Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – atsakovas arba Vilniaus AVPK) viršininko 2024 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 10-TE-1025 „Dėl A. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pareiškėjo priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas ir jo atstovai advokatas R. Boiko, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) atstovė N. A. skundu ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nurodė, jog:

1.1. su skundžiamu Įsakymu nesutinka, nes jis grindžiamas 2024 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-97 (toliau – ir Išvada), kurioje pareiškėjo veiksmai (elgesys) nepagrįstai įvertinti kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas. Mano, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, tarnybinis patikrinimas atliktas ir Išvada surašyta neobjektyviai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas), nuostatas, nes:

1.1.1. padaryti šie esminiai procedūriniai pažeidimai: 1) neatliktas objektyvus tyrimas, nes remtasi vien tik IT duomenimis, iš esmės vien vaizdo įrašais; 2) tarybinio nusižengimo tyrimo metu bei jį baigus, pareiškėjo prašymu jam nebuvo pateikta susipažinti visa tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio 10 punkto 2, 6 punktai); 3) nesudaryta galimybė tarnybinio nusižengimo tyrime pageidavusios dalyvauti Profesinės sąjungos atstovui bei pateikti nuomonę dėl tyrimo, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo, kaip Profesinės sąjungos nario, atstovavimo teisę bei teisę į gynybą; 4) tarnybinio nusižengimo tyrime remtasi bei Išvada parengta neteisėtai – negavus ikiteisminius tyrimus kontroliuojančio prokuroro leidimo – panaudojus ikiteisminių tyrimų (toliau – IT) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis; 5) patikrinimas atliktas neobjektyviai, selektyviai atrenkant pareiškėjo pozicijai kenkiančią medžiagą ir eliminuojant jo kaltę paneigiančius dokumentus – 2024 m. gegužės 21 d. N. V. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. K. 2024 m. gegužės 21 d. prašymą dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. birželio 13 d. lydraštį su IT Nr. (duomenys neskelbtini) bylos, kurioje IT buvo nutrauktas, apyrašu; 6) baudžiamas du kartus už tą pačią veiką, nes kaltinimas tarnybine tvarka grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir IT Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) neįvertintos aplinkybės, jog M. V. jau atvažiavo į aikštelę neblaivus, taigi nusikalstama veika jau buvo padaryta, taigi pareigūnų (pareiškėjo) taktiniai veiksmai neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikavimui; 8) Išvadoje remtasi IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai, t. y. niekiniais duomenimis, nes IT Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime rezoliucija dėl IT pradėjimo patvirtino, ne prokurorė A. T., vyr. prokuroras J. G. (jo viza atbuline data atsirado ženkliai vėliau – 2024 m. birželio 6 d.), tačiau prokuroro padėjėjos J. Š., kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturi teisės tokio veiksmo atlikti;

1.1.2. neįrodyta kaltė (tyčia) dėl Išvada konstatuoto tarnybinio nusižengimo, kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas tarnybiniu pranešimu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei neblaivus asmuo buvo provokuojamas – nusiėmusi tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus ir prie automobilio BMW priėjusi kursantė S. V. M. neprašė asmens patraukti automobilį, nesiekė išprovokuoti galimai neblaivų asmenį pradėti važiuoti, tačiau siekė prieiti prie automobilio vairuotojo pasižiūrėti, ar šiam nereikalinga medicininė pagalba bei sulaikyti nuo teisės pažeidimo padarymo – kad nepasišalintų iš automobilių stovėjimo aikštelės – jeigu paaiškėtų, kad vairuotojas neblaivus. Nieko nusikalstamo pareiškėjas kursantei S. V. M. nesiūlė atlikti. Buvo pateikti keli elgesio variantai, iš kurių kurantė galėjo pasirinkti bet kurį;

1.1.3. tarnybinis pranešimas, kuriame tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymų pareiškėjas kaltinamas, yra formalus ir net nebuvo reikalingas ikiteisminiam tyrimui pradėti, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį turėjo pradėti pagal patį galimos nusikalstamos veikos – vairuojant automobilį neblaiviam – padarymo faktą. Tarnybiniame pranešime nebuvo itin reikšmingų įvykio faktinių aplinkybių, nes vairuotojas neginčijo, kad vairavo neblaivus. Vairuotojo niekas neskatino važiuoti, vairuoti, o jis buvo pažadintas tam, jog įsitikinti, kad jam viskas gerai su sveikata. Taigi pareiškėjas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tarnybiniame pranešime nurodė visas faktines aplinkybes teisingas, informacija, nors ir buvo „sausa“, bet tikra. Vairuotojas M. V. patvirtino IT apklausose, jog vairavo neblaivus ir būdamas neblaivus atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, tai įrodo, jog pareiškėjas negalėjo išprovokuoti vairuotojo;

1.1.4. be to, dar iki tarnybinio patikrinimo pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) patikrinimą atlikusi pareigūnė disponavo IT Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, taigi ir aplinkybe, jog vairuotojas M. V. prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei, jog vairuotojas pripažino vairavęs neblaivus ir kad jo niekas neprovokavo tai daryti, tačiau šios aplinkybės nevertino, taigi Išvadoje vairuotojo parodymus tyrėja modifikavo, kas įrodo tyrimo neobjektyvumą;

1.1.5. laikė svarbiu M. V. automobilio BMW techninės apžiūros protokolą, kurį laikė įrodymu, jog vairuotojas M. V. automobilį jau iki atvažiuodamas į aikštelę ir ten užmigdamas vairavo būdamas neblaivus, nes iš šio protokolo duomenų matyti, jog automobilyje apžiūros metu nebuvo rasta jokios alkoholio taros. Taigi jis nevartojo alkoholio stovėdamas aikštelėje automobilyje.

1.1.6. pareiškėjas, kaip ir kiti pareigūnai nežinojo kaip elgtis įvykio vietoje, nes situacija nebuvo tipinė, kai vairuotojas sustabdomas vairuojantis neblaivus, o tiesiog miegojo automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymėjo, jog jokių tvarkų ar aprašų nėra patvirtinta, kaip tokioje situacijoje policijos pareigūnams reikia elgtis, todėl negalima reikalauti iš pareigūnų ir atitinkamos atsakomybės. Pareiškėjas, kaip Reagavimo valdybos pareigūnas, galėjo tik pranešti teritoriniam policijos komisariatui apie vairuotojo nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam, tačiau IT veiksmus turėjo atlikti teritorinis policijos komisariatas, o ne pareiškėjas, todėl mano, jog neteisingai ir nepagrįstai inkriminuojamas policijos pareigūno pareigos – imtis veiksmų išsiaiškinti aplinkybes, ar vairuotojas N. V. į aikštelę atvyko neblaivus – nevykdymas;

1.1.7. nurodė, kad pareiškėjas su kitu pareigūnu ir kursante atliko taktinius pažeidimą padariusio asmens sulaikymo veiksmus, t. y. veikta teisėtai. Tai buvo tiesiog gyvenimiška netipinė situacija, kuomet pareigūnai, nesant taisyklių kaip elgtis tokioje situacijoje, pasirėmė savo patirtimi ir norėdami apsaugoti aplinkinius (apsisaugant nuo rizikos, jog neblaivus asmuo gali išvažiuoti į kelią ir sukelti grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui), nusprendė elgtis atitinkamu būdu;

1.1.8. pažymėjo, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas, apribojantis asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, tačiau ginčo atveju nei vienas tokio pobūdžio veiksmas nebuvo atliktas. Provokacijos požymių nebuvo įrodyta;

1.1.9. pareigūnai nebuvo įsitikinę, ar žmogui blogai su sveikata, ar žmogus neblaivus. Būdami nesitikinę, kas mašinoje yra, nusprendė, jog policijos kursantė nusiėmusi tarnybinius ženklus nueis prie automobilio pasižiūrėti, kad atsibudęs vairuotojas neišsigąstų pamatęs policijos pareigūną ir nepradėtų staiga važiuoti, nes jų tikslas buvo atkreipti mašinoje buvusio asmens dėmesį, kad pažiūrėti, ar viskas vairuotojui yra gerai su sveikata, tačiau tuo pačiu apsaugant aplinkinių saugumą, nes nebuvo galima iš anksto numatyti ar jis nesureaguos priešiškai;

1.1.10. pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki baudžiamojo proceso IT Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos pagal Statuto 41 straipsnio 9 dalį, Aprašo 11 punktą.

2. Atsakovo Vilniaus AVPK atstovas L. Pocius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog:

2.1. tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2024 m. kovo 19 d. apie 13.16 val. pareigūnui A. A. kartu su kolegomis (vyresniuoju specialistu Ž. A. ir LPM kursante S. V. M.) nusprendus automobilio „BMW“ vairuotoją M. V. pažadinti, paprašant jį patraukti automobilį ir taip priverčiant jį vairuoti esant neblaiviam, išprovokavo fizinį asmenį M. V. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 str. 1 d. Pareigūnui A. A. (pajėga (duomenys neskelbtini)) atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini) (tikrintojo pastaba – PRĮR kortelės duomenimis, pareigūnai nuo iškvietimo atvyko per 1 min.), įvykio vietoje rado stovintį pranešime nurodytą automobilį „BMW“, kurio variklis buvo išjungtas, transporto priemonės vairuotojas miegojo galvą atrėmęs į vairą. Pareigūnas A. A., kartu su kolegomis Ž. A. ir LPM kursante S. V. M., kuri atlikinėjo mokomąją praktiką, nusprendė pažadinti automobilio vairuotoją ir paprašyti patraukti transporto priemonę, tuomet sustabdžius automobilio vairuotoją – patikrinti jo blaivumą. Įgyvendinant aptartą sumanymą, kursantė S. V. M. nusiėmė tarnybinę striukę su visais skiriamaisiais ženklais ir nuėjo prie galimai neblaivaus, miegančio vairuotojo bei šio paprašė patraukti automobilį (patvirtina, vaizdo įrašai, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir kt.). S. V. M. grįžus prie tarnybinio automobilio ir netrukus pradėjus važiuoti automobiliui „BMW“, kartu su kolegomis privažiavo prie minėto automobilio ir šį sustabdė. Pirmo tikrinimo metu automobilio „BMW“ vairuotojui M. V. nustatytas 3,76 prom. girtumas, antro tikrinimo metu – 3,84 prom. girtumas. Taigi, A. A., turėdamas pareigą užkardyti neblaivaus vairuotojo transporto priemonės vairavimą, pasielgė priešingai ir išprovokavo apsvaigusio nuo alkoholio asmens transporto priemonės vairavimą, taip sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taip pat, 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 2811 str. 1 d. ir kuris vėliau buvo nutrauktas (nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvykio aplinkybes;

2.2. akcentavo, jog pareiškėjo teiginius, kad sprendimas kursantei nusiimti nuo tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus buvo tam, kad jeigu pasitvirtintų, jog automobilio BMW vairuotojas yra neblaivus, pamatęs policijos pareigūnę, jai grįžus į tarnybinį automobilį, nesumąstytų su automobiliu pasišalinti iš automobilių stovėjimo aikštelės, akivaizdžiai paneigia IBPS sistemoje peržiūrėti IT Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, o būtent tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų įrašai ((duomenys neskelbtini)), kuriuose aiškiai matyti ir girdėti buvęs pareigūnų ir kursantės susitarimas – automobilio „BMW“ vairuotoją M. V. pažadinti, paprašant jį patraukti automobilį ir taip priverčiant jį vairuoti esant neblaiviam, t. y. buvo susitarimas išprovokuoti M. V. padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėjo, jog pareigūnai, neva bijodami, kad asmuo gali bandyti pasišalinti, galėjo ir turėjo tarnybiniu automobiliu blokuoti pastarojo išvažiavimą, tačiau jo neblokavo, o provokacinių veiksmų įvykdymą, patvirtina tai, kad pareigūno Ž. A. vairuojamas tarnybinis automobilis iš pradžių privažiavo prie automobilio „BMW“, o pareigūnams įsitikinus, kad šio automobilio vairuotojas kietai miega ir yra galimai neblaivus – tarnybinis automobilis pastatytas atokiau (pagal pareigūno A. A. ir LPM kursantės S. V. M. paaiškinimus ir vaizdo įrašus – nuošaliau nuo automobilio „BMW“);

2.3. mano, kad turi būti kritiškai vertinami pareiškėjo teiginiai, jog pareigūnai (ir pareiškėjas) norėjo pasižiūrėti, ar vairuotojui nereikalinga medicininė pagalba, o sprendimas nusiimti nuo tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus buvo tam, jei pasitvirtintus aplinkybei, kad automobilio BMW vairuotojas yra neblaivus, šis nesumąstytų pasišalinti, kadangi tokiu atveju, pareigūnai, turintys didelę darbo patirtį reaguojant į įvykius, privalėjo patys nueiti prie automobilio „BMW“ vairuotojo, o ne rizikuoti siunčiant patirties neturinčią LPM kursantę. Taip pat mano, kad pareigūno A. A. teiginius paneigia ir M. V. 2024 m. birželio 11 d. IT Nr. (duomenys neskelbtini) apklausos metu duoti parodymai bei prokurorės A. T. 2024 m. gegužės 16 d. nutarime nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta išvada, jog „Aplinkybė, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išprovokuota policijos pareigūnų“;

2.4. pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, jog tokie Vilniaus AVPK RV 4-ojo skyriaus tyrėjo A. A. tyčiniai veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys, nes A. A. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu, todėl Įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo atleistas buvo pagrįstai;

2.5. pareiškėjo teiginius, jog buvo nuspręsta, kad S. V. M. nusiimtų nuo uniformos skiriamuosius ženklus, kad pažiūrėtų ar asmeniui nereikia medicininės pagalbos, o asmuo pamatęs pareigūnę nesumastytų pasišalinti, aiškiai paneigia vaizdo įrašai, ir juos aprašantis 2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas (toliau – ir Apžiūros protokolas), kurio 9-10 lapuose fiksuoti šie esminiai momentai: vaizdo įraše aiškiai matomas tarnybinio automobilio privažiavimas prie automobilio „BMW“ ir trumpas sustojimas, kurio metu A. A. sėdėdamas gale net neatsistojęs pažiūrėjo pro dešinį langą iš viršaus į automobilio „BMW“ saloną ( (duomenys neskelbtini) 19 sec.) ir kartu su kolegomis nustatė, jog asmuo kvėpuoja ir pasakė, jog ranka laiko už bėgio. Po ko pareigūnai patraukė automobilį ir kolega Ž. A. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)”. Tvirtino, jog šie vaizdo duomenys visiškai paneigia pareiškėjo dėstomą įvykių versiją, kaip neatitinkančią tikrovės, sukurtą siekiant išvengti atsakomybės, nes iš veiksmų sekos akivaizdus aptarto „Neteisėto bet teisingo“ varianto pasirinkimas su nuosekliu jo įgyvendinimu visiems dalyvaujant. Tai patvirtina ir tikrovės neatitinkančių faktų fiksavimas IT dokumentuose, t. y. 2024 m. kovo 19 d. tarnybinis pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2.6. pabrėžė, jog faktas, kad pareiškėjo veiksmai išprovokavo nusikalstamą veiką yra konstatuoti prokurorės A. T. 2024 m. gegužės 16 d. nutarime nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog „Aplinkybė, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išprovokuota policijos pareigūnų“. Šis faktas laikytinas prejudiciniu, įtvirtintu įsiteisėjusiame procesiniame dokumente. Be to, pareiškėjas su kolegomis yra IT Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamo pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str., subjektai;

2.7. nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) vertindamas duomenų iš garso ir vaizdo įrašų patikimumą pasisakė, jog „pokalbių turinys duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotas veikas. Tai kad, pareiškėjas jam inkriminuojamų veikų metu telefonu bendravo su minėtais asmenimis, patvirtino ir apklausti šie asmenys. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad gauti duomenys (telefoninių pokalbių garso įrašai), yra atitinkantys faktines aplinkybes, nes jų tikrumą apie telefoninių pokalbių atlikimo laiką, vietą, pokalbiuose dalyvavusių asmenų tapatybes, patvirtina ir kiti įrodymai“ (LVAT byla Nr. A-4353-438/2016);

2.8. dėl Profesinės sąjungos teisių tarnybiniame patikrinime, prašymo sudaryti Komisiją bei Profesinės sąjungos atstovo V. S. įtraukimo į tarnybinio patikrinimo procesą, kas padaryta nebuvo paaiškino, jog Lietuvos Policijos šakos kolektyvinėje sutartyje 5-IL-15444/3-197, kaip specialiojoje reglamentacijoje, kurioje atsižvelgta į tarnybos specifiką, tokio pobūdžio garantija nenustatyta, tokio pobūdžio garantijų nenustato ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, o pagal Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 p., kuriuo remiasi pareiškėjas ir jį atstovaujanti Profesinė sąjunga, formuluotę „Sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti“, aiškiai išdėstyta, jog komisija gali ir nebūti sudaroma, tai policijos įstaigos teisė, o ne pareiga. Be to, pažymėjo, jog šiuo atveju teisiškai vertinant situaciją, matyti, jog Profesinė sąjunga, įžvelgdama savo teisių pažeidimą, turėjo teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui, šio įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta tvarka, dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Tačiau pagal nustatytą tvarką Profesinė sąjunga tokio skundo nepateikė. Mano, jog pareiškėjas į savo skundą inkorporuoja galimą atskirą ginčą tarp Profesinės sąjungos ir policijos įstaigos, negalėdamas prisiimti tokio pobūdžio teisių ir pareigų už juridinį asmenį – Profesinę sąjungą. Tokiu atveju ginčas dėl netinkamo sutarties vykdymo ar galimai nepriimto sprendimo, galėtų kilti tik tarp policijos įstaigos ir Profesinės sąjungos. Taip pat, Profesinės sąjungos ir pareiškėjo nepasitenkinimą keliantį 2024 m. birželio 26 d. sprendimą dėl komisijos sudarymo Nr. 5-S-22010 priėmė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T., t. y. ginčo subjektas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o pareiškėjas reikalavimus kelia Vilniaus AVPK, t. y. kitam nei sprendimą priėmęs juridiniam asmeniui;

2.9. pažymėjo, jog remiantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje A3-170-04 „būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui.“ Esamu atveju konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, kurį konstatavus Profesinės sąjungos sutikimas iš viso nėra reikalingas. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Todėl Profesinė sąjunga ir jos deleguotas narys tyrime galėjo veikti tik aukščiau apibrėžta apimtimi, t. y. užtikrinti, kad tyrimas nebūtų susijęs su pareiškėjo naryste profesinėse sąjungose, ar pareiškėjo atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Šiuo atveju dėl to, jog tyrimas nesusijęs su pareiškėjo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje jokių abejonių nekyla. Be to, Profesinei sąjungai pateiktus atstovu V. S. ir pastarajam gavus tyrimą atliekančio pareigūno kontaktinius duomenis tolesniam deleguoto nario bendradarbiavimui su tiriančiu pareigūnu, jokių Profesinės sąjungos atstovo veiksmų iki išvados patvirtinimo ir po to iki Įsakymo priėmimo, atlikta nebuvo, todėl nesuprantama, ko konkrečiai pareiškėjo nuomone neatliko Policijos departamentas. Bendro pobūdžio teiginys, jog „Profesinei sąjungai tiesiog nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo nuomonę“ neatitinka tikrovės, nes Profesinė sąjunga, bet kuriuo metu, galėjo kartu su pareiškėju susipažinti su tyrimo metu surinktais ir leistinais susipažinti duomenimis ir teikti savo nuomonę aukščiau nurodytos teismų praktikos (LVAT nutartis A3-170-04) apibrėžtoje apimtyje, tačiau tai padarė tik 2024 n. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 01-01-74;

2.10. pabrėžė, jog IT duomenų panaudojimas tarnybiniame patikrinime nėra draudžiamas, nes Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) sprendimu, pagal kreipimąsi Application No. 7512/18 E. S. prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, jog „Galimybė naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą tarnybinio pažeidimo tyrimo procese taip pat buvo aiškiai numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Tokios informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procese teisėtumą, be kita ko, patvirtino ir vėliau nei prokuroro sprendimas pareiškėjo byloje atsiradę teisiniai pagrindai – Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Konstitucinio Teismo išvados. Nutraukus ikiteisminį tyrimą perduoti medžiagą tarnybinio nusižengimo tyrimui tokioje situacijoje, kaip susiklostė šioje byloje, kai baudžiamosios bylos medžiagoje, įskaitant gautą slaptomis tyrimo priemonėmis, buvo informacijos apie įtariamą tarnybinį pažeidimą, buvo ne tik prokuroro teisė, bet ir jo pareiga pagal nacionalinę teisę. EŽTT vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas turėjo teisinį pagrindą, kuris buvo prieinamas ir numatomas. Išvada, kad pareiškėjas turėjo numatyti savo neteisėtų veiksmų ir galimo kišimosi į jo teisę į privatų gyvenimą pasekmes, buvo aiški, be kita ko, atsižvelgiant į jo profesinę veiklą ir teisinį reguliavimą dėl policijos pareigūnų etikos bei valstybės tarnybos, galiojusį ir prieinamą atitinkamu metu. Policijos institucijos turėjo įgaliojimus atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo medžiaga negalėjo būti perduota tyrimui atlikti. Aptariamu teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimu buvo siekiama teisėto tikslo – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams ir, kiek tai buvo susiję su pareiškėjo tinkamumo tarnybai policijoje klausimu, kitų asmenų teisių. Pareiškėjo veiksmai prilygo akivaizdžiam vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimui ir pasitikėjimo vidaus reikalų sistema griovimui. Išvada: Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 8 straipsnio pažeidimai nenustatyti (vienbalsiai)“ (29/06/2022 Strasbourg). Tai gi EŽTT nekelia abejonių teisės naudoti ikiteisminio tyrimo duomenis tarnybinės atsakomybės taikymui. Be to, remiantis IBPS duomenimis tyrimą atlikusi pareigūnė 2024 m. birželio 4 d. naudodamasi IBPS funkcionalumu kreipėsi dėl prieigos prie IT duomenų, informuodama, jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir prokurorų prieiga prie IT Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų buvo suteikta, leidžiant savarankiškai spręsti kokie duomenys reikalingi sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimus;

2.11. pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nustatyti įstatymas nereikalauja kitų atsakomybės rūšių konstatavimo. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką bylose (Nr. I-6869-790/2016, I-6781-426/2016, eI-1641-244/2017, I-3434-535/2017) analogiškose situacijose administracinės bylos nebuvo stabdomos, o sprendimas atriboti pareigūno vardo pažeminimą nelaukiant prejudicinių sprendimų laikytas pagrįstu ir teisėtu. LR Konstitucinis Teismas (toliau – LR KT) yra pasisakęs dėl pusiausvyros principo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu byloje Nr. 14/02, kuriame nurodyta, kad „reikia išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens interesų, užtikrinti viešąjį interesą ir išvengti nepagrįsto asmens teisių ribojimo.“. Remiantis teismų praktika „Policijos pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą“ (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662–368/2012). Taigi, vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas bei tinkamai atliekamo baudžiamojo proceso užtikrinimas, o pareiškėjo veiksmai – išprovokuojant nusikalstamos veikos (neblaivaus asmens vairavimą) – jokiu būdu neatitinka šių tikslų.