- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1481-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11167-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. S., T. I.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1547-877/2017 pagal ieškovų A. S. ir T. I. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, E. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai A. S. ir T. I. 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo. Šį ieškinį ieškovai tikslino 2016 m. lapkričio 22 d. bei 2017 m. sausio 11 d., pateikdami patikslintus ieškinius. Paskutiniuoju patikslintu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo, ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų savininkams naudotis Valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri UAB „Archimatas“ 2016 m. gruodžio 21 d. plane pažymėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patekimui į jų butus per pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinę, esančią kairėje pastato – gyvenamojo namo pusėje bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad atsakovai yra gyvenamojo namo antrame aukšte esančių patalpų savininkai. Į savo patalpas per dešinėje pusėje esančią laiptinę patekti nepatogu, neįmanoma atsinešti didesnių išmatavimų baldų ir kitų daiktų. Ši laiptinė vadinama priešgaisrine, jos išmatavimai neatitinka normalios laiptinės išmatavimų. Laiptine, esančia kairėje pastato pusėje, galima normaliai patekti iki antrajame aukšte ieškovams priklausančias patalpas, tačiau reikia pereiti dalį patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m., kuri yra atskirta nuo ieškovams priklausančio koridoriaus. Ieškovė A. S. (duomenys neskelbtini)-ojo ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų savininke tapo atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ankstesnių savininkų jai perduotose kadastrinėse bylose aiškiai nurodytos durys tarp jai priklausančio koridoriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. ir atsakovei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. Nors planuose tarp laiptinės ir patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. yra taip pat nurodytos durys, tačiau jų niekada nebuvo. Namo abi laiptinės priklauso visiems gyventojams ir patalpų savininkams, naudojimosi tvarka jomis nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3174-775/2016 įpareigojo A. S. išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) name bei konstatavo, kad ieškovė nuo 2009 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų teisėtai naudotis patalpa (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1297-259/2016 konstatavo, kad ne tik patalpa 9, bet ir laiptinė priklauso valstybei. Ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą grindžiamas tuo, kad dešinėje pusėje esanti laiptinė yra siaura, nepatogi naudotis, ieškovai ją vadina priešgaisrine, einant per ją negalima užsinešti didelių daiktų, per ją negalima išnešti ligonio, todėl jie neturi galimybės normaliai, normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu turtu, nenustačius servituto patalpai (duomenys neskelbtini), kad galėtų į butus patekti per kairėje pusėje esančią laiptinę. Atsakovės įsitikinimu, tokie ieškovų argumentai visiškai nepagrįsti, ieškovai normaliomis sąlygomis gali patekti į savo butus per dešinėje namo pusėje esančią laiptinę, o didelių išmatavimų daiktus, baldus, į savo naudojamas patalpas gali įsikelti krano pagalba. Ieškovų butai yra (duomenys neskelbtini) m. statybos name, to laikmečio namams buvo būdingos siauros laiptinės ir jos negali būti laikomos netinkamomis naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį, t. y. jomis galima netrukdomai praeiti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovų A. S. ir T. I. ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės A. S. 4,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo T. I. 4,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl servituto atsakovei priklausančios patalpos dalyje nustatymo. Negyvenamosios patalpos – baras (patalpos pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šias patalpas patikėjimo teise valdo atsakovė VĮ Turto bankas. Šio turto kadastro duomenys viešame registre užfiksuoti 2005 m. kovo 22 d. Ginčas dėl servituto nustatymo yra kilęs dėl namo patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), dalies. Butas, greta nurodomų patalpų, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei A. S., jai taip pat (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso tame pačiame name gretimai esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas/patalpa - kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovui T. I.. A. S. ir T. I. yra greta ginčo patalpos esančio koridoriaus, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m.) bendrasavininkai. Šiuo koridoriumi ieškovai patenka į savo butus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui E. N. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenimis pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m. (antrame aukšte) užfiksuota kaip siuvyklos patalpa. Pirminiais pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenimis, dalis (duomenys neskelbtini)-os patalpos buvo koridoriaus (duomenys neskelbtini) sudėtyje, atidalinimas ir prijungimas prie tuometinės patalpos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) kv. m.) užfiksuotas (duomenys neskelbtini), tačiau durys nuo kairinėje pusėje esančios laiptinės užfiksuotos pirminių kadastrinių matavimų metu ((duomenys neskelbtini)) ir aukščiau minima patalpa niekada nebuvo užfiksuota kaip sudėtinė šios laiptinės dalis (laiptinės dalyje). (duomenys neskelbtini) ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą perplanuoti ginčo patalpą ją sumažinant ir paliekant jos dalį kaip laiptinės tęsinį. (duomenys neskelbtini) raštu ieškovei buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atlikti patikslinti patalpų kadastriniai matavimai, patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m.) nėra bendro naudojimo patalpa, todėl ją padalinti atskiriems patalpų savininkams nėra galimybės. (duomenys neskelbtini) ieškovė Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl teisės naudotis jai priklausančia patalpa servituto teise, kadangi (duomenys neskelbtini) patalpa nėra bendro naudojimo patalpa. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė raštą atsakovei, nurodė, kad minėtos patalpos ji nevaldo nuosavybės ar patikėjimo teise, todėl ir servituto teisės suteikti negali. (duomenys neskelbtini) A. S. ir T. I. prašymą dėl servituto nustatymo pateikė VĮ Turto bankas. (duomenys neskelbtini) raštu atsakovė nesutiko su pateiktu prašymu, nurodė, kad kitų patalpų savininkai gali naudotis dešinėje namo pusėje esančia laiptine, o kairėje pusėje esanti laiptinė veda tik į valstybei priklausančias patalpas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu įpareigojo A. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1297-259/2016 Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3174-775/2016 paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo konstatuota, jog ieškovė, įstačiusi savo duris vietoje buvusių ir turėdama raktą nuo naujai įstatytų durų, sudarė sau galimybę naudotis ir faktiškai pradėjo naudotis svetimu turtu, t. y. atsakovei priklausančiomis patalpomis – laiptine ir patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) be teisėto pagrindo (Kauno apygardos teismo nutarties 17 punktas). Pagal VĮ Turto bankas turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), baro patalpų (duomenys neskelbtini) sumažėjimas 2016 m. liepos 7 d. duomenimis, nustatant galimą servitutą yra 6058,68 Eur.
Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, sprendė, jog ieškovai turi galimybę į savo gyvenamąsias patalpas patekti per dešinėje namo pusėje esančią laiptinę. Nurodė, jog nors 2015 m. rugpjūčio 20 d. antstolio V. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad didelių išmatavimų daiktus (ilgas kopėčias, neišardytą fotelį) per šią laiptinę į antrąjį aukštą nunešti nepavyko, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimą, kadangi didelių išmatavimų daiktus į gyvenamąsias patalpas nešti reikia itin retai, galima pasinaudoti kranų pagalba. Ieškovų nurodomas aplinkybes dėl patekimo į gyvenamąsias patalpas per kairėje namo pusėje esančią laiptinę teismas laikė nenuolatinio pobūdžio. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma ieškovų gyvenamųjų patalpų naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimą pateisinant tik svarbiomis priežastimis, teismas sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovams taip yra naudingiau ar patogiau.
Remdamasis VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m. kaip atskira patalpa buvo suformuota ir viešame registre užfiksuota (duomenys neskelbtini) ir ji nebuvo laiptinės dalis ar kitokio pobūdžio bendro naudojimo patalpa. Taip pat teismas pripažino, jog nėra duomenų, kad atsakovės valdoma ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) suformuota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovų nurodomas aplinkybes, jog kažkada anksčiau iš ieškovų bendrai naudojamo koridoriaus buvo durys į ginčo patalpą, laikė nereikšmingomis. Teismas pripažino, jog ieškovai neįrodė, kad nenustačius servituto atsakovės valdomai patalpai (duomenys neskelbtini), jie objektyviai negali naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis antrame aukšte, todėl ieškinį atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovams priklausantys butai yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įrengta kairėje gyvenamojo namo pusėje normali bendro naudojimo laiptinė, kuria buvę butų savininkai, o dabar ir ieškovai iki šiol naudojasi bei vaikšto per atsakovui priklausančios palapos (duomenys neskelbtini) kv. m. dalį, kad galėtų patekti į antrajame aukšte esančius jų butus. Dešinėje namo pusėje esanti laiptinė įrengta priešgaisrinės saugos tikslu su sraigtiniais laiptais.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą antstolio V. K. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas su foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad dešinėje pusėje esanti laiptinė neužtikrina viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VĮ Registrų centro 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) buvęs koridorius (duomenys neskelbtini) (tuo metu žymėjimas (duomenys neskelbtini)) yra jos sudėtinė dalis.
Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai iki šiol išėję iš savo butų, esančių gyvenamojo namo antrajame aukšte, pereina per jiems priklausantį bendrą koridorių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per atsakovui priklausančią ir niekuo neizoliuotą patalpą (duomenys neskelbtini) patenka į laiptinę ir nusileisdami iki pirmo aukšto išeina iš gyvenamojo namo. Taip ieškovai vaikšto ir patenka į savo butus per atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) dalį ir kairėje pusėje esančia laiptine nuo butų įsigijimo, tai yra daugiau nei 10 metų. Tokiu būdu į savo butus patekdavo ir buvusieji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Tarp ieškovams priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) (koridoriaus) ir atsakovui priklausančios ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų kadastro duomenyse yra nurodytos durys. Jos nurodytos teismui pateiktuose planuose, kadastro įmonei įregistruojant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovui priklausanti ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) nuo bendros laiptinės niekada nebuvo izoliuota jokiomis priemonėmis ir ši patalpa nuo ieškovams priklausančios (duomenys neskelbtini) patalpos buvo atskirta tik durimis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė ir skundžiamame sprendime pripažino, jog dešinėje pusėje esančia laiptine ieškovams naudotis nėra patogu, tačiau priėmė sprendimą priešingą ieškovų interesams.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017 m. sausio 30 d. raštu, kadangi šis atsakymas pateiktas abstraktaus pobūdžio ir visiškai neatitinka ginčo situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog patekimas į gyvenamąsias patalpas per kairėje namo pusėje esančią laiptinę nėra nuolatinio (kasdienio) pobūdžio, kadangi butų savininkai, jų šeimų nariai kasdien naudojasi šia laiptine jau daugiau nei 10 metų.
Kad ieškovai patektų į jiems priklausančius butus, jie turi pereiti atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) kv. m. dalį. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, tai, kad ši patalpa nebuvo laiptinės dalis, neturi jokios reikšmės.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2017 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis gali naudotis pagal paskirtį be jokių objektyvių kliūčių ir nenustačius servituto, nes gali patekti į jas dešinėje pastato pusėje esančia laiptine iki antro aukšto, t. y. nuosavybės teisę jie gali įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų. Ieškovai neginčijo, kad į butus galima patekti ir per dešinėje namo pusėje esančią laiptinę.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovų gyvenamųjų patalpų naudoti pagal paskirtį. Ieškovai neįrodė, kad dešinėje namo pusėje esanti laiptinė neužtikrina tinkamo butų naudojimo.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dešinėje pusėje esančia laiptine yra nepatogu naudotis, nėra pagrindas servitutui nustatyti. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad dešinėje namo pusėje esanti laiptinė yra bendrojo naudojimo. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1297-259/2016, kurioje VĮ Turto bankas reikalavo įpareigoti A. S. ir T. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patalpą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) (esančią adresu (duomenys neskelbtini)) ir sienoje liksiančią ertmę užmūryti. Šioje civilinėje byloje įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu inter alia (be kita ko) nustatytas prejudicinis faktas, kad ne tik patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir laiptinė priklauso valstybei, ir naudojimasis šiuo nekilnojamuoju turtu (laiptine ir patalpa Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidžia VĮ Turto banko turtines teises ir įstatymo saugomus interesus. Be to, žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė A. S. paaiškino, jog namo bendrojo naudojimo patalpos yra valdomos ir naudojamos jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp butų savininkų, pagrindu. Teismui jungtinės veiklos sutartis, kurioje būtų aiškiai matyti, kad ginčo objektu esanti laiptinė yra priskirta bendrojo naudojimo patalpoms, nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl galimybės turėti dar vieną įėjimą per svetimas patalpas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Ieškovai savo gyvenamąsias patalpas įsigijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. jau po to, kai atsakovės patalpų kadastro duomenys buvo įregistruoti viešame registre, o ginčo patalpa kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. atskira patalpa buvo suformuota ir viešame registre užfiksuota (duomenys neskelbtini) ir niekuomet nebuvo laiptinės dalis ar kitokio pobūdžio bendro naudojimo patalpa, todėl, prieš įsigydami patalpas, ieškovai turėjo galimybę sužinoti, kad iš kairės namo pusės esanti laiptinė veda į išimtinai atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su ieškovų patalpomis, iš ieškovų įsigytų patalpų nėra galimybės tiesiogiai patekti į kairėje namo pusėje esančią laiptinę. Duomenų, kad atsakovės valdoma ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) suformuota nesilaikant teisės aktų reikalavimų byloje nėra.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad butų savininkai 10 metų kasdien naudojasi laiptine, esančia kairėje namo pusėje. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pati ieškovė negalėjo faktiškai patekti į savo butus iš kairėje namo pusėje esančios laiptinės, kadangi jie yra išnuomoti. Todėl, net ir nustačius servitutą, ieškovas T. I. negalėtų nekliudomai iš savo buto patekti į kairėje namo pusėje esančią laiptinę ir atvirkščiai. Toks apeliacinio skundo teiginys prieštarauja ir atsakovo į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotai aplinkybei, kad baro patalpos neturi jokių durų ar angų, kurios jungtų jas su šalia esančio pastato patalpomis, nėra jokių bendrai naudojamų patalpų. Faktas, jog ieškovai neteisėtai naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančia patalpa, kuri plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ir laiptine, esančia kairėje namo pusėje, nesukuria ieškovams jokių teisių į minėtą patalpą ir nepagrindžia servituto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. S. ir T. I. yra name (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo, ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų savininkai. Negyvenamosios patalpos – baras (patalpos pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini)), esančios tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šias patalpas patikėjimo teise valdo atsakovė VĮ Turto bankas. Ieškovai prašė nustatyti servitutą, suteikiantį jiems, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo, ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų savininkams, teisę naudotis Valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri UAB „Archimatas“ (duomenys neskelbtini) plane pažymėta (duomenys neskelbtini), patekimui į jų butus per pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, esančią kairėje pastato – gyvenamojo namo pusėje bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažinęs, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovų prašomą servitutą. Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai – vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai neįvertino aplinkybių apie tai, kaip ieškovai jau daug metų patenka į savo butus, kad antroji name esanti laiptinė nepritaikyta kasdieniniam patekti į butus.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės E. S. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.
16. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Pirmosios instancijos teismas, byloje 2017 m. kovo 8 d. priimtame sprendime argumentuotai nurodė, kokių įrodymų pagrindu jis daro išvadą, kad ieškovai į savo butus turi galimybę patekti ne per atsakovui priklausančią patalpą, namo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kuri niekada nebuvo laiptinės dalis, tačiau kita – dešinėje namo pusėje esančia laiptine. Todėl šio teismo padaryta išvada, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti ieškovų prašomą servitutą, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai pagrįsta, o byloje šio teismo priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo jai priteisti patirtas nagrinėjant bylą bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.