjo išvengti susidūrimo.
16. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuotas bendrininkavimas su eismo įvykio kaltininku - automobilio „Fiat Ducato“ vairuotoju A. D., todėl prokurorės apeliaciniame skunde pateikiamas eismo įvykio imitacijos mechanizmas (lėtai važiuojantis automobilis „Toyota Corolla“ tikslingai atsitrenkia į stovintį automobilį „Fiat Ducato“) sunkiai įsivaizduojamas, juolab kad automobilių susidūrimas įvyko judriame kelyje, 16.10 val., t. y. tokiu paros laiku kai eismas būna itin intensyvus. Abejonę, kad eismo įvykis buvo imituotas, kelia ir tai, kad N. R. po eismo įvykio fotografavo įvykio vietą ir automobilius bei siuntė draudimo bendrovei nuotraukas, pagal kurias specialistai modeliavo eismo įvykio aplinkybes.
17. Prokurorė N. R. parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo laiko melagingais dar ir dėl to, kad įvykio vietos fotonuotraukose nesimato ant kelio besimėtančių automobilio detalių, žyminčių įvykio epicentrą, taip pat nesimato nusitęsusio detalių šleifo. Šis klausimas buvo keliamas ir teisiamajame posėdyje, tačiau specialistas V. L. dėl detalių šukių (skaidraus žibinto plastiko), balto plastiko (bamperio liekanos), juodo plastiko (po bamperiu esančių tvirtinimo detalių, žibinto korpuso detalės), negalėjo duoti kategoriškos išvados (5 t., b. l. 195). Be to, kaip viso proceso metu teigė N. R., dalį detalių tiesiog nuspardė nuo kelio važiuojamosios dalies, kad netrukdytų eismui, kuris tuo metu buvo intensyvus.
18. Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad N. R. parodymai neturėtų būti pripažinti nuosekliais ir nekeliančiais abejonių dar ir dėl to, kad jis tyrimui buvo pateikęs skirtingas automobilio „Toyota Corolla“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)2020 m. gruodžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. VĮ „Regitra“ pateikė sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilį pirko už 5 600 Eur, o draudimo bendrovei pateikė tos pačios datos sutartį, kurioje nurodyta, kad pirko už 15 600 Eur. Be to, N. R. pateikė šios transporto priemonės pirkimo - paradavimo sutartį, kurioje nurodyta pardavimo data 2021 m. kovo 2 d., o apklausoje patikslino, kad tai techninė klaida, nes automobilį pardavė 2021 m. balandžio 2 d.
19. Pagal turto vertinimo ataskaitoje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą, perkant automobilį „Toyota Corolla“, jo rinkos vertė buvo apie 15 000 Eur. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaina 15 600 Eur ir tai, kaip nurodo išteisintasis, yra tikroji automobilio kaina, tačiau VĮ „Regitra“ pateikė sutartį su mažesne automobilio kaina – 5 600 eurų, siekdamas susimažinti mokesčius. Ši N. R. versija nepaneigta. Datos neatitikimą ant „Toyota Corolla“ pirkimo - pardavimo sutarties teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai konstatavo kaip techninę klaidą, atsižvelgęs į automobilio vertinimo, aukciono, turto vertinimo ataskaitos surašymo datas. Su šia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
20. Atsakant į prokurorės argumentą dėl N. R. parodymų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo parodymams netaikomas tiesos kriterijus ir bet kokie kaltinamojo parodymai turi būti patvirtinami ar paneigiami byloje surinktais įrodymais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju nesurinkta jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad N. R. į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio aplinkybes, t. y. kad suklastojo eismo įvykio deklaraciją, teikė draudimo bendrovės atstovybei melagingus duomenis apie jo vairuoto automobilio „Toyota Corolla“ eismo įvykio metu patirtas deformacijas ir kad apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, vadovaudamasis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), pagrįstai padarė išvadą, jog byloje surinktais įrodymais nėra pagrindo N. R. veiksmų vertinti kaip nusikalstamų. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui išteisinti N. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad padarytos šios veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
21. Išteisintojo N. R. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė dokumentus (sąskaitą bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą), įrodančius, kad N. R. už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 eurų išlaidas (6 t., b.l. 87-88). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad sąskaitoje nurodyta 500 eurų suma už susipažinimą su dokumentais, pasirengimą nagrinėti bylą bei gynybą apeliacinės instancijos teisme nėra per didelė ir yra proporcinga advokatės atliktam darbui, todėl priteistina išteisintajam iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.
Pripažinti proceso išlaidomis išteisintojo N. R. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir išteisintojo N. R. naudai iš valstybės priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.