Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

2024 m. gruodžio 5 d.

(duomenys neskelbtini) atstovybės atstovams advokatams Olegui (Oleg) Drobitko ir Nataljai Drobitko,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – Lenkijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ draudimo išmoką, laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. suklastojo dokumentą, suklastotą dokumentą panaudojo ir teikė melagingus duomenis draudimo bendrovei, taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą – 8513 Eur, o būtent:

kartu su A. D., kurio atžvilgiu 2023 m. kovo 21 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 str. 2 p. pagrindais, į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio aplinkybes, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į gyvenvietę (duomenys neskelbtini), A. D., vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio jo (N. R.) vairuojamo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė, deformuojant abi vairuotas transporto priemones, šią deklaraciją pasirašė ir taip suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurią kartu su savo paties rašytais paaiškinimais, 2021 m. kovo 31 d. atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, pateikė Lenkijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ atstovybei (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), taip siekdamas gauti draudimo išmoką, teikdamas melagingus duomenis apie automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deformacijas, kurios nesuderinamos su 2021 m. kovo 12 d. deklaracijoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, apgaulės būdu pasikėsino įgyti Lenkijos draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 8513 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. gegužės 27 d. draudimo bendrovė pranešė apie sustabdytą draudimo išmokėjimą.

Kaltinamasis N. R. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 12 d. važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) prieš jį ta pačia kryptimi važiavo sunkvežimis, buvo greičio ribojimas iki 70 km/h ir įkalnė, todėl jo greitis nebuvo didelis. Ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) iš kitos eismo juostos į jo eismo juostą įvažiavo autobusiukas ir įvyko susidūrimas su juo, smūgis nebuvo labai stiprus, jis važiavo prisisegęs saugos diržą. Kai abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojai išlipo, autobusiuko vairuotojas nelietuviškai pasakė, kad nematė. Su vairuotoju bendravo rusiškai, jį matė pirmą kartą. Ar buvo stabdymo žymių ant kelio, nepamena. Apžiūrėjęs vairuotą automobilį skambino policijai ir informavo apie eismo įvykį, tačiau jam buvo pasakyta, kad jeigu niekas nenukentėjo, policija nevažiuos. Po to dar kartą skambino policijai ir pasakė, kad kitas vairuotojas ne Lietuvos Respublikos pilietis (latvis), tačiau jam liepė užpildyti deklaraciją, nes nėra skirtumo. Tada autobusiuko vairuotojas patraukė automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies, nes buvo didelis automobilių srautas, net keli vairuotojai buvo sustoję paklausti, ar nereikia pagalbos. Jis irgi bandė patraukti automobilį, nuolaužas nuo kelio kažkiek spardė, kad netrukdytų eismui. Susirašė deklaraciją, nusifotografavo latvio dokumentus. Fotografavo ir automobilius, kad turėtų kažkokius įrodymus, jeigu latvis nepraneštų apie eismo įvykį, bet neatsimena, ar tuo metu Toyota automobilis buvo judintas ar stovėjo taip, kaip sustojo po įvykio. Latvis išvažiavo į Panevėžio pusę ir daugiau su juo nebendravo, o jis išsikvietė traliuką (turi mokėjimą už paslaugą), nes automobilio priekis kairėje pusėje daužtas buvo, sugadintas žibintas, įlenktas kapotas, iššokusios oro pagalvės. Atvykęs traliukas užkėlė mašiną su linu ir nuvežė ją į aikštelę (duomenys neskelbtini), kur jį laikė iki pardavimo, ten fotografavo automobilį. Po kurio laiko kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo, bet jos iki šiol negavo. Draudimo bendrovės atstovė jam pasakė, kad galima kreiptis dėl automobilio apžiūros ir dėl to jis kreipėsi į vertintoją. Po automobilio apžiūros jam pateiktą ataskaitą jis nusiuntė draudimo bendrovei. Su draudimo bendrovės darbuotoja bendravo el. paštu ir telefonu skambučių metu. Automobilį 2021 m. balandžio mėnesį pardavė aukcione kažkokiai įmonei už 8000 Eur, nes reikėjo pinigų remontuotis kitą automobilį, apie jokį draudimą parduoti automobilį nebuvo informuotas ir jokio prašymo iki tol apžiūrėti automobilį nebuvo gavęs, vertintojas sakė, kad gali parduoti. Vėliau jo paklausė dėl automobilio apžiūros, kai pamatė, kokia žala padaryta, todėl pateikė pirkimo–pardavimo sutartį ir tada pastebėjo, kad sutartyje įrašytas klaidingas pardavimo mėnuo. Eismo įvykio metu vairavo 2019 metų laidos Toyota Corolla automobiliu, kurį pirko sutuoktinei pagal skelbimą Vilniuje iš perpardavinėtojo. Nors norėjo įsigyti BMW automobilį, tačiau už 15600 Eur nupirko Toyota Corolla, kurios galas buvo daužtas, o priekinė dalis nebuvo deformuota, su perpardavinėtoju atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kada tiksliai pirko automobilį, jau nepamena. Pirkimo–pardavimo sutarties buvo 3 egzemplioriai, tik vėliau pastebėjo, kad viename iš jų buvo nurodyta 5600 eurų kaina. Apie automobilio Lenkijoje patirtą žalą nieko nežinojo. Parsivežęs iš Vilniaus automobilį laikė prie namų, jis buvo su lenkiškais numeriais, o po to kažkur garažuose pas meistrą, kurio duomenų negali nurodyti (lyg (duomenys neskelbtini) teritorijoje), susitvarkė galą, nes buvo deformuotas sparnas, bagažinės dangtis. Kiek sumokėjo už remontą, neatsimena, bet gal apie 2000 eurų, o gal dar ir daugiau. Pateikė tyrimo metu jau suremontuoto automobilio nuotraukas. Po to išsiėmė „raudonus“ (tranzitinius) numerius ir apsidraudė automobilį, kad mėnesį galėtų važinėti, o po to būtų įregistravęs žmonos vardu. Automobilį laikė prie namų, juo kažkiek važinėjo. Tuo metu turėjo vieną BMW automobilį, su kuriuo važinėjo žmona, o kitas buvo sugedęs, todėl įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) vyko su Toyota automobiliu. Automobilio kuro tipas buvo benzinas / elektra, nes nors buvo montuota dujų įranga, bet ji nebuvo iki galo pajungta. Dėl specialisto nustatytų ant grotelių horizontalių įbrėžimų, tai išdidintoje nuotraukoje mato, kad tokie buvo jau prieš įvykį, nors jie nėra ryškūs ir šiaip automobilis buvo visiškai tvarkingas bei suremontuotas. Dėl bamperio šoninės dalies gali paaiškinti, kad ji buvo nulūžusi, todėl ir transportuojant automobilį po įvykio dar galėjo būti apgadinta.

Liudytoja L. S. parodė, kad yra bendrovės (duomenys neskelbtini)teisininkė ir žalų administratorė. Į jų bendrovę 2021 m. kovo 15 d. telefonu kreipėsi nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo (N. R.), todėl jie registravo žalą ir pradėjo žalos administravimą. Bendravo su N. R. el. paštu ir telefonu, prašė užpildyti formą, pateikti paaiškinimą ir dokumentus. Dažniausiai bendrauja el. laiškais, kad turėtų įrodymų ir vėliau galėtų pasitikslinti informaciją. N. R. atsiuntė draudimo santykius patvirtinančius dokumentus, t. y. N. R. atsiuntė kaltininko automobilio draudimo polisą, nes automobilis registruotas Prancūzijoje, o buvo nurodyta, kad draustas Lenkijoje. Po to kreipėsi į Lenkijos draudimą, kad patvirtintų polisą, jog transporto priemonė tikrai drausta. 2021 m. kovo 24 d. gavę iš Lenkijos draudimo bendrovės patvirtinimą, kad kaltininko automobilis yra draustas Lenkijos draudimo bendrovėje, el. paštu paprašė N. R. nurodyti adresą, kur galėtų reikalui esant apžiūrėti automobilį ir nustatyti žalos dydį, tačiau iš jo jokio atsakymo negavo. Po to 2021 m. balandžio 8 d. gavo iš N. R. ataskaitą su apskaičiuotais nuostoliais. Įvertinus šią ataskaitą kilo įtarimų, kad galbūt apgadinimai ir žalos dydis, kurį nurodė nukentėjęs asmuo, gali būti ne tokie dideli, t. y. svarstė, ar galėjo būti padaryti tokie dideli nuostoliai būtent šio eismo įvykio metu. Todėl kreipėsi į ekspertą, kuris suteikė konsultaciją apie tai, ar iš tikrųjų visi apgadinimai įvykę šio eismo įvykio metu. Gavus išvadas buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo atvejo ir apie tai pranešta N. R.. Prieš tai dar prašė N. R. nuotraukų, darytų ne tik po eismo įvykio, bet ir iki eismo įvykio, kad įsitikintų, jog jis nebuvo apgadintas dar iki eismo įvykio. N. R. nuotraukas pateikė, bet iš jų negalėjo nustatyti, kada jos darytos. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės prašymu kreipėsi į Lenkijos draudimo bendrovę, kad gautų informaciją, ar ši priemonė nebuvo apgadinta ar neturėjo kitų žalų kitose valstybėse, tačiau tokios informacijos negavo. Į juos, kaip draudimo bendrovės atstovus, kaltininkas neprivalo kreiptis, todėl su A. D. nebendravo. Tik iš kolegų žino, kad dėl A. D. Latvijoje vyko keli teisminiai procesai, susiję su sukčiavimu draudimo srityje. 2021 m. balandžio 20 d. dar buvo prašoma N. R. pateikti pirkimo–pardavimo sutartį, kad įsitikinti, jog reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo neperėjo pirkėjui. Aplinkybių dėl automobilio transportavimo po eismo įvykio nesiaiškina, jeigu neprašo atlyginti tokios žalos.

Liudytojas M. L. parodė, kad užsakovo N. R. prašymu 2021 m. kovo 20–31 d. atliko „Toyota Corolla“ automobilio vertinimą. Šiuo atveju buvo techninė užduotis nustatyti automobilio rinkos vertę iki apgadinimo ir nustatyti likutinę vertę. Vertinimo metu identifikavo automobilį, jį fiziškai apžiūrėjo, fotografavo, tačiau jokių įrankių ar prietaisų nenaudojo. Buvo nustatyta, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, kadangi nustatyta rinkos vertė iki apgadinimo – 16530 Eur, o remonto kaštai – 13024 Eur. Šiuo atveju likutinė vertė (8017 Eur) buvo nustatoma aukciono būdu apklausiant potencialius pirkėjus. Iš vertinimo rezultatų matosi, kad remonto kaštai sudaro 79 proc. automobilio rinkos vertės, buvusios iki apgadinimo, o pagal vertinimo metodologiją dar ekonomiškai tikslinga remontuoti iki 75 proc., taigi ta riba buvo labai artima. Jeigu matosi, kad automobilio apgadinimai didesni ir remontas galbūt bus ekonomiškai netikslingas, prieš perduodamas automobilį į aukcioną jis savininką informuoja, kad turtas bus perduotas į aukcioną ir bus galimybė jį parduoti, nes pasiūlymas galioja 15 dienų. O ar vėliau tas savininkas parduos tą automobilį už pasiūlytą kainą, tai jau savininko reikalas, nes aukcionas yra vertintojui tik įrankis nustatyti turto vertę. Jeigu savininkas nusprendžia parduoti automobilį, jis savininko kontaktus perduoda pirkėjui. Šiuo atveju skirtumas rinkos vertės prieš apgadinimą ir likutinės vertės yra 8513 Eur. Kaip N. R. jį susirado, nežino, bet jo kontaktai skelbiami viešai, nes dirba kilnojamojo turto vertintoju ir specializuojasi automobilių vertinime, todėl per metus įvertina apie 100 automobilių, o gal ir daugiau. Kiek žino, daugiau specializuotų transporto priemonių vertintojų Panevėžyje nėra. turi didelę 19 metų patirtį vertinimo srityje, yra dar dirbęs draudimo kompanijoje žalų centro vadovu. Iš dokumentų mato, kad N. R. dėl konsultacijos į jį buvo kreipęsis ir 2016 m. Kaip jam buvo pasakyta ir nurodyta ataskaitoje, automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, tačiau eismo įvykio deklaracija jam nebuvo pateikta. Registruojant automobilį turi būti dujų įrangos dokumentai, nes tai turi būti nurodyta ir įrašoma į registracijos liudijimą kaip kuro rūšis. Jam dujų įrangos dokumentai nebuvo pateikti, kadangi šiuolaikinių automobilių variklis uždengtas su dangčiu, tai apžiūrėdamas nelupinėjo nieko, todėl vertinimo ataskaitoje nurodė, kad dujų įrangos nėra. Kai jo tyrėja paklausė, ar jis matė dujų įrangą, iš nuotraukų matė, kad yra negamyklinių dalių, bet vertindamas to dalyko nenagrinėjo. Net negali atsakyti, ar apžiūros metu tas dujų šlangutes matė. Jeigu būtų papildomos įrangos sumontavimo data, kainą būtų galima skaičiuoti su papildoma įranga, kuri kelią vertę. Vertinimo esmė yra nustatyti turto rinkos vertę, buvusią iki apgadinimo, todėl reikšminga, ar turtas turėjo apgadinimų prieš tai, tai lemia turto vertę. Tačiau jeigu automobilis turėjo įvykį ir jis atstatytas, tai laikoma, kad automobilis sugražintas į pradinę būklę. Jeigu yra kažkokie nepašalinti gedimai, trūkumai, apgadinimai iki įvykio, tai visada sudaromos dvi sąmatos (dėl ankstesnių ir dėl esamų apgadinimų) ir mažinama automobilio rinkos vertė. Jo, kaip vertintojo, pareiga pagal metodologiją įvertinti apžiūrėjus vizualiai automobilį, ar tas automobilis neturi ankstesnių apgadinimų arba netinkamai sutaisytų apgadinimų. Jeigu neklysta, iki apgadinimo automobilio būklė buvo tvarkinga, t. y. apgadinimų, nesusijusių su konkrečiu įvykiu, nenustatė, t. y. jo vertinimu, atliktu pagal savo kompetenciją, tas automobilis buvo apgadintas vieno eismo įvykio metu, kadangi vertinimo metu ankstesnių apgadinimų ar netinkamai pašalintų apgadinimų ir defektų nenustatyta, tačiau negali teikti kategoriškos išvados, nes nėra trasologas. Vizualiai matėsi, kad smūgis buvo koncentruotas į vieną vietą (į priekinį kairį kampą), todėl nepadarė išvados, kad prieš tą apgadinimą tas automobilis jau buvo apgadintas. Gali būti, kad ir neklausė, ar automobilis buvo remontuotas, nes apžiūrint vizualiai jokių kitų pažeidimų ar trūkumų nesimatė. Kadangi jam tokia informacija nebuvo pateikta, todėl ir nurodyta, kad ankstesnių apgadinimų ar netinkamai pataisytų apgadinimų nenustatyta, tačiau nori pabrėžti, kad detalus techninės būklės vertinimo tyrimas nebuvo atliekamas ir nebuvo daroma techninė ekspertizė. Turto aprašyme nurodyta, kad dažai dviejų sluoksnių Uni tipo. Dažų tipas reiškia, kad gamykloje dažyta dviejų sluoksnių Uni tipo dažais. Jeigu yra paslėptų defektų, tai vertintojas to negali įvertinti. Remonto kaštus skaičiavo remdamasis „(duomenys neskelbtini)“ programa, taikydamas vidutinius valandinius įkainius, tuos duomenis perka per vertintojų rūmus iš „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos, kuri pateikia vidurkį, gautą iš visos Lietuvos duomenų. Nusivedėjimo dalių norma nustatoma pagal transporto priemonės amžių ir ridą. „(duomenys neskelbtini)“ veikia tokiu principu, kad programoje pateikiamos oficialaus importuotojo dalių kainos ir užprogramuoti laiko normatyvai darbams atlikti. Vertintojas įveda papildomus parametrus, jeigu dalis apgadinta, bet jos nereikia keisti, jeigu deformuotas kėbulo karkasas, tai vertintojas nustato deformacijos sudėtingumą. Mano, kad priekinis stiklas galėjo būti pažeistas dėl iššokusios oro pagalvės, nes praktikoje labai dažnas atvejis, kai iššokusi oro pagalvė suskaldo stiklą, bet detaliau į klausimus dėl oro pagalvių galėtų atsakyti „Toyota“ atstovai.

Liudytojas D. P. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri prekiavo automobiliais, vadybininku. Jo darbas buvo užregistruoti automobilį, išimti numerius, draudimą sutvarkyti, palydėti pirkėją į VĮ „Regitra“, bet konkretaus automobilio pirkimo ar pardavimo nepamena, nes jų tūkstančiais būdavo. Žino tik, kad niekaip nefiksuodavo automobilio būklės.

Teisme buvo perskaityti D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Įmonė užsiima naudotų automobilių prekyba bei logistikos paslaugomis. Jo, kaip vadybininko, pareiga buvo surasti ir nupirkti naudotus, daužtus automobilius, rūpintis tų automobilių remontu, jų įregistavimu, pardavimu. Būtent 2021 m. balandžio 12 d. viename iš internetinių puslapių (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą baltos spalvos Toyota Corrola automobilį. Automobilis buvo daužtas, t. y. daužta priekinė automobilio dalis (kairė pusė). Parduodamo automobilio kaina buvo 9000 Eur. Automobilis buvo parduodamas Kaune. Suderinęs automobilio pirkimą telefonu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tralas nuvyko į Kaune esančią naudotų automobilių pardavimo aikštelę, iš kurios parvežė nupirktą automobilį Toyota Corrola. Dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašyti pirkimo vietoje. Kaip už automobilį buvo sumokėta, nepamena, bet greičiausiai grynaisiais pinigais. Pervežus automobilį Toyota Corrola jis apžiūrėjo. Salono viduje buvo matyti iššokusios priekinės panelės ir vairo oro pagalvės. Ar buvo iššokusios šoninės kairės ir dešinės apsauginės stogo oro pagalvės, atsakyti negali, nes tai buvo seniai ir nebepamena. Gali tik patvirtinti, kad nupirktas automobilis Toyota Corrola buvo su įmontuota dujų įranga, kurią remontuodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistrai pašalino, t. y. išmontavo. Taip pat tvarkant automobilį buvo pakeistas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas ir posparnis. Ar daugiau kas nors buvo keista (jei ir buvo keista), nepasakys, nepamena. Automobilis buvo suremontuotas beveik per mėnesį laiko ir pardavinėjamas. 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. H.įgaliojo jį įregistruoti minėtą automobilį Toyota Corrola, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir išimti valstybinius numerius. 2021 m. rugsėjo 21 d. nuvyko į Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninę ekspertizę, kur buvo reikalinga gauti pažymą dėl perdirbtos transporto priemonės atitikties nustatymo, kadangi buvo išmontuota dujinė įranga. Gavus techninės ekspertizės pažymą, nuvyko automobiliu į techninę apžiūrą bei Regitroje įregistravo automobilį įmonės vardu bei išėmė naujus numerius (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 24 d. įregistruotą automobilį pardavė I. Ž. už 9000 Eur, nors įmonė ir patyrė nuostolių. Kas šiuo metu naudojasi tuo minėtu automobiliu, nežino. Taip pat nori paminėti, kad jam tyrėjos parodyta automobilio Toyota Corrola nuotrauka su sudaužyta priekine dalimi yra tas pats automobilis, kurį 2021 m. balandžio 12 d. įmonė įsigijo. Šiuo metu jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba (2 t., b. l. 184–187).

Liudytojas D. P. po parodymų perskaitymo parodė, kad dabar šiek tiek prisimena situaciją. Praktika tokia, jog kartais iš automobilių perpardavimo gaudavo pelno, o kartais tai būdavo nuostolinga, taip jau būna versle. Internete žiūrinėdavo automobilius, vertindavo savikainą, galimas remonto išlaidas, rinkos kainą, ar pavyks uždirbti bent 500 Eur. Nežino, kiek kainavo remontas. Buvo išmontuota dujų įranga. Nepamena, ar matė gyvai sudaužytą automobilį, nes tralas jo važiavo paimti, o po to matė jį jau po remonto tvarkingą. Apie oro pagalves negali nieko pasakyti, bet jeigu reikėdavo, jos būdavo pakeičiamos, neprisimena buvusių deformacijų, nes jo pareigos labiau organizacinės. Pardavė jau suremontuotą ir tvarkingą automobilį.

Teisme buvo perskaityti A. D. parodymai, kuris 2022 m. gegužės 23 d. specialiuoju liudytoju apklaustas parodė, kad 2021 m. kovą (tikslios datos nepamena) Lenkijos Respublikoje jis asmeniniam naudojimui nupirko krovininį mikroautobusą FTAT DUCATO su Prancūzijos Respublikos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini). Grįždamas į Latviją nusprendė nuvažiuoti pas pažįstamą, kuris gyvena Panevėžyje. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini). Pasakyti tikslią vietą ir laiką, kur įvyko eismo įvykis, negali, nes neatsimena. Kelyje (duomenys neskelbtini) važiavo leistinu greičiu, bet tikslaus automobilio greičio pasakyti negali, nes neatsimena. Prieš posūkį kairėn jis turėjo praleisti krovininį automobilį – vilkiką su aukštu tentu, kuris važiavo priešpriešine juosta. Koks buvo jo greitis atliekant manevrą (posūkį), nežino, neatsimena, bet labai mažas. Atliekant posūkį iškart paskui sunkvežimį (vilkiką) važiavo kitas automobilis – šviesios spalvos TOYOTA (valstybinio numerio neatsimena), kurio jis nepastebėjo ir dėl to įvyko susidūrimas. Mikroautobusu jis važiavo vienas. Po įvykio (susidūrimo) automobilio TOYOTA vairuotojas paskambino policijai, bet policijoje pranešė, kad jeigu nėra nukentėjusiųjų, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją pildė jie abu: TOYOTA vairuotojas vieną pusę, o jis atitinkamai – kitą. Kaltas dėl šio įvykio yra jis. TOYOTA vairuotojo jis nepažįsta. Perkant krovininį mikroautobusą FIAT DUCATO buvo įformintas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Dėl susidūrimo jo automobilyje buvo apgadinta priekinė dalis arčiau dešinės keleivio pusės. Visų apgadinimų jau neatsimena, bet automobilis veikė ir jis galėjo toliau važiuoti. Tik atsimena, kad reikėjo ištempti buferį, nes jis buvo užlenktas po priekine dalimi, prie rato. Kokie buvo automobilio TOYOTA apgadinimai, tiksliai neatsimena, bet buvo stipriai apgadinta jo priekinė kėbulo dalis. Jis nieko nefotografavo, bet fotografavo TOYOTA vairuotojas. Su draudimo kompanija jis pats nesusisiekė. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad jam iš Lietuvos draudimo kompanijos kažkokia moteris skambino. Bet jis gali ir klysti, neatsimena, nes tai buvo seniai. Kaip jis jau anksčiau pasakė, automobilio TOYOTA vairuotojo jis nepažįsta, todėl niekaip negali jo apibūdinti (3 t., b. l. 34–35, 46).

Teisme buvo perskaityti A. D. parodymai, kuris 2023 m. sausio 27 d. įtariamuoju apklaustas parodė, kad nesudarė su N. R. nusikalstamo sąmokslo. Jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Į daugybę jam pateiktų klausimų gali atsakyti, kad 2021 m. kovą (tikslios datos nepamena) Lenkijos Respublikoje asmeniniam naudojimui įsigijo krovininį autobusą FIAT DUCATO su Prancūzijos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Grįždamas iš Latvijos nusprendė aplankyti draugą, gyvenantį Panevėžyje. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos ir laiko, kur įvyko eismo įvykis, nurodyti negali, nes nepamena. Važiavo greitkeliu (duomenys neskelbtini) leistinu greičiu, bet tikslaus automobilio greičio negali nurodyti, nes nepamena. Prieš sukdamas į kairę turėjo praleisti sunkvežimį su aukštais vartais, kuris judėjo priešpriešinio eismo juosta. Nežino, kokiu greičiu važiavo manevro (posūkio) metu, nes nepamena, bet jis buvo labai mažas. Jis beveik sustojo. Darydamas posūkį iškart už sunkvežimio važiavo kitas šviesios spalvos automobilis „Toyota“ (numerio nepamena), kurio nepastebėjo ir dėl kurio įvyko susidūrimas. Važiavo automobiliu vienas. Po avarijos „Toyota“ vairuotojas paskambino policijai, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad jeigu nukentėjusiųjų nėra, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją pildė jie abu: „Toyota“ vairuotojas – vieną pusę, o kitą deklaracijos pusę pildė jis pats. Šio eismo įvykio kaltininkas yra jis. „Toyota“ vairuotojo nepažįsta. Įsigyjant krovininį autobusą FIAT DUCATO buvo sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Dėl susidūrimo buvo pažeista jo mašinos priekinė dalis arčiau dešinės keleivio pusės. Jis nebeprisimena visų defektų, bet mašina važiavo ir jis galėjo tęsti kelionę. Prisimena, kad jam tik reikėjo ištraukti bamperį, nes jis buvo sulenktas po važiuokle, prie rato. Jis tiksliai neprisimena, kokie buvo „Toyota“ automobilio pažeidimai, bet jo priekinė kėbulo dalis buvo smarkiai pažeista. Jis nieko nefotografavo, bet prisimena, kad „Toyota“ vairuotojas fotografavo. Į draudimo bendrovę nesikreipė. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad kažkas skambino iš draudimo įmonės. Kažkokia moteris skambino iš Lietuvos. Bet jis gali klysti. Nepamena, nes tai buvo seniai. Kaip jau minėjo, „Toyora“ vairuotojo nepažįsta, todėl negali jo apibūdinti. Po avarijos jis nesikreipė į savo draudimo įmonę. To nereikėjo, nes buvo kaltas dėl avarijos (3 t., b. l. 145, 158–159).

Specialistas E. I. parodė, kad yra eismo įvykių transporto ekspertas, jo patirtis nuo 1999 m. 2021 metų balandžio mėnesi į jį kreipėsi L. S., prašydama, kad jai reikia išvados pagal pateiktą medžiagą, ar įvykis įvyko vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis. Jam buvo pateiktos 3 nuotraukos iš eismo įvykio vietos, taip pat automobilio Toyota nuotraukos (18 nuotraukų), darytos po eismo įvykio, vertinimo ataskaita, Toyota vairuotojo nurodytos eismo įvykių aplinkybės. Iš visos šios medžiagos buvo prašoma pateikti konsultaciją, ar įvykis galėjo įvykti tokiomis vairuotojo deklaruotomis aplinkybėmis. Atliekant tyrimą pagal nuotraukas, nes automobiliai nebuvo pateikti, nusprendė, kad kai kurie Toyota automobilio sugadinimai negalėjo atsirasti taip, kaip vairuotojai nurodė aplinkybes, taip pat abejonių kėlė Toyota vairuotojo nurodytos aplinkybės, kad jis važiavo ir nieko nespėjo padaryti, nes tokiu atveju automobiliai turėjo susidurti labai mažais greičiais, kas mažai tikėtina kelyje. Nustatė, kad susidūrimas vyko esant 20–30 km/h greičiui, tačiau neatitinka automobilių sugadinimai, kokie yra ir kokie galėtų būti, esant tokiems įvykiams. Abejonių kelia suveikusios Toyota saugos pagalvės, nes, esant tokiems išoriniams sugadinimams, tikrai mažai tikėtina, kad visos pagalvės galėtų suveikti esant tokiam nedideliam smūgiui. Dėl to buvo padaryta išvada, kad šis įvykis tikrai negalėjo įvykti taip, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai. Sprendė, kad greitis turėjo būti nedidelis, pagal sugadinimo pobūdį ir išsibarsčiusias šukes eismo įvykio vietoje, nes nuo šukių išsibarstymo zonos pradžios automobilis nėra nutolęs dideliu atstumu. Iš įvykio vietos buvo nedaug informacijos, iš kurios būtų galima daryti išvadą, bet nuotraukos buvo pakankamai informatyvios. Kažkokių duomenų, kad tos nuotraukos darytos būtent po to, kai Toyota automobilis galėjo būti patrauktas iš susidūrimo vietos, nebuvo. Jeigu būtų nustatyta, kad automobilio padėtis kito, negali pasakyti, kaip pasikeistų išvada, nes daug informacijos reikia vertinti. Labiau buvo vertinami Toyota apgadinimai, bet ant Fiat turėjo atsispindėti kažkokios tai Toyota dalys, bet ant Fiat tai nelabai matėsi. Dėl to buvo galima daryti išvadą, kad kai kurie automobilio Toyota pažeidimai galėjo būti jau iki susidūrimo. Pagal atliktą tyrimą mato, kad automobilio Toyota sudaužytas priekinis kairys sparnas, sudaužytas kairys priekinis žibintas, tačiau jeigu iki susidūrimo būtų buvęs neapgadintas Toyota priekinis žibintas, jis duždamas kažkokius tai įbrėžimus turėjo palikti ant Fiat priekio, tačiau ant Fiat buferio nesimato, kad būtų subraižyta ir panašiai. Be to, ant Toyota yra tamsios spalvos pėdsakai, tačiau jie nėra vienos krypties, nors jie turėtų būti vienos krypties, kai automobiliai susiduria. Tai leidžia teigti, kad prieš tai buvo smūgis į priekinį Toyota kampą, nes tų pėdsakų, kurie matosi ant automobilio, nebuvo galimybės paaiškinti susidūrimu su Fiat. Sudaužyto žibinto šukes buvo galima įžvelgti, bet šukių yra mažai, o tai sukėlė abejonių, nes pagal tai, kokie užfiksuoti Toyota automobilio sugadinimai, turėjo būti ganėtinai nemažai šukių. Išvados dėl visų neatitikimų buvo kategoriška, o tikėtina išvada buvo tik dėl oro pagalvių. Pagal viską teigtų, kad į pastatytą Toyota automobilį įvažiavo kitas automobilis (Fiat), tačiau šukės rodo, kad Toyota turėjo judėti. Nesuderinami sugadinimai: sudaužytas priekinis kairys žibintas, priekinio buferio, vairo stiprintuvo pažeidimai, automobilio Toyota priekyje kairiajame kampe sudaužytos buferio plastmasės turėjo būti turėjo būti apgadintos iki susidūrimo su Fiat. Iššokusios oro pagalvės gali pažeisti stiklą, o tai, kurios oro pagalvės eismo įvykio metu iššoks, priklauso nuo gamintojo. Šiuo atveju buvo iššokusios iš esmės visos oro pagalvės, t. y. tiek vairuotojo vietoje, tiek keleivio vietoje, tiek ir šoninės. Konsultacijos priedo 3, 4 nuotraukose matosi dalis žibinto šukių, baltos spalvos nuolaužos galėtų būti Toyota buferio dalis, juoda plastmasė, šukė, kuri yra automobilio Toyota eismo juostos gale, galėtų būti didžioji dalis Toyota priekinio buferio šono. Įvairių krypčių juodi pėdsakai įžvelgiami nuotraukoje Nr. 1, vietos pažymėtos „a“ ir „e“. „A“ pažymėtoje vietoje yra pėdsakai, krypstantys nuo automobilio vidurio link kairiojo krašto ir leidžiasi šiek tiek žemyn, o „e“ pažymėtoje vietoje yra įvairiakrypčiai pėdsakai – tiek vertikalūs, tiek horizontalūs, kurie negalėjo atsirasti įvykio metu ir atidalinta nuo automobilio dalis neturėjo tam įtakos. Konsultacijos 4 pastraipoje nurodyti ties pažeidimo vietos ant sijos likę šviesios spalvos pėdsakai ant Fiat galėjo būti palikti Toyota buferio aptako.

Specialistas V. L. parodė, kad jam buvo pateikta 306 lapų apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat 2 kartus buvo pateiktas ir suremontuotas automobilis Toyota. E. I. konsultacija lyg ir buvo pateikta. Ar turto vertintojo darytas nuotraukas matė ir vertino, nežino. Kadangi pirmą kartą nepavyko sėkmingai nuskaityti automobilio, paprašė atvažiuoti kitą dieną, tačiau ir antrą kartą nuskaitymo procesas buvo nesėkmingas, nors išbandė kelias įrangas, tačiau prietaisai rodė tą patį. Jeigu būtų pavykę nuskaityti duomenis iš modulio, būtų galėjęs pagal įsirašiusius duomenis atkurti aplinkybes, nes modulyje yra įrašomi ne tik paties susidūrimo duomenys, bet ir 5 sekundės prieš tai, kokiu greičiu judėjo automobilis, kokie buvo vairo pasukimo kampai, ar ir kaip buvo stabdoma ir pan. Tačiau šiuo atveju automobilis nenusiskaitė dėl neaiškių priežasčių, jam buvo pranešta apie klaidą, kad automobilis neskaitomas, nes nėra ryšio su moduliu. Gali daryti tik prielaidas, dėl ko taip įvyko, nes automobilio fiziškai išardyti ir patikrinti modulio negalėjo (galbūt modulio fiziškai nebuvo automobilyje arba buvo modulio / elektros sistemos gedimas, nes jeigu automobilis yra tvarkingas, jis turėtų būti skaitomas be problemų, o šiuo atveju modulis niekaip neatsiliepė į jo užklausas, t. y. nebuvo kontakto, signalo su moduliu). Klausimas dėl oro pagalvių iššokimo yra sudėtingas, nes viskas priklauso nuo greičio, atsitrenkimo kampo. Be to, tai, kiek tų pagalvių iššoka, priklauso nuo gamintojo numatytų algoritmų. Dažniausiai tam, kad iššoktų visos oro pagalvės, turi būti fiksuojami tiek priekinis, tiek šoninis smūgis ar automobilio vertimasis, t. y. turi būti kompleksinis eismo įvykis, jog smūgiai būtų į visas automobilio dalis. Jeigu modulis būtų buvęs nuskaitytas, visą šią informaciją būtų sužinojęs. Būtent modulis duoda signalą iššokti oro pagalvėms, taigi jeigu yra jo gedimas ar jo iš viso nėra, oro pagalvės neiššoks, nors jos ir bus sumontuotos. Po eismo įvykio iššokusias oro pagalves reikia pakeisti.

Tyrimo metu padarė tikėtiną išvadą, kad automobiliai tarpusavyje susidūrė, bet ne visi apgadinimai padaryti šio eismo įvykio metu, t. y. kad dalis sugadinimų buvo padaryta iki įvykio, nes daug požymių rodo, kad apgadinimai atsiradę ne vien to įvykio metu. 4 pav. rodyklėmis parodytos automobilių dalys, pagal aukščius turėjusios būti kontakto zonoje, todėl viena dalis turi palikti pėdsaką ant kitos dalies. Nustatė neatitikimus dėl bamperio (grotelių) ir žibinto. Nežino, ar oranžine rodykle pažymėta bamperio apatinė dalis galėjo būti apgadinta transportavimo metu, nes nežino sąlygų, kaip automobilis buvo transportuojamas. Mėlyna rodykle pažymėtos automobilio Toyota apdailos grotelės, jų kairė pusė, grotelės turi kontakto žymes, bet ant automobilio Fiat nėra pėdsakų, kurie rodytų, kad buvo kontaktas su tokiomis grotelėmis. Geltonos spalvos rodyklė yra ties menamu Toyota priekinio kairiojo žibinto vidiniu kraštu, jis turėjo kontaktuoti kažkur ties automobilio Fiat bamperio briauna, į kurią yra atvesta rodyklė, bet jeigu automobilius sustatytumėme priešingomis kryptimis ir jie tarpusavyje susiliestų, tai pėdsakas turėtų būti priešingos krypties, įstrižai į kitą pusę, pagal automobilio Fiat briaunos formą, kuri turėjo liestis su automobiliu. Pagal transporto priemonių sugadinimų katalogus, kuriuose yra pavyzdžiai su automobiliais ir greičiais, sprendė, kad Toyota važiavo iki 40 km/h, bet jis galėjo važiuoti ir 20–25 km/h, nes sugadinimai nėra tokie dideli, kad rodytų didelį greitį, tačiau konkrečiau apskaičiuoti negalima. Suminis abiejų automobilių greitis turėjo būti nuo 30 iki 40 km/h, pavyzdžiui, jeigu automobilio Fiat greitis buvo 15 km/h, tai Toyota važiavo iki 25 km/h. Dėl automobilio Toyota padėties gali pasakyti, kad kuo arčiau kraštai susiduria, tuo išsivysto didesnis sukimosi momentas ir automobiliai sukasi apie vertikalią ašį. Šiuo atveju susidūrus kairėmis pusėmis automobiliai turėtų suktis prieš laikrodžio rodyklę. Tai, kad automobilis stovi tiesiai, kelia abejonių dėl jo galutinės padėties po susidūrimo, o Fiat iš viso patrauktas, todėl susidūrimo kampas neaiškus. Neturėjo tyrimui pakankamai kokybiškos medžiagos, kad galėtų sutapatinti pėdsakus nuo vieno automobilio ant kito ir žiūrėti, kokia dalimi kiekvienas pėdsakas galėjo būti padarytas, nes jeigu yra atspaudas, tai turėjo būti ir tą atspaudą palikusi kita dalis. Kadangi medžiagos kokybė nepatenkinama, automobiliai nebuvo pateikti iki jų suremontavimo, tai labiau galima daryti tik prielaidas. Kategoriškas išvadas būtų padaręs, jei tyrimo objektai būtų labai gerai užfiksuoti ir galėtų juos palyginti, o šiuo atveju nuotraukos padarytos be atitinkamo mastelio, nebuvo išsamiai nufotografuota. Specialisto išvados 5, 6 pav. matomos detalių šukės – galbūt skaidrus žibinto plastikas, baltas plastikas – bamperio liekanos, juodas plastikas – po bamperiu esančių tvirtinimo detalių, žibinto korpuso detalės, tačiau išsamiau negali įvertinti. Specialisto išvadoje rėmėsi tomis nuotraukomis, kurios atrodė tinkamiausios tyrimui.

Iš 2021 m. kovo 9 d. transporto priemonės laikinos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), tr. pr. kilmės šalis – Lenkija, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), tr. pr. spalva – balta. Pirmosios registracijos data – 2019 m. lapkričio 27 d., pirmosios registracijos Lietuvoje data – 2021 m. kovo 9 d. Transporto priemonės valdytojas – N. R. (1 t., b. l. 56).

2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio deklaracijoje (kopija) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 16.10 val. (duomenys neskelbtini). „A“ tr. priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas N. R., draudimo įmonė (DUOMENYS NESKELBTINI), dr. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), dr. liudijimas galioja nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., vairuotojas N. R., matomi „A“ tr. priemonės sugadinimai: k. p. priekinė dalis. Grafoje, kur reikia nurodyti pradinio smūgio į „A“ tr. priemonę vietą, pažymėtas priekio kairys kampas. „B“ tr. priemonė „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas P. L., draudimo įmonė (duomenys neskelbtini), dr. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), dr. liudijimas galioja nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. balandžio 4 d., vairuotojas A. D., matomi „B“ tr. priemonės sugadinimai: auto priekis. Grafoje, kur reikia nurodyti pradinio smūgio į „B“ tr. priemonę vietą, pažymėtas priekio kairys kampas (1 t., b. l. 57).

Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS tyrėjo D. K. 2021 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos nustatymo nurodyta, kad siekiant nustatyti tikslią įvykio vietą, lyginant įvykio metu darytas įvykio vietos nuotraukas, nustatyta, kad tiksli įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kilometro, artimiausias pažymėtas namas yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172–176).

2021 m. kovo 16 d. N. R. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. kovo 12 d. važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), staiga į jo eismo juostą bandydamas atlikti kairįjį posūkį išsuko autobusiukas Fiat Ducato, ko pasekoje įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 58).

2021 m. balandžio 8 d. N. R. paaiškinime nurodyta, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) kilometre priekyje jo važiavo sunkvežimis, prieš sankryžą priešpriešais stovėjo autobusiukas Fiat Ducato, norėdamas pasukti į kairę ir praleidęs sunkvežimį staiga pasuko į jo juostą. Autobusiuko vairuotojas teigė, kad jo nepastebėjo ir įvyko susidūrimas. Kadangi autobusiukas išsuko tiesiai prieš jį, nieko padaryti nebespėjo. Važiavo negreitai, leistino greičio neviršijo, bet kadangi avarijos metu į spidometrą nežiūrėjo, tikslaus greičio pasakyti negali. Vaizdo registratoriumi nesinaudoja. Automobilis yra parduotas, bet prireikus galės duoti pirkėjo kontaktus (1 t., b. l. 59, 110).

M. L. parengtoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertės nustatymo data – 2021 m. kovo 31 d.) nurodyta, kad vertinimo objektas – transporto priemonė Toyota Corolla, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2019 m. lapkričio 27 d., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti N. R.. Vertinimo ataskaita parengta N. R. užsakymu. Vertinimo tikslas – nuostolių nustatymas dėl transporto priemonės apgadinimo (po eismo įvykio); vertinimo atvejis – transporto priemonės vertinimas nuostolių nustatymo tikslu, kai to pageidauja užsakovas. Turto apžiūra atlikta 2021 m. kovo 20 d. dalyvaujant vertinimo užsakovui. Apžiūros metu transporto priemonė buvo fotografuojama, identifikuojama, fiksuojama techninė būklė, apgadinimai, eksploataciniai ir kiti trūkumai. Vertinamo turto aprašymas, individualūs požymiai: transporto priemonės klasė – lengvasis automobilis; kėbulo tipas – sedanas; durų skaičius – 4; odometro parodymai, km – 69522; faktinė rida, km – 69522 (faktinė rida nustatyta pagal odometro parodymus); degalų tipas – benzinas/elektra; variklio darbinis tūris, cm³ – 1798; variklio galia, kW – 72 (benzinas)/90 (visi); dažai – 2 sluoksnių Uni; padangos – Good Year Ultra Grip Ice 2, 205/55 R 16; protektoriaus rašto gylis, mm: priekinės kairės padangos – 8,4, priekinės dešinės padangos – 8,0, galinės kairės padangos – 8,1, galinės dešinės padangos – 8,2; papildoma įranga – nėra; kitos techninės apžiūros data – 2022 m. lapkričio 26 d.; ankstesni nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai – nenustatyti; prekinė išvaizda ir bendra techninė būklė prieš apgadinimą – nusakoma kaip tvarkinga („tvarkingos“ transporto priemonės sąvoką žr. ataskaitos 1.9 skyriuje); transporto priemonės būklė po apgadinimo – neremontuota. Po eismo įvykio nebuvo eksploatuojama. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu (policijos pažyma ar eismo įvykio deklaracija nepateikta). Transporto priemonės bazinė vertė nustatyta lyginamuoju metodu, kaip realiausiai atspindinčiu analogiškų arba panašių transporto priemonių vertę. Transporto priemonės vertė prieš apgadinimą apskaičiuota pagal bazinę vertę, ją atitinkamai koreguojant (Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašas (TAR, 2020-09-23, Nr. 19672)). Atkūrimo (remonto) sąnaudos apskaičiuotos išlaidų (kaštų) metodu, o likutinė vertė nustatyta atliekant vertinamos apgadintos transporto priemonės potencialių pirkėjų apklausą ir taikant maksimalios pasiūlytos kainos principą. Nustatytos vertės ir skaičiavimo rezultatai: transporto priemonės vertė prieš apgadinimą – 16530 Eur; transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą – 13024,14 Eur; apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 8017 Eur; skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės – 8513 Eur. Visi verčių skaičiavimai atlikti su įskaičiuotu PVM. Vertinamas turtas apžiūrėtas Beržų g. 34, Panevėžyje. Apžiūrint transporto priemonę dalyvavo ir paaiškinimus teikė vertinimo užsakovas. Vertinimo datos: turto apžiūros data – 2021 m. kovo 20 d.; vertės nustatymo data – 2021 m. kovo 31 d.; ataskaitos surašymo data – 2021 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 60–87).

2021 m. gegužės 5 d. eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto E. I. konsultacijoje dėl 2021 m. kovo 12 d. kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre deklaruoto eismo įvykio padarytos tokios išvados, kad: 1) objektyvūs duomenys – eismo įvykio vietoje likę pėdsakai bei automobilių sugadinimai – nesuderinami su deklaruotomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis ir neleidžia jų pagrįsti; 2) automobilis Toyota Corolla galėjo kontaktuoti su automobiliu Fiat Ducato, tačiau dar prieš susidūrimą turėjo esminius priekinio kairio kampo sugadinimus, o jų atsiradimas negali būti paaiškintas vien tik su susidūrimų su automobiliu Fiat Ducato deklaruotomis aplinkybėmis; 3) automobilis Toyota Corolla galimo susidūrimo su automobiliu Fiat Ducato metu judėjo keliskart mažesniu greičiu nei leistina deklaruotoje eismo įvykio vietoje arba net galėjo stovėti (1 t., b. l. 101–110).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. tikėtina, kad ne visi automobilio „Toyota Corolla“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu (žr. tyrimą). Jau apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, tikėtina, važiuodamas iki 40 km/h greičiu tiesiai, priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusio ir į kairę pasukusio bei į automobilio „Toyota Corolla“ važiuojamosios dalies pusę įvažiavusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę; 2. automobilio „Toyota Corolla“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nuskaitymas iš oro pagalvių valdymo modulio buvo nesėkmingas, duomenų apie deklaruoto eismo įvykio metu buvusius automobilio „Toyota Corolla“ darbo ir judėjimo parametrus negauta (1 t., b. l. 115–123).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) nustatyti, ar skaitmeniniuose atvaizduose yra užfiksuotas tas pats automobilis, nėra galimybės; 2) tikėtina, kad skaitmeniniame atvaizde „(duomenys neskelbtini)“ ir aplankale „(duomenys neskelbtini)“ esančiuose atvaizduose yra užfiksuotos skirtingo tipo prekinio ženklo emblemos (1 t., b. l. 131–132).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) galimas toks eismo įvykio mechanizmas. Apie 38 km/h greičiu judėjęs automobilis „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse, persidengdamas per priekinio žibinto plotį, trenkėsi į stovėjusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę. Transporto priemonių susidūrimo modeliavimo grafinis atvaizdas pateiktas 7 pav. Dėl smūgio automobilis „Fiat Ducato“ buvo atblokštas atbulas, automobilio „Toyota Corolla“ judėjimo kryptimi. Pastaroji transporto priemonė kiek nukrypusi i kairę vairuotojo buvo sustabdyta taip, kaip yra užfiksuota įvykio vietos fotografijose; 2) tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Toyota Corolla“ greitis buvo apie 38 km/h, o automobilis „Fiat Ducato“ stovėjo; 3) neatmetamas automobilio „Toyota Corolla“ priekinių saugos oro pagalvių ir šoninių oro užuolaidų suveikimas susidūrimo su automobiliu „Fiat Ducato“ metu; 4) negalima nustatyti, ar automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas N. R. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Fiat Ducato“; 5) tikėtina, kad apie 38 km/h greičiu judančiam automobiliui „Toyota Corolla“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į stovėjusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę puse, buvo sugadintos kontakto zonoje esančios dalys. Dalis fotografijose matomų transporto priemonių sugadinimų buvo padarytos ne jų tarpusavio kontakto metu (žr. tyrimą); 6) transporto priemonių tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti šviesios (baltos) spalvos pėdsakų ant automobilio „Fiat Ducato“ priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje (2, 4 pav. parodyti raudonos spalvos rodyklėmis), pavienių dažų sluoksnio pažeidimų ant radiatoriaus grotelių (2, 4 pav. parodyti raudonos spalvos rodyklėmis) susidarymo bei priekinės valstybinio numerio lentelės kairio krašto įlenkimo. Taip pat transporto priemonių tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti pėdsakų ant automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje esančios briaunos (akto 3 ir 4 pav. parodyti oranžinės spalvos rodyklėmis) susidarymo; 7) negalima nustatyti, ar automobilio „Toyota Corolla“ priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje apačioje esantys pėdsakai (šio ekspertizės akto 3 ir 4 pav., taip pat 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 4 pav. (t. 1, b. l. 115–123) parodyti oranžinės spalvos rodyklėmis) galėjo būti padaryti šią transporto priemonę transportuojant.

Iš 2022 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2021 m. kovo 12 d. 16.12 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuris trunka 1 min. 2 sek., girdisi moters (112 darbuotojos) ir skambinančio vyro (N. R.) balsas. 112 darbuotoja: 112. Skambinantis vyras (N. R.): Laba diena. 112 darbuotoja: Laba diena. Skambinantis vyras (N. R.): dėl avarijos norėjau paskambinti. 112 darbuotoja: kas atsitiko, susidūrė du automobiliai? Skambinantis vyras (N. R.): jo, čia užlindo. 112 darbuotoja: mhm. Skambinantis vyras (N. R.): ant (duomenys neskelbtini) kelio čia kur. 112 darbuotoja: greitoji reikalinga kažkam? Alio? Skambinantis vyras (N. R.): tuoj, palaukit, paklausiu. Jum nieko? a... sakė nieko lygtai... 112 darbuotoja: tai greitosios niekam nereikia? Skambinantis vyras (N. R.): ne. 112 darbuotoja: o Jūs sutarėt dėl kaltės? Skambinantis vyras (N. R.): dar nieko nešnekėjom. 112 darbuotoja: nes jeigu Jūs sutariat dėl kaltės, tai reikia pildytis eismo įvykio deklaraciją. Skambinantis vyras (N. R.): ai ir viskas? 112 darbuotoja: taip, jeigu sutariat dėl kaltės. Skambinantis vyras (N. R.): supratau. 112 darbuotoja: bet jeigu nesutariate, tada skambinkite 112, priimsim. Skambinantis vyras (N. R.): jeigu ką, iškart perskambint, ania? 112 darbuotoja: taip, jeigu nesutarsite dėl kaltės, tai iš karto skambinkit, tai tada priimsim. Skambinantis vyras (N. R.): supratau. 112 darbuotoja: viso gero. Skambinantis vyras (N. R.): viso (1 t., b. l. 180–182).

Iš (duomenys neskelbtini) teisininkės L. S. ir N. R. susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad L. S. 2021 m. kovo 15 d. siuntė el. laišką N. R. „Laba diena, siunčiame pranešimo formą (pranešimas prisegtas) ir reikalingų dokumentų sąrašą. Prašome atidžiai užpildyti pranešimo apie įvykį visas grafas, susipažinti su priedu N1, pasirašyti, nuskenuoti ir atsiųsti el. paštu. Pranešimą pasirašo transporto priemonės savininkas. Prie jo pridėkite nuskenuotus turimus dokumentus iš žemiau pateikto sąrašo. Dokumentus, kurių šiai dienai neturite ir pateikti negalite, pateiksite vėliau. Užpildytą pranešimą (originalą) prašome išsiųsti paprastuoju paštu adresu: Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) atstovybė) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini). Jei turite galimybę pranešimą apie eismo įvykį pasirašyti elektroniniu parašu, siųsti originalo nereikia. Reikalingų dokumentų sąrašas: 1. Nukentėjusios transporto priemonės registracijos liudijimo kopija. 2. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita). 3. Transporto priemonės draudimo liudijimo kopija. 4. Kasko (KASCO) draudimo liudijimo kopija (jeigu yra). 5. Vairuotojo pažymėjimo kopija. 6. Eismo įvykio deklaracija arba dokumentas/ai iš policijos. 7. Eismo įvykio vietos ir aplinkybių aprašymas (laisvos formos pranešimą). 8. Transporto priemonės remonto sąmata. 9. Nuotraukos iš eismo įvykio vietos ir sugadintos transporto priemonės apgadinimų nuotraukos, ne mažiau kaip 10 vnt. ir kad nors ant vienos iš nuotraukų matytųsi transporto priemonės valstybiniai numeriai. Jeigu tai yra vilkikas su priekaba – tai turi būti užfiksuotas numeris ir vilkiko, ir priekabos. Geros dienos“. 2021 m. kovo 16 d. N. R. atrašė į siųstą laišką, rašydamas: „Laba diena“. 2021 m. kovo 16 d. L. S. atrašė N. R.: „Laba diena, kaltininko t/p drausta Lenkijos draudimo bendrovėje. Mes esame jų atstovai. Žalą registruosime. Atsiųskite eismo įvykio aprašymą bei apgadintos t/p nuotraukas. Geros dienos“. 2021 m. kovo 16 d. L. S. parašė N. R.: „Laba diena, žala užregistruota, bylai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Informacija pateikta nurodytai draudimo bendrovei. Kai gausime poliso galiojimo patvirtinimą, nedelsiant Jums pranešime. Iš Jūsų laukiame eismo įvykio aprašymo ir apgadintos t/p nuotraukų. Geros dienos“. 2021 m. kovo 17 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstas paaiškinimas, kuris 2021 m. kovo 18 d. persiųstas draudimo bendrovei. 2021 m. kovo 24 d. L. S. parašė N. R.: „Laba diena, draudimo bendrovė poliso galiojimą patvirtino. Prašome Jūsų pateikti išsamesnį eismo įvykio aprašymą, t. y. nurodant kokiu greičiu Jūs važiavote, ar bandėte išvengti susidūrimo pasukdamas į šalikelę ar priešpriešinę eismo juostą? Kokius Fiat vairuotojo veiksmus pamenate? O gal yra vaizdo registratoriaus įrašas? Informuokite, kur šiuo metu randasi t/p, kad galėtume reikalui esant suplanuoti jos apžiūrą. Prašome nurodyti t/p įsigijimo kainą bei nurodyti buvo pirkta asmeninėms reikmėms ar pardavimui. Geros dienos“. 2021 m. balandžio 8 d. N. R. parašė: „Laba diena, siunčiu transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Prašau atlyginti žalą pagal pateiktą ataskaitą. Taip pat apmokėti vertinimo išlaidas“. 2021 m. balandžio 8 d. L. S. atrašė: „Laba diena, atsiuntėte ataskaitą nuo 30 puslapio. Pateikite pirmą dalį. Taip pat negavome komentarų į paskutinį mūsų siųstą laišką. Geros dienos“. 2021 m. balandžio 8 d. N. R. atrašė: „Laba diena, atsiunčiau jum du ataskaitos laiškus ir paaiškinimą auto įvykio“. 2021 m. balandžio 8 d. L. S. atrašė: „Laba diena, dėkoju, viską gavome“. 2021 m. balandžio 20 d. L. S. parašė: „Laba diena, prašome pateikti automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Norime pasitikrinti, kad teisės reikalauti iš draudimo kompanijos žalos atlyginimo neperleidote pirkėjui. Ir jei turite nuotrauką/ų iš eismo įvykio vietos, kurioje matosi apgadinta t/p pilnai su valstybiniais numeriais. Geros dienos“. 2021 m. balandžio 23 d. N. R. parašė: „Laba diena“. 2021 m. gegužės 27 d. L. S. parašė: „Laba diena, informuojame Jus, kad kilus įtarimams dėl galimo dokumentų ir kitos informacijos klastojimo bei remiantis eksperto konsultacija (pridedame) buvo priimtas sprendimas kreiptis į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Žalos atlyginimas stabdomas iki bus gautas sprendimas iš prokuratūros. Geros likusios dienos (1 t., b. l. 138–166).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta, kad Interpolo Latvijos nacionalinis biuras pranešė, jog A. D. žinomas dėl daugkartinių teisės pažeidimų, daugkartinių sulaikymų už sukčiavimą (2 t., b. l. 192).

Prokuroro 2023 m. kovo 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo (3 t., b. l. 161–164).

VĮ „Regitra“ 2021 m. birželio 30 d. pateikė transporto priemonės TOYOTA COROLLA, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad pirkėjas N. R. už 5600 Eur Vilniuje iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) nusipirko daužtą automobilį. VĮ „Regitra“ 2021 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, kad 2021 m. kovo 9 d. laikinai įregistruota transporto priemonė TOYOTA COROLLA, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 8 d. automatiškai išregistruota, pardavimo sutartis nepateikta (1 t., b. l. 196–198).

VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2023 m. gegužės 18 d. rašte nurodyta, kad 2021 m. kovo 9 d. transporto priemonė TOYOTA COROLLA, VIN (duomenys neskelbtini) įregistruota laikinai. Duomenys į registrą įrašyti iš lenkiško registracijos liudijimo. Tapatumo procedūra neatliekama, kuro rūšis nenurodyta. 2021 m. balandžio 8 d. transporto priemonė automatiškai išregistruota pasibaigus laikino registravimo terminui. 2021 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonė įregistruota pastoviai. Tapatumo procedūra buvo atlikta ir fotografuojama (fotonuotraukos pridedamos). Vadovaujantis pateikta techninės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), degalų rūšis – benzinas/elektra; 2021 m. spalio 3 d. ir 2021 m. spalio 25 d. atliekant transporto priemonės valdytojo/savininko keitimus, tapatumo procedūra neatliekama, degalų rūšis – benzinas/elektra (2 t., b. l. 54–62).

Iš M. L. el. laiško matyti, kad jis 2021 m. balandžio 1 d. pranešė, jog N. R. sutinka parduoti automobilį aukciono laimėtojui (didžiausia pasiūlyta suma su PVM – 8017 Eur) (4 t., b. l. 51–55).

2021 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta Kaune, automobilį TOYOTA COROLLA, VIN (duomenys neskelbtini) N. R. pardavė už 8017 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 58).

2021 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilį TOYOTA COROLLA, VIN (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9000 Eur parduoda I. Ž. (2 t., b. l. 71), o 2021 m. spalio 18 d. I. Ž. šį automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17500 Eur (2 t., b. l. 72).

Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS tyrėjos S. D. 2023 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. L., kuris nurodė, kad automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo be įmontuotos dujų įrangos (2 t., b. l. 77).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą apie automobilio patikrą pagal VIN kodą (CarVertical). Atsakyme pateikti duomenys, kad automobilis TOYOTA COROLLA, VIN (duomenys neskelbtini) pagamintas 2019 m. spalio 22 d., užregistruotas 2019 m. lapkritį Lenkijoje. Atlikti aptarnavimai (priežiūros arba remonto darbai) 2020 m. sausio–kovo mėnesiais. 2020 m. liepos mėn. užfiksuota 40 000–60 000 zlotų žala Lenkijoje (deformuota: priekinis bamperis, priekinis dešinys kampas/bamperis, galinis dešinysis kampas/bamperis, dešinės pusės priekinės durelės, stogas, priekinis kairysis kampas/bamperis, galinis kairysis kampas/bamperis, galinis bamperis, kairės pusės priekinės durelės), o 2021 m. kovą užfiksuota 10000–15000 Eur žala Lietuvoje (deformuota: priekinis bamperis, priekinis dešinysis kampas/bamperis, dešinės pusės priekinės durelės, priekinis kairysis kampas/bamperis, kairės pusės priekinės durelės). Rida 2019 m. – 13 km; 2020 m. liepą – 68809 km; 2021 m. kovą – 69522 km (2 t., b. l. 1–23).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d ir 182 str. 1 d. atsako tas, kas pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

N. R. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, kartu su A. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio aplinkybes, t. y. suklastojo eismo įvykio deklaraciją, kurią kartu su kitais dokumentais pateikė Lenkijos draudimo bendrovės atstovybei, taip teikdamas melagingus duomenis apie jo vairuoto automobilio „Toyota Corolla“ deformacijas, kurios nesuderinamos su 2021 m. kovo 12 d. deklaracijoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą.

Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis N. R. nuosekliai tvirtina dokumentų neklastojęs ir suklastotais dokumentais nedisponavęs bei draudimo išmoką siekęs gauti ne apgaulės būdu, o dėl to, kad iš tikrųjų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta jo vairuota transporto priemonė, kuri iki 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio jokių esminių trūkumų neturėjo, nes jau buvo suremontuota po ankstesnių apgadinimų. Dėl to kaltinamasis siekia būti išteisintas, nes jokių nusikaltimų nepadarė ir net nesikėsino padaryti.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Asmens kaltė turi būti nustatyta tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltumą bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikalstamą veiką tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovybei kilo įtarimų, jog N. R. deklaruoto eismo įvykio metu negalėjo atsirasti jo nurodyta žala, todėl buvo kreiptasi į ekspertą E. I., kuris konsultacijoje nurodė, kad: objektyvūs duomenys – eismo įvykio vietoje likę pėdsakai bei automobilių sugadinimai – nesuderinami su deklaruotomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis ir neleidžia jų pagrįsti; automobilis Toyota Corolla galėjo kontaktuoti su automobiliu Fiat Ducato, tačiau dar prieš susidūrimą turėjo esminius priekinio kairio kampo sugadinimus, o jų atsiradimas negali būti paaiškintas vien tik susidūrimu su automobiliu Fiat Ducato deklaruotomis aplinkybėmis; automobilis Toyota Corolla galimo susidūrimo su automobiliu Fiat Ducato metu judėjo keliskart mažesniu greičiu nei leistina deklaruotoje eismo įvykio vietoje arba net galėjo stovėti.

Gavusi minėtą konsultaciją (duomenys neskelbtini)atstovybė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir neišmokėjo N. R. draudimo išmokos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje suformuluota ne kategoriška, o tik tikėtina išvada, kad ne visi automobilio „Toyota Corolla“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Jau apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, tikėtina, važiuodamas iki 40 km/h greičiu tiesiai, priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusio ir į kairę pasukusio bei į automobilio „Toyota Corolla“ važiuojamosios dalies pusę įvažiavusio automobilio „Fiat Ducato“ priekinės dalies kairę pusę. Specialistas V. L. specialisto išvadoje nurodė ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad negalėjo padaryti kategoriškų išvadų dėl jam pateiktos medžiagos trūkumų, nes jam buvo pateiktas jau suremontuotas Toyota automobilis, kurio duomenų iš oro pagalvių valdymo modulio nepavyko nuskaityti, o pateiktos nuotraukos padarytos ne pagal kriminalistinei fotografijai keliamus reikalavimus, be mastelio, neišlaikant statmeno kampo į fotografuojamus paviršius, fotoaparatas ir fotografuojamas objektas yra ne viename aukštyje, nuotraukų mažai, jos neišsamios. Šie trūkumai specialistui neleido deramai atlikti abiejų automobilių sugadinimų palyginimo ir sutapatinimo.

Iš tikrųjų byloje iš įvykio vietos yra tik 3 nuotraukos, kurias telefonu padarė pats kaltinamasis po to, kai Fiat automobilis buvo patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies į kelkraštį. Tačiau automobilis Toyota Corolla po įvykio iki jo remonto dar buvo fotografuojamas aikštelėje, į kurią jis buvo nugabentas po įvykio. Jį fotografavo tiek kaltinamasis, tiek turto vertintojas M. L.. Tik dalis šių nuotraukų (darytos paties kaltinamojo) buvo pateikta ekspertui V. L., kuris surašė specialisto išvadą, nes daugiau Toyota Corolla apžiūros nuotraukų (darytų M. L.) ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta jau po to, kai buvo surašyta specialisto išvada, todėl jos specialisto išvadoje nebuvo įvertintos, nors jų yra daugiausia ir jose išsamiausiai užfiksuota automobilio Toyota Corolla būklė po įvykio. Dėl šių priežasčių teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė ir ją atlikusiam ekspertui apteikta visa bylos medžiaga.

Įvertinęs tai, kad ekspertui V. M. buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, kurią jis vertino, kad šio eksperto išvados išsamiausios, teismas būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 25 d. ekspertizės akte padarytomis išvadomis ir remiasi spręsdamas dėl bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Ekspertizės akte paneigta E. I. konsultacijos išvada, kad automobilis Toyota Corolla iki kontakto su automobiliu Fiat Ducato turėjo esminius priekinio kairio kampo sugadinimus. Nors specialistas V. L. teisiamajame posėdyje teigė, kad tai, jog automobilis Toyota stovi tiesiai, kelia abejonių dėl jo galutinės padėties po susidūrimo, nes susidūrus kairėmis pusėmis automobiliai turėtų suktis prieš laikrodžio rodyklę, ekspertizės akte yra sumodeliuotas galimas automobilių susidūrimas (7 pav.), po kurio Toyota automobilis stovi taip, kaip užfiksuota nuotraukose iš įvykio vietos. Nors Toyota automobilio oro pagalvių modulio specialistui V. L. nuskaityti nepavyko, tačiau ekspertizės akte neatmetamas automobilio „Toyota Corolla“ priekinių saugos oro pagalvių ir šoninių oro užuolaidų suveikimas būtent susidūrimo su automobiliu „Fiat Ducato“ metu, o ne kažkokiomis kitomis aplinkybėmis.

Nors iš tikrųjų automobilis Toyota buvo daug labiau apgadintas, negu automobilis Fiat, tačiau šie automobiliai labai skiriasi savo dydžiu. Šiuos duomenis apie nuotraukose matomus abiejų automobilių apgadinimus ekspertas turėjo, įvertino galimus jų greičius susidūrimo metu, nes N. R. susidūrimo metu buvusio greičio nurodyti negalėjo, nes teigė tuo metu į spidometrą nežiūrėjęs, tačiau važiavęs mažesniu nei leistina greičiu. Nors prokurorė ir draudimo bendrovės atstovybės atstovas abejoja, kaip tokio masto Toyota deformacijos ir tokio dydžio žala galėjo būti padaryta deklaruojamo eismo įvykio metu, tačiau visi byloje esantys duomenys teismui neleidžia padaryti išvados apie akivaizdų eismo įvykio deklaracijoje nurodytų aplinkybių melagingumą.

Ekspertizės akte padaryta išvada, kad „Toyota Corolla“ ir „Fiat Ducato“ susidūrimo metu galėjo būti sugadintos jų kontakto zonoje esančios dalys. Ekspertizės akte yra nurodyti Fiat defektai, kurie nepaaiškinami kontaktu su Toyota automobiliu, tačiau sprendžiant dėl N. R. atsakomybės tai nėra teisiškai reikšminga, nes būtent Toyota apgadinimų atsiradimo aplinkybės yra svarbios, o tai, kad iki susidūrimo Fiat automobilio kėbulas (jo priekinė dalis) turėjo tam tikrų defektų ir trūkumų, nekeičia situacijos vertinimo, nes nė vienas iš specialistų / ekspertų neneigė, kad Toyota ir Fiat kontaktas buvo/ galėjo būti, tačiau esminis klausimas, ar jis nebuvo inscenizuotas ir ar Toyota automobilis iki susidūrimo su Fiat buvo tvarkingas, t. y. be esminių kėbulo pažeidimų, ir visi apgadinimai atsidaro tik po jo susidūrimo su Fiat automobiliu.

Kiek tai susiję su Toyota trūkumais, ekspertizės akte nustatyti vieninteliai pėdsakai ant Toyota priekinio bamperio apvalkalo kairėje pusėje esančios briaunos (ekspertizės akto 3 ir 4 pav. parodyti oranžinės spalvos rodyklėmis), kurių atsiradimo negalima paaiškinti susidūrusių automobilių tarpusavio kontaktu, nes jie yra žemiau Fiat automobilio kėbulo, taigi tarpusavio jų kontakto metu nėra Fiat dalies, su kuria ši Toyota vieta būtų galėjusi kontaktuoti ir ant jos likti pėdsakai. Tačiau nepaneigta kaltinamojo versija, kad ant šios dalies pėdsakai galėjo atsirasti Toyota automobilį transportuojant iš įvykio vietos, nes iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ši dalis buvo atsidalinusi nuo automobilio kėbulo (2 t., b. l. 95, 97), o kaltinamasis pateikė 2021 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų paėmimo kvitą (5 t., b. l. 15) ir paaiškino, kad Toyota automobilis iš įvykio vietos į aikštelę buvo transportuotas jį užtempiant ant tralo ir po to aikštelėje nutempiant nuo tralo.

Atkreiptinas dėmesys, kad N. R. ir A. D. parodymai, kaip įvyko eismo įvykis, t. y. kad S. D., sukdamas į kairę pusę, nepraleido teisiai važiavusio N. R. vairuojamo automobilio, tarpusavyje sutampa, juos paneigiančių įrodymų byloje nėra, įvykio liudytojai nenustatyti, iš karto po eismo įvykio N. R. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie avariją, o Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodžius pildyti eismo įvykio deklaraciją, tai ir padarė. Eismo įvykio deklaracijoje pasirašė abu eismo įvykio dalyviai ir abu jie buvo įtariamieji atliekant ikiteisminį tyrimą (jiems buvo inkriminuotas bendrininkavimas), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo dalis dėl A. D. nutraukta, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nurodant, kad jo kaltė iš esmės grįsta E. I. konsultacija ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurios tam tikrose dalyse nėra kategoriškos.

Nėra logiškas toks deklaruoto eismo įvykio dalyvių skirtingas vertinimas, kai dėl vieno iš jų ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, o dėl kito asmens ikiteisminis tyrimas tęsiamas ir net byla perduodama į teismą, nors papildomų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų iš esmės nėra surinkta. Pati prokurorė baigiamojoje kalboje pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu bandė, tačiau nepavyko nustatyti daugelio aplinkybių, kurios būtų reikšmingos šioje byloje. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat ėmėsi veiksmų pašalinti byloje esančius prieštaravimus, neaiškumus (skyrė ekspertizę), patikrinti (patvirtinti ar paneigti) kaltinamojo versiją dėl iki įvykio buvusios automobilio būklės (kreipėsi į Lenkijos Respubliką dėl papildomų dokumentų gavimo), tiesiogiai apklausti kitą eismo įvykio dalyvį A. D., tačiau daugiau duomenų, įrodančių, jog N. R. iš tikrųjų padarė, o ne galbūt galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebuvo gauta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. R. būtų su A. D. pažįstami, bendravę ne tik įvykio dieną įvykio vietoje, iš anksto taręsi ir inscenizavę eismo įvykį, byloje nėra surinkta. Vien byloje esantys duomenys, kad A. D. Latvijos teisėsaugai žinomas dėl daugkartinių sulaikymų už sukčiavimą (galimai draudimo srityje), savaime neleidžia teigti, kad N. R. padarė / pasikėsino padaryti jam šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus. Tai, kad N. R., prašydamas išmokėti draudimo išmoką, būtų nuslėpęs iki eismo įvykio buvusius Toyota automobilio trūkumus (defektus), kurie turėtų įtakos draudimo išmokos apskaičiavimui, taip pat neįrodyta. Byloje yra duomenys (pirkimo–pardavimo sutartis), kad N. R. 2020 m. gruodį įsigijo daužtą automobilį, tačiau jis tvirtino, kad buvo daužtas automobilio galas, o ne priekis, ir jį jis iki eismo įvykio suremontavo. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. N. R. teikė tvarkingo Toyota automobilio nuotraukas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar skaitmeniniuose atvaizduose yra užfiksuotas tas pats automobilis, taigi kategoriškai nepatvirtinta, kad N. R. būtų teikęs ne to paties automobilio nuotraukas.

Liudytojas M. L. yra turto vertintojas, kuris aikštelėje N. R. užsakymu apžiūrėjo Toyota automobilį po eismo įvykio gyvai. Šis liudytojas nenustatė, kad būtų buvę ankstesni nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai, kurie būtų turėję įtakos automobilio vertei. Netikėti šio liudytojo parodymais ir parengta vertinimo ataskaita teismas neturi pagrindo, nes nenustatyta, kad jis būtų pažeidęs turto vertinimo procedūras, jokie M. L. santykiai su kaltinamuoju nenustatyti, jis vertino situaciją pagal tai, ką matė pats ir kokius duomenis jam nurodė užsakovas (N. R.). Iš tikrųjų byloje yra duomenys, kad 2020 m. liepą Toyota automobilis buvo patyręs žymią žalą Lenkijoje, todėl jis buvo realizuotas (5 t., b. l. 127–135), tačiau nepaneigta kaltinamojo versija, kad iki 2021 m. kovo mėnesio eismo įvykio jo būklė buvo atstatyta, t. y. kad jis buvo suremontuotas, nes, kaltinamojo teigimu, jis šį automobilį įsigijo 2020 m. gruodžio mėnesį ir perpardavinėtojo Lietuvoje su automobilio galo deformacijomis ir suremontavo. Tai patvirtina ir tai, kad pagal fiksuotus odometro duomenis nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. kovo Toyota automobilis nuvažiavo daugiau nei 700 km.

Pirkimo–pardavimo sutartyse esantys datos (N. R. parduodant Toyota) ir kainos (N. R. perkant Toyota) neatitikimai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Iš Lenkijos Respublikos vykdant Europos tyrimo orderį gauti duomenys (5 t., b. l. 127–135) patvirtina N. R. versiją, kad jis automobilį pirko ne tiesiogiai iš buvusio savininko Lenkijoje ((duomenys neskelbtini)), kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, o iš kito asmens (perpardavėjo), kuris nėra nustatytas, tačiau tai nėra neįprasta praktika dėvėtų automobilių rinkoje. Todėl nėra įmanoma patikrinti kaltinamojo versijos, kokios būklės automobilį ir už kokią kainą jis įsigijo, t. y. ar automobilio priekis tuo metu buvo tvarkingas, kaip teigia N. R.. Kadangi M. L. turto (automobilio) apžiūrą atliko 2021 m. kovo 20 d. ir po to paskelbė aukcioną, 2021 m. kovo 31 d. nustatė automobilio likutinę vertę ir surašė turto vertinimo ataskaitą, 2021 m. balandžio 1 d. pranešė, jog N. R. sutinka parduoti automobilį aukciono laimėtojui, tai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta data (2021 m. kovo 2 d.) yra akivaizdus rašymo apsirikimas ir galima tikėti kaltinamojo paaiškinimu, jog iš tikrųjų automobilis Toyota aukciono laimėtojui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo parduotas 2021 m. balandžio 2 d. už aukcione pasiūlytą kainą – 8017 Eur.

Tai, ar automobilyje buvo (iš dalies) įmontuota dujų įranga, nesudaro pagrindo daryti išvadų apie N. R. kaltę dėl sukčiavimo ar dokumentų klastojimo. Nustatyta, kad likus kelioms dienoms iki įvykio (2021 m. kovo 9 d.) Toyota buvo laikinai (mėnesiui) įregistruota ir tam pačiam laikui apdrausta. Kaip visai įtikinamai paaiškino kaltinamasis, tai padarė po remonto, kad galėtų laikinai su automobiliu važinėti, kol jį būtų įregistravęs pastoviai, nes su juo ketino važinėti jo sutuoktinė, tačiau po eismo įvykio situacija pasikeitė ir automobilį jis pardavė už aukcione pasiūlytą kainą. Iš tikrųjų N. R. draudimo bendrovės atstovybę informavo apie automobilio pardavimą jau po to, kai jis buvo parduotas, tačiau iki tol padaryta žala buvo įvertinta turto vertintojo. Dar 2021 m. kovo 15 d. L. S. N. R. siųstame el. laiške kaip vienas iš reikalingų dokumentų buvo nurodyta transporto priemonės remonto sąmata. Turto vertintojas informavo N. R. apie galimybę turtą parduoti aukcione ir automobilį apžiūrėjo 2021 m. kovo 20 d., t. y. dar iki L. S. 2021 m. kovo 24 d. el. laiško, kuriame buvo prašoma nurodyti turto buvimo vietą. Jokio draudimo parduoti turtą nebuvo, o, kaip teisingai nurodė gynėja, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 2 d. atsakingas draudikas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Taigi sugadinto turto pardavimas po žalos įvertinimo pats savaime neįrodo N. R. nusikalstamų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad draudimo bendrovės atstovybė, sužinojusi apie automobilio pardavimą ir naująjį automobilio savininką, būtų siekusi tą automobilį realiai apžiūrėti, nes pardavimo metu jis dar nebuvo suremontuotas.

Jau minėta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, ko šiuo atveju nėra. Dėl to teismas šioje byloje priima išteisinamąjį nuosprendį, nes nesurinkta įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, todėl būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo N. R. veiksmų vertinti kaip nusikalstamų, dėl to jis išteisintinas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad padarytos šios veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nėra įrodyta, kad N. R. į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio aplinkybes, t. y. kad suklastojo eismo įvykio deklaraciją, kad teikė draudimo bendrovės atstovybei melagingus duomenis apie jo vairuoto automobilio „Toyota Corolla“, eismo įvykio metu patirtas deformacijas ir kad apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tokią bylos baigtį, proceso išlaidos iš N. R. nepriteistinos, o jam iš valstybės priteistinos išlaidos, patirtos dėl jo atstovavimo, nes N. R. gynė advokatė K. Rutkauskienė, kuriai jis sumokėjo 1000 Eur. Šios išlaidos, įvertinus bylos trukmę, advokatės rengtų dokumentų kiekį ir sugaištą laiką, adekvačios ir pagrįstos. Byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti N. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš valstybės N. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.