- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2-3174-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12208-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovės įgaliotai atstovei G. Z., atsakovei ir jos atstovei advokatei D. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei A. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti valstybei nuosavybės teise priklausančias ir ieškovės patikėjimo teise valdomas baro patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 106,88 kv. m., patalpos pažymėtos 2, 3b, 4, 5b, 6a, 6b, 6c, 6d, 7, 8, 9), esančias (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patapą, pažymėtą 9, ir sienoje liksiančią ertmę užmūryti, išmontuoti apšiltinimo medžiagas nuo patalpoje, pažymėtoje indeksu 7, esančios sienos, atlaisvinti baro patalpas, išnešant visus baldus ir šiukšles.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog Valstybės turto fondas nuo 2013-02-28 patikėjimo teise valdė, o nuo 2014-10-01 Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – barą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios patalpos turi vieną atskirą įėjimą iš kiemo pusės, patalpų durys yra rakinamos, o galimybę patekti į patalpas turi tik ieškovės darbuotojai. Nėra jokių kitų durų ar angų, kurios šias patalpas jungtų su kitiems asmenims priklausančiomis patalpomis, taip pat nėra jokių bendrai naudojamų patalpų. Ieškovei vykdant metinę inventorizaciją 2015 m. sausio mėn. nustatyta, kad baro patalpos yra neteisėtai naudojamos trečiųjų asmenų: patalpos prišiukšlintos, ant laiptų ir patalpoje pastatyta sofa, stalas, patalpos, pažymėtos indeksu 7, sienos, skiriančios baro patalpas ir greta esančias atsakovei priklausančias patalpas, yra apšiltintos iš baro pusės, koridoriaus patalpoje, pažymėtoje indeksu 9, yra naujai įstatytos durys. Ieškovė, nustačiusi pažeidimus, 2015 m. vasario 16 d. ir 2015 m. kovo 27 d. raštais kreipėsi į atsakovę dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų neatliko. Atsakovė jau ir anksčiau buvo savavališkai užėmusi ieškovės valdomas patalpas, tačiau pareikalavus jas atlaisvino. Atsakovė nurodytais veiksmais pažeidė ieškovės ir turto savininko teises.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 44–46), nurodė, jog ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, jog ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad ji yra turto savininkė ir savo teisių pažeidimą, o VĮ Turto bankas nėra ginčo patalpų savininkė. Be to, baro patalpos dar 2005 m., kai atsakovė įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo rakinamas, ten nakvodavo asocialūs asmenys, jie ten ir sunešė ieškovės nurodytus daiktus, atsakovė jokių daiktų nurodytose patalpose nėra palikusi. Tarp patalpos 3b ir namo laiptinės plane yra pažymėtos durys, tačiau natūroje durų nėra, iš laiptinės, į kurią yra pagaliuku užkištos durys iš lauko, galima laisvai patekti į baro patalpą. Kai atsakovė įsigijo minėtus du butus, durys buvo tik tarp patalpos 9 ir trims butams (13, 14 ir 15) bendrai priklausančios patalpos 9-3. Kadangi durys buvo senos, atsakovė savo lėšomis pakeitė duris naujomis. Be to, atsakovė nurodė, jog jokių apšiltinimo darbų nėra atlikusi, o įspėjimų iš ieškovės negavo, nes jie siųsti ne atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog negyvenamosios patalpos – baras (patalpos pažymėtos indeksais 2, 3b, 4, 5b, 6a, 6b, 6c, 6d, 7, 8, 9), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šias patalpas patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (b. l. 10–11). Antstolis V. Z. 2013-05-17 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodė, jog įėjimas į šias patalpas yra kieme, viduje nėra jokių durų ar angų, kurios jungtų šias patalpas su šalia esančio pastato patalpomis (b. l. 8–9, 72). Butas, esantis greta baro patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S. (b. l. 12–13), atsakovei taip pat priklauso tame pačiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. I. (b. l. 50–51). Į bylą šalys pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto planus (b. l. 14, 53, 54), ieškovė taip pat pateikė nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją (b. l. 15–23). 2009-06-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės į ginčo patalpas patekti negalėjo, nes praėjimas buvo užverstas įvairiais daiktais, šalia esančios kitos durys buvo užrakintos spyna, kurią pakabino atsakovė A. S. (b. l. 73). 2009-06-25 atsakovė A. S. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti ginčo patalpų planus ir 9 patalpą (6,42 kv. m.) perplanuoti, ją sumažinant ir dalį šios patalpos paliekant kaip laiptinės tęsinį bendram naudojimui, patekimui į kitas pastato patalpas, nes pastato bendraturčiai negali patekti į savo patalpas iš laiptinės (b. l. 89), atsakovei 2009-07-29 buvo atsakyta, jog tai nėra bendro naudojimo patalpa ir jos padalinti atskiriems patalpų savininkams nėra galimybės (b. l. 90). 2009-07-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės surašė aktą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nustatė, kad patalpose nėra šildymo, vandens, pirmasis aukštas užverstas šiukšlėmis ir nereikalingais daiktais, antrame aukšte sukrauti A. S. įrankiai remonto darbams atlikti (b. l. 32). 2009-07-16 atsakovei buvo pateiktas reikalavimas iki 2009-08-10 atlaisvinti minėtas patalpas (b. l. 33). 2010-01-12 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo patalpos laisvos, užsandarintos, patalpų būklė po paskutinės apžiūros nepakitusi (b. l. 34). Atsakovė į bylą pateikė jos pačios darytas fotonuotraukas, nurodo, kad į baro patalpas gali įeiti bet kas, jos nėra rakinamos, be to, patalpos nėra užverstos atsakovei priklausančiais daiktais (b. l. 55–58, 111–114). 2015-01-14 ginčo patalpos buvo apžiūrėtos, surašytas apžiūros aktas (b. l. 27–29), 2015-01-26 posėdyje VĮ Turto bankas konstatavo, jog baro patalpose aptikta savavališkų remonto darbų, dviejose patalpose apšiltintos sienos, įdėtos naujos durys (b. l. 24–26). 2015-02-16 VĮ Turto bankas surašė raštą atsakovei A. S., prašė panaikinti duris, besiribojančias su patalpa 9, išvalyti šiukšles bei išmontuoti sienų, esančių patalpoje 7, apšiltinimą (b. l. 30), 2015-03-27 surašyta pretenzija, kurioje ieškovė nurodė atsakovei sumokėti 241 Eur sumą už patalpų naudojimąsi (b. l. 31), šie raštai atsakovei buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). 2015-08-20 antstolis V. K. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodė, kad į koridorių 9-3 įnešti didelių išmatavimų daiktų per laiptinę Nr. 1 nepavyko, o per laiptinę Nr. 2 tai galima padaryti lengvai (b. l. 80–88). 2015-10-15 atsakovė Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl teisės naudotis jai priklausančia patalpa servituto teise, kadangi 9 patalpa nėra bendro naudojimo patalpa (b. l. 91–92). Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė raštą atsakovei, nurodė, kad minėtos patalpos ji nevaldo nuosavybės ar patikėjimo teise, todėl ir servituto teisės suteikti negali (b. l. 93). 2015-11-12 atsakovė kartu su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku T. I. prašymą dėl servituto nustatymo pateikė VĮ Turto bankas (b. l. 94–95). 2016-01-12 raštu ieškovė nesutiko su pateiktu prašymu, nurodė, kad kitų patalpų savininkai gali naudotis dešinėje namo pusėje esančia laiptine, o kairėje pusėje esanti laiptinė veda tik į valstybei priklausančias patalpas (b. l. 109). 2015-12-10 teismo posėdyje buvo apklausti šalių liudytojai T. I. ir M. Z. (b. l. 104).
Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Byloje nustatyta, jog ieškovas patikėjimo teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Remiantis CK 4.110 str., turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turtą, turi teisę savo teises ginti nuo pažeidimų CK 4.98 str. pagrindu, todėl konstatuotina, jog ieškovas turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.
Ieškovas nurodė, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo išgriovė jos ir baro patalpas jungiančią sieną, įstatė joje rakinamas duris ir iki šiol neatlygintinai naudojasi valstybei priklausančiomis patalpomis, t.y. vaikšto per ieškovui priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 9 (b. l. 14).
Remiantis 1980 m. pastato kadastrinių matavimų duomenimis, matyti, jog tuo metu patalpoje pažymėtoje indeksu 9 (6,12) buvo užfiksuotos dvejos durys (b. l. 14). 2015-12-10 vietos apžiūros metu nustatyta, jog užlipus laiptine į antrą aukštą, pirmųjų durų nėra ir nematyti jokių požymių, kad jos kada nors būtų buvę, o patalpą 9 (6,12) nuo koridoriaus 9-3 skiria durys. Atsakovė paaiškino, jog anksčiau tarp patalpos 9 ir koridoriaus 9-3 (23,72) buvo senos, sulūžusios durys, todėl žiemą, kai buvo šalta, ji durų angą užsandarino vata ir lentomis, kad neitų šaltis, o pavasarį apie 2012-2013 metus įstatė naujas duris, įdėjo spyną, nuo kurios raktą turi ji pati ir davusi kaimynui. Durys rakinamos. Per jas vaikštoma, kai norima įnešti didelius daiktus, nes kitoje namo pusėje esanti laiptinė yra labai siaura ir didelių gabaritų daiktų per ją neįmanoma įsinešti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. I..
Atsižvelgiant į tai, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 7, 8 ir 9, patikėjimo teise yra valdomos VĮ Turto banko, o atsakovė, įsistačiusi naujas duris ir turėdama nuo jų raktą (b. l. 56), neteisėtai patenka į bendro naudojimo koridorių 9-3 per valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą 9, nors kitoje namo pusėje yra kita laiptinė, kuria atsakovei priklauso naudotis, konstatuotina, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Atsakovė nuo 2009 metų žinojo, jog patalpa 9 patikėjimo teise yra valdoma ieškovo, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad minėta patalpa galėtų naudotis teisėtai. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, atsakovė įpareigotina išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patalpą, pažymėtą indeksu 9, tačiau kita ieškovo reikalavimo dalis atmestina, nes įpareigoti atsakovę užmūryti sienoje likusią ertmę nėra teisinio pagrindo. Ieškovė pateikė teismui nuotraukas, kaip minėta durų anga atrodė iki atsakovės durų įstatymo. Jose matyti, jog durų anga buvo užkalta lentomis ir šiltinimo vata (b. l. 72), taigi durų anga prieš įstatant duris nebuvo užmūryta, todėl atsakovei įvykdžius įpareigojimą išmontuoti duris, ieškovė pati turėtų spręsti kaip sutvarkyti durų angą.
Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę išmontuoti apšiltinimo medžiagas nuo patalpoje, pažymėtoje indeksu 7, esančios sienos ir atlaisvinti baro patalpas išsinešant visus baldus ir šiukšles. Ieškovė nurodė, jog tokį sienos šiltinimą atlikti buvo naudinga tik atsakovei, nes taip apšiltinamas tik jos butas. Iš apšiltinimo medžiagų matyti, kad tos pačios medžiagos dėtos tiek ant sienos, tiek ant durų angos. Daiktai ir baldai taip pat yra atsakovės, nes tai patvirtina į bylą pateikti savivaldybės aktai, kuriuose taip pat užfiksuota, jog atsakovė ir seniau ten laikė savo daiktus.
Atsakovė nurodė, jog ji sienos nešiltino, tokia siena jau buvo, kai ji įsigijo butą, galbūt ją apšiltino buvę baro savininkai. Jokių senų daiktų ir šiukšlių ji baro patalpose niekada nelaikė. Juos ten sutempė benamiai, nes ieškovo patalpos visai neprižiūrimos.
2015 01 14 turto apžiūros akte nurodyta, jog galima įtarti, kad siena apšiltinta kaimynų iš antro aukšto (b.l. 27), tačiau tai tik ieškovo darbuotojų spėjimas, kuris jokiais įrodymais nepatvirtintas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė į ieškovo patalpas sunešė šiukšles ir baldus. 2009-2010 metų savivaldybės aktai ir raštas šių aplinkybių nepatvirtina, nes neaišku, kokiu pagrindu savivaldybė ir tuo metu padarė išvadą, kad daiktai priklausė atsakovei. Neaišku, kas 2010 metais tuos daiktus iš patalpų pašalino, nes byloje įrodymų, kad daiktus pašalino atsakovė, nėra. Kaip paaiškino atsakovė ir liudytojas T. I., kadangi laukinės durys dažnai būdavo be spynos ir nerakinamos, baro patalpose lankydavosi asocialūs asmenys, ypač atšalus orams, juos net reikėdavo išvaryti. Tikėtina, jog jie ir pritempė tų daiktų, paliko šiukšles.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad sieną apšiltino ir daiktus bei šiukšles į baro patalpas sunešė atsakovė, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmeta.
Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies (40 proc.), atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 11 p.), iš atsakovės valstybei proporcingai priteistina 16,40 Eur žyminio mokesčio ir 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 300 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą (b. l. 59-60) (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 263–270 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas, į. k.112021042, atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,18 Eur (devyniolika eurų 18 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.